- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-443-926/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45823-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- K. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 1 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam K. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi K. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų laisvės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei tokius BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytus įpareigojimus: 1) per 1 metus neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per 8 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą – baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 999 Eur sumą, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 1 778,98 Eur sumą, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą 1 303,41 Eur sumą; 3) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į K. M. paskirtą subendrintą bausmę įskaityti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. ir 2023 m. birželio 14 d. baudžiamaisiais įsakymais bei Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirtų ir atliktų bausmių dalis. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 12 d.
2. Nuteistasis K. M. į registrą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nuosprendį įtrauktas 2023 m. rugsėjo 4 d., paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 1 d.
Šalies argumentai
3. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Probacijos tarnyba) 2024 m. rugpjūčio 29 d. teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl nuteistajam K. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Teikime nurodyta, kad nuteistasis piktybiškai nesilaiko laisvės apribojimo bausmės sąlygų (2023 m. lapkričio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, 2024 m. gegužės 29 d. pripažintas įtariamuoju, 2024 m. sausio 25 d. baustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), nuteistasis apie išvykimą Probacijos tarnybos informavęs nebuvo), taip pat neįvykdė teismo skirtų įpareigojimų, per 8 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (išdirbo tik 125 valandas).
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą ir nuteistajam K. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi paskirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų areštą.
Šalies argumentai
5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Probacijos tarnybos teikimą atmesti.
5.1. Skunde pažymima, jog duomenų, kad nuteistasis piktybiškai ir sistemingai pažeidinėjo laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką, nėra, tokių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas, be to, dėl bausmės pakeitimo Probacijos tarnyba kreipėsi pirmą kartą, iki skundžiamos nutarties priėmimo nuteistojo elgesio teismas nesvarstė, kas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą išvadai, jog nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, jog turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės.
5.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis teismo posėdyje nedalyvavo dėl ligos, ką patvirtina prie skundo pridedami nedarbingumo pažymėjimai, iš kurių matyti, kad nuteistasis nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. spalio 4 d. dėl ligos buvo nedarbingas. Skunde teigiama, kad nuteistasis apie negalėjimą dėl ligos atvykti į teismą informavo Probacijos tarnybos atstovę, ko pasėkoje nuteistajam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir būti išklausytam tiesiogiai bei neturėjo galimybės teismui pateikti paaiškinus ir įrodymus, patvirtinančius, jog dalies teismo paskirtų įpareigojimų tinkamai neįvykdė dėl objektyvių aplinkybių.
5.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis tinkamai vykdė teismo įpareigojimą dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nes nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2023 m. gruodžio 13 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. kovo 12 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skunde taip pat nurodoma, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo minimalaus darbo užmokesčio įvykdyti teismo įpareigojimo atlyginti žalą nebuvo jokių objektyvių galimybių, todėl nuteistasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonė, turėjusi mokėti 1 500 Eur dydžio darbo užmokestį, nuo 2024 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio neišmokėjo, dėl ko nuteistasis nutraukė darbo santykius ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina prie skundo pridedamas Darbo ginčų komisijos raštas. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis informavo Probacijos tarnybą apie darbo užmokesčio negavimą ir negalėjimą įvykdyti teismo paskirto įpareigojimo. Skundo teigiama, kad aptartos aplinkybės įrodo, jog nuteistasis dėjo visas pastangas dirbti, kad galėtų atlyginti priteistas žalas, tačiau dėl objektyvių, nuo nuteistojo valios nepriklausančių, aplinkybių šio teismo įpareigojimo tinkamai įvykdyti negalėjo.
5.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu išdirbtų nemokamų darbų valandų skaičiumi, nes prie skundo pridėti (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis išdirbo 138, 40 valandas, o ne 125 valandas, neišdirbta 61,20 valandos, o ne 75 val. Skunde nurodoma, kad nuteistasis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiais nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 31 d., nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. ir nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 8 d. buvo komandiruotas dirbti į (duomenys neskelbtini). Skunde teigiama, kad nuteistasis, būdamas komandiruotėje, objektyviai neturėjo galimybės vykdyti teismo įpareigojimo atlikti nemokamus darbus ir nors savaitgaliais grįždavo į Kauną, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ savaitgaliais nemokami darbai nebuvo organizuojami. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis objektyviai negalėjo numatyti ir tos aplinkybės, jog jo sveikata pablogės, kas taip pat objektyviai sutrukdė tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimą. Skunde nuteistasis pažymi, kad Probacijos tarnyba neįspėjo jo apie tai, kad laukia tokia griežta bausmė, patys nesikreipė ir nepaaiškino, jog nuteistasis, esant tokiai situacijai, gali kreiptis į teismą dėl šio įpareigojimo atidėjimo, pakeitimo į kitą įpareigojimą, nepasiūlė kitos atlikimo įstaigos, kas yra pagrindas pripažinti, kad ir probacijos tarnyba netinkamai atliko savo darbą.
5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis į Probacijos tarnybos registrą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nuosprendį buvo įtrauktas 2023 m. rugsėjo 4 d. ir probacijos vykdymo laikotarpiu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jokių naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nepadarė. Skunde nurodoma, kad nors 2023 m. lapkričio 6 d. nuteistojo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ne dėl kokių neteisėtų veikų, įvykdytų probacijos vykdymo laikotarpiu, o dėl 2023 m. vasario 17 d. sudarytos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra ir negali būti pagrindu, konstatuoti nuteistojo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į bausmę ir jos vykdymą.
5.6. Skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, konstatuodamas, jog nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytąją bendrąją probuojamojo pareigą – pranešti Probacijos tarnybai apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Skunde teigiama, kad viso probacijos vykdymo laikotarpiu nuteistasis bendradarbiavo ir nurodytu laiku visada atvykdavo į Probacijos tarnybą atsiskaityti kaip vykdo teismo paskirtus įpareigojimus, visada informuodavo apie visas aplinkybes, susijusias su jam paskirtų įpareigojimų vykdymu. Skunde nurodoma, kad tiek apie darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek apie darbo funkcijų pobūdį bei apie savo išvykimą dirbti už Kauno miesto ribų nuteistasis žodžiu informavo Probacijos tarnybą, nurodė buvimo adresą, o tai, kad nuteistasis visada apie adreso pakeitimą informuodavo, rodo ir tai, kad grįžęs iš komandiruotės, nuteistasis keitė savo gyvenamąją vietą Kaune ir apie tai taip pat pranešė.
5.7. Skunde nurodoma, jog ta aplinkybė, kad Probacijos tarnyba per probacijos vykdymo laikotarpį į teismą dėl papildomų baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo nuteistajam nesikreipė, leidžia teigti, jog Probacijos tarnyba piktybinio ir sąmoningo vengimo, vykdant su laisvės apribojimo bausme susijusius įpareigojimus, nuteistojo veiksmuose neįžvelgė. Nuteistojo teigimu, nesant duomenų, jog jis sąmoningai ir (ar) sistemingai vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu nėra proporcingas ir, be jokios abejonės, turėtų neigiamos įtakos resocializacijai, o tai, kad bausmės vykdymo laikotarpiu jis nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, dirbo, stengėsi suderinti darbą su nemokamais darbais, stengėsi atlyginti žalas, rodo, kad nuteistasis padarė išvadas ir atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.
5.8. Skunde taip pat nurodoma, jog įvertinus tai, kad su teikimu Probacijos tarnyba kreipėsi pirmą kartą, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo terminas jau yra pasibaigęs (baigėsi 2024 m. spalio 1 d.), arešto bausmės paskyrimas iš esmės reikštų, jog už tą pačią veiką nuteistajam paskiriama nauja, griežtesnė bausmė, o tokia formuojama praktika iš esmės yra ydinga.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. M. skundas tenkintinas.
6. Nuteistasis prašo pateiktą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad jis dėl ligos negalėjo dalyvauti teisme, dėl ko nebuvo išklausytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, kad skundo argumentai yra išdėstyti išsamiai bei pridėti juos pagrindžiantys rašytiniai duomenys, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka būtinu, todėl jis nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
7. BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas ir pan. nesant tam objektyvių priežasčių. Vengimui taip pat būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 20 straipsnio 1 dalis).
8. Laisvės apribojimo bausmės esmė ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-696/2015).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą, neturi pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais dėl K. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme, nes įvertinus byloje esančius duomenis, konstatuojama, kad nėra pagrindo teigti, jog K. M. piktybiškai nevykdė jam paskirtų įpareigojimų, todėl išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik pakeitus K. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą, yra nepagrįsta.
10. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą K. M. skirtą laisvės apribojimo bausmę keisti areštu visų pirma grindė tuo, kad nuteistasis yra išdirbęs vos 125 valandų iš jam skirtų 200 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kuriuos pilnai jau turėjo būti išdirbęs iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., bei kad nuteistasis nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis teismo nustatytu terminu neišdirbo jam paskirtų nemokamų darbų valandų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis buvo įpareigotas neatlygintinai išdirbti 200 valandų per 1 metus. Šioje dalyje pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nuteistajam paskirtos bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo įsiteisėjusios nutarties nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam K. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 1 d. Aptartų duomenų visumoje nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nuteistasis paskirtus nemokamus darbus turėjo išdirbti iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. Be to, sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad jis išdirbo ne 125 valandas, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, o 138 valandas 40 minučių. Pastarąją aplinkybę patvirtina prie skundo pridėti (duomenys neskelbtini) darbuotojos 2024 m. spalio 8 d. elektroninio laiško kopija (b. l. 39) bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos (b. l. 40–42), iš kurių matyti, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 27 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. išdirbo 103 valandas, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 21 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. – 22 valandas, o laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. – 13 val. 40 min. Nuteistasis skunde nurodo, kad visų paskirtų valandų nustatytu laiku išdirbti nepavyko, nes nemokamus darbus reikėjo suderinti su darbu, buvo komandiruotėse, o savaitgaliais nemokami darbai nebuvo organizuojami, be to, pablogėjo ir sveikata. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. kovo 8 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis prie skundo pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymų kopijas, iš kurių matyti, kad nuteistasis nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. sausio 31 d., nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. ir nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 8 d. buvo komandiruotas darbų atlikimui į (duomenys neskelbtini), ir grįždavo tik savaitgaliais (b. l. 43–45). Taip pat prie skundo nuteistasis pateikė ir medicininių dokumentų kopijas, iš kurių matyti, kad nuteistasis 2024 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į gydymo įstaigą, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), nuteistajam nuo 2024 m. rugsėjo 11 d. iki 2024 m. spalio 4 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 50–52). Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, kad nuteistasis jam paskirtą įpareigojimą – neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių pilnai neįvykdė dėl objektyvių priežasčių, todėl byloje nėra nustatytas nuteistojo piktybiškas vengimas įvykdyti aptariamą įpareigojimą.
11. Skundžiama nutartis taip pat grindžiama tuo, kad nuteistasis iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. taip pat neatlygino ir savo nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ir nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų apie tai, kad tris mėnesius iš darbovietės negauna atlyginimo. Nuteistasis šioje dalyje skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis buvo minimalus, dėl ko negalėjo įvykdyti aptariamo teismo paskirto įpareigojimo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m birželio mėnesio neišmokėjo darbo užmokesčio. Nuteistasis prie skundo pateikė sąskaitos išrašo kopija (b. l. 53), iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis yra pervedęs po 80 Eur. Taip pat prie skundo pridėti nuteistojo 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašymo Darbo ginčų komisijai kopija (b. l. 49) bei Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 3 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–48) kopijos patvirtina, kad nuteistasis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėto atlyginimo už 2024 m. birželio 1 d. – 2024 m. rugpjūčio 5 d., neišmokėtų atostoginių bei išeitinės išmokos, kurio nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje paskirtas 2024 m. spalio 16 d. Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis įpareigojimo atlyginti padarytą žalą piktybiškai nevengė, o šio įpareigojimo laiku neįvykdė dėl objektyvių priežasčių.
12. Taip pat Kauno apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė ir tuo, kad 2023 m. lapkričio 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame K. M. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje K. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 2 dalyje, kurią galimai įvykdė 2023 m. vasario 17 d. Taigi, nors ikiteisminis tyrimas K. M. atžvilgiu ir buvo pradėtas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo metu, tačiau kaip teisingai nurodoma skunde, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjama nusikalstama veika galimai buvo įvykdyta ne probuojamojo K. M. priežiūros metu. Įvertinus išdėstytą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pradėjimas nuteistojo atžvilgiu rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos vykdymą.
13. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad nuteistasis, būdamas 2024 m. sausio 25 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 5 dalį, ir šio administracinio nusižengimo metu būdamas išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be Probacijos tarnybos žinios, nesilaikė probuojamajam nustatytų sąlygų. Vis dėlto, įvertinus tas aplinkybes, kad Probacijos tarnyba per visą nuteistojo bausmės vykdymo laikotarpį nagrinėjamu atveju pirmą kartą kreipėsi į teismą prieš pat nuteistajam paskirtos bausmės pabaigą, kas sudaro pagrindą manyti, jog nuteistajam paskirtų įpareigojimų bei nustatytų pareigų piktybiško nevykdymo atvejų Probacijos tarnyba iki teikimo pateikimo teismui dienos neįžvelgė, taip pat tai, kad teismų procesiniais sprendimais paskirtų įpareigojimų vykdymo nuteistasis nevengė ir nors daugumą jų įvykdė tik iš dalies, tačiau tai sąlygojo objektyvios priežastys, spręstina, kad šiuo metu nuteistojo K. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatų ir paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Pažymėtina ir tai, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas ir nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu galimai lemtų ir nuteistojo turimo darbo netekimą, kas taip pat ženkliai apsunkintų baudžiamosiose bylose už nuteistojo nusikalstamus veiksmus priteistų žalų atlyginimo / išieškojimo įvykdymą.
14. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis K. M. nustatytų pažeidimų iš esmės neneigia, tačiau akivaizdu, kad nuteistajam paskirti įpareigojimai nebuvo visiškai įvykdyti ne dėl piktybiško nuteistojo neveikimo, o dėl objektyvių priežasčių ir tai leidžia tikėti, kad skunde išdėstyti teiginiai, jog nuteistasis padarė išvadas ir atlikęs bausmę savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra vien deklaratyvaus pobūdžio.
15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės K. M. pakeitimo į arešto bausmę, netinkamai įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, bei nepagrįstai K. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė arešto bausme, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą dėl K. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.