Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. M. ieškinį atsakovei V. M. dėl išlaikymo buvusiai sutuoktiniai nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bendru įsitikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 5–7). (duomenys neskelbtini) išduotas ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2015-07-17 ieškovui išduota darbingumo lygio pažyma (b. l. 9), išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b. l. 10). Ieškovui išduotas neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0975947 (b. l. 11). Ieškovas gauna netekto darbingumo pensiją, kuri sudaro 200,60 EUR (b. l. 12), 171,32 EUR darbo užmokesčio (b. l. 13). Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas (b. l. 32–43, 60–65), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Atsakovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas (b. l. 30–31), ji gauna 82,50 EUR netekto darbingumo pensiją (b. l. 46). Byloje reiškiamas reikalavimas dėl sprendimo, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo sutarties sąlygos, pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

Teismas nurodo, kad LR CK 3.53 str. reglamentuojama santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarka. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas patikrina, ar sutarties sąlygos yra teisėtos: ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (LRCK 1.80 str.), viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (LR CK 3.53 str. 3, 4 d.). Nustatęs, kad sutartis neprieštarauja įstatymų reikalavimams, teismas įtraukia ją į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas visa apimtimi, t. y. įskaitant ir sutarties sąlygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad įsiteisėjus teismo sprendimui šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų. Kartu minėto teisės akto 3.53 str. 3 d. nustatyta išimtis iš šios taisyklės: iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Tokio pobūdžio bylose teismas, turi įvertinti, ar ieškovo nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, kaip esminis aplinkybių pasikeitimas įtakoja sutarties sąlygas, ar sudaro pagrindą (būtinybę) jas keisti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje gali būti sutuoktinių nuspręsta dėl įvairių teisių ir pareigų. Galimybė keisti sutarties sąlygas, kaip išimtinė teismo sprendimu patvirtintų teisinių santykių pakeitimo priemonė, sietina ir su tuo, į kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama intervuoti remiantis LR CK 3.53 str. 3 d. Joje paminėtos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamoji vieta ir kt.). Kadangi aptariamoje LR CK 3.53 str. 3 d. normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, ji neturėtų būti plečiamai aiškinama.

Ieškovas reiškia reikalavimus dėl jo vertinimu iš esmės pasikeitusių aplinkybių, t. y. pablogėjusios sveikatos būklės ir sumažėjusio nedarbingumo. Atsakovė atsikirsdama į pareikštus ieškovo reikalavimus iš esmės nurodė dvi aplinkybes, t. y. kad tebėra iš dalies darbinga, todėl neišnyko išlaikymo teikimo aplinkybė, kad ieškovo turtinė padėtis nėra pablogėjusi ir jis gali teikti priteistą išlaikymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju galioja rungimosi principas, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (LR CPK 178 str.). Teismas nurodo, kad šalių numatytas įsipareigojimas dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui mokėjimo gali pasibaigti dviem atvejais, t. y. išnykus aplinkybėms dėl kurių jis numatytas (atsakovei tapus darbingai) arba iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šiuo atveju nėra ginčo, kad atsakovė yra tik iš dalies darbinga nėra, šios aplinkybės niekas neginčija. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nustatyti ar ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pasibaigti pareigai teikti išlaikymą buvusiai sutuoktinei.

Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kartu patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria išspręsti reikalavimai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, taip pat numatyta pareiga sutuoktiniui mokėti 579,24 Eur (2000 Lt) išlaikymą buvusiai sutuoktinei iki ji taps visiškai darbinga. Pagal banko sąskaitos išrašus šį įsipareigojimą ieškovas vykdė (b. l. 66–139). Nuo 2015-07-17 ieškovas neteko dalies darbingumo ir jam nustatytas netekto darbingumo lygis – 65 proc. (b. l. 9). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis blogai pasijuto, todėl buvo išvežtas į ligoninę, kurioje gydytojai skyrė gydymą, sveikatos pablogėjimas buvo siejamas su negalavimais dėl širdies. Dėl šių aplinkybių buvo nustatyti apribojimai dėl darbo, jis nebegali dirbti tiek daug ir ilgai, kaip anksčiau. Ieškovas paaiškino, kad tikimybė, kad jis pasveiks menka, nes ateityje reikės širdies operacijos ir pan. Byloje pateikta išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustato, kad ieškovas gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje, jei darbingumo lygis 2–25 proc.; negali dirbti visą kūną veikiančios vibracijos poveikio, keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15 kg (vyrams), dirbti darbą susijusį su nuolatiniu vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais. Šiuo metu ieškovas dirba tik dalį dienos, todėl jo darbo užmokestis siekia tik apie 171 Eur. Pagal nustatytą negalios lygį ieškovas gauna išmokas, kurios sudaro apie 200 Eur. Iš ieškovų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad jo reguliarios gaunamos pajamos nesiekia 400 Eur, o įsipareigojimas buvusia sutuoktiniai sudaro 579,24 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad dėl objektyvių aplinkybių (dėl negalios) sumažėjo ieškovo galimybė dirbti ir uždirbti tiek lėšų, kad galėtų mokėti išlaikymą buvusiai sutuoktiniai.

Šios bylos kontekste būtina nustatyti ar ieškovas iš kito turto realiai pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus buvusiai sutuoktiniai. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieškovui priklauso dvylika nekilnojamojo turto objektų (b. l. 29–43). Iš esmės visas šis turtas buvo dalijamas santuokos nuraukimo metu (b. l. 33–39, 41), ar priklausė asmeninės nuosavybės teise, nes buvo padovanotas (b. l. 40), paveldėtas (b. l. 43). Po santuokos nutraukimo ieškovo vardu registruoti du nekilnojamojo turto objektai, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), bei garažas pagal mainų sutartį (b. l. 42). Byloje ginčas kilo dėl brangaus buto įsigijimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad ginčo butas tik registruotas jo vardu, nes už jį mokėjo ir jis realiai turi priklausyti jo pusseserei. Nurodė, kad turi giminaitę Jungtinės Amerikos Valstijose, kuri ketino įsigyti turto Lietuvoje, tačiau parvykti ir sudaryti sandorį, t. y. pasirašyti ar išduoti įgaliojimą, neturėjo laiko. Dėl šios aplinkybės sandoris buvo įformintas ieškovo vardu, nors pinigai pardavėjui už butą buvo sumokėti jo giminaičių. Byloje pateiktas SEB banko išrašas patvirtina, kad buto pardavėjui A. R., pinigus – 154000 USD, pervedė V. S..

Viešuosiuose registruose nurodyta informacija turi didesnę įrodomąją galią, t. y. šiuo atveju dėl turto (duomenys neskelbtini)savininko, kuriuo nurodytas ieškovas (LR CPK 197 str. 2 d.), tačiau ji gali būti paneigta. LR CPK 197 str. 2 d. draudimas naudotis liudytojų parodymais netaikomas, jeigu tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo, todėl šiuo atveju teismo vertinimu negalima vadovautis minėtu draudimu, kaip pažeidžiančiu LR CPK 3 str. 7 d. principus.

Byloje apklaustas liudytojas A. R. nurodė, kad jis yra pažįstamas su abiem šalimis, tačiau daugiau bendravo su ieškovu. Liudytojas paaiškino, kad pasistatė namą, todėl turimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), apsunkintą hipoteka, nusprendė parduoti. Kadangi šis turtas yra brangus daug pirkėjų neatsirado. Po kiek laiko ieškovas susisiekė su A. R. ir pasiteiravo dėl buto, nes jo giminaitė iš JAV ketino įsigyti turto Lietuvoje. Šis asmuo teigė, kad buvo planuojama sutvarkyti dokumentus ir butą perleisti ieškovo giminaitei iš JAV, tačiau ji negalėdavo atvykti į Lietuvą dėl dokumentų sutvarkymo. Dėl šių aplinkybių liudytojas nurodė ieškovui, kad nepavykus sutvarkyti visų dokumentų dėl buto perleidimo, jis ieškos kitų klientų, nes ilgiau laukti nebegalėjo. Susidarius tokiai situacijai, buvo nuspręsta buto pirkimo–pardavimo sutartį įforminti ieškovo vardu, o pinigus gavo iš kito asmens – V. S. (b. l. 67), ieškovas pridėjo tik nežymią dalį prie turto pardavimo kainos, nes dėl valiutos kursų svyravimo ir lėšų konvertavimo į kitą valiutą, pritrūko lėšų iki sutartyje numatytos sumos. Duoti liudytojo parodymai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus duomenis dėl lėšų pervedimo, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

Įvertinus ieškovo paaiškinimus ir liudytojo parodymus, darytina išvada, kad ne ieškovas apmokėjo už butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl pripažinti, kad turtinė padėtis yra galimai pagerėjusi po santuokos nutraukimo jo vardu registruotas vertingas butas, nėra pagrindo. Įvertinus šiuos duomenis, išklausius liudytojo paaiškinimus pripažintina, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės susijusios su ieškovo sveikatos būkle, kurios sudaro objektyvias priežastis spręsti dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygos susijusios su išlaikymo mokėjimo buvusiai sutuoktiniai peržiūrėjimu.

Atsakovė taip pat teigia, kad santuokos nutraukimo metu ieškovui atiteko daugiau turto, todėl jis privalo ir toliau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nurodo, kad išlaikymas buvusiam sutuoktiniui nėra rentos mokėjimas. Teisės aktai numato galimybę sutuoktiniams nutraukiant santuoką taip pat susitarti ar prašyti teismo priteisti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui, nepriklausomai nuo to kaip bus/yra sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo. Darytina išvada, kad pareiga priteisti išlaikymą dėl sutuoktinio nedarbingumo, nesietina su turto pasidalijimu, todėl atsakovės galiami nurodytos aplinkybės , kad ieškovui atiteko daugiau turto nutraukiant santuoką, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, t. y. savo nedarbingumo, sveikatos būklės pablogėjimu, mažesne galimybe dirbti ir gauti didesnį darbo užmokestį dėl numatytų apribojimų, susijusių su sveikatos būkle, kurios sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiga teikti išlaikymą savo buvusiai sutuoktiniai pasibaigė. Tuo tarpu atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kad ieškovė turtinė padėtis yra nepasikeitusi ar pagerėjusi, o sveikatos būklė leidžia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (LR CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas ir pakeistina teismo sprendimu patvirtintos sutarties sąlyga dėl išlaikymo buvusiam sutuoktiniui teikimo, pripažįstant šią pareigą pasibaigusią nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, atlygintinos laimėjusios šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). pagal pateiktus duomenis ieškovas sumokėjo 208,53 Eur žyminio mokesčio (b. l. 19), todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui.

Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 92 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo buvusiai sutuoktinei atsakovei V. M. priteisimo ir nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pripažinti, kad ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė mokėti 579,24 Eur (2000 Lt) išlaikymą buvusiai sutuoktinei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasibaigė.

Priteisti ieškovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 208,53 Eur žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį.

Priteisti iš atsakovės V. M. valstybei 4,32 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.