Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S., protokolą surašiusios institucijos, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei Laimutei Mikužienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), esančio A. S. įmonės, įmonės kodas 252741230, savininku, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. būdamas A. S. įmonės, įmonės kodas 252741230, savininku, savo vadovaujamoje kavinėje „Jubinlou“, esančioje Taikos g. 13, Neringoje, 2013-06-29, 14.30 val. leido dirbti padavėja E. D., gim. 1994-02-19, pagalbine darbuotoja virtuvėje J. K., gim. 1984-06-20, virtuvės virėju Y. T., gim. 1967-11-02, nesudaręs rašytinių darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai (toliau – Sodra) apie asmenų darbo pradžią. A. S. nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą Sodrai ir nesudaręs su juo darbo sutarties, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2, 3 ir 6 d. reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

A. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, jog E. D. dirbo ir buvo ruošiama vadybininkės pareigose, tačiau su ja 2013-06-29 dienai nebuvo sudaryta darbo sutartis. Ji sudaryta buvo 2013-06-30. Su virtuvės pagalbine darbuotoja J. K. bei virėju Y. T. darbo sutartys buvo sudarytos 2013-06-30, po mokesčių inspekcijos patikrinimo. Sodrai apie asmenų įdarbinimą pranešė 2013-07-01.

Liudytoja E. D. parodė, jog pas A. S. kavinėje dirbo padavėjos pareigose. J. K. bei A. S. padėjo susitvarkyti dokumentus dėl įsidarbinimo, kadangi tai buvo pirmasis jos darbas. Ji iki mokesčių inspekcijos patikrinimo išdirbo dvi dienas. Jai buvo išduoti darbo rūbai. Darbo sutartis buvo sudaryta 2013-06-30, t.y. po VMI patikrinimo. Darbo sutartyje buvo nustatytas bandomasis laikotarpis. Su kasos aparatu nedirbo, neapmokė, tik kartą teko kvitą klientams išmušti. Patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Liudytoja J. K. parodė, kad paprašyta S prižiūrėjo kavinę, kol jis pats buvo išvykęs. 2013-06-29 vakare į kavinę atvyko VMI atstovai patikrinimą atlikti. Tą dieną pas Sagatauską oficialiai nedirbo, su juo nesitarė dėl įdarbinimo. Kadangi prieš daug metų buvo dirbusi virėja, paprašyta S sūnaus virtuvėje kepė kugelį, bendravo su virėju Y. T.. Kavinėje būdavo ryte ir vakare. Iki atvykstant VMI darbuotojams kavinėje dirbo apie savaitę. Darbo sutartis sudaryta buvo po VMI atstovų patikrinimo. Sudarė A. S. darbo sutartį, kad išvengtų ateityje nesklandumų. Iš kavinės savininko gavo apie 100 Lt atlyginimo.

L. N. S parodė, kad patikrinimo metu buvo kavinėje, tačiau joje nedirbo. D aptarnavo restorano klientus. J. K. atėjo tik kugelio iškepti, o Y. T. ruošė maistą restorano lankytojams. Paaiškinime nurodė aplinkybės, kurias liepė nurodyti VMI atstovai.

L. L. Ž parodė kad yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialistė. Atliekant patikrinimą su kolega, nuėjo į kiniečių restoraną esantį Taikos pr. Neringoje. Restorane pro virtuvės duris matė, kad kinietis Y. T. ir J. K. ruošė maistą. Restorane buvo padavėja D, kuri atnešė čekį po jų užsakymo. Čekį kasoje išmušė A. S. sūnus. Patikrinimo metu S neatliko jokių darbų kavinėje. Patikrinus duomenis VMI sistemoje paaiškėjo, kad birželio 29 d. E. D., Y. T. bei J. K. nebuvo A. S. įmonės, įmonės kodas 252741230, savininko įdarbinti kavinėje „Jubinlou“, esančioje Taikos g. 13, Neringoje.

Iš Klaipėdos apskrities VMI 2013-07-17 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. K1-513 nustatyta, jog buvo atliktas kiniečių restorane J kontrolinis pirkimas, taip pat patikrinti veikos dokumentai, paimti paaiškinimai iš tuo metu dirbusių darbuotojų (b.l. 7-8).

Iš 2013-06-29 Klaipėdos AVMI faktų fiksavimo pažymos matyti, jog 2013-06-29, apie 14.48 val. atlikto kontrolinio pirkimo metu restorane „J.“, esančiame Taikos pr. 13, Neringoje, buvo nustatyta, kad padavėja E. D., kuri buvo su prijuoste, padavė EKA kvitą. Patikrinimo metu E. D. padavėja nebuvo įdarbinta restorane. Be to, nustatyta, kad virtuvės pagalbinėse patalpose J. K. pjaustė mėsą, kuri taip pat nebuvo įdarbinta. Prie baro dirbo M. S., restorano savininko sūnus, kuris taip pat buvo įdarbintas. Virtuvėje virėju dirbo kinų tautybės pilietis Y. T., kuris jokių asmens dokumentų nepateikė, nebuvo įdarbintas taip pat (b.l. 9-10).

Iš 2013-06-29 E. D. paaiškinimo matyti, jog 2013-06-29 dirbo A. S. įmonei priklausančioje kavinėje Jpadavėja nesudariusi darbo sutarties. Aptarnavo 10 klientų. Jai už dieną mokėjo po 50 Lt. (b.l. 11).

Iš 2013-06-29 N. S. paaiškinimo matyti, jog 2013-06-29 ji buvo kavinėje J buvo kaip A. S. žmona. Kavinėje dirbo E. D., kuri bandomajai dienai buvo priimta padavėjos pareigas atlikti, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta. Virtuvėje dirbo virėja, kuri taip pat neturėjo sudarytos darbo sutarties (b.l. 12).

Iš 2013-06-29 J. K. paaiškinimo matyti, jog ji 2013-06-29 A. S. paprašyta, prižiūrėjo kavinę „Jubinlou“. Dėl atlygio su A. S. nesitarė (b.l. 13).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus rašto ir pranešimų nustatyta, kad duomenys Sodrai apie E. D., J. K. bei Y. T. darbo pradžią buvo pateikti 2013-07-01 (b.l. 14-18).

2013-08-08 A. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (b.l. 3-6).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, dviem egzemplioriais, kurią pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą, o 6 dalyje darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. S. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: paties A. S. parodymais, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovės ir liudytojų parodymais. Asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, argumentai, kad norėjo išsiųsti pranešimus Sodrai dėl asmenų įdarbinimo, tačiau nepavyko, nes sistema nesuveikė, atmestini ir vertintini kaip gynybos taktika, nes tiek operatyvaus patikrinimo pažymoje, tiek faktų patikrinimo akte, bei tos pačios dienos liudytojų pateiktuose paaiškinimuose, kurie buvo patvirtinti teismo posėdyje, patvirtina aplinkybes, kad E. D., J. K. ir Y. T. rašytinių darbo sutarčių nebuvo sudarę, tačiau dirbo A. S. įmonei priklausančiame restorane „Jubinlou“, esančiame Taikos pr. 13, Neringoje. Be to, iš Sodros rašto matyti, kad apie minėtų asmenų įdarbinimą pranešta 2013-07-01, t. y. po to, kai buvo atliktas VMI operatyvus patikrinimas (2013-06-29). Be to, pats A. S. neneigia fakto, kad Sodrai pranešimas apie E. D., J. K. ir Y. T. įdarbinimą valstybinio socialinio draudimui buvo pateikta 2013-07-01.

Teismas sprendžia, kad 2013-06-29 E. D., J. K. ir Y. T. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o restorano J savininkas A. S., leido jiems dirbti, nesudaręs su jais darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., bei nepranešęs apie jų darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2, 3 ir 6 d. nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje. Šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. D., J. K. ir Y. T. 2013-06-29 dirbo A. S. įmonei priklausančiame restorane Jneteisėtai ir nelegaliai, nes su jais rašytinės darbo sutartys nebuvo sudarytos, kaip to reikalauja Darbo kodekso 99 straipsnis, tačiau buvo susitarta dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo laiko, atlyginimo, dirbo realiai ir sutartu laiku, dirbo tam tikrą darbą. Be to, pažymėtina, jog norint darbdaviui išsiaiškinti ar darbuotojas tinkamas darbui, o darbuotojui – ar jis nori dirbti šį darbą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 105 str. yra numatyta galimybė, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu sulygti dėl išbandymo, todėl noras iš pradžių leisti padirbti, kad darbuotojas susipažintų su darbu, o darbdavys – su darbuotoju, negali būti pagrindu leisti dirbti asmeniui nesudarius su juo darbo sutarties. Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. toks darbas laikomas nelegaliu. A. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Byloje A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus tai, jog iš bylos medžiagos nustatyta, jog su E. D., J. K. ir Y. T. netrukus po patikrinimo buvo sudarytos darbo sutartys, bei pranešta apie minėtų asmenų įdarbinimus pateikiant pranešimus Sodrai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta A. S. paskyrus minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 41 straipsnio 5 dalimi nustatyta tvarka apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 293 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. paskirti administracinę nuobaudą:

už E. D. nelegalų darbą A. S. vadovaujamoje A. S. įmonės restorane J skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą,

už J. K. nelegalų darbą A. S. vadovaujamoje A. S. įmonės restorane J skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą,

už Y. T. nelegalų darbą A. S. vadovaujamoje A. S. įmonės restorane J skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą, – iš viso skirti 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) baudą.

Paskirtos nuobaudos – 9 000 Lt (devynių tūkstančių litų) baudos sumokėjimą išdėstyti 18 (aštuoniolika) mėnesių laikotarpiui – kas mėnesį sumokant po 500 Lt (penkis šimtus litų).

Nesumokėjus nustatytos dviejų mėnesių baudos dalies, nutarimas bus perduotas vykdyti, priverstinai išieškant likusią nesumokėtą baudos dalį.

Išaiškinti, kad bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020.

Nutarimui įsiteisėjus, apie nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.