Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamajam G. L., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai J. R., nedalyvaujant civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovėms, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G L, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2010 m. gruodžio 12 d. apie 00:30 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Kalnėnų kaimo ribose, Užusalių sen., Jonavos r., tyčia sudavė ranka ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajai J. R. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajai J. R. poodines kraujosruvas veide, muštinę žaizdą kaktoje, kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, galvos smegenų sukrėtimą, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. R. sveikatą.

Jis gi, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pagrobė svetimą, J. R. priklausantį turtą – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3000 litų vertės.

Kaltinamasis G. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. R. buvusi jo draugė. 2010 m. gruodžio mėnesį, vakare jis su J. R. svečiavosi pas jos seserį Kaune. Svečiuodamasis jis vartojo alkoholinius gėrimus ir stipriai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o J alkoholio nevartojo. J pasiūlė jam eiti pas ją į namus, jis nesutiko, tuomet ji pasisiūlė parvežti jį į namus - Užusalių kaimą. J vairavo automobilį „VW Golf“. Važiuojant Kalnėnų kaimo ribose automobilyje jis su J susipyko. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena. J sustabdė ir liepė jam išlipti. Pamena, kad sustoję parūkė, po to J rankos delnu sudavė jam per veidą, jis sudavė jai atgal. Sudavė ranka 3-4 kartus ranka į galvos sritį. Viskas vyko sėdint automobilyje. Po suduotų smūgių J išlipo iš automobilio ir nubėgo. Jis užvedė automobilį, automobilio šviesomis apšvietė kryptį kur link nubėgo J, tačiau jos nematė, todėl apsisuko ir nuvažiavo. Privažiavęs Užusalių kapines, jis apsisuko ir grįžo atgal į tą vietą, kur išlipo J, tačiau J nebuvo. Važiavo link Išorų kaimo, ieškodamas J. Išorų kaime sustojo prie parduotuvės aikštelėje ir palikęs J automobilį į Užusalių k. ėjo pėsčiomis. Automobilio raktelius paliko automobilio salone, daiktų dėtuvėje, o automobilį paliko neužrakintą. J automobilio nevogė ir daiktų iš jo taip pat nepavogė. Nakties metu jis grįžo pas savo brolį V. L.. Sekančią dieną apie 10.00-11.00 valandą jam paskambino sesuo Ž. K. ir pasakė, kad J. R. ieško savo automobilio. G. L. pasakė, kad automobilis yra Išorų kaime prie parduotuvės. G. L. skambino ir J. R., kuri jam pasakė, kad iš automobilio dingo daiktai – magnetola, garso kolonėlės, duslintuvo katalizatorius. G. L. atsakė, kad šių daiktų neėmė. Leidimo vairuoti nukentėjusios automobilio jis neturėjo ir anksčiau šio automobilio nevairavo. Sodros ir Ligonių kasų civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka ir su nukentėjusios ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos, o dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti tik 5000 Lt.

Nukentėjusioji J. R., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad G. L. buvo draugas, tačiau ne sugyventinis, jie bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno. 2010-12-11 apie 17.00 val. ji su G svečiavosi pas savo seserį. Svečiuodamasis ji alkoholio nevartojo, tačiau G vartojo. Po kurio laiko G pasakė, kad nori namo. J suprato, kad jis nori eiti namo pas ją. Ji jam pasiūlė dar pasisvečiuoti, tačiau jam nesutikus jie išėjo. Einat pas ją į namus G ją įžeidinėjo, tačiau ji su juo nekonfliktavo. Netrukus G pareiškė, kad jis važiuos namo į Užusalius, ji jam neprieštaravo. Jis mobiliuoju telefonu skambino bei rašė SMS pranešimus, kad jį kas parvežtų, kadangi niekas jo negalėjo parvežti, ji pasisiūlė jį parvežti. G neprieštaravo, todėl ji savo automobiliu „VW Golf“ vežė G namo į Užusalius. G sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant G mėgino jos atsiprašyti, tačiau ji pasiūlė apie tai pasikalbėti kitą dieną, kadangi jis buvo neblaivus. Pravažiavus Išorų kaimą, Kalnėnų kaimo ribose, G liepė sustoti ir iš važiuojančio automobilio užvedimo spynelės ištraukė raktą, automobilis sustojo. G pasakė norintis pasikalbėti, ji paprašė atiduoti raktelius. G atsakė: “beždžionė“ ir kairės rankos delnu sudavė jai vieną smūgį į dešinę ausį, ji pajuto skausmą. Ji paprašė liautis ir atiduoti raktelius. Negražinęs raktelių dešine ranka apglėbė jos galvą kaklo srityje ir pradėjo smaugti, jai trūko oro. Ji pradėjo šaukti. G pasakė: „tu dar balsą turi“? Besimuistydama galiausiai ji išsilaisvino. Tuomet G dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą ir praskėlė kairįjį antakį, ko pasėkoje pradėjo tekėti kraujas. G pareiškė, kad jis dabar vairuos automobilį. Ji nepastebėjo, kuriuo momentu G iš vidaus užspaudė automobilio dureles. G atsisėdo už vairo, o ją pasodino ant priekinės keleivio sėdynės. Kai jis mėgino užvesti automobilį, tuo metu ji atsirakino iš vidaus savo pusės dureles ir pabėgo. Ji matė kaip Gy užvedė automobilį, truputį pavažiavo Užusalių kaimo link, apsisuko, važiavo atgal į Išorų pusę. Truputi pavažiavęs, vėl apsisuko ir nuvažiavo link Užusalių kaimo. Iš automobilio pabėgo, nes buvo išsigandusi, kadangi G jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, todėl bijojo, kad jos nenuvežtų nežinia kur ir, kad neatsitiktų dar blogiau. G neskambino, nes jo bijojo. Automobilį G užvaldė prieš jos valią Apie įvykį ji pranešė policijai. Po įvykio dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi į medikus ir gydėsi ambulatoriškai. 2010-12-12 apie 09.30 val. susisiekusi telefonui su G seserimi Ž, pasiteiravo ar ji matė G ir papasakojo jai apie įvykį. Ž jai pažadėjo surasti G. Po kurio laiko ji gavo SMS pranešimą, kuriame Ž parašė, kad G prašė perduoti, kad automobilis stovi Išorų kaime prie parduotuvės, automobilio rakteliai padėti priekinėje panelėje, daiktų dėtuvėje. Atvykusi į Išorų kaimą ji rado nurodytoje vietoje savo automobilį. Vairuotojo pusės durelės buvo užrakintos, o keleivio pusės durelės buvo atrakintos. Automobilyje ji pasigedo: CD automagnetolos „Blaupunkt„ 100 litų vertės, 4 garso kolonėlių bendros 200 litų vertės, mašinos duslintuvo – dujų išmetimo pirmojo bakelio su katalizatoriumi bendros 300 litų vertės. Nukentėjusioji patyrė 600 litų turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio parodė, kad ieškinį dalyje dėl 600 Lt turtinės žalos atlyginimo palaiko, o ieškinį dalyje neturtinės žalos mažina iki 5000 Lt.

Kaltinamasis G. L. ir nukentėjusi J. R. teisiamojo posėdžio metu teismui pateikė rašytinį susitaikymo susitarimą, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos, viso 5600 Lt, atlyginimo iki 2012-07-01 (1 t., b.l. 176).

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. R. parodė vietą prie parduotuvės, esančios Išorų k., Užusalių sen., Jonavos r, kurioje ji rado savo automobilį, bei parodė vietą ant kelio, Kalnėnų kaimo ribose, Jonavos r., kurioje stovėjo automobilis, kuriame ją sumušė G. L., bei parodė kryptį, kur link ji bėgo ir pasislėpė nuo G. L. (1 t., b.l. 25-28).

Liudytoja R. L., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad G. L. buvęs jos sesers J. R. draugas. 2010 m. gruodžio 11 d. pas ją svečiavosi sesuo J. R. su G. L.. G. L. vartojo alkoholinius gėrimus, o J. R. jų nevartojo. Apie 23.00 val. J. R. su G. L. išėjo. Maždaug apie 1 val. nakties liudytoja iš sesers J. R. gavo SMS žinutę, kurią perskaitė tik ryte. Perskaičiuosi, suprato, kad G. L. sumušė J. R.. Liudytoja R. L. netrukus paskambino J. R., kuri patvirtino, jog automobilio viduje G. L. ją sumušė, smaugė, mušė į akį, o po to su J. R. automobiliu nuvažiavo. Važinėjo tai pirmyn, tai atgal ieškodamas J. R., o iš baimės slėpėsi krūmuose ir pranešė policijai. Rytojaus dieną G. L. sesuo J. R. parašė SMS žinutę pranešdama apie J. R. automobilio buvimo vietą. J. R. paskambino policijai, kad mašina surasta ir kartu su liudytoja R. L. nuvyko ieškoti automobilio. Jis buvo neužrakintas, jo salone nebuvo dviejų garso kolonėlių (liudytoja pastebėjo tik dvejas), automagnetolos, išpjautas išmetimo vamzdis. Dėl sesers J. R. sumušimo jos išvaizda buvo baisi, veidas pamėlynavęs ir ištinęs, nuotaika dirgli. Tai tęsėsi apie du mėnesius. Kiek liudytojai žinoma, G. L. sesers J. R. neatsiprašė, jokios pagalbos nesuteikė, žalos neatlygino.

Liudytoja Ž. K., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad G. L. yra jos brolis, kuris draugavo su mergina J. 2010 m. gruodžio mėnesį, tikslios datos nepamena, iš G žinojo, kad jis su J svečiuojasi pas jos seserį. Tą patį vakarą, apie 23.00 val., jai paskambinęs neblaivus G prašė paskolinti 100 litų taksi paslaugoms, kadangi jis norėjo iš Kauno atvažiuoti į Užusalius, atsakiusi, kad neturi pinigų. G tą naktį pas ją į Užusalių kaimą neatvažiavo. Apie įvykį ji sužinojo iš pačios J. Paskambinusi J papasakojo, kad ji savo automobiliu vežė G į Užusalius ir G ją sumušė, todėl ji kreipėsi į policiją. J teiravosi G prašė jį surasti. Vėliau J paskambinusi pasakė, kad G „paėmė“ jos automobilį ir prašė padėti surasti automobilį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 337/11(02) nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda kaktoje, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2010-12-12. Vertinant izoliuotai poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda kaktoje, kraujosruvos po akių obuolių junginėm atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 31).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 729/11(02) (papildoma) nurodyta, kad J. R. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, muštinė žaizda kaktoje, kraujosruvos po akių obuolių junginėmis, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-12-12. Išvardinti sužalojimai padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai tuojau vienas po kito (1 t., b.l. 35).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji J. R. pateikė automobilį „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 79). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 80-82).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos tos faktinės aplinkybės, jog 2010-12-12 apie 00.30 val. Kalnėnų kaimo ribose, Užusalių sen., Jonavos r., automobilyje „VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini), G. L. ranka sudavė ne mažiau keturis smūgius nukentėjusiajai J. R. į galvos sritį. Šias aplinkybes pripažino pats kaltinamasis, tai įrodyta ir nukentėjusios J. R., liudytojų R. L. bei Ž. K. parodymais. Tai, kad nuo šių G. L. suduotų smūgių nukentėjusiajai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada. Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, konstatuoja, jog G. L. smūgius nukentėjusiajai sudavė tyčia, t.y. suvokdamas, kad nuo smūgių sudavimo nukentėjusiajai į galvą, bus sutrikdyta jos sveikata, ir norėdamas taip veikti. Taigi G. L. subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė pasireiškė tiesioginės tyčios kaltės forma. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad byloje įrodyta BK 138 str. 1 d. aprašyto nusikaltimo sudėtis G. L. veikoje.

Be to, paties kaltinamojo, nukentėjusios bei teisme apklaustų liudytojų parodymais nustatyta ir tai, kad iš karto po nukentėjusios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusi išlipo iš automobilio, o G. L., likęs automobilio viduje, juo nuvažiavo. Byloje nekyla ginčo, kad G. L. neturėjo leidimo vairuoti šio automobilio, jo anksčiau niekada nebuvo vairavęs. Apie tai, kad G. L. iš įvykio vietos nuvažiavo nukentėjusios automobiliu, ji pasakė liudytojams, pranešė policijai. Šis pagrobimo kaip automobilio fizinio užvaldymo, atimančio iš nukentėjusios galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu automobiliu, faktas byloje įrodytas. Vadinasi, grobdamas svetimą nukentėjusios automobilį vagystės būdu, kaltininkas suvokė, kad veikia prieš turto savininkės valią ir norėjo taip veikti. Jis savo tikslą pasiekė, nes svetimu automobiliu nuvažiavo. Šis automobilio pagrobimas buvo baigtas, kai G. L. jį užvaldė ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tai, kad G. L. pagrobtu automobiliu nuvažiavo, o po kiek laiko apsisuko ir grįžo į tą vietą, iš kurios ir pagrobė automobilį, veikos kvalifikacijai dėl automobilio pagrobimo reikšmės neturi. Tai, kad G. L. pagrobė svetimą nukentėjusiai priklausantį automobilį, jo veiką sunkina, nes šis nusikaltimo dalykas yra vagystės nusikaltimo sudėtį kvalifikuojantis požymis. Taigi G. L. veikoje yra BK 178 str. 2 d. aprašyto nusikaltimo sudėtis.

Iš kaltinimo kaip nereikalingai nurodytas šalinamas turtinės žalos, viso 3000 Lt, padarymo nukentėjusiajai J. R. požymis. Turtinė ir (ar) neturtinė žala kaltinime nenurodoma, nes ji nėra nei būtinas, nei fakultatyvus vagystės nusikaltimo sudėties požymis. Žala šiuo atveju yra išimtinai civilinio ieškinio dalykas, tuo tarpu kaltei dėl vagystės pagrįsti turi reikšmės tik pagrobto turto vertė (šiuo atveju turto rūšis – automobilis). Tuo tarpu pagrobto turto vertė ir nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala ne visada sutampa.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į G. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį (nusikalstama veika žmogaus sveikatai ir nuosavybei), pavojingumo laipsnį (nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), į nusikalstamos veikos padarymo žemus motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad G. L. baudžiamąją atsakomybę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Vertinant G. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Darbo biržos duomenimis – darbo paieška nutraukta be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. (1 t., b.l. 124-133). Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs G. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teistumo nebuvimą, jauną amžių (nusikalto būdamas 28 metų), kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už BK 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą G. L. negali būti paskirtos griežčiausios terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšys (BK 55 str.), todėl jam skirtina inkriminuojamų straipsnio sankcijose numatytos švelniausios laisvės apribojimo bausmės rūšys, nustatant artimus vidurkiui laisvės apribojimo bausmės dydžius. Kadangi nusikaltimai padaryti iš realiosios sutapties, už juos paskirtos bausmės bendrintinos dalinio jų sudėjimo būdu. Paskyrus galutinę subendrintą bausmę, skirtini įpareigojimai – nakties metu būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo įsitikinimu, būtent šie įpareigojimai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Tuo tarpu neskirtinas prokurorės per baigiamąsias kalbas prašytas įpareigojimas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, nes pagal BK 48 str. 6 d. 2 p. gali būti skiriamas įpareigojimas atlyginti ne visą, o tik turtinę žalą (draudžiama įpareigoti atlyginti neturtinę žalą). Kadangi skirtingais ieškiniais pareikšta turtinė žala palyginus nėra didelė, t.y. nei vienu ieškiniu neprašoma priteisti didesnės nei MMA dydžio žalos, šios turtinės žalos yra priteistinos ir galės būti išieškomos sprendimų vykdymo tvarka, kaltinamasis nedirba, registruotas darbo biržoje, dėl žemo turto ir pajamų lygio šiame procese jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tai vertinama, kad prokurorės prašomas įpareigojimas būtų pernelyg sunkus ir neproporcingas.

Šiuo nuosprendžiu G. L. keistina kardomoji priemonė iš suėmimo į švelnesnę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes nuosprendžio paskelbimo proceso stadijoje tokia griežčiausia kardomoji priemonė nereikalinga.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b.l. 68) dėl 299,93 Lt už nukentėjusios J. R. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusios gydymą viso patyrė 299,93 Lt, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo G. L..

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b.l. 50-52) dėl 700 Lt atlyginimo už nukentėjusiai J. R. ligos pašalpos išmokėjimą nuo 2010-12-13 iki 2011-01-11 yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.290 str. 3 d. numatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai įmokas už nukentėjusį mokėjo žalą padaręs asmuo. Kadangi ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius už nukentėjusiai ligos pašalpos išmokėjimą dėl kaltininko kaltės viso patyrė 700 Lt, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo G. L..

Nukentėjusios J. R. pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b.l. 23) 600 Lt turtinei ir iki 5000 Lt sumažintai neturtinei žalai atlyginti yra įrodytas, pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Nors kaltinamasis nepripažino pagrobęs nukentėjusios automobilyje buvusius daiktus – CD magnetolą, 4 vnt. garso kolonėlių, duslintuvo išmetimo bakelio su katalizatoriumi, kurių bendra vertė 600 Lt, tačiau šio savo nesutikimo nepagrindė jokiais įrodymais. Kad atgautame automobilyje nėra šių daiktų, nustatyta automobilio apžiūros protokolu (1 t., b.l. 80-82) ir nukentėjusios parodymais. Taip pat kaltinamasis neginčijo ir neįrodė kitos, nei nurodė nukentėjusi, dingusių daiktų vertės. Pažymėtina, kad civilinėje atsakomybėje, skirtinai nei baudžiamojoje, galioja kaltės prezumpcija, kurią paneigti turi atsakovas, šiuo atveju kaltinamasis. Būtent jam perkeliama įrodinėjimo našta įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia nesutikimą su ieškiniu (CPK 178 str.). Net jei ir pasitvirtintų, jog šių daiktų G. L. nepagrobė, tai nepaneigtų jo pareigos atlyginti daiktų dingimo nuostolius, nes savo kaltais veiksmais jis sudarė sąlygas minėtiems daiktams dingti, t.y. jis paliko automobilį neužrakintą, nesiėmė protingų priemonių jį apsaugoti, taigi turi atsakyti pagal ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad pats kaltinamasis šioje dalyje civilinį ieškinį pilnai pripažino ir rašytiniu susitarimu įsipareigojo atlyginti (1 t., b.l. 176). Todėl ieškinys dalyje dėl 600 Lt turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nukentėjusios ieškinys dalyje dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Teismui nustačius, kad J. R. dėl kaltinamojo G. L. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir prarado dalį turto, spręstina, jog ji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kadangi ji dėl to patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Akivaizdu, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus bendraujant su artimaisiais ir su kitais žmonėmis. Sumušta buvusio draugo nukentėjusioji iš tiesų buvo pažeminta, patyrė nepatogumus, todėl jos pretenzijos dėl neturtinės žalos yra pagrįstos ir įrodytos. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o fizinio skausmo nukentėjusiajai J. R. sukėlimas yra nustatytas specialisto išvada. Nukentėjusi baudžiamojo proceso metu teisme savo ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydį sumažino nuo 10 000 iki 5000 Lt, kaltinamasis šia apimti ieškinį pripažino ir rašytiniu susitarimu įsipareigojo atlyginti (1 t., b.l. 176). Todėl ieškinys dalyje dėl 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. L, asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, t.y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, iš dalies pridėti švelnesnę už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, G. L. paskiriant įpareigojimus: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose ir 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti G. L., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

G. L. kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti ir ją palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis LR BPK 309 str. 1 d. 4 p., G. L. iš suėmimo nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm.k. 191351679, Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 217300010002484333, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 299,93 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus 93 centus).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įm.k. 188677437, A. Mickevičiaus g. 42, LT-44240 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 30 7300 010002227024, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 700 Lt (septynis šimtus litų).

Nukentėjusios J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Jos naudai iš G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 600 Lt (šešis šimtus litų) turtinei žalai ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Dokumentą, turtinį reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti teisme – CD kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.