Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1609-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-23
Bylos Nr.
2S-1609-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Skolininkas
Kauno futbolo
Civilinė byla Nr. 2S-1609-527/2012;
procesinių sprendimų kategorijos: 129.1; 129.5; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7841-151/2012 pagal pareiškėjo (išieškotojo) A. J. skundą dėl antstolio veiksmų (skolininkas Kauno futbolo ir beisbolo klubas) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas skundu, antstolės gautu 2012-03-30 (b. l. 7), prašė panaikinti antstolės vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/00087 priimtą 2012-03-06 patvarkymą, kuriuo buvo patenkintas skolininko prašymas dėl išieškomos sumos išdėstymo 6 mėnesiams, į mėnesį mokant po 3.836,68 Lt, nes priimtas patvarkymas yra neteisėtas, grubiai pažeidžia pareiškėjo teises ir vilkina skolos išieškojimą, be to, priimdamas šį patvarkymą, antstolis aiškiai viršijo savo įgaliojimus (CPK 585 str. 4 d.), nes skolos išdėstymo klausimas yra priskirtas išimtinai teismo kompetencijai (CPK 271 str.). Be to, vykdymo proceso metu nebuvo sudaryta taikos sutartis.

Antstolė 2012-04-04 patvarkymu (b. l. 4-5) netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, jog kreditorius (pareiškėjas) klaidingai teigia, kad vykdant išieškojimą iš skolininko nebuvo surastas įmonės turtas ir taip vilkinamas skolos išieškojimas. Skolininkas pateikė išsamų kilnojamo turto sąrašą su likutinėmis buhalterinėmis vertėmis. Vadovaujantis šiuo sąrašu, turto arešto aktu apribota disponavimo teisė skolininkui priklausančiomis trimis transporto priemonėmis, kurių vertės nurodytos pagal skolininko pateiktas buhalterines likutines vertes. Turto arešto aktas 2012-02-28 buvo išsiųstas kreditoriui ir skolininkui. Kreditorius prieštaravimų dėl areštuoto turto verčių nepareiškė. Skolininkas vykdo savo 2012-03-02 įsipareigojimą mokėti įsiskolinimą dalimis po 3.836,66 Lt kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2012-03-31 į depozitinę sąskaitą buvo įmokėta 3.836,68 Lt, kurie 2012-04-02 paskirstyti ir pervesti į kreditoriaus nurodytą sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-10 nutartimi (b. l. 29-30) pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0036/12/00087 priimtą antstolės 2012-03-06 patvarkymą, nurodydamas, kad nei CPK, nei SVI nenumato antstoliui teisės išdėstyti pagal vykdomąjį dokumentą išieškomų sumų. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodytu motyvu, kad sprendimo išdėstymas ar vykdymo tvarkos pakeitimas yra priskirtas išimtinai teismo kompetencijai. Nustačius kitokį reglamentavimą būtų pažeisti CPK 6, 14, 18 straipsniuose numatyti teisingumo, betarpiškumo, teismo sprendimo privalomumo principai. Skolininkas prašymą dėl sprendimu priteistų sumų išdėstymo turėtų reikšti sprendimą priėmusiam teismui CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje išieškotojas ir skolininkas taip pat gali susitarti dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo išdėstyti išieškomų sumų mokėjimą, tačiau ir ši taikos sutartis turi būti pateikta teismui patvirtinti (CPK 595 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Antstolė atskiruoju skundu (b. l. 34-35) prašo 2012-05-10 nutartį panaikinti ir skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėti iš esmės, vadovaujantis šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į esminius antstolių veiklos principus, įtvirtintus Antstolių įstatyme ir CPK, iš kurių vienas - ekonomiškumo principas. Antstolės padėjėjas 2012-03-06 nesivadovavo CPK 284 straipsnio 1 dalimi, t. y. nesistengė pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo tvarkos, tiesiog atsižvelgdamas į vykdomosios bylos duomenis bei surinktą informaciją leido skolininkui daryti įmokas skolos mažinimui. Tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kreditoriui. Antstolė vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų nesustabdė, nepanaikino skolininkui taikomų apribojimų, tiesiog ėmėsi visų teisėtų priemonių įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti, kaip numato CPK 634 str. 2 d.

2. Teismas klaidingai interpretavo vykdymo priemones, įvardindamas jas kaip skolos išdėstymą (CPK 284 str.). Vykdymo priemonės ir jų taikymo tvarkos klausimai yra antstolio priskiriami antstolio diskrecijai. CPK 624 straipsnio 3 dalis leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones, kas ir yra padaryta: areštuotos sąskaitos, kilnojamas turtas ir antstolio pastangomis skolininkas ieškojo rezervų, kaip greičiau atsiskaityti su kreditoriumi, ir tą padarė gaudamas iš rėmėjų pinigų, kuriais ir mažinama skola.

3. Antstolis vykdymo priemones taiko atsižvelgdamas į konkrečias situacijas vykdomojoje byloje, nepažeisdamas šalių teisėtų interesų. Taikydamas priverstines vykdymo priemones antstolis privalo išlaikyti jų proporcingumą ir teisinę šalių pusiausvyrą. Esant sunkiai ekonominei situacijai, antstolis, atsižvelgdamas į skolininko pateikiamus įrodymus bei vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, turi teisę taikyti tam tikras išlygas. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2012-02-28 turto arešto aktu buvo keičiamas 2010-11-02 turto aprašas vykdomojoje byloje Nr. 0036/10/04631 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno futbolo ir beisbolo klubo atžvilgiu, kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui. Turto arešto akte nurodytos, skolininko pateiktos, buhalterinės kilnojamo turto (transporto priemonės: Ford Escort, Opel Astra, Setra) vertės. Pagal skolininko pateiktus duomenis minėtų transporto priemonių likutinė vertė 33.624,38 Lt, tačiau automobilių buhalterinėje apskaitoje likutinė vertė nėra identiška jų rinkos vertei, nes automobiliai pagaminti 1994-1995 m. Akivaizdu, jog automobilių vertė yra maža, o jų realizavimo galimybės mažai tikėtinos, o pasiruošimas varžytinėms (pvz.: turto vertės ekspertizė, skelbimai spaudoje ir t. t), varžytinių vykdymas tik didins vykdymo išlaidas bei užtęs sprendimo įvykdymą.

4. Kreditorius telefonu reiškė pretenzijas dėl turto verčių, tą jis paminėjo ir savo skunde. Turto arešto akte, kurį kreditorius gavo, buvo nurodytas terminas, per kurį, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, jis galėjo pareikšti savo prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 682 straipsnio 3 dalimi, ruošiamasi skirti areštuoto turto ekspertizę. Pagal CPK nustatytą turto realizavimo tvarką bei kiekvieno procesinio veiksmo apskundimo terminus, nuo skolininkui priklausančio turto ekspertizės paskyrimo iki pirmųjų turto pardavimo iš varžytynių dienos praeina apie tris mėnesius. Pažymėtina, tai, kad skolininkas įmokėjo jau dvi įmokas į antstolio depozitinę sąskaitą, sumoje 7.673,32 Lt, skolos likutis šiai dienai 12.757,66 Lt + 5 proc. metinių palūkanų. Jei skolininkas ir toliau vykdys 2012-03-06 patvarkymą, iki varžytynių dienos skolos likutis turėtų būti tik 1.247,68 Lt + 5 proc. metinių palūkanų.

5. Antstolės padėjėjo 2012-03-06 priimtas patvarkymas padaro skolos išieškojimą ekonomišką, tai yra nesukelia papildomų vykdymo išlaidų skolininkui, nepagrįstai neapsunkinant jo finansinės padėties. Antstolis yra nešališkas vykdymo proceso metu ir privalo atsižvelgti vienodai tiek į skolininko, tiek į kreditoriaus interesus. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pasirinktas skolos išieškojimo būdas yra ekonomiškiausias ir nereikalaujantis drastiškų priemonių, tai yra priverstinio turto pardavimo ir t. t.

6. Skolininkas yra asociacija - ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesus ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Tai yra ne pelno siekianti organizacija, jos biudžeto pagrindą sudaro rėmėjų pinigai, kurie nėra prilyginami lėšoms pas trečiuosius asmenis ir išieškojimas iš tokių lėšų nėra galimas. Šiai dienai VĮ Kauno apskrities futbolo rėmimo fondo lėšos mokamos už asociaciją Kauno futbolo ir beisbolo klubą yra geranoriška pagalba kuo greičiau įvykdyti įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-403-657/2011, o ne jį vilkinti ar kitais būdais tam kliudyti. Tačiau teismo nutartis, kuria naikinamas patvarkymas Nr. 0036/12/00087/2012-03-06 dėl leidimo asociacijai Kauno futbolo ir beisbolo klubui dengti kreditoriui priteistą skolą, pažeidžia pirmiausia paties kreditoriaus teisėtus lūkesčius kuo greičiau atgauti skolą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl minėto patvarkymo panaikinimo, skolininkas nutrauks mokėjimus. Tuomet antstolis turi tęsti išieškojimą tik iš skolininkui priklausančio turto, apie kurio vertę yra pasisakyta.

7. Be to, iš klubo areštuotų sąskaitų į antstolio depozitinę sąskaitą nėra nurašyta jokių lėšų. Akivaizdu, kad išieškojimas užsitęs neribotą laiką ir neaišku, ar bus pilnai įvykdytas. O tai pažeidžia paties pareiškėjo interesus ir teisėtus lūkesčius.

Atsiliepimas

Pareiškėjas (išieškotojas) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo (b. l. 40-42) palikti galioti teismo 2012-05-10 nutartį, antstolės atskirąjį skundą atmesti šiais motyvais:

1. Iš atskirojo skundo galima suprasti, kad skolininkas yra prie bankroto ribos ir tai puikiai žinoma antstolei. Todėl labai operatyviai priimdama neteisėtą patvarkymą antstolė (jos padėjėjas), žinodama apie bankroto grėsmę, sąmoningai siekė dar daugiau užvilkinti skolos mokėjimą. Be to, akivaizdus skolininko procesinis piktnaudžiavimas, kuris kreipėsi į antstolį dėl skolos išdėstymo, žinodamas, kad nemokės.

2. Akcentuotina, kad pirmas skolos mokėjimas buvo atliktas ne 2012-03-06 patvarkymo nurodytais terminais, o tik po pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, o antras skolos mokėjimas (vėl gi pažeidžiant patvarkyme nustatytus terminus, kurių prašė pats skolininkas) buvo atliktas tik tada, kai teismas panaikino neteisėtą patvarkymą. Skolininkas ir nesiruošė mokėti, tiesiog buvo reikalingas oficialus pagrindas patempti nemokėjimą 6 mėnesius iki aiškaus bankroto.

3. Dar civilinės bylos nagrinėjimo metu tuometinis laikinas klubo direktorius davė suprasti, kad tiesiog bus tempiamas laikas. Taip viskas ir įvyko, skolos priteisimas užsitęsė 2 metus. Pareiškėjas mano, jog vykdymo proceso metu nei skolininkas, nei antstolė nesitikėjo, jog situacija susikomplikuos (pareiškėjas skųsis), todėl tik savo veiksmų pateisinimui buvo sumokėtos dvi įmokos, ir tai - tik po skundo ir po teismo nutarties.

4. Be to, antstolės padėjėjas telefonu pareiškėjui pasakė, kad antros įmokos pareiškėjui niekas nemokės, nes vykdomoji byla yra teisme. Akivaizdu, jog tokiu būdu buvo bandoma „gudruolį paauklėti ir pamokyti“, kad nedrįstų reikšti teisėto nepasitenkinimo. Antra įmoka pareiškėjui buvo pervesta tik pagal atskirą pareiškėjo raštišką prašymą antstolių kontorai, kuriame jis nurodė savo sąskaitą (nors visi skolininko ir kreditoriaus duomenys liko kompiuteriuose po pirmojo pervedimo). Trečia įmoka iki atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo nesumokėta.

5. Telefoninio pokalbio metu antstolė paaiškino, kad skolininkas yra ant bankroto ribos ir daugiau įmokų pagal teismo sprendimą nemokės, o pareiškėją pavadino „labai gudriu“, nes jis apskundė jos veiksmus. Pareiškėjas du metus buvo priverstas vargti, kol sulaukė skolos priteisimo. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui jis negali sulaukti jo tinkamo įvykdymo. Dabar gi į šį procesą įstojo, pareiškėjo manymu, skolininkui itin lojali (vertinant priimamus patvarkymus) antstolė.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas neskundė ir dabar neskundžia antstolės nurodytų areštuotų automobilių verčių, nors jos ir neišlaiko jokios kritikos, kad nesuteiktų skolininkui dar vieno teisėto preteksto vilkinti skolos mokėjimą. Didžiules ir neprotingas automobilių vertes antstolė nurodė tam, kad šių verčių sumos formaliai užtektų skolos ir vykdymo išlaidų sumai, nes priešingu atveju antstolei reikėtų vykti į skolininko ofisą ir ieškoti bei areštuoti turimą kilnojamąjį turtą (biuro įrangą ir org. techniką), kas sukeltų antstolei papildomų rūpesčių. Antstolė atskirajame skunde iš esmės pripažįsta, jog vertės nepagrįstos, tačiau nori skirti ekspertizę. Pareiškėjas vertinimo ekspertizės neprašo ir jos nesiekia, nes tai tik užvilkins varžytynių pradžią, todėl neaišku, kam ji reikalinga. Ekspertizės skirimu antstolė nori suteikti skolininkui galimybę ilgesnį laiką naudotis automobiliais ir galimybę nemokėti skolos, prisidengiant būsimų varžytynių laukimu. Tuo tarpu nustatant vertes antstolė turi visišką laisvę naudotis oficialiais automobilių verčių rinkiniais, kuriuos naudoja muitinė skaičiuojant mokesčius įvežamiems į šalį automobiliams, tačiau šia paprasta ir aiškia priemone antstolė kažkodėl nesinaudoja.

7.Antstolė ar jai galimai talkinę teisininkai atskirajame skunde tiek įsijautė, kad pamiršo, jog skundas rašomas antstolės, o ne skolininko vardu. Skunde nurodoma, kad „..skolininkas daugiau nemokės...“; kad „...skolininkas nevilkino proceso civilinėje byloje...“; yra nurodyti tikslūs skolininko gana retai pasitaikančio teisinio statuso bruožai, pateikta labai išsami informaciją apie skolininko finansavimo šaltinius ir jų specifiką. Norisi pasidžiaugti antstolės turimomis žiniomis sporto ir institucinės veiklos srityje. Skunde antstolė nurodo, jog, įsitesėjus teismo nutarčiai, skolininkas nutrauks mokėjimus, be to, nurodo, jog neteisėto patvarkymo panaikinimas pažeidžia pirmiausia pareiškėjo teises bei kad išieškojimas užsitęs neribotą laiką, nes skolininko turtas labai menkas. Tokia pozicija būtų suprantama skolininko atsiliepime, tačiau tokie antstolės teiginiai tiesiog stulbina. Pati įvertino turtą kosminėmis kainomis, pati leido išdėstyti skolą (vietoj skubių varžytynių), o dabar, kai tenka atsakyti už savo veiksmus, tiesiog paaiškina, kad iš esmės gali nesitikėti išieškojimo. Kyla klausimas, kam iš tikrųjų atstovauja antstolė.

8. Būtent patvarkymas, o ne jo panaikinimas, kaip teigia antstolė, grubiai pažeidžia pareiškėjo ir jo dviejų mažamečių vaikų bei sutuoktinės (b. l. 18-19), esančios vaiko priežiūros atostogose, teises, nes antstolė, tokiu būdu vilkindama išieškojimą, labai apsunkina pareiškėjo šeimos finansinę padėtį (pareiškėjas moka būsto paskolą bankui (b. l. 20-28)).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad 2012-01-09 antstolės kontorai pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-403-657/2011-12-13 dėl 20.430,98 Lt skolos išieškojimo iš Kauno futbolo beisbolo klubo išieškotojui (pareiškėjui). Antstolė 2012-01-13 patvarkymu šį vykdomąjį raštą priėmė vykdyti. 2012-03-05 skolininkas pateikė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą dalimis 6 mėnesių laikotarpiui. 2012-03-06 patvarkymu skolininko prašymas buvo patenkintas (vykdomosios bylos Nr. 0036/12/00087 lapai 43, 44).

Vykdymo procese antstolis yra asmuo, kuris vykdo valstybės jam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir atlieka tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymuose, bei laikosi tų veiksmų atlikimo tvarkos.

Vadovaujantis CPK 284 straipsniu, teisę sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti bei pakeisti sprendimo vykdymo tvarką gali tik teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva. Vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 str. 1 d. , t. y. gali susitarti dėl išieškomų sumų mokėjimų išdėstymo, tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 595 straipsnio 3 dalimi, taikos sutartis turi būti pateikiama teismui patvirtinti. Taigi, sistemiškai aiškinant šias teisės normas, konstatuotina, kad skolininkas, siekdamas sprendimo vykdymo išdėstymo, su tokiu prašymu turi kreiptis į sprendimą priėmusį teismą, nes tik teismas turi teisę keisti sprendimo vykdymo tvarką. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkas, kreipdamasi su prašymu dėl skolos išdėstymo į antstolę, pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą, o antstolė (jos padėjėjas) tokį prašymą tenkindama, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl toks antstolės (jos padėjėjos) priimtas patvarkymas, kuriuo išdėstyti mokėjimai, teismo pagrįstai panaikintinas (CPK 585 str. 4 d.). Pažymėtina, jog tokia išvada atitinka ir teismuose formuojamai praktikai (žr.: Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-10 nutartis c. b. Nr. 2S-422-253/2010).

Antstolės teigimu, teismas neatsižvelgė į esminius antstolių veiklos principus, įtvirtintus, Antstolių įstatyme ir CPK, iš kurių vienas - ekonomiškumo principas, be to, tokia antstolės pritaikyta išlyga nesukėlė jokių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Asmens teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta LR Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose, visiškai įgyvendinama ne tik teismui priimant teismo sprendimą, bet ir kai toks teismo sprendimas yra įvykdomas. Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju, akivaizdu, jog priemonė, kurios ėmėsi antstolio padėjėjas, yra neteisėta, todėl teismo pagrįstai panaikinta.

CPK 624 straipsnio 3 dalis leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio vykdymo priemones. Antstolės teigimu, tai ir yra padaryta: areštuotos sąskaitos, kilnojamas turtas ir antstolio pastangomis skolininkas ieškojo rezervų, kaip greičiau atsiskaityti su kreditoriumi, ir tą padarė gaudamas iš rėmėjų pinigų, kuriais ir mažinama skola. Tačiau pažymėtina, jog skolininko sąskaitų ir kilnojamojo turto areštas šiuo atveju nėra pakankamas, jeigu toliau nėra atliekamos CPK XLIX skyriuje įtvirtintos areštuoto turto realizavimo procedūros, o tai, kad skolininkas iš rėmėjų pinigų geranoriškai mažina skolą, nėra teisėtas pagrindas šių areštuoto turto realizavimo procedūrų netaikyti.

Akcentuotina ir tai, jog, kaip spręstina iš atskirojo skundo argumentų, skolininko materialinė padėtis nėra gera, be to, pareiškėjo teigimu, (b. l. 7), viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie galimą skolininko bankrotą, kas atskirajame skunde neneigiama, o, priešingai, pačios antstolės teigiama, kad nėra aišku, ar išieškojimas bus pilnai įvykdytas. Įvertinus tai, spręstina, kad, priešingai nei teigia antstolė, būtent antstolės patvarkymas, o ne jo panaikinimas pažeidžia išieškotojo teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentų nebepasisakant, kaip neturinčių įtakos apeliacijos rezultatui.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė