Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Rasai Vinžigelskytei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. A., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje sudarytą ir (duomenys neskelbtini) Lietuvoje įregistruotą santuoką su atsakovu D. K., kuri iširo dėl atsakovo D. K. kaltės.

Nustatyti, jog ieškovės V. M. ir atsakovo D. K. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę — M. Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui D. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei prašymų teismui nepateikė.

Byla išnagrinėta atsakovui D. K. nedalyvaujant ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, L., buvo sudaryta santuoka tarp ieškovės V. M. ir atsakovo D. K. (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini); santuokos registravimo įrašas Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įrašytas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaukė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė R. A. parodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas stipriai pasikeitė, sutuoktinis tapo ne tik labai valdingas, manipuliuojantis, keliantis nuolatinius konfliktus, bet ir ieškovę vadindavo bjauriais žodžiais, tyčiodavosi viešose vietose prie kitų žmonių ir tuo mėgavosi. Dėl tokio sunkiai suvokiamo nepagarbaus elgesio su sutuoktine, naudojamo psichologinio, vėliau ir fizinio smurto ieškovė suprato, jog atsakovas D. K. neturėjo tikslo sukurti tikros šeimos ir rūpintis ieškove, kaip savo sutuoktine. Atsakovas santuoką sudarė iš savanaudiškų tikslų, tai yra gauti leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje. Nebeapsikentusi tokio atsakovo elgesio, patiriamo smurto ir bijodama dėl savo saugumo, ieškovė buvo priversta pabėgti nuo atsakovo ir grįžo į Lietuvą (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio ir nebepalaiko visiškai jokių santykių, todėl ieškovė nieko nežino apie atsakovo galimai prisiimtus turtinius įsipareigojimus nuo to laiko, kai ji grįžo gyventi į Lietuvą. Kadangi atsakovas D. K. grasino sąmoningai prisiimti kreditų su tikslu jų nemokėti, kad tyčia įklampinti ieškovę į skolas ir taip jai atkeršyti, prašo teismo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo (duomenys neskelbtini). ir atsakovo D. K. prievoles ir įsipareigojimus, atsiradusius (prisiimtus) po (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis D. K. prievolėmis. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad santuokos metu šalys neįsigijo jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl turtiniai reikalavimai dėl dalintino turto nereiškiami. Ieškovė yra darbinga ir pajėgi visiškai save išlaikyti po santuokos nutraukimo, todėl reikalavimo dėl išlaikymo nereiškia. Prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę -M.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių. Ieškovės ieškinyje, bei jos atstovės teismo posėdyje nurodytos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant sutuoktinio kaltės klausimą nėra nuginčytos, todėl konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovo D. K. kaltės.

Ieškovė taip pat įrodė, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu nuo 2016 metų spalio 27 d., tai yra jai sugrįžus į Lietuvą, todėl konstatuotina kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo šios datos.

Iš atsakovo priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 75 Eur žyminis mokestis ir 580 Eur už advokato teisines paslaugas CPK 88 str., 93 str).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.27 str., 3.60 str., 3.67 str., CPK 98 str., 381-385 str., 784 str., Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 3 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, L., sudarytą ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)., ir atsakovo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (santuokos sudarymo sertifikato Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)), įregistruotą Lietuvoje (duomenys neskelbtini), įrašas Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. K. kaltės.

Nustatyti, jog ieškovės V. M. ir atsakovo D. K. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. palikti iki santuokos turėtą pavardę — M.

Priteisti iš atsakovo D. K. 655 Eur ieškovei V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.