Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Dalios Bajerčiūtės, Josifo Tamoševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvylikai metų ir 5 MGL dydžio bauda.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria S. G. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 16 d., apie 19 val., P. P. bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), kilus pykčiui dėl skolos, S. G. sudavė kojomis daugybinius smūgius į krūtinės sritį ir šonus, dėl to lūžus šonkauliams, krūtinkauliui, plyšus krūtinplėvei, išsivysčius trauminiam šokui ir įvykus ūmiam kvėpavimo veiklos sutrikimui, nukentėjusysis mirė; taip S. G. tyčia nužudė S. G.

Jis savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad nukentėjusiajam kartą spyrė į koją, taip ragindamas jį sugrąžinti skolą; tuo nukentėjusiojo sveikatai jokios žalos nebuvo padaryta.

Teismai nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. J. (buvusi jo sugyventinė) parodymais, kuri buvo asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi dėl nutrauktų jų tarpusavio ryšių ir tie interesai dominuoja jos parodymuose teismui.

Tai pat teismai nepagrįstai vadovavosi paskelbtais mirusio P. P. parodymais, kuris buvo ne kartą teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes. Ikiteisminio tyrimo metu jis nedalyvavo P. P. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, todėl negalėjo užduoti jam klausimų; taip jam buvo suvaržyta teisė aktyviai dalyvauti baudžiamajame procese, ginti savo teises, t. y. iš esmės buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7, 21 straipsniai). Toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Teismo medicinos ekspertizių aktų išvados prieštaringos, nes ekspertai negali tiksliai nustatyti laiko, kada buvo sužalotas S. G. Neatmestina versija, kad jis buvo sužalotas iki jo (nuteistojo) atvykimo pas nukentėjusįjį į butą arba vėlesniu laikotarpiu, nes S. G. gyveno asocialų gyvenimą, girtavo, konfliktavo su kitais sugėrovais. Šios svarbios bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos.

Nors nuteistasis S. G. neigia smurtavęs prieš nukentėjusįjį, jo kaltė nužudžius S. G. yra įrodyta iš dalies nuteistojo parodymais, įvykio vietoje buvusių liudytojų V. J., P. P. parodymais, teismo medicinos ekspertizės akto išvadomis, eksperto teisme duotais paaiškinimais, taip pat kitais byloje teisėtai surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Priešingai negu teigia kasatorius, šie įrodymais įvertinti visapusiškai ir nešališkai – nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų.

Liudytojai V. J. ir P. P. patvirtino matę, kaip nuteistasis vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam į galvą, o jam nuo suduoto smūgio nugriuvus, spardė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu, nes jų parodymai apie įvykio aplinkybes, panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto pobūdį bei intensyvumą tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Be to, liudytojų parodymus patvirtino ir objektyvus bylos duomenys – ekspertų išvados. Priešingai negu teigia kasatorius, komisinės ekspertizės išvados yra išsamios ir aiškios, ekspertizė atsakė į visus pateiktus klausimus ir išsklaidė abejones dėl nukentėjusiojo mirties priežasties, taip pat ir dėl sužalojimų padarymo mechanizmo bei laiko. Šios ekspertizės išvados, vertinant jas kartu su kitais bylos įrodymais, objektyviai paneigė nuteistojo versiją, kad S. G. galėjo būti sužalotas kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis.

Panevėžio apygardos teismas tinkamai įvertino bei motyvuotai atmetė kaip melagingus liudytojos V. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pradžioje. Kad šie parodymai buvo melagingi, teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pati liudytoja, paaiškindama, kad melavo, nes bijojo tuo metu su ja kartu gyvenusio S. G. smurto.

Kaip niekuo nepagrįsta prielaida vertintinas nuteistojo kasacinio skundo teiginys, kad apklausiant liudytoją P. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam dalyvaujant būtų nustatyta objektyvi tiesa. S. G. kaltė yra įrodyta ne tik liudytojo P. P. parodymais, bet ir kitais byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Be to, tarp nuteistojo ir liudytojo P. P. buvo atlikta akistata ir S. G. turėjo galimybę liudytojui užduoti norimus klausimus ir išsiaiškinti jam svarbias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nuteisė S. G. už tyčinį S. G. nužudymą, jo nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, paskirta teisinga bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. G. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų leistinumo ir jų vertinimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti ir ar gauti įstatymo nustatyta tvarka. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Kasaciniame skunde ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo padaryta išvada dėl S. G. kaltumo padarant nužudymą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi šios instancijos teismas naujų faktinių aplinkybių bylos aplinkybių nenustatinėja ir iš naujo surinktų įrodymų nevertina.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. G. kaltu dėl S. G. nužudymo, rėmėsi šiais įrodymais: 1) iš dalies nuteistojo S. G. parodymais; 2) įvykio vietoje buvusių liudytojų V. J. ir P. P. parodymais; 3) teismo medicinos ekspertizės išvadomis, eksperto teisme duotais paaiškinimais; 4) kitais byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

Kasatorius neneigia, kad 2006 m. birželio 16 d. vakare su V. J. buvo P. P. namuose ir ten kalbėjo su nukentėjusiuoju S. G. dėl skolos už alų grąžinimą. Taip pat jis pripažįsta, kad šio pokalbio metu įspyręs vieną kartą nukentėjusiajam į koją, tačiau neigia prieš jį naudojęs intensyvų smurtą. Šie kasatoriaus parodymai paneigti įvykio vietoje buvusių liudytojų V. J. ir P. P. parodymais. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad šie liudytojai jį apkalbėjo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo liudytojų V. J. ir P. P. parodymus bei išdėstė motyvus, dėl kurių vienais liudytojų parodymais buvo patikėta, o kitus parodymus atmetė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad, tiriant aplinkybes dėl nukentėjusiojo S. G. mirties priežasties, byloje buvo atlikti du medicinos tyrimai (T. 1, b. l. 41–42, 55–56). Kilus abejonių dėl minėtų ekspertų išvadų, buvo atlikta komisinė teismo medicinos ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad S. G. mirties priežastis buvo krūtinkaulio, daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai su pasigeninės krūtinplėvės plyšimais. Tai komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas J. Rybalko (T. 2, b. l. 153–154) patvirtino šią išvadą. Taigi kasatoriaus teiginys, kad ekspertų išvados prieštaringos, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Nepagrįstas ir kitas kasatoriaus teiginys, kad, jam nedalyvaujant liudytojo P. P. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo iš esmės pažeistas rungimosi principas (jam nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos liudytojo P. P. apklausos vietą ir laiką; jis negalėjo užduoti šiam klausimų) ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

2006 m. liepos 19 d. prokuroras, vadovaudamasis BPK 184 straipsnio 1 dalies 2 punktu, esant pagrindui manyti, kad liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl liudytojo P. P. apklausos (T. 1, b. l. 112). BPK 184 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamųjų ir jų gynėjų teisė dalyvauti tokioje apklausoje.

Kaip matyti iš liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos protokolo, apklausa buvo atlikta 2006 m. liepos 19 d. (T. 1, b. l. 113). Nagrinėjamojoje byloje apklausiant liudytoją P. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pranešimai apie įtarimus niekam nebuvo įteikti, nes S. G. sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka 2006 m. rugsėjo 13 d., o pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2006 m. rugsėjo 14 d. (T. 2, b. l. 7). Taigi BPK 184 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įtariamųjų ir jų gynėjų teisė dalyvauti tokioje apklausoje nebuvo pažeista.

Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymai (BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalys) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnio 3 dalis), įtvirtindami kaltinamojo teisę į teisingą procesą, garantuoja jam teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Ši kaltinamojo teisė suponuoja reikalavimą, kad jam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei užduoti liudytojui klausimus. Kaltinamojo S. G. teisė apklausti liudytoją P. P. byloje buvo užtikrinta. Akistatos tarp kaltinamojo S. G. ir liudytojo P. P. metu (T. 1, b. l. 124–125) tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas turėjo galimybę užduoti norimus klausimus liudytojui, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Taigi byloje nėra pagrindo išvadai, kad dėl S. G. nedalyvavimo apklausiant P. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo esmingai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą patikrino įrodymų patikimumą, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad, šioje byloje vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymai, kurias rėmėsi teismai atitinka leistinumo ir patikimumo kriterijus.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, kasacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. G. kasacinį skundą atmesti.