- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-07-01
- Bylos Nr.
- N-261-3484-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė 2008 m. lapkričio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. J. dėl to, kad jis, kaip žemės sklypo Juodasis kelias, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 178, Vilniuje savininkas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 20-394 buvo įpareigotas iki 2008 m. liepos 1 d. atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, tačiau pakartotinai patikrinus žemės sklypo Juodasis kelias, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 178, Vilniuje faktinį naudojimą, nustatyta, jog valstybinės žemės dalis neatlaisvinta, įvažiavimo į sklypą konstrukcijos nepašalintos (išlietas betoninis pamatas, įtvirtinti metaliniai strypai), 2008 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 20-394 nurodyti įpareigojimai neįvykdyti. Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatos. J. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimu J. J. pagal ATPK 45 straipsnio 2 dalį paskyrė 2000 Lt dydžio baudą.
Teismas padarė išvadą, kad J. J. kaltė įrodyta sodo sklypelio schema, iš kurios matyti, kad sodo sklypo Nr. 178, esančio S.B. (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0935 ha, J. J. 1992 m. balandžio 7 d. prašymu parduoti būtent tokio ploto žemės sklypą, 1993 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus miesto (rajono) valdybos pažyma, kad J. J. siūloma parduoti 0,0935 ha ploto žemės sklypą, 1994 m. kovo 31 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria J. J. įgijo 0,0935 ha ploto žemės sklypą, bei Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0075:350, priklausančio J. J., plotas yra 0,0935 ha. J. J. versijos, kad jam priklauso 1092 kv. m. ploto žemės sklypas, nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. J. J. pateiktame žemės sklypo plane nėra Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo parašo, reiškiančio žemės sklypo plano suderinimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktą, kai žemėtvarkos skyrius patikrina nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Kadangi žemės sklypo planas, kuriame nurodytas 1092 kvadratinių metrų žemės sklypo plotas, nėra suderintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, teismas padarė išvadą, kad toks planas negali būti teisėtas. Ir pats J. J., suvokdamas, kad jo paties iniciatyva atlikus geodezinius matavimus, paaiškėjo, jog jo faktiškai valdomo sklypo plotas yra didesnis, nei iš tikrųjų teisėtai įgijo, 2003 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamas patvirtinti geodezinius planus, ir atlikus tikslius geodezinius matavimus, susidariusį skirtumą (0,0157 ha) leisti išsipirkti. Tačiau nėra jokių duomenų, kad J. J. pateiktas planas būtų nustatyta tvarka patvirtintas ir būtų leista įsigyti 0,0157 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Teismas konstatavo, kad J. J. savavališkai užėmęs valstybinę žemę, vengia ją grąžinti.
III.
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde J. J. nurodė, kad teismui pateikė žemės sklypo planą, kuriame nurodytas sklypo plotas yra 1092 kv. m., taip pat sodo namelio projektą ir generalinį sodų bendrijos planą. Žemės sklypo planą J. J. padovanojo sodų bendrijos pirmininkas, o plano originalas yra savivaldybėje.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais 25 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
Pagal ATPK 297 straipsnį (1999 m. vasario 9 d. įstatymo Nr. VIII-1046 redakcija) teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Nagrinėjamoje byloje atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas tuo, kad po įspėjimo raštu vengė atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę. Toks pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK35 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010).
Nagrinėjamu atveju minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. 2008 m. spalio 10 d. kai pakartotinai buvo patikrintas žemės sklypo Juodasis kelias, SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 178, Vilniuje faktinis naudojimas ir buvo nustatyta, kad valstybinės žemės dalis neatlaisvinta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2296/2009, nurodė, kad administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010ir kt.). Suprantama, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje (kodekso redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 28 d.) numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. padaryto pažeidimo paaiškėjimo diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti nuobaudos skyrimo terminas yra 2008 m. spalio 10 d., taigi dviejų metų terminas baigėsi 2010 m. spalio 10 d. Administracinė nuobauda J. J. paskirta 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (Baudžiamojo kodekso 95 str. 3 ir 4 d.), todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu – pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai. Nutraukiant bylą minėtu pagrindu, J. J. kaltės klausimas šiame procese nebenustatinėjamas, todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 148) nutarimu nurodytas terminas negalėjo būti pratęstas, nes dviejų metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas negali būti pratęsiamas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla J. J. atžvilgiu iškelta dėl ATPK 45 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. J. (J. J.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. (J. J.) atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.