- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- 1A-39-531/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03855-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Petras Meidus, Jolanta Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis, Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armos ir nukentėjusiojo L. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
L. M. ieškinys paliktas nenagrinėtu.
D. A. iš valstybės priteista 1491,50 Eur suma jo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. A. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, pagamino netikrą (fiktyvų) dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: 2016 m. liepos 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti bendrovės interesus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju L. M. fiktyvią preliminarią karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir turėjo pareigą 2016 m. liepos 18 d. gautus iš L. M. pagal minėtą sutartį 2000 Eur grynaisiais pinigais perduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes pagal minėtos preliminarios sutarties 2.3 punktą pagrindinės sutarties nesudarymo atveju gautieji pinigai turėjo pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę. D. A. gautųjų 2000 Eur grynaisiais įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neorganizavo ir neužtikrino, kad gautieji pinigai būtų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 766 redakcija) reikalavimus, pagal kuriuos atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita) bei gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą, pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. D. A., pasinaudodamas užimamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigomis, prisidengęs 2016 m. liepos 18 d. preliminarios karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu, tokios sutarties nepateikęs įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir pagal ją gautų pinigų nepateikęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, sukčiavo savo naudai fiktyvios sutarties pagrindu – gautus iš L. M. pinigus (2 000 Eur) apgaulės būdu pasisavino (užvaldė savo naudai). Nukentėjusysis L. M., sužinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o jo 2000 Eur, sumokėti 2016 m. liepos 18 d. preliminarios karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nėra apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, 2016 m. liepos 18 d. preliminari karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, o 2000 Eur užvaldė ir pasisavino D. A., kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis L. M. patyrė 2000 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti naują – pripažinti D. A. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 75 MGL dydžio baudą ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. A. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL dydžio baudą. Panaikinti D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nukentėjusiojo L. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir jam iš D. A. priteisti 2000 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo L. M. su D. A. 2016 m. liepos 18 d. sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti byloje, nes yra dokumentinio pobūdžio. D. A. lyginamuosius rašysenos ir parašų pavyzdžius, kurie yra saugojami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate, sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nes jie bus nebereikalingi.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė teismui privalomą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą. Dėl to teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei tai sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas įvertino ir išanalizavo ne visas faktines aplinkybes, ir tai galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, neįvertino tokių faktinių aplinkybių, kurios sudaro nuoseklią duomenų grandinę, kuri laikytina ir pripažintina įrodymais, pagrindžiančiais D. A. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Apylinkės teismas išsamiai nevertino ir netyrė D. A. parodymų jo rengto/ruošto dokumento bei jo įforminimo aplinkybių kontekste. Kaltinamasis D. A. pripažįsta, kad 2016 m. liepos 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti bendrovės interesus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), pasirašė su nukentėjusiuoju L. M. paties D. A. parengtą preliminarią karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią faktiškai gavo 2000 Eur. D. A. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir tai jis pripažįsta. Vadinasi, jis turėjo jam kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas prievoles 2016 m. liepos 18 d. su L. M. sudaromos sutarties ir gaunamų pinigų atžvilgiu, o būtent: D. A. kilo teisinė pareiga 2016 m. liepos 18 d. gautus iš L. M. 2000 Eur grynaisiais pinigais perduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir kartu pinigų gavimo metu įforminti juridinio asmens vardu priimamus pinigus pinigų priėmimo kvitu – griežtos apskaitos dokumentu. Fakto, kad pinigus D. A. gavo, neginčija ir pripažįsta. L. M. pinigų perdavimo D. A. 2016 m. liepos 18 d. metu jokių kitų asmenų nebuvo. Pagal minėtos preliminarios sutarties 2.3 punktą pagrindinės sutarties nesudarymo atveju gautieji pinigai turėjo pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę kaip netesybos, tačiau faktiškai taip neįvyko ir, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratorius ir bankroto bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos dokumentuose nėra jokių duomenų ne tik apie tai, kad 2016 m. liepos 18 d. galimai buvo sudaryta preliminari karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir apie tai, kad pagal tokią sutartį buvo gauti 2000 Eur, kurie privalėjo patekti (pereiti) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę kaip pajamos. Vadinasi, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėję duomenys patvirtina, kad D. A. 2016 m. liepos 18 d. gautųjų 2000 Eur grynaisiais įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neorganizavo ir neužtikrino, kad gautieji pinigai būtų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 766 redakcija) privalėjo juridinio asmens vardu gautus grynuosius pinigus iš fizinio asmens (nukentėjusiojo L. M.) kaip avansą arba kitokią pinigų įplauką atiduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, o pinigų priėmimą įforminti kasos pajamų orderiu, kuris yra griežtos apskaitos dokumentas (dėl grynųjų pinigų kontrolės). Kaltinamasis D. A. pripažįsta, kad 2016 m. liepos 18 d. pinigus iš L. M. paėmė pats, jo nenusiuntė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą ar kitą padalinį, kad pinigų priėmimas būtų įformintas, bet pats paėmė pinigus, taip atskaitingam asmeniui (nukentėjusiajam L. M.) neišduodamas kasos pajamų orderio antrojo egzemplioriaus arba jo kvito. O faktiškai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė tokiu būdu ne tik griežtos apskaitos grynųjų pinigų operaciją, pinigus pasilikdamas savo žinioje, bet ir 2016 m. liepos 18 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos neįtraukdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Tokiu būdu pasinaudojo aplinkybėmis, gautuosius pinigus pasilikdamas savo žinioje, juos tokiu būdu užvaldydamas – užbaigdamas nusikalstamą veiką. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis L. M. turėjo kokius nors santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes D. A. pasinaudojo savo užimamomis pareigomis ir veikė faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priedangoje. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad D. A., pasinaudodamas užimamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigomis, prisidengęs 2016 m. liepos 18 d. preliminarios karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu, faktiškai veikė priedangoje (preliminari sutartis neįpareigoja šalių sudaryti pagrindinės sutarties). Tokiu būdu D. A. ne tik pagamino netikrą dokumentą (fiktyvų) dėl preliminaraus įrengimų pardavimo, bet ir sukčiavo savo naudai fiktyvios sutarties pagrindu – gautus iš L. M. pinigus apgaulės būdu pasisavindamas (užvaldė savo naudai). Kur kaltinamasis D. A. padėjo iš L. M. gautuosius 2000 Eur po to, kai juos perėmė iš L. M., ar ką su jais darė, teisiškai yra nebereikšminga, nes nusikalstamos veikos buvo baigtos – D. A. su pinigais galėjo elgtis laisvai savo nuožiūra (ikiteisminio tyrimo metu teigė kažkur padėjęs, teisminio nagrinėjimo metu teigė kažkam perdavęs), tačiau taip elgtis teisės norminiai aktai jam įsakmiai draudė. Nukentėjusysis L. M., sužinojęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, o jo 2016 m. liepos 18 d. sumokėti 2000 Eur nėra apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, 2016 m. liepos 18 d. preliminari karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra apskaityta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, kreipėsi į policiją. Nusikalstamos veikos nebūtų buvę padarytos, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir žinioje būtų atsidūrusi ir perduota 2016 m. liepos 18 d. preliminari karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ją iš L. M. gauti 2000 Eur. Nėra jokių duomenų, kad L. M. turėjo civilinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vien dėl to, kad pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuomečiam vadovui, kuris veikė pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką. Dėl to neaišku, su kuo ir kokius santykius turėjo L. M..
2.2. Aukščiau aptartų faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas išsamiai neanalizavo. Pažymi, kad preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tikroji valia neturėjo būti vertinama, nes tikroji sutartis nebuvo sudaryta – faktiškai tokia forma D. A. tik pridengė avanso, kurį būtų galimybė pasilikti savo žinioje, jei nebus sudaryta pagrindinė, gavimą. Kita vertus, preliminari sutartis neįpareigoja šalių sudaryti sutartį ateityje. Būtent taip ir įvyko byloje tiriamo įvykio metu, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino ir dėl to teismo išvadų nėra. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad preliminarioje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir dėl to teismas neturėjo pagrindo šią sutartį pripažinti netikru (fiktyviu) dokumentu, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad bankrutuojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie pagal tokią sutartį gautus pinigus, jie tebėra nuslėpti ir nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių. Kita vertus, sutartis ir gauti pinigai buvo nuslėpti nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad D. A. turėjo tikslą suklaidinti L. M., sąmoningai nepateikdamas kokios nors objektyvios informacijos, tačiau nevertino aplinkybės, jog D. A. nepaisė teisės aktais jam nustatytų pareigų iš L. M. gautų pinigų griežtos apskaitos atžvilgiu ir iš L. M. gautieji 2000 Eur liko D. A. žinioje bei dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad D. A. pasisavino L. M. jam perduotus 2000 Eur, neatitinka tikrovės. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra aišku, su kuo ir kokius santykius turėjo nukentėjusysis L. M., atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei faktines aplinkybes, jog nei sutartis, nei D. A. asmeniškai paimti pinigai nėra ir nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinioje. Kritiškai vertintinos aplinkybės, jog D. A. teigia pinigus perdavęs J. K., o apie daiktus L. M. kalbėjo su padalinio meistre D., nes bylos nagrinėjimo metu D. vadinamas asmuo nėra nustatytas ir apklaustas, neaišku, apie kokius konkrečius įrengimus galėjo būti kalbama, kaip D. galėjo tokį pokalbį suprasti, o D. A. parodymai, kur galėjo sugalvoti ir padėti gautus pinigus po jų perėmimo momento, kaip jau minėta, teisiškai yra nereikšmingi. Dėl to nėra jokio pagrindo 2000 Eur palikti D. A. žinioje, nes tai būtų ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas jo praturtėjimas.
2.3. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepašalino nurodytų prieštaravimų ir nevertino šių prieštaravimų kitų duomenų visumoje, nors jie yra reikšmingi, vertinant D. A. veiksmus. Taip pat teismas neįvertino aptartos aplinkybių visumos ir pateisino kaltinamojo D. A. veiksmus nenuosekliais jo paties parodymais ir vien esančiomis abejonėmis, tačiau tinkamai neišanalizavus visų bylos duomenų, tuo sudarant sąlygas D. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės ir pasilikti gautus pinigus savo žinioje.
2.4. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad D. A. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą idealiąja sutaptimi, nėra jo atsakomybę sunkinančių ar švelninančių aplinkybių, jo asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta. Dėl to D. A. skirtina mažesnė už sankcijoje numatytą švelniausios įstatyme numatytos bausmės vidurkį bausmė.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusysis L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir D. A. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
3.1. Nurodo, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad tikslu įsigyti jam reikalingus įrenginius išteisintajam D. A. jis perdavė 2000 Eur avansą. Tai patvirtina išteisintojo D. A. rankraštinis įrašas preliminarioje sutartyje ir paties D. A. parodymai. Minėtą pinigų sumą D. A. perdavė vieninteliu tikslu – įsigyti reikalingus įrengimus. Tam, kad iš jo gautų nurodytą pinigų sumą, išteisintasis D. A. įtikino jį, kad reikiamus įrengimus jam parduos ir patvirtinant šią aplinkybę surašė preliminarią karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu patvirtindamas, kad veikia kaip karštuvo ir verptuvo savininkės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir kad šios sutarties duomenys bus įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o jo iš jo (nukentėjusiojo) priimti pinigai bus įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Kaip matyti iš paskesnių išteisintojo D. A. veiksmų, nei vieno iš šių įsipareigojimų jis neįvykdė, nes sutartis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos žurnalą įtraukta nebuvo, o D. A. iš jo paimti pinigai nebuvo įnešti į minėtos bendrovės kasą. Iš tokios D. A. veiksmų sekos galima vienareikšmiai teigti, kad preliminarią sutartį jis surašė ne turėdamas tikslą veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, parduoti šiai bendrovei nereikalingą turtą, bet turėdamas tikslą iš jo paimti avansą. Taigi, paskesni D. A. veiksmai visiškai patvirtina, kad minėta sutartis buvo surašyta fiktyviai, turint tikslą įtikinti jį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam parduoda sutartyje nuodytus įrenginius ir tuo pagrindu įtikinti jį perduoti D. A., kaip bendrovės vadovui, 2000 Eur avansą. Visuma šių aplinkybių visiškai patvirtina, kad sutartyje yra įrašyti objektyviosios tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ketinimus parduoti jam turimą turtą ir priimti už parduodamą turtą sulygtą avansą. Dėl to ši sutartis vertintina fiktyvia ir suklastota vien tam, kad apgauti jį kaip tariamą įrengimų pirkėją.
3.2. Negalima pripažinti patikimais išteisintojo D. A. parodymų, jog sutartį ir pinigus jis tariamai perdavė šiuo metu jau mirusiai tuometinei UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo vadovei L. K.. D. A. veikos padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl jis privalėjo ne tik organizuoti tinkamą vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir užtikrinti, kad tokios apskaitos reikalavimų būtų griežtai laikomasi. Neabejotinai jam buvo žinoma, kad kiekviena bendrovės sutartis, keičianti bendrovės turto struktūrą, yra registruojama bendrovės sutarčių registracijos žurnale, o visos gaunamos piniginės lėšos apskaitomos bendrovės kasoje ir taip pat įtraukiamos į buhalterinės apskaitos registrus. Išteisintasis aiškiai žinojo, kad sutartis tampa bendrovės dokumentu, kai ji užregistruojama. Nors sutartyje nurodomas menamas registracijos numeris – (duomenys neskelbtini), tačiau bylos duomenimis šiuo numeriu tikrosios sutarties bendrovės registruose nėra.
3.3. Neabejotinai bendrovės vadovu buvusiam D. A. buvo visiškai aišku ir tai, kad kiekviena grynųjų pinigų suma bendrovės kasoje priimama pagal konkretų buhalterinės apskaitos dokumentą – kasos pajamų orderį. Tokio dokumento jis (D. A.) jam neišdavė. Pasitikėjo juo, kad iš jo pasirašytinai priimtus pinigus jis (D. A.) įneš į bendrovės kasą ir tai privalėjo patvirtinti toks pat buhalterinės apskaitos dokumentas – kasos pajamų orderis, kuriuo kasoje būtų apskaityti jau iš D. A. priimti jo jam pasirašytinai perduoti pinigai, tačiau ir tai nebuvo padaryta.
3.4. Iš aukščiau išdėstytų bylos aplinkybių seka, kad eidamas bendrovės direktoriaus pareigas ir neabejotinai žinodamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, tačiau elgdamasis priešingai, nuslėpdamas nuo vadovaujamos bendrovės tariamą sutartį ir gautas pinigines lėšas, išteisintasis jo jam perduotas pingines lėšas užvaldė tyčia, prieš tai jo atžvilgiu panaudojęs apgaulę pateikiant fiktyviai surašytą, t.y. netikrą dokumentą – preliminarią sutartį, todėl jo veikoje yra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje sudėtys.
3.5. Kita vertus, netgi pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad tariamai preliminari sutartis nėra fiktyvi, o išteisintasis D. A. pagal šią sutartį 2000 Eur iš jo yra gavęs, būtina pripažinti ir tai, kad tokiu atveju jis turėjo jo jam patikėtą avansą. Tokiu atveju jis (D. A.) su gautomis piniginėmis lėšomis privalėjo elgtis atsakingai ir kaip gavęs šias lėšas iš jo pasirašytinai, privalėjo už šias lėšas atsiskaityti ir perduoti vadovaujamai bendrovei pagal jau minėtą oficialų buhalterinės apskaitos dokumentą – kasos pajamų orderį. To išteisintajam nepadarius, o jo teigimu – pinigus perdavus trečiajam asmeniui – neabejotinai išteisintasis elgėsi nusikalstamai, nes jam jo patikėtą turtą jei ne pasisavino, tai iššvaistė (nes paaiškėjo, kad pinigai bendrovės kasos nepasiekė). Dėl to išteisintojo veiksmuose yra jei ne BK 182 straipsnio 1 dalyje, tai BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
3.6. Pažymi, kad išteisintasis D. A., neįregistruodamas preliminarios karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose, neįnešdamas iš jo priimto avanso į bendrovės kasą ir sudarė jam tokią situaciją, kad civilinėmis teisinėmis priemonėmis jokiu būdu jis negalėtų atkurti savo pažeistos teisės ir atgauti perduotus pinigus ar norėtą įgyti turtą, todėl, netgi pripažinus sudarytą preliminarią karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartį realia, išteisintojo veiksmai iš civilinių teisinių santykių peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius.
4. Teismo posėdyje išteisintasis D. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti, o prokurorė, nukentėjusysis L. M. ir jo atstovas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniai skundai atmetami.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikaltimų padarymo
7. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su D. A. išteisinimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas atliktas surinktų įrodymų vertinimas.
8. D. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. liepos 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti bendrovės interesus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju L. M. fiktyvią preliminarią karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir turėjo pareigą 2016 m. liepos 18 d. gautus iš L. M. pagal minėtą sutartį 2000 Eur grynaisiais pinigais perduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes pagal minėtos preliminarios sutarties 2.3 punktą pagrindinės sutarties nesudarymo atveju gautieji pinigai turėjo pereiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn. D. A. gautųjų 2000 Eur grynaisiais įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neorganizavo ir neužtikrino, kad gautieji pinigai būtų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. D. A., pasinaudodamas užimamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigomis, prisidengęs 2016 m. liepos 18 d. preliminarios karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu, tokios sutarties nepateikęs įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir pagal ją gautų pinigų nepateikęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, sukčiavo savo naudai fiktyvios sutarties pagrindu – gautus iš L. M. pinigus (2000 Eur) apgaulės būdu pasisavino (užvaldė savo naudai).
9. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas D. A. iš šių jam pareikštų kaltinimų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dal, nurodė, kad preliminari pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) atitiko tikrąją šalių valią – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. A., nereikalingus daiktus – karštuvą ir verptuvą parduoti, o L. M. – juos įsigyti. Nuosprendyje teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, tad nėra pagrindo ją pripažinti netikru (fiktyviu) dokumentu. Įrodymų, kad D. A., sudarydamas sutartį turėjo tikslą suklaidinti L. M., sąmoningai nepateikė kokios nors objektyvios informacijos nėra. Taip pat nėra, objektyvių duomenų, įrodančių, kad D. A. pasisavino L. M. jam perduotus 2000 Eur.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinių skundų argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė D. A. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Nukentėjusiojo L. M. ir prokuroro A. Armos apeliacinių skundų argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis, o vien tik tai, kad jie susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu dėl D. A. išteisinimo, nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti.
11. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
12. Kaip minėta, D. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. liepos 18 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti bendrovės interesus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos administracinėse patalpose, (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju L. M. fiktyvią preliminarią karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. A., ir L. M. pasirašyta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo L. M. parduoti karštuvą ir verptuvą, atitiko tikrąją šalių valią, t. y. nebuvo fiktyvi, ar sudaryta siekiant kitų tikslų, nei nurodyta joje.
14.1. Nukentėjusysis L. M., apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad jam kilo idėja atgaivinti lietuviškus amatus, internete pradėjo ieškoti senovinių karštuvų. Paskambinus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, išsakęs savo norą, paklausė, ar jie turi tokius įrenginius. Direktorius patikino, kad turi, bet reikia suderinti laiką juos apžiūrėti. Suderinus laiką, atvažiavo į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo įrenginius, paklausė, kiek jam tai kainuos ir kada galės įrenginius pasiimti. Nors į (duomenys neskelbtini) tartis dėl kainos ir kada pasiimti įrenginius važinėjo kokius 6 kartus, vis išgirsdavo „nežinau“. Kai paaiškėjo kaina, susitiko, dar kartą apžiūrėjo įrenginius, pasakė, kad pagalvos. Po kiek laiko paskambino direktoriui į (duomenys neskelbtini) ofisą. Jis pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) nevažiuos, bet turi reikalų (duomenys neskelbtini). Susitiko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, kur jam buvo pasakyta, kad gali ir dabar pasirašyti sutartį. Tai pasirodė keista, jis nesutiko. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 18 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo kartu su direktoriumi įrenginius, jo patalpoje pasirašė sutartį, perdavė jam 2000 Eur.
14.2. D. A., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, kaltės nepripažino. Teigė, kad nežino, kokiais kanalais jį susirado L. M. ir pasakė, kad norėtų pirkti karštuvą ir verptuvą. Pasiūlė atvažiuoti ir apžiūrėti juos, nes įrengimai yra pakankamai seni. Gan ilgai buvo derinamas susitikimo laikas. Galų gale susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įrenginius, supažindino L. M. su pameistriais ir savo viršininke, kuriems priklausė tie įrengimai. Pasakė, kad dėl jų demontažo ir visais kitais klausimais tartųsi su jais. Kadangi L. M. tos sąlygos tiko, buvo paruošta preliminari sutartis, kur buvo aptartos avanso mokėjimo sąlygos. Kadangi L. M. paprašė 1 metų laiko įrenginiams demontuoti, prieš paimant juos, turėjo sumokėti sutartos sumos antrą įmoką. Supažindino L. M. su filialo vadove J. K., su kuria galėjo tartis visais klausimais, kadangi jo dažnai nebūdavo. Pabrėžė, kad L. M. buvo vienintelis iš skambinusių, kuris norėjo realiai pirkti įrenginius.
14.3. Liudytoja V. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai įvyko įmonės bankrotas, kažkas iš kolegų sakė, kad yra kažkokie įrenginiai nepaimti.
14.4. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo L. M. ieškomus įrenginius – karštuvą ir verptuvą bei siekė juos parduoti, o L. M. – juos įsigyti. L. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. A. buvo susitikę, L. M. apžiūrėjo minėtus įrenginius, jiedu tarėsi dėl pardavimo sąlygų, po ko buvo nuspręsta pasirašyti aptariamą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo sutarta, kad sutarties pasirašymo dieną L. M. sumoka 2000 Eur dydžio avansą, o galutinai atsiskaito – 2017 m. birželio 1 d. Tiek L. M., tiek D. A. sutartį patvirtino savo parašais. Be kita ko, D. A. lapo apačioje patvirtino ir 2000 Eur avanso gavimą. Ši preliminari pirkimo-pardavimo sutartis visiškai atitiko ją pasirašiusių L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. A. valią, o joje įrašyti duomenys atitiko tikrovę, t.y. sutartis buvo tikra o ne fiktyvi, kaip nurodoma kaltinime. Pastebėtina, kad Kauno apygardos teismui nagrinėjant L. M. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, taipogi nekilo jokių abejonių dėl 2016 m. liepos 18 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties tikrumo (2 t., 5-6 b. l.). Minėto teismo sprendimo nukentėjusysis neskundė. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad minėti įrenginiai nebuvo niekam kitam perduoti ir jie liko įmonėje, ką patvirtina V. J. parodymai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys būtų sudarę pagrindinę sutartį dėl įrangos įsigijimo, o L. M. - ėmęsis veiksmų juos pasiimti.
15. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
16. D. A. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas pareigą 2016 m. liepos 18 d. gautus iš L. M. pagal minėtą sutartį 2000 Eur grynaisiais pinigais perduoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nes pagal minėtos preliminariosios sutarties 2.3 punktą pagrindinės sutarties nesudarymo atveju gautieji pinigai turėjo pereiti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybę. Gautųjų 2000 Eur grynaisiais įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą neorganizavo ir neužtikrino, kad gautieji pinigai būtų įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Taip D. A., pasinaudodamas užimamomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigomis, prisidengęs 2016 m. liepos 18 d. preliminarios karštuvo ir verptuvo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymu, tokios sutarties nepateikęs įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir pagal ją gautų pinigų nepateikęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą, sukčiavo savo naudai fiktyvios sutarties pagrindu – gautus iš L. M. pinigus (2000 Eur) apgaulės būdu pasisavino (užvaldė savo naudai).
17. Kaip jau minėta, yra patvirtinta, jog tarp L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos D. A., 2018 m. liepos 18 d. pasirašyta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo fiktyvi. Kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, įrenginių pirkimas-pardavimas buvo realus, juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir tikrai siekė parduoti, o L. M. – įgyti, sutarties šalys tarėsi dėl jos vykdymo. Įrenginių įmonėje buvimą patvirtino liudytoja V. J.. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad D. A., sudarydamas preliminarią sutartį, siekė suklaidinti L. M.. Šios teismo išvados nekeičia, kaip buvo minėta, jog pagrindinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta.
18. Byloje nėra ginčo, kad minėta sutartis nebuvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, o L. M. sumokėtas 2000 Eur dydžio avansas neįneštas į kasą. D. A., apklausiamas teisme aiškino, kad pasirašius sutartį su L. M., ant jo egzemplioriaus savo ranka parašė, kad pinigai gauti, įmautę su sutartimi ir pinigais perdavė J. K., kad ši sutvarkytų, kaip reikalinga, ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. K. patvirtino, kad visą dokumentaciją įmonėje, tame tarpe ir sutartis, tvarkė būtent J. K., kuri turėjo direktoriaus įgaliojimą. V. J., be kita ko, nurodė, kad yra buvę, kad J. K. pati parduodavo prekes ir atnešdavo klientų pinigus, sumokėtus pagal sąskaitą. Taigi, iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad J. K. buvo atsakinga už įmonėje sudaromų sutarčių sutvarkymą ir pinigų perdavimą atsakingiems asmenims – buhalterėms. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, nustatyti, ar D. A. iš tiesų jai perdavė L. M. ir jo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pasirašyta preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei L. M. sumokėtą 2000 Eur dydžio avansą, nėra įmanoma, kadangi J. K. yra mirusi. Todėl teigti, kad D. A. neorganizavo gautųjų pinigų įnešimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, juos nuslėpdamas, taipogi negalima.
19. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog D. A. pasisavino iš L. M. gautus 2000 Eur. Jo nurodoma aplinkybė apie dokumentų ir pinigų perdavimą J. K. liko nepaneigta. Todėl lieka neaišku, kur vis dėl to buvo padėti 2000 Eur, o tai, šiuo atveju yra itin reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl D. A. baudžiamosios atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, visi neaiškumai turi būti aiškinami D. A. naudai. Todėl išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai.
20. L. M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. A. veiksmuose yra jei ne BK 182 straipsnio 1 dalyje, tai BK 184 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis. Nukentėjusiajam derėtų paaiškinti, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismui konstatavus, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, neturi pareigos tirti, ar jo(jų) veiksmuose nėra kitos nusikalstamos veikos požymių ir savarankiškai formuoti kitą kaltinimą, nes tai prieštarautų baudžiamojo proceso esmei. Šiuo atveju pats nukentėjusysis, manantis, jog galimai buvo padarytos kitos nusikalstamos veikos, nei nurodyta pateiktame kaltinime, pats, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, privalėjo imtis veiksmų dėl kaltinimo pakeitimo, tačiau, to nedarė.
Dėl proceso išlaidų
21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Joje nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam L. M. antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas V. Kupcikevičius ir jo atstovavimo išlaidos sudaro 150 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. L. M. 2022 m. gruodžio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 proc. atleistas nuo proceso išlaidų. Nagrinėjamu atveju tiek L. M., tiek prokuratūros apeliaciniai skundai atmetami, paliekant galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. priimtą išteisinamąjį nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms, prašymas išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš D. A. turi būti atmetamas.
22. D. A. gynėjas advokatas V. Sviderskis pateikė prašymą D. A. iš valstybės dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šį prašymą grindžia pateikta 2022 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymu. Prašymas tenkinamas, iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros D. A. priteisiant visą jo prašomą sumą - 968 Eur, kadangi ji, įvertinus pateiktų apeliacinių skundų apimtį, bylos sudėtingumą, yra adekvati ir teisinga, todėl ją mažinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Armos ir nukentėjusiojo L. M. apeliacinius skundus atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo išieškoti išlaidas dėl L. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos.
D. A. iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, priteisti 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) jo apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.