Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B., D. S. ir R. Š. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-07 nutartimi subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinė bausmė paskirta 4 (ketveri) metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką R. Š. įskaitytos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-12, 2012-02-09 ir 2012-03-29 nuosprendžius atliktos bausmių dalys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką R. Š. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2011-05-31 13.55 val. iki 2011-06-02 10.30 val., t. y. dvi paros. Bausmės pradžią R. Š. skaičiuojant nuo 2013-10-31.

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką A. B. įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką A. B. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2011-10-04 iki 2012-11-08. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-10-31.

D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2013-10-31.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. J., tačiau dėl jo apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., A. B., D. S. ir M. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal iš anksto aptartą planą, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, adresu Ulonų g. 8a, Alytus, 2011 m. balandžio 11 d., apie 14 val. 29 min. neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus Z. S. į pastarosios telefoną Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir pasakius, kad jos anūkas V. sužalojo mergaitę, ir kad V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo iš nukentėjusiosios 8 000 Lt, reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui, ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis U. Netrukus, M. J. kartu su R. Š., vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu, kurio Nr. „(duomenys neskelbtini)“, duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. balandžio 11 d., apie 15 val., kartu atvyko prie namo, adresu Sodų g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės m., kur R. Š. pasiliko stebėti aplinką, o M. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo pas Z. S. į butą, adresu Sodų g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės m., ir prisistatęs nukentėjusiosios broliu L. U., iš Z. S. paėmęs 3 000 Lt pasišalino. Po to, D. S., neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambino bei išsiuntė SMS žinutes M. J. dėl šios nusikalstamos veikos metu gautų pinigų dalies paskirstymo ir pervedimo į bankines sąskaitas kitiems asmenims, kuriuos M. J. perdavė A. B. ir kurio pavedimu kitas asmuo (J. G.) šias lėšas nurodytiems asmenims pervedė, tokiu būdu, M. J., R. Š., D. S., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo iš Z. S. pinigus, tuo padarydami nukentėjusiajai Z. S. 3 000 Lt dydžio turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis R. Š. ir jo gynėja advokatė D. Rocevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas J. Koreckij prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistųjų A. B., D. S. ir R. Š. apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės. Nuteistųjų A. B., D. S. ir R. Š. padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio nuteistasis M. J. nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal nuteistųjų A. B., D. S. ir R. Š. apeliacinius skundus.

Dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo

Nuteistojo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis, A. B., yra nuteistas be jokių jo kaltės įrodymų, o remiantis vien tik prielaidomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo abejoti, kad A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apelianto skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas negali vertinti niekaip kitaip, tik kaip nuteistojo pasirinktos gynybinės versijos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija yra įsitikinusi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė pakankamai duomenų, jog byloje galėtų priimti pagrįstą procesinį sprendimą ir pripažinti A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-08-29 priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00191-11 (tai yra nagrinėjamojoje byloje) panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00495-10 byloje surinktus duomenis: Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-03-25 nutartį, kuria buvo leista klausytis asmens, kuris naudojasi abonentiniu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių, šių pokalbių suvestines, garso įrašus, techninių priemonių panaudojimo protokolo kopijas (b. l. 81, t. 1). Šį Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-08-29 nutarimą BPK nustatyta tvarka patvirtino Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja.

Visos šios aplinkybės neleidžia abejoti, kad visi duomenys, kurie buvo gauti naudojant procesines prievartos priemones kito ikiteisminio tyrimo metu, šioje byloje buvo panaudoti visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Byloje esanti Klaipėdos apskrities VPK 2011-04-11 suvestinės (Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti pokalbiai) turinys, teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad A. B. bendrauja su kitu nuteistuoju D. S. Detaliai susipažinus su šių pokalbių turiniu darytina išvada, kad A. B. vykdė D. S. nusikalstamus pavedimus (nurodymus), t. y. organizuodavo pinigų pervedimą į D. S. nurodytas sąskaitas bankuose, D. S. nurodytiems asmenims. Šiems veiksmas atlikti apeliantas pasinaudodavo savo draugės J. G. pagalba (88-109, t. 1).

Taigi darytina išvada, kad šių aptartų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo abejoti, kad apeliantas kartu su R. Š., D. S. ir M. J. veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagal iš anksto aptartą planą, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, D. S. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose 2011-04-11 neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus Z. S. į pastarosios telefoną ir pasakius, kad jos anūkas V. sužalojo mergaitę, ir kad V. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo iš nukentėjusiosios 8 000 Lt, reikalingų neva sužalotos mergaitės gydymui, ir pasakė, kad pas ją paimti pinigų atvyks sužalotos mergaitės brolis U. Netrukus, M. J. kartu su R. Š., vykdydami D. S. mobilaus ryšio telefonu duodamus nurodymus dėl pinigų paėmimo, 2011 m. balandžio 11 d., apie 15 val., kartu atvyko prie namo, adresu Sodų g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės m., kur R. Š. pasiliko stebėti aplinką, o M. J., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo pas Z. S. į butą, adresu Sodų g. „(duomenys neskelbtini)“, Šilutės m., ir prisistatęs nukentėjusiosios broliu L. U., iš Z. S. paėmęs 3 000 Lt pasišalino. Po to, D. S., neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambino bei išsiuntė SMS žinutes M. J. dėl šios nusikalstamos veikos metu gautų pinigų dalies paskirstymo ir pervedimo į bankines sąskaitas kitiems asmenims, kuriuos M. J. perdavė A. B. ir kurio pavedimu kitas asmuo (J. G.) šias lėšas nurodytiems asmenims pervedė, tokiu būdu, apeliantas kartu su M. J., R. Š., D. S. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo iš Z. S. pinigus, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. S. 3 000 Lt dydžio turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad apeliantas A. B. dalyvavo šios nusikalstamo veikos padaryme netiesiogiai sustiprina ir paties apelianto pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Teismo posėdžio metu A. B. parodė, kad balandžio 11 d. sėdėjo Klaipėdoje su savo sugyventine J. G. restorane. Paskambino J. ir paklausė: „ar tavo mergaitė yra šalia“, jis pasakė, jog „taip, yra šalia“. Tada paklausė, ar ji galės kelias kapeikas permesti. Atvažiavo mašina, jie sėdo ir nuvažiavo į Akropolį. Pinigus reikėjo pervesti į sąskaitą. J. klausimas nekėlė įtarimų, nes jie su J. gyveno viename bute. Jis jo neklausė, kodėl reikia pervesti. J. neturėjo jos sugyventinės numerio. Jis 4 kartus yra atlikęs bausmę ir žodžio „permesti“ sąvoką, jų žargonu, žino. Kelis kartus jo sugyventinė pinigus pervedė į kitą sąskaitą (b. l. 164-165, t. 3). Taigi pats A. B. pažymėjo, kad yra ne vieną kartą buvęs įkalinimo įstaigoje ir žino „permetimo“ sąvoką, kuri naudojama nuteistųjų asmenų tarpe. Ši aplinkybė teismui neleidžia abejoti, kad apeliantas puikiai suprato, jog jis turi padėti pervesti pinigus gautus nusikalstamu būdu, t. y. apgaule išviliojus iš nukentėjusiosios. Be to, toliau jo duoti paaiškinimai apie tai, kad jam skambino kažkoks žmogus ir klausė „ar sutvarkyta?“, jis atsakė, kad dabar yra banke ir pinigus tuoj išsiųs (b. l. 165, t. 3), laikytini visiškai nelogiškais, duoti siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi tai, jog pagal nepažįstamo žmogaus skambutį būtų skubinamasi atlikti pinigų pervedimą banke, prieštarauja elementariai gyvenimiškai logikai bei protingumo supratimui.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybės teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, kad nuteistasis A. B. kitam nuteistajam – D. S., neteisėtai naudojamu mobilaus ryšio telefonu paskambinus bei išsiuntus SMS žinutes M. J. dėl šios nusikalstamos veikos metu gautų pinigų dalies paskirstymo ir pervedimo į bankines sąskaitas kitiems asmenims, kuriuos M. J. perdavė A. B. ir kurio pavedimu kitas asmuo (J. G.), šias lėšas pervedė anksčiau nurodytiems asmenims. Jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. yra įrodyta visiškai.

Dėl D. S. apeliacinio skundo

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė subjektyviais argumentais, kurie apskritai negalėjo būti nei tiriami, nei vertinami kaip įrodymai, kadangi jie gauti neteisėtu būdu. Tačiau tokie nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus neturi pagrindo abejoti, kad D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. visiškai pagrįstai ir teisėtai. Konstatuotina, kad visi baudžiamojoje byloje surinkti duomenys buvo gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme numatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo įvertino bei aptarė šioje byloje gautų duomenų teisėtumą. Kaip jau buvo pažymėta šiame procesiniame sprendime, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-03-25 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir leido nuo 2011-03-25 iki 2011-05-24 klausytis R. S. naudojamų MRT, M. J. naudojamų MRT, nenustatytų dviejų asmenų naudojamų MRT, telefoninių pokalbių vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, darant šios informacijos garso įrašus, taip pat nustatyti abonento buvimo vietą realiame laike. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2011-07-20 protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonu (toliau – MRT) Nr. 8-645-10979, naudojasi keletas asmenų, vienas iš kurių yra D. S., pravarde „D.“; 2011-04-11 D. S. pokalbiai ir SMS pranešimai su M. J., kuris naudojasi MRT Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; D. S. pokalbiai ir SMS pranešimai su J. K., kuri naudojasi MRT Nr. „(duomenys neskelbtini)“; D. S. pokalbiai ir SMS pranešimai su A. B., kuris naudojasi MRT Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo teiginiai apie tai, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi 2011-04-11 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, kuris vertinant teisėtumo prasme yra neteisėtas, kadangi operatyviniai veiksmai buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str., nors analogiškus veiksmus buvo leista atlikti remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-25 nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str., yra taip pat nepagrįsti.

Susipažinus su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2011-03-24 prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui Dėl Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei jos fiksavimo ir kaupimo matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00495-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 182 str. 1 d. (b. l. 84, t. 1). Šiuo prašymo pagrindu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-03-25 nutartimi leido nuo 2011-03-25 iki 2011-05-24 klausytis R. S. naudojamų MRT, M. J. naudojamų MRT, nenustatytų dviejų asmenų naudojamų MRT, telefoninių pokalbių vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, darant šios informacijos garso įrašus, taip pat nustatyti abonento buvimo vietą realiame laike.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje reglamentuota Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas.

Kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje, 198² straipsnio 1 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos (BPK 154 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašymą grindė galimai padarytų (daromų) nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., 260 str. 1 d. (sunkaus nusikaltimo), tyrimu, bet kartu nurodė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str., numatantį baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00495-10 metu, kai buvo klausomasi R. S. naudojamų MRT, M. J. naudojamų MRT, taip pat nenustatytų dviejų asmenų naudojamų MRT, gauti duomenys buvo gauti neteisėtu būdu. Tai, jog atliekant minėtų asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, darant šios informacijos garso įrašus, taip pat nustatant abonento buvimo vietą realiame laike, buvo gauti duomenys ir apie nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nesudaro jokio pagrindo suabejoti šių duomenų gavimo teisėtumu.

Juolab, kaip jau buvo minėta anksčiau, Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-08-29 priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 94-1-00191-11 panaudoti ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00495-10 byloje surinktus duomenis: Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-03-25 nutartį, kuria buvo leista klausytis asmens, kuris naudojasi abonentiniu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių, šių pokalbių suvestines, garso įrašus, techninių priemonių panaudojimo protokolo kopijas. Šis prokurorės procesinis sprendimas BPK nustatyta tvarka buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos.

Nors nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimų, tačiau analizuojant nuteistojo apeliacinį skundą, svarbu paminėti ir tai, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir juos renkant nebuvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais. Tačiau, kaip minėta, būtent šiuo atveju jokių duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimų net nebuvo nustatyta. Todėl visi nuteistojo D. S. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje gauti duomenys gauti neteisėtu būdu, o apylinkės teismas juos tirdamas ir vertindamas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., yra nepagrįsti.

Apeliantas taip pat teigia, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė liudytojo A. L., kuris atliko neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, parodymais, nors tokio pobūdžio išvadas gali padaryti tik ekspertai, o A. L. nėra ekspertas. Jis nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą ir neturi reikiamų specialių žinių, jog galėtų pateikti tam tikras išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno A. L. parodymai byloje yra tik vieni iš daugelio įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

Šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, šališkai.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2011-07-20 protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonu (toliau – MRT) Nr. „(duomenys neskelbtini)“, naudojasi keletas asmenų, vienas iš kurių yra D. S., pravarde „D.“; 2011-04-11 D. S. pokalbiai ir SMS pranešimai su M. J., kuris naudojasi MRT Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“; D. S. pokalbiai ir SMS pranešimai su J. K., kuri naudojasi MRT Nr. „(duomenys neskelbtini)“; D. S. pokalbiai ir SMS pranešimai su A. B., kuris naudojasi MRT Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 87, t. 1).

Apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertinęs byloje esančią Klaipėdos apskrities VPK 2011-04-11 suvestinę (b. l. 88-109) bei joje užfiksuotų pokalbių turinį, neabejoja, kad juose bendrauja D. S. su M. J. ir A. B. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptardamas D. S. kaltę teisingai pažymėjo, kad D. S., telefonu kalbėdamas su M. J., supranta, kad į Šilutę m. J. važiuoja ne vienas, o su R. Š., nes jiems atvykus į Šilutę, prie Sodų g. namo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ , jis keturis kartus klausia M. J., kas eis pas nukentėjusiąją paimti pinigų, ir kai M. J. pasako, kad eis jis, tuomet D. S. jam pasako, kokiu vardu ir pavarde prisistatyti nukentėjusiajai ir kiek paimti pinigų.

Pažymėtina, kad Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2011-07-20 protokole yra nurodyta, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB 3-iojo poskyrio viršininkas A. L. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 str. nuostatomis bei siekdamas gauti duomenų apie nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. 1 d., 2 d., 3 d. požymius, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos Rasos Augustės 2011-03-25 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00495-10 klausėsi asmens pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksavo bei kaupė nenustatyto asmens šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus pataisos namuose atžvilgiu (b. l. 87, t. 1).

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde formaliai teisingai pastebėjo, kad operatyviniai veiksmai buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str., nors analogiškus operatyvinius veiksmus buvo leista atlikti remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-25 nutartimi tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. Bet daryti išvadą, kad šiuo atveju iš esmės buvo itin grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 str. reikalavimai, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto samprotavimais, kad tokiu būdu buvo itin grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 str. reikalavimai. Pažymėtina, kaip jau buvo paminėta ir anksčiau, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2011-03-24 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją Dėl Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei jos fiksavimo ir kaupimo, nurodydamas, kad Klaipėdos apskrities VPK ONTB yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00495-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 182 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2011-03-25 nutartimi leido atliekant ikiteisminį tyrimą dėl būtent šių minėtų nusikalstamą veikų (BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 182 str. 1 d.) nuo 2011-03-25 iki 2011-05-24 klausytis R. S. naudojamų MRT, M. J. naudojamų MRT, nenustatytų dviejų asmenų naudojamų MRT (b. l. 85-86, t. 1). Įvertinusi visą tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2011-07-20 protokole yra padaryta būtent rašymo apsirikimo klaida. Tai, kad pareigūnas A. L. rašydamas šį protokolą padarė būtent rašymo apsirikimo klaidą, t. y. vietoj Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. nurodydamas 307 str., patvirtina visi kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie buvo aptarti anksčiau.

Be to, byloje apskritai nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistųjų atžvilgiu būtų buvusi vykdoma operatyvinė (kriminalinės žvalgybos) veikla, ar atliekami kokie nors ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 str. (Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos). Visa tai apeliacinės instancijos teismui Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2011-07-20 protokole klaidingai įrašyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio numerio 307 neleidžia vertinti niekaip kitaip tik kaip padarytos rašymo apsirikimo klaidos.

Dėl visų išvardytų motyvų abejoti dėl to, kad D. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo. Jo kaltė padarius kaltinime aprašytą nusikalstamą veiką yra įrodyta visiškai.

Dėl R. Š. apeliacinio skundo

R. Š. pateiktą apeliacinį skundą taip pat kaip ir kiti apeliantai grindžia tuo, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kad jis būtų žinojęs apie vykdomą nusikaltimą. Apeliantas skunde nurodo daug argumentų apie tai, kad jis tik važiavo su M. J. atsiimti savo skolos ir nieko daugiau. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad R. Š., taip pat kaip ir kiti apeliantai, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. visiškai pagrįstai ir teisėtai. Abejoti tuo, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką nėra jokio pagrindo.

Apelianto kaltę neginčijamai įrodo liudytojų D. T., R. Š., A. L. parodymai, Operatyvinių veiksmų atlikimo 2011-04-11 protokolas, taip pat iš dalies ir kito nuteistojo M. J. parodymai.

Teisėjų kolegija išsamiai susipažinusi su byloje esančiu Operatyvinių veiksmų atlikimo 2011-04-11 protokolu (pokalbių suvestine) daro išvadą, kad R. Š. veiksmai šios nusikalstamos veikos padaryme susidėjo iš to, kad jis, M. J. einant paimti pinigų, saugojo ir stebėjo aplinką. Telefoninių pokalbių išklotinės įrodo, kad yra kalbama ne apie vieną asmenį atvykusį į Šilutę, bet pokalbiuose yra naudojama daugiskaita, t. y. kitas pokalbio dalyvis žino, kad nusikaltimo vietoje yra du asmenys, kurie atlieka jiems pavestas funkcijas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., vykdyme.

Nuteistasis R. Š. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė skirtingas versijas apie važiavimą į Šilutę, t. y., jog vyko pasivažinėti ir už tai gavo pinigų, kurių paskirti vėliau nurodė skirtingai: vienu atveju kaip skolą, kitu atveju, jog jis pats atidavęs skolą. Visų šių versijų teisėjų kolegija negali vertinti niekaip kitaip tik kaip siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisminio nagrinėjimo metu D. T. teismo posėdyje apklausiama liudytoja parodė, kad Šilutės rajono policijos komisariate anksčiau dirbo tyrėja. Šioje byloje ji atliko pirminę kaltinamojo R. Š. apklausą ir protokole užrašė viską, ką sakė įtariamasis, iš jo žodžių. Nebuvo taip, kad ji būtų rašiusi protokolą taip, kad jis sutaptų su M. J. parodymais, ji M. J. neapklausė. Nurodė, kad apklausinėjo įtariamąjį R. Š., kaip tai numato baudžiamasis procesas, kad neturi jokio priešiškumo R. Š. (b. l. 21-22, t. 5).

Be to, teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytoja buvo apklausta ir R. Š., kuri parodė, kad Šilutės rajono policijos komisariate ji 15 metų dirba tyrėja. Ji vieną kartą apklausė kaltinamąjį R. Š. Šioje byloje buvo panaudoti operatyvinių veiksmų duomenys iš kitos Klaipėdoje vedamos ikiteisminio tyrimo bylos. Taip pat, prie šios bylos buvo jos nuožiūra prijungtas Klaipėdoje atlikus ikiteisminį tyrimą surašytas kaltinamasis aktas, kaip kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga. Jos surašytuose dokumentuose ten, kur nurodyta pavardė S., turėjo būti nurodyta S., tai gramatinė klaida. Nurodė, kad iš operatyvinės medžiagos matyti, kad kaltinamieji D. S., A. B. kalba telefonu. Parodė, kad atliekant įtariamųjų apklausą, ji nenaudojo spaudimo, negąsdino (b. l. 167-168, t. 3). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi šie parodymai visiškai atitinka kitus byloje surinktus duomenis ir kartu su jais sudaro logišką nuoseklią visumą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šios liudytojos prieš duodamos parodymus teisme, pasirašė, jog yra įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Visi šie argumentai neleidžia abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu.

Kaip minėta, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vidiniam įsitikinimui taip pat labai svarbūs ir reikšmingi yra kito nuteistojo M. J. teismo posėdyje duoti parodymai. Nuteistasis M. J. nurodė, kad jam paskambino žmogus, pravarde „J.“ iš pataisos namų ir paprašė nuvykti į Šilutę paimti pinigus. D. S. jis nepažįsta ir jo pravardės nežino, ne D. S. davė jam nurodymus telefonu. Jis važiavęs kartu su R. Š. į Šilutę, nuėjęs į Sodų g. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, paėmęs 3000 Lt ir išvažiavęs atgal. Jis pasiūlęs R. Š. kartu nuvažiuoti, jam nieko nepasakojo. Jis neprašė, kad R. Š. pasaugotų aplinką prie namo, R. Š. nematė, į kokį namą bei laiptinę jis įėjo. Po to jis atidavė R. Š. 400 Lt, sau irgi pasiliko pinigų. Grįžęs į Klaipėdą, jis paskambino A. B., paprašė, kad jo draugė Jurgita pervestų pinigus. Šiai sutikus, jis davė Jurgitai pinigus pervesti pagal telefonu gautą žinutę, padavęs jai lapelį, kuriame buvo nurodyta sąskaita. Kiek tiksliai davęs pervesti pinigų, jis nepamena (b. l. 167, t. 3).

Nors nuteistasis M. J. nurodė, kad R. Š. nežinojo ko iš tikrųjų yra vykstama į Šilutę, tačiau teisėjų kolegija sugretinus šiuos M. J. parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais (Operatyvinių veiksmų atlikimo 2011-04-11 protokolu (pokalbių suvestine), liudytojų D. T., R. Š., A. L. parodymais), yra įsitikusi, jog nuteistasis R. Š. gerai žinojo, jog yra vykdoma nusikalstama veika ir sąmoningai kartu su M. J. vyko į Šilutę padėti ją įvykdyti ir pasaugoti bendro atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kito ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų panaudojimu šioje byloje jau buvo išsamiai pasisakyta nagrinėjant kitų nuteistųjų (D. S. ir A. B.) apeliacinius skundus. Todėl teisėjų kolegija dar kartą šių anksčiau išdėstytų motyvų nebeatkartoja.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms tenkinti nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų A. B., D. S. ir R. Š. apeliacinius skundus atmesti.