- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- A-1147-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02116-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Geoprojektas“, Ko, "Geoprojektas ir Ko"
- Kategorijos
- 12.8Vietinės rinkliavos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Geoprojektas“ ir Ko dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo UAB „Geoprojektas“ ir Ko (toliau – ir atsakovas) priteisti 134,02 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).
2. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjui suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pareiškėjas teigė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos nustato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti. Atsakovas 134,02 Eur vietine rinkliava apmokestintas už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas bylą iš esmės nagrinėjo bylos šalims nedalyvaujant, nustatęs, jog apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą šalys buvo informuotos teismo šaukimu, tačiau į teismo posėdį neatvyko.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 129,21 Eur vietinės rinkliavos, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Nuostatai bei Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-370 redakcijos ir vėlesni pakeitimai) (toliau – ir Taisyklės).
6. Teismas aptarė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnį, 32 straipsnio 1 dalį, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1–2 punktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką aiškinant vietinės rinkliavos teisinį reglamentavimą. Teismas analizavo Nuostatų 3, 14, 16, 18, 23–34 punktus, V skyrių ir Nuostatų 1 priedą bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto – negyvenamųjų administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, ir darė išvadą, kad pagal Nuostatų 3 punktą jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.
7. Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatė, kad negyvenamųjų administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – administracinė, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, taikytinas administracinės paskirties pastatams taikomas tarifas.
8. Teismas nurodė, kad pažymoje apie skolą nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negyvenamosios administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apmokestintos 134,02 Eur vietine rinkliava. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra. Kadangi nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, teismas nusprendė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 129,21 Eur (134,02-4,81=129,21) vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog asmuo neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims, ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjui neįrodžius, jog nekilnojamojo turto objektu – negyvenamosiomis administracinėmis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas faktiškai naudojosi laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.
III.
9. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 134,02 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
10. Pareiškėjas nurodo, kad iš Nuostatuose pateikto vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo aišku, kad vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą. Nuostatų 20 punktas nustato, kad pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos – nuo kito mėnesio 1 dienos. Pareiškėjas pažymi, kad tokiu būdu naujam mokėtojui vietinės rinkliavos mokėjimo pradžia, o buvusiam mokėtojui vietinės rinkliavos mokėjimo pabaiga nustatoma priklausomai nuo duomenų pasikeitimo datos: jei mokėtojas pasikeičia iki mėnesio 15 dienos, tai vietinę rinkliavą už tą mėnesį sumoka naujasis rinkliavos mokėtojas, o jei mokėtojas pasikeičia nuo mėnesio 16 dienos, tai vietinę rinkliavą už tą mėnesį sumoka buvęs mokėtojas. Pareiškėjas pažymi, kad vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai yra galiojantys ir nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Pareiškėjas nurodo, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad atsakovas administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkas buvo iki 2017 m. gruodžio 18 d., todėl vadovaudamasis Nuostatų 20 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad vietinės rinkliavos mokėtojas pasikeitė nuo 16 mėnesio dienos, teisėtai ir pagrįstai atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pabaigą nustatė iki 2017 m. gruodžio 31 d., o naujam savininkui – nuo 2018 m. sausio 1 d.
12. Atsakovas UAB „Geoprojektas“ ir Ko atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo UAB „Geoprojektas“ ir Ko, kaip nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo.
14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.
15. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (ABTĮ 78 str. 5 d.).
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars, liet. tebūnie išklausyta ir antroji pusė). Teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą bei kurių pagalba užtikrinama asmens teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, p. 72). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 p.). Be to, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 28 p.).
17. Pagal ABTĮ 72 straipsnio 3 dalį asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus dešimčiai darbo dienų iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Tokiu atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo nurodytiems asmenims įteikimo diena.
18. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 1 dalį šaukimas pristatomas paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai. Šiais atvejais priėmęs šaukimą asmuo privalo pasirašydamas, kad gavo šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę, taip pat savo ryšį su adresatu arba einamas pareigas. Priėmęs šaukimą asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas įteikti jį adresatui (ABTĮ 74 str. 5 d.). Šaukimo atplėšiamoji dalis su adresato parašu ar pranešimas apie šaukimo įteikimą grąžinamas teismui. Jeigu faktinė šaukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, teismas pradeda nagrinėti bylą, gavus teisme šaukimą su užrašu, patvirtinančiu, kad jį gavo paskutinės žinomos šaukiamo asmens gyvenamosios vietos butų eksploatavimo organizacija arba seniūnijos seniūnas (jo pavaduotojas) (ABTĮ 74 str. 6 d.).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. spalio 12 d. nutartimi priėmęs pareiškėjo prašymą, kuriame, be kita ko, pateiktas prašymas neįteikus atsakovui procesinių dokumentų, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jį informuoti viešo paskelbimo būdu, apie posėdį paskelbiant teismų informaciniame tinklalapyje www.teismai.lt ir administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nutarė jį skirti nagrinėti 2018 m. gruodžio 10 d. 9.20 val., pranešti proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, išsiųsti atsakovui prašymo nuorašą bei įpareigoti pateikti teismui atsiliepimą į prašymą ir atsikirtimą pagrindžiančius įrodymus per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo dienos, apie bylos nagrinėjimą paskelbti viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklalapyje, jeigu teismo pranešimai ir procesiniai dokumentai atsakovui nebus įteikti (b. l. 11). Tos pačios dienos lydraščiu teismas išsiuntė atsakovui jo buveinės, esančios (duomenys neskelbtini), adresu raštą dėl įpareigojimo pateikti atsiliepimą ir įpareigojo per keturiolika dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą bei kitus įrodymus ir dokumentus, kuriais grindžiamas atsiliepimas, taip pat nurodė atsakovui atsiliepime nurodyti sutinka ar nesutinka su prašymo reikalavimais, ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje bei informavo, kad jeigu per nustatytą terminą raštu nepateiks atsiliepimo į prašymą, nepraneš apie tai, kad neatvyks, atsakovui neatvykus į teismo posėdį, teismas nagrinės bylą atsakovui nedalyvaujant. Teismas prie lydraščio pridėjo prašymo bei jo priedų nuorašą ir teismo šaukimą (b. l. 12). Šis pranešimas su priedais 2018 m. spalio 25 d. grįžo atsakovui neįteiktas, kadangi šis neatsiėmė jo pašte per siuntos saugojimo terminą (b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. teismo šaukimą išsiuntė per Lietuvos teismų informacinę sistemą (b. l. 15). 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, teismo pranešimais, todėl nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 17).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą bei teismų formuojamą praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pranešimas (šaukimas) atsakovui buvo tinkamai įteiktas, jam apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta tinkamai, todėl teismas neturėjo pagrindo surengti rašytinį teismo posėdį ir priimti skundžiamą sprendimą atsakovui nedalyvaujant. Nepaisant aplinkybių, kad atsakovui lydraštis faktiškai nebuvo įteiktas, nes jis jo neatsiėmė pašte, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui teismo šaukimą pakartotinai išsiuntė per Lietuvos teismų informacinę sistemą, darytina išvada, kad teismas netinkamai atsakovą informavo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kadangi ABTĮ 72 bei 74 straipsnių nuostatos suteikia teismui galimybę atsakovo neradus šaukimus ir pranešimus įteikti ir apie teismo posėdį (jo vietą ir laiką) paskelbti kita ABTĮ nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju teismas to nepadarė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovo teisės dalyvauti teismo posėdyje, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, bei naudotis kitomis proceso įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.).
21. Pagal ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl to, ar atsakovas negalėjo būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, taip pat dėl atsakovui mokėtinos sumos apskaičiavimo. Taigi toks proceso normų pažeidimas vis dėlto galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.