- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-26
- Bylos Nr.
- II-509-960/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14579-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pažeidėjas
- Ž. J.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. J., jo atstovui advokatui Rimantui Jonynui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo Nr. 10N-35153627-15,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-35153627-15 nustatė, jog Ž. J. 2015 m. liepos 11 d., apie 12.32 val., Molėtų g. 13, Didžiosios Riešės k., Vilniaus raj., nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 22 punktų reikalavimų, nes vairuodamas automobilį „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nedavė kelio automobiliui „Škoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam tiesiai, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir jam buvo paskirta 28 eurų bauda.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. J. atstovas advokatas Rimantas Jonynas nurodė, jog su priimtu nutarimu nesutinka, nes įvykio vietoje buvo netinkamai išaiškintos ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės ir dėl to jis atsisakė pasirašyti ir jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Susipažinus su ATP bylos medžiaga, eismo įvykio vietos schema, vaizdo įrašu, kitais įrodymais, matyti, kad 2015-07-11 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 466842 neteisingai nurodomos eismo įvykio aplinkybės ir todėl neteisingai nustatytas kaltas asmuo dėl eismo įvykio. Neteisingai nurodomi KET pažeisti punktai. Savo paaiškinime automobilio „Škoda“ vairuotojas E. K. nurodo, kad jam važiuojant 13 km/h greičiu iš dešinės pusės staiga pajudėjo „BMW“ ir todėl jis neišvengė susidūrimo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo analizės, kitų įrodymų, toks paaiškinimas neatitinka faktinių aplinkybių. Pagrindiniais objektyviais įrodymais būtų laikytina eismo vietos įvykio schema, kurią patvirtino abu vairuotojai, eismo įvykio vaizdo įrašas, pridėtas prie bylos. Pažymėtina, kad vaizdo įrašo bendra trukmė 36 sekundės. Kompiuterio atkuriamoji įrašų programa Media player leidžia atkurti eismo įvykį, sustabdant įrašą nustatyti kiekvieno kadro laiką sekundės tikslumu. Todėl iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „BMW“ (schemoje Nr. 1) pajuda iš stovėjimo vietos įrašo 25-tą sek., automobilis „Škoda“ (schemoje Nr. 2) išvažiuoja iš posūkio sukdamas į kairę įrašo 27 -tą sek. atsitrenkia į išvažiavusį „BMW“ - 29 -tą sek. Taigi, objektyviai „BMW“ vairuotojas gali matyti jam iš kairės atvažiuojantį automobilį tik 27-tą sek., bet jis jau išvažiavęs į važiuojamąją dalį apie tris metrus. Įvertinant vidutinį vairuotojo reakcijos laiką, kuris lygus apie 1 sek., „BMW“ vairuotojas nespėja imtis jokių veiksmų, tik kaip rašo savo paaiškinime, garsiniu signalu mėgina atkreipti atvažiuojančio iš šono automobilio vairuotojo dėmesį, Įvertinant schemoje nurodytus atstumus, atstumą nuo „Škodos“ pasisukimo į kairę vietos iki atsitrenkimo į „BMW“ vietos, matome, kad tai 15 metrų, kuriuos automobilis „Škoda“ nuvažiavo visiškai nestabdydamas ir nelėtindamas greičio per dvi sekundes, t.y. nuo įrašo 27-tos sek. iki 29-tos sek. Iš čia galime apskaičiuoti ir automobilio „Škoda“ greitį, 15 m per 2 sek., kuris lygus 7,5 m/sek. arba 27 km/val. Iš šios analizės galime padaryti kelias išvadas: 1) „BMW“ vairuotojas, išvažiavęs iš stovėjimo vietos į važiuojamą dalį ir tik tada pastebėjęs atvažiuojantį automobilį dėl mažo greičio, per dvi sekundes objektyviai neturėjo galimybės atlaisvinti kelio; 2) „Škodos“ vairuotojas per dvi sekundes galėjo sustoti arba apvažiuoti kliūtį, tačiau jis nesiėmė jokių priemonių išvengti autoįvykio: nestabdė automobilio ir nekeitė važiavimo krypties, nors dešinėje pusėje buvo tuščia aikštelė ir kliūtį buvo galima apvažiuoti iš dešinės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas niekaip nesureagavo į ant kelio išvažiavusį automobilį „BMW“ nelėtindamas greičio ir nekeisdamas važiavimo krypties į jį atsitrenkė; 3) „Škodos“ vairuotojas buvo neatsargus ir neatidus (KET 4 p. 9 p), pasukęs į kairę ir pamatęs kliūtį jis privalėjo sulėtinti greitį ir net visiškai sustoti (KET 128 str.). Be to „Škodos“ vairuotojas, važiuodamas 27 km/h greičiu, ženkliai viršijo leistiną greitį automobilių stovėjimo aikštelėse, kuris negali būti didesnis nei 20 km/h (KET 130 p.). „Škodos“ vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., 9p., 128 p., 130 p., ir tai buvo pagrindinė ši eismo įvykio priežastis. Mano, kad dėl šio eismo įvykio Ž. J. nekaltas, nes objektyviai negalėjo pastebėti ir apsisaugoti nuo greitai važiuojančio automobilio „Škoda“, kuris įsuko į matomos aikštelės dalį jau 15 m. atstumu nuo „BMW“ automobilio. Remdamasis išdėstytais motyvais prašo panaikinti Vilniaus apskrities policijos komisariate kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr. 10N-351453627-15 administracini teisės pažeidimo byloje, kaip neteisėtą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba teismui pateiktame atsiliepime į skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo netenkinti. Institucijos nuomone, Ž. J. veika, kuomet jis 2015-07-11 d., apie 12.32 val. Vilniuje, Molėtų g. 13, Didžiojoje Riešėje, Vilniaus raj., vairuodamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punkto reikalavimą kuomet jis, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nedavė kelio automobiliui „Škoda“, važiuojančiam tiesiai susidūrė su juo, dėl ko buvo apgadinti abu, įrodyta. Kelių eismo taisyklių 101 p. teigiama, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Ž. J. pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos privalėjo duoti kelią transporto priemonei, važiuojančiai keliu tiesiai. Kaip matyti iš surinktos medžiagos bei Ž. J. paaiškinimo, jis, vairuodamas automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš prekybos centro „IKI“ stovėjimo aikštelės, suko į kairę, buvo jau važiuojamojoje dalyje ir pamatė už 50 metrų atvažiuojantį automobilį, sustojo, nes pamatė, kad automobilis atvažiuoja iš kairės pusės priešpriešine eismo juosta, pradėjo signalizuoti, kad išvengti susidūrimo, nes matė, kad minėto automobilio vairuotojas nežiūrėjo į važiuojamąją dalį, įvažiavo į automobilį net nestabdydamas. Vairuotojas E. K. paaiškino, kad vairavo automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Molėtų g. 13, esančia prekybos centro „IKI“ stovėjimo aikštele, važiavo 13 km/h greičiu, jam iš dešinės pusės iš parkavimo vietos staiga pajudėjo „BMW“ automobilis, stengdamas prašokti pro pat priekį padidinęs greitį. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, įrodymų visumos „BMW“ automobilio vairuotojas Ž. J. išvažiavo iš stovėjimo vietos bei judėdamas kairiau susidūrė su jam iš kairės pusės važiavusiu automobiliu „Škoda“. Automobilis „Škoda“ išvažiuoja iš posūkio ir iki susidūrimo nuvažiuoja apie 13 m. atstumą (iš eismo įvykio schemos atstumas nuo susikirtimo iki automobilio „Škoda“ galinės dalies). Vairuotojas Ž. J. savo paaiškinime teigia, kad artėjantį automobilį matė maždaug už 50 m. Remiantis tokiais jo paaiškinimais, darytina išvada, kad Ž. J. tik pajudėjus iš stovėjimo vietos minimaliu greičiu bei matydamas artėjantį automobilį tęsė savo judėjimą, sudarydamas „Škoda“ automobilio vairuotojui netikėtą ir neišvengiamą kliūtį. Pagal schemą galima įžvelgti, kad automobilis „Škoda“ važiavo ne arčiau dešinio važiuojamosios daleis krašto, tačiau automobilis „BMW“ važiuodamas iš stovėjimo vietos, važiavo skersai kelio, todėl jei „Škoda“ automobilis ir važiuotu arčiau dešinio krašto, tačiau eismo įvykis vis vien būtų įvykęs. Skunde nurodyti apskaičiavimai nėra tikslūs, nenustatytas tikslus atstumas, kurį įveikė „Škoda“ automobilio vairuotojas (neaišku kaip buvo nustatytas nurodytas 15 m. atstumas), atlikti skaičiavimai yra tik prielaida. Teiginys, kad „Škoda“ automobilis važiavo 27 km/h greičiu nėra pagrįstas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. J. paaiškino, jog liepos 11 dieną, 12:32 val. vairavo juodos spalvos automobilį BMW 5 klasės ir buvo sustojęs prie parduotuvės „Iki“. Automobilį priparkavo stovėjimo aikštelėje pagal subraižytas juostas galu, kad galima būti lengviau išvažiuoti. Grįžęs iš bankomato ir atsisėdęs į automobilį apsidairė į kairę, paskui į dešinę. Pamatęs, jog nieko nėra, pradėjo važiuoti kairiau iš stovėjimo vietos. Posūkio signalo nerodė. Išvažiavęs iš stovėjimo vietos pastebėjo, jog iš posūkio link jo dideliu greičiu važiuoja „Ekskomisarų“ biuro automobilis, kurio vairuotojas buvo nusisukęs į kairę ir nežiūrėjo į priekį. Panaudojo garsinį signalą, sustojo, bet kitas automobilis nestabdydamas atsitrenkė į jo automobilį. Visas vyko labai greitai. Jo automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, o kitam automobiliui buvo apgadinta priekinė dalis.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. paaiškino, kad galimai 2015-08-04 dieną, apie pietus, 12 – 14 valandą važiavo saugos tarnybos automobiliu Škoda ,,Yeti“, valst. (duomenys neskelbtini). Važiavo ne daugiau nei 20 – 25 kilometrų per valandą greičiu. Įvažinėjo į prekybos centro aikštelę iš kairės pusės, darė posūkį į kairę nuo Molėtų gatvės iš Didžiosios Riešės pusės pro pirmą posūkį. Schemoje jo automobilis yra pažymėtas Nr. 2. Pagal schemą važiavo iš dešinės pusės nuo Molėtų gatvės, nuvažiuojant iš Riešės pusės. Važiavo šalia parduotuvės, kuri jam buvo iš kairės, tada staigiai pasuko į kairę. Pravažiuodamas norėjo atkreipti dėmesį į bankomatą, kuris buvo kairėje pusėje. Priekyje buvo tuščia, pasuko galvą į kairę pusę, pamatė, kad prie bankomato buvo inkasatoriai. Riedėjo laisva eiga, o koją laikė ant stabdžių. Pasukęs iš posūkio turėjo laikytis kairės pusės, bet važiavo dešiniau, nes buvo laisva. Tik pasukęs galvą pajuto smūgį, nespėjo net atkreipti dėmesio, tai truko sekundę. Prieš smūgį stabdė, bet neužteko stabdymo kelio. Kitą automobilį pastebėjo, kai į jį įsirėmė, jį matė, bet smūgio metu nespėjo sustabdyti, bet ir kitas automobilio vairuotojas jį puikiai matė, jie matė vienas kitą. Automobilio, kuris iššoko staiga nematė ir prieš jį buvo kliūtis. Kliūtis atsirado iš niekur, išvengti smūgio nebuvo įmanoma. Buvo apgadinta Škoda automobilio kairė pusė, priekinis sparnas, stopas, kapotas, priekinė apdailos lentelė, grotelės, buvo remontuotas kondicionierius, buvo daug įlenkimų. Galinė automobilio dalis buvo neapgadinta.
Byloje esančiame vaizdo įraše, peržiūrint jį per „VLC media player“ grotuvą, 0,40x greičiu, matyti, jog jame nurodytu laiku 00:24 iš stovėjimo vietos pradeda išvažinėti tamsios spalvos automobilis. 00:26 laiku matosi iš posūkio išvažiuojantis visureigis, o tamsios spalvos automobilio priekis yra per variklio dangčio ilgį išvažiavęs iš stovėjimo vietos. Toliau tamsios spalvos automobilis važiuoja į priekį sukdamas kairiau, o link jo važiuoja visureigis. 00:29 laiku tamsios spalvos automobilis išvažiavęs iš stovėjimo vietos sustoja. 00:30 laiku į jį atsitrenkia visureigis (b.l. 32).
Byloje esančioje eismo įvykio schemoje pažymėta, jog atstumas nuo automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies iki posūkio yra 13 metrų (b.l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog Ž. J. 2015 m. liepos 11 d., apie 12.32 val., Molėtų g. 13, Didžiosios Riešės k., Vilniaus raj., vairuodamas automobilį „BMW 320“ valst. Nr. FLI2YBG, išvažinėjo iš stovėjimo vietos. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. J. paaiškino, jog prieš išvažiuodamas iš stovėjimo vietos jis pasižiūrėjo į kairę, vėliau į dešinę ir pastebėjęs, jog nieko nėra, pradėjo važiuoti iš stovėjimo vietos kairiau ir tik išvažiavęs iš stovėjimo vietos pastebėjo, jog iš posūkio dideliu greičiu link jo važiuoja automobilis. Lyginant Ž. J. parodymus duotus teismo posėdžio metu su byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis matyti, jog Ž. J. vairuojamas automobilis pradeda išvažinėti iš stovėjimo vietos kai nesimato link jo važiuojančio automobilio. Ž. J. vairuojamam automobiliui iš stovėjimo vietos pavažiavus atstumą per automobilio variklio dangtį, iš posūkio pasirodė E. K. vairuojamas automobilis Škoda ,,Yeti“, valst. (duomenys neskelbtini). Byloje esančioje schemoje (b.l. 18) yra nurodyta, jog nuo stovinčio automobilio Škoda ,,Yeti“, valst. (duomenys neskelbtini), galinės dalies iki posūkio yra 13 metrų atstumas. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog važiavo su automobiliu Škoda ,,Yeti“, valst. (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės, kuri jam buvo po kairę pusę ir staigiai pasuko į kairę pusę. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog Ž. J. prieš išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nematė ir negalėjo matyti iš posūkio važiuojančio automobilio Škoda ,,Yeti“, valst. (duomenys neskelbtini), todėl prieš pradėdamas važiuoti įsitikino, kad tai daryti saugu ir tokiu būdu nepažeidė skundžiamame nutarime nurodyto Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimų.
Teismo posėdžio metu Ž. J. paaiškino, jog išvažiavęs iš stovėjimo vietos pastebėjo iš posūkio link jo dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas buvo pasukęs galvą į kairę pusę ir nežiūrėjo į priekį, panaudojo garsinį signalą, sustojo, bet kitas automobilis nestabdydamas į jį atsitrenkė. Teismo posėdžio metu liudytojas E. K. paaiškino, jog važiuodamas 20-25 km/h greičiu pasuko galvą į kairę, nes turėjo pažiūrėti į bankomatą ir tada pajuto smūgį, kitą automobilį pastebėjo kai atsitrenkė į jį, automobilis staigiai iššoko prie jį. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, jog Ž. J. vairuojamas automobilis išvažinėja iš stovėjimo vietos sukdamas kairiau, o link jo nemažindamas greičio važiuoja E. K. vairuojamas automobilis. Ž. J. vairuojamas automobilis sustoja ir netrukus į jį atsitrenkia E. K. vairuojamas automobilis. Įvertinęs šiuos įrodymus teismas daro išvadą, jog E. K. vairuodamas automobilį nusuko galvą kairiau ir stebėjo kairėje jo pusėje esantį bankomatą, o kai tuo metu Ž. J. vairuojamas automobilis išvažiavęs iš stovėjimo vietos sudarė jam kliūtį. Pažymėtina ir tai, jog Ž. J. matė link jo važiuojantį E. K. vairuojamą automobilį, nes nurodė, jog vairuotojas buvo nusukęs galvą į kairę, ką pripažino ir pats E. K.. Iš E. K. ir Ž. J. duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, vaizdo įrašo, kuriame matyti, jog E. K. vairuojamas automobilis atsiradus kliūčiai nebando stabdyti, eismo įvykio schemos, kurioje nėra užfiksuoti stabdymo pėdsakai, galima daryti išvadą, jog E. K. vairuodamas automobilį ir pasukęs už posūkio nestebėjo kelio, nes buvo nusukęs galvą į kairę, nepastebėjo, jog važiavimo kryptyje yra atsiradusi kliūtis. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog Ž. J. nepažeidė ir skundžiamame nutarime nurodytą Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nes įvykusioje situacijoje negalėjo imtis jokių veiksmų, kuriais būtų galima išvengti automobilių susidūrimo. E. K. nurodytas važiavo greitis 20-25 km/h greitis reiškia, jog per sekundę nuvažiuojamas 5,5 - 6,9 metrų atstumas, t.y. atstumas nuo posūkio iki susidūrimo vieno E. K. buvo nuvažiuotas per apie 2 sekundes.
Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, jog Ž. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 224 punktą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Ž. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 224 punktą, nes jis vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybėn draudimu ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Ž. J. automobilis yra užsienyje apdraustas draudimu ir jam užsienyje yra atlikta techninė apžiūra, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį nutraukiama. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog skundžiame nutarime nurodytas Ž. J. pažeistas Kelių eismo taisyklių 224 punktas taip pat yra nepagrįstas.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir anksčiau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Ž. J. veiksmuose nėra pažeidimo numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas, o esant kito asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo požymiais, byla grąžinama organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kadangi teismas panaikino skundžiamą nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, nutarimas įsiteisėja per 20 dienų, o ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių terminas pasibaigia 2016 m. sausio 11 d., per kurį byla gali būti neišnagrinėta, teismas pratęsia administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2016 m. liepos 11 d (ATPK 35 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ž. J. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-35153627-15 ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2016 m. liepos 11 d.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.