Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn B. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn B. K. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Kretingos rajono policijos komisariatui dėl 2007-11-07 nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-11-07 nutarimu B.K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda - 1500 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn B.K. patrauktas už tai, kad 2007-11-04 apie 16:50 val. Kretingoje, Tiekėjų – Geležinkelio g. sankryžoje vairavo automobilį Renault 21, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.77 promilės), tuo pažeidė KET 68 punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailėjimasis dėl įvykdyto pažeidimo.

B.K. pripažįsta teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad automobilį vairuoja 10 metų ir nebuvo baustas administracine tvarka. Darbe susižeidus A.D. reikėjo skubios pagalbos, todėl sėdo prie automobilio vairo ir vežė jį į ligoninę. Dirba samdomu darbuotoju – statybininku. Automobiliu tenka važinėti į įvairias rajono vietas, kur yra statomi objektai. Vienas išlaiko šeimą, taip pat rūpinasi Skuodo rajone gyvenančia senyvo amžiaus motina. Šiais ir skunde išdėstytais motyvais B.K. teismą prašo :

- pakeisti 2007-11-07 Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą administracinėje byloje ir neskirti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.17-23). B. K. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia, teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 2 dalies požymius.

Dėl būtinojo reikalingumo.

Skunde ir teismo posėdžio metu B.K. nurodo, kad nesirengė vairuoti automobilio neblaivus, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, siekdamas padėti sužalotam darbo metu A.D., vežė pastarąjį iš Grūšlaukės kaime esančio statybos objekto į Kretingos miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba. Po pusvalandžio A.D. parvežė iš Kretingos miesto pirminės sveikatos priežiūros centro į namus (duomenys neskelbtini), Kretinga iš kur grįžtantis namo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę 1.2.2 „Dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo būtinojo reikalingumo būklėje“, kuria nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Todėl negalima laikyti administraciniu teisės pažeidimu veikos, kuri padaryta siekiant išvengti pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji žala yra mažesnė negu išvengtoji žala. Tačiau, kaip matyti iš pačio B.K.paaiškinimo, nėra pagrindo įvykdytos veikos pripažinti esant padarytos būtinojo reikalingumo būklėje. Nors teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiamas situacijos realumas, tačiau net ir buvus minimam atvejui, B.K. veiksmai nebuvo adekvatūs susiklosčiusiai situacijai (ATPK 17 str.). Kaip nurodė pats B.K., jo vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas Tiekėjų – Geležinkelio g. sankryžoje, Kretingos mieste, kai jis parvežė nukentėjusį į jo namus ir nusprendė automobiliu grįžo namo. Taigi, jokio būtinojo reikalingumo vairuoti transporto priemonę nebebuvo, jei nurodytam nukentėjusiajam asmeniui jau buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba ir jokios grėsmės gyvybei ar sveikatai nebebuvo. Todėl B.K. veika nelaikytina įvykdyta būtinojo reikalingumo būklėje, o priešingai, jo veiksmai vairuojant transporto priemonę neblaiviam galėjo sąlygoti dar sunkesnių pasekmių atsiradimą, nei jo nurodomas galimai išvengtas pavojus žmogaus gyvybei ir sveikatai. Todėl šios aplinkybės nevertintinos nei kaip būtinasis reikalingumas, nei kaip aplinkybės, galinčios būti pagrindu švelnesnės atsakomybės taikymui.

Dėl paskirtosios administracinės nuobaudos pagrįstumo.

Skundu prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su veiklos pobūdžiu, todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pagrindu švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui

Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pažeidėjas gailėjosi dėl įvykdyto pažeidimo, skirtas baudos minimalus dydis, bei sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali trukmė (sankcija nuo 18 iki 24 mėnesių) skirta 18 mėn. Iš to seka, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau įvertintos, naujų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti kaip lengvinančias, nenustatyta.

Teismui teikiami įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. sveikatos žinių pažymėjimas (b.l.7), UAB (duomenys neskelbtini) rekomendacija (b.l. 8), pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 10). Tačiau teismas šiuos įrodymus neturi pagrindo pripažinti faktiniais duomenimis, kurie sąlygotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Pateikti įrodymai patvirtina darbo pobūdį, šeimos sudėtį, tačiau jokios naujos informacijos apie asmenį, kuri būtų neįvertinta skiriant administracinę nuobaudą, nėra pateikiama. Paminėtos aplinkybės nėra svarbios nagrinėjamos bylos kontekste. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vieningą teisminę praktiką yra nurodęs, kad transporto priemones vairavusiems neblaiviems vairuotojams, teisė vairuoti transporto priemones taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1524/2007). Be to, kaip nustatyta iš administracinės bylos medžiagos, B.K. automobilį vairavo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tuo sukeltas realus pavojus kitiems eismo dalyviams, todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, jam paskirta administracinės nuobaudos rūšis negali būti laikoma per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui.

Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas dėl profesinės veiklos, savaime negali būti pagrindu netaikyti administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi nei įstatymas nei kiti teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemonę asmeninių reikmių tenkinimui, kaip aplinkybes eliminuojančias specialiosios teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už minimą veiką, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas ir šių sankcijų taikymas yra realaus, o ne formalaus pobūdžio, todėl teismas negali formalų gailėjimąsi dėl pažeidimo, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės ir aplinkybes, kurios yra kasdienio realaus gyvenimo faktai, sutinkami kiekvieno asmens veikloje (poreikis vairuoti automobilį), pripažinti jas kaip suteikiančias pagrindą švelnesnės nei numatyta sankcijoje atsakomybės taikymui.

Be to, kaip nustatyta iš UAB (duomenys neskelbtini) rekomendacijos (b.l.8), B.K. dirba apdailininko pareigose, todėl jo tiesioginis darbas nėra susijęs su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu ir jos atėmimas neužkirs kelio tęsti darbinę veiklą ir gauti iš šios veiklos pajamas. Tai, kad B.K. yra atsakingas už kitų darbuotojų nuvežimą, negali būti pagrindu jo darbo sutartimi atliekamą darbą sieti su būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisminė praktika taip pat numato, kad asmens darbinė veikla ar šeimyninės aplinkybės savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Žr. Pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N 3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-413/2007).

B.K. prašymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo grindžia ir tuo, kad atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, jis nebegalės prižiūrėti sergančios senyvo amžiaus mamos, kuri gyvena Skuodo rajone. Tačiau kaip nustatyta iš pačio B.K. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, todėl akivaizdu, kad šeimos interesai dėl šios specialiosios teisės atėmimo nenukentės, nes šeimoje yra kitų asmenų, kurie turi teisę vairuoti transporto priemones.

ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos yra padaromas tik tyčia (ATPK 10 straipsnis), todėl asmuo, kurio profesinė veikla ir gaunamos pajamos siejamos su transporto priemonių vairavimu, pažeisdamas KET 68 punkto imperatyvų reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir žinodamas, kad už šį pažeidimą numatomas specialiosios teisės atėmimas, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, o tuo pačiu ir kitiems eismo dalyviams. Todėl akivaizdu, kad administracinės nuobaudos tikslas ir yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Todėl dėl aukščiau aptartų aplinkybių, švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1003/2007 akcentavo, kad vertinant pažeidimo aplinkybes būtina atsižvelgti į tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, į eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes ir vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. lapkričio 07 d. Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistu ir B. K. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.