Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. skundas netenkintas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimas, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 209³ str. 4 d. paskirta 200 Lt administracinė nuobauda paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2012 m. rugpjūčio 9 d. R. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2012-08-09, automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą, kirsdamas valstybės sieną, deklaravo keleivio deklaracijoje raštu „pilnas bakas degalų“, esančio automobilio degalų bake. Šio automobilio stacionaraus kuro bako talpa pagal gamintojo techninę dokumentaciją – 70 l. Patikrinus kuro kiekį kuro bako talpoje kuro kiekį mobilia kuro matavimo įranga nustatyta, kad R. A. kuro bake gabena 95 l benzino. Vairuotojas kuro talpykloje, siekiant išvengti mokesčių, bei nedeklaravęs nustatyta tvarka viso įvežamo kuro kiekio, bandė įvežti 25 l benzino daugiau, nei deklaravo. Vadovaujantis LR 2009-11-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio atleidimą nuo muitų 1186/2009 XXVIII skyriaus 107-110 straipsnio nuostatomis, vairuotojui deklaravus ne visą gabenamą kuro kiekį, bei gabenant kurą didesnėje, nestandartinėje kuro talpykloje, lengvata gabenamam kurui netaikoma. Vairuotojas už gabenamą kurą 95 l sumokėti mokesčius 213 Lt atsisakė. Sulaikyto kuro 95 l vertė – 446,50 Lt.

Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau Institucija) 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu R. A. buvo nubaustas ATPK 209³ str. 4 d. 200 Lt bauda, sumokėjus paskaičiuotus muitinės mokesčius.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. A. skundo netenkino ir paliko galioti skundžiamą Institucijos nutarimą. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiomis muitinės deklaracijų kopijomis, muitinės pareigūnų tarnybiniais pranešimais, sulaikymo protokolais ir juose užfiksuotomis aplinkybėmis. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą bei administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog R. A. padarė ATPK 209³ str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A., pateikęs apeliacinį skundą, Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį ginčija tuo, jog jis buvo nubaustas neteisėtai, pilnai neįvertinus visus byloje surinktus įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir visiškai sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Institucija neturėjo teisinio pagrindo R. A. apmokestinti bei skirti jam administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad jis kuro talpykloje, siekiant išvengti mokesčių, bei nedeklaravęs nustatyta tvarka viso įvežamo kuro kiekio, bandė įvežti 25 l benzino daugiau, nei deklaravo, todėl Institucijos nuomone, vadovaujantis LR 2009-11-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio atleidimą nuo muitų 1186/2009 XXVIII skyriaus 107-110 straipsnio nuostatomis, vairuotojui deklaravus ne visą gabenamą kuro kiekį, bei gabenant kurą didesnėje, nestandartinėje kuro talpykloje, lengvata gabenamam kurui netaikoma.

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia Institucijos padaryta išvada. Visų pirma, nors Institucija R. A. administracinėn atsakomybėn patraukė dėl to, kad jis bandė įvežti 25 l benzino daugiau, nei deklaravo, tačiau pažeidimo esmėje nurodo, jog R. A. kirsdamas valstybės sieną, deklaravo keleivio deklaracijoje raštu „pilnas bakas degalų“. Todėl kaltinimas, jog jis bandė įvežti 25 l benzino daugiau, nei deklaravo yra visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, jog apeliantas keleivio deklaracijoje nurodė viso įvežamo kuro kiekį.

Antra, administracinė atsakomybė asmeniui buvo taikyta už tai, kad jis kurą gabeno didesnėje, nestandartinėje kuro talpykloje, t. y. bake, kuris neatitinka analogiškų automobilių bakams keliamų talpos reikalavimų. Tačiau akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad R. A. būtų pažeidęs minimo Reglamento 107 ir 110 straipsnio reikalavimus. Institucija nenustatė ir nepateikė jokių įrodymų, kad R. A. automobilyje, kuro bakas būtų buvęs padidintas, perdirbtas, išpūstas ar kitokiu būdu pakeistas, o ne standartinis pagal gamyklinius parametrus. Pažymėtina, jog draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu nurodytas teisinis reglamentavimas nustato esminius reikalavimus kuro bakams, kad juose įvežamas kuras būtų atleistas nuo muitų ir kitų mokesčių: kuro bakas turi būti stacionarus, tai yra, jis turi būti nuolatinai pritvirtintas prie to tipo motorinės transporto priemonės; jis turi būti skirtas automobilio normaliam veikimui; iš jo kuras turi patekti tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas; kuro bakas turi būti originalios konstrukcijos, tai yra, toks, koks numatytas gamintojo techninėje dokumentacijoje: neperdirbtas, nepadidintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog R. A. automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos teritoriją kurą įvežė nestandartiniame bake.

Be to, pažymėtina, kad „skelbiama kuro talpa“ reiškia kuro kiekį, kurį iš standartinės degalinės kuro pilstymo įrangos galima pripilti į stovinčio horizontalioje plokštumoje automobilio kuro baką. Kuro bako indo geometrinis tūris yra didesnis už „skelbiama kuro bako talpa“. Taigi, gamintojas indo geometrinio tūrio neskelbia. Tai reiškia, kad ir į standartinį baką galima pripilti daugiau kuro, nei nurodyta gamintojo techninėje charakteristikoje. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokiu būdu asmenys neturintys specialios įrangos kuro kiekio bake nustatymui, neturi galimybės kiekvieną kartą įsitikinti tiksliai, koks kuro likutis jo automobilio bake yra prieš pilant į automobilį kurą, taigi, net įsipylę kuro kiekį, kuris, pasak Institucijos, galimas standartiniame bake, asmenys rizikuoja būti apmokestinami atvykdami į Lietuvos Respublikos muitinės teritoriją. Kaip jau minėta, draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją su pilnu standartiniu kuro baku, net jei jo geometrinis tūris ir didesnis, nėra. Tokiu būdu Institucijos reikalavimas keleiviams gabenti tam tikrą kuro kiekį tam tikrų markių, tipo ir gamybos metų automobiliams yra perteklinis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinė atsakomybė R. A. galėtų būti taikoma tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad automobilyje kuras buvo gabenamas ne gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytoje kuro talpykloje. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, Institucija nenustatė ir nesurinko jokių įrodymų, jog automobilio kuro bakas būtų buvęs padidintas, būtų ne originalios konstrukcijos ir t. t.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, apelianto prašymas atlikti eksperimentą siekiant nustatyti, jog visuose „VW Passat Caravan“ automobiliuose telpa daugiau nei 70 l degalų yra atmestinas.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog tiek Institucija priimdama 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą, tiek apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi atmesdamas R. A. skundą padarė nepagrįstą išvadą, kad R. A. padarė ATPK 209³ str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą R. A. atžvilgiu dėl ATPK 209³ str. 4 d. numatyto pažeidimo nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.