- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1-182-961/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00483-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- M. Ž., A. J., D. A.
- Civilinis ieškovas
- V. M.
- Advokatai
- Raimundas Jurka, Milda Šmitaitė, Raimondas Jurka, Mindaugas Vaivada
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Baltijos statybų partneris“, nevedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:
2013-05-07, apie 23.34 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties 166A pastatu, vairuodamas V. M. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kalvarijų gatve link miesto centro apie 86 km/h greičiu, t.y. žymiai viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį. Atsiradus kliūčiai, kurią iš anksto galėjo pastebėti – į jo važiavimo eismo juostą įvažiavo priešinga kryptimi važiavęs ir į kairę sukantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., nesulėtino važiavimo greičio ir automobilio nesustabdė, dėl ko su automobiliu „(duomenys neskelbtini) susidūrė, o po to atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. T09688, kurį vairavo R. A.. Eismo įvykio metu buvo apgadintas V. M. priklausantis automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. A. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sužalota automobilio „(duomenys neskelbtini) keleivė M. Ž., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir automobilio „Audi A3“ keleivis A. J., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad važiavo link miesto centro. Važiavo su draugu, vairavo V. M. priklausantį automobilį. Važiavo antra eismo juosta, neskaitant autobusų juostos. Staiga į jo važiavimo juostą įvažiavo kitas automobilis, priešpriešiais važiavo automobilis „BMW“. Savo automobilį suko į kairę. Smūgio išvengti nepavyko, A. K. automobilis susidūrė su BMV ir dar atsitrenkė į stovėjusį taksi automobilį. Greitį viršijo nežymiai. Specialisto išvadoje rašoma, kad greitis apie 86 km/val., tačiau tikslių duomenų nėra. Pripažįsta, kad toks įvykis buvo. Bijojo prarasti leidimą ginklui, todėl ėjo lengviausiu keliu, pripažino kaltę, bet nukentėjusieji nesutiko taikytis, todėl jis (kaltinamasis) nesutinka, kad dėl įvykio kaltas jis. Į jo automobilį įvažiavo BMW, užstojo kelią. Tik prieš kelias sekundes iki įvykio pastebėjo priešpriešinėje eismo juostoje automobilį BMW. Nematė, ar BMV rodė posūkį. BMV suko nestabdęs, tikėjosi prašokti, o kaltinamasis nespėjo savo automobilio sustabdyti. Jo automobilis nečiuožė, jis tik suko į kairę ir trenkėsi į BMW galą. Po smūgio BMW sustojo pirmoje eismo juostoje. Jam buvo neįdomu, ar rodo posūkį, nekreipia dėmesio, žiūri savo reikalų. Nežino, kas girdėjo automobilio čiuožimo garsą. Jam degė žalias šviesoforo signalas, važiavimas laisvas, buvo naktis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad greitis buvo 50-60 km/val. Nukentėjusieji nesutiko taikytis, prisigalvojo nebūtų sumų. Prisipažįsta, kad kaltės pripažinimas buvo dėl akių. Įvykis atsitiko automobiliui BMW sukant į kiemą. Kaltinamasis spėjo sureaguoti ir suko į kairę. Taksi stovėjo truputį toliau, už visuomeninio transporto stotelės. A. K. automobilį suko ir jis atsitrenkė į taksi automobilį. Automobilių kontaktas įvyko antroje eismo juostoje. Automobilį sudaužė ir sutinka su civiliniu ieškiniu. Jeigu sutiks su civiliniu ieškiniu, tai reiškia, kad prisiims kaltę, todėl nesutinka nei su turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimu. Dėl įvykio kaltas BMW vairuotojas, nes išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis suko prieš šviesoforą ir turėjo matyti A. K. automobilį.
A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareikšto įtarimo esmę suprato, ir dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino. 2013-05-07, apie 23.30 val., vairavo V. M. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su savo draugu Aleksandru, kurio pavardės nežino, važiavo Kalvarijų g. 2-a eismo juosta apie 50 km/h greičiu nuo „Kuro aparatūros“ gamyklos link miesto centro. Buvo tamsus paros metas, važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Važiuojant ties Kalvarijų g. 166 pastatu, staiga pamatė „BMW“ automobilį, kuris važiuodamas priešinga kryptimi staigiai suko į kairę, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Viskas įvyko staigiai ir netikėtai. Automobilis „BMW“ prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą nebuvo pristabdęs ar sustojęs, o važiuodamas tiesiai staigiai pasuko į kairę. Jis stabdė ir bandė išvengti eismo įvykio manevruodamas į kairę, bet automobiliai 2-oje eismo juostoje susidūrė. Jo automobilis priekine dalimi atsitrenkė į „BMW“ automobilio dešinį šoną. Po smūgio jo vairuojamas automobilis čiuožė ir dar atsitrenkė į kelio važiuojamoje dalyje prie dešinio važiuojamosios dalies krašto stovėjusį taksi automobilį „VW Sharan“. Pro šalį važiavo greitosios medicininės pagalbos automobilis, kuris įvykio vietoje sustojo ir į ligoninę išvežė nukentėjusiąją merginą, kuri prieš įvykį važiavo „BMW“ automobiliu. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, matomumas normalus, buvo tamsu, bet buvo įjungtas gatvės apšvietimas. Dėl eismo įvykio ir jo pasekmių nuoširdžiai gailisi, kaltu prisipažino, su nukentėjusiais norėtų susitaikyti (1 t., b.l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta žemiau aptartais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir duomenimis.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2013-05-07 vakare važiavo su draugais M. ir K. K. gatve antra eismo juosta. Toli priekyje matė kito automobilio šviesas. Darydamas posūkį į kairę, išgirdo K. šūksnį, prie pat pamatė automobilį Audi, stabdė, bet Audi trenkėsi į jo automobilį. Dar buvo pirmoje juostoje, suko į kairę ir tada buvo smūgis. K. griebėsi už krūtinės, M. iškrito iš automobilio. Tuo metu atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Pirma eismo juosta laiko autobusų juostą. Buvo beveik į ją įvažiavęs. Smūgis buvo į galinį dešinį jo automobilio ratą. Šio automobilio (Audi A3) šviesas matė gal už 100 metrų, matė, kad automobilis artėjo. Automobilio greičio negalėjo įvertinti, buvo įsitikinęs, kad spės pasukti. Automobilis lėkė greičiau, negu tikėjosi. Buvo įsitikinęs, kad jo manevras bus saugus. Šio įvykio metu buvo sužalota M. Ž. ir automobilio Audi A3 keleivis. Taksi stovėjo autobusų juostoje, už įvažiavimo į kiemą už 15-20 metrų. Į taksi trenkėsi automobilis Audi A3. Kaltinamasis sakė, kad suko į kairę, iš antros eismo juostos į pirmą, trenkėsi į D. A. automobilio galinį dešinį ratą. Audi A3 išlūžo ratas ir sukdamasis trenkėsi į taksi. Tuo metu transporto judėjimas buvo nedidelis. Greitosios medicinos pagalbos prieš tai jis nepastebėjo, ji matomumo jam neribojo. Važiuodamas matė šviesoforo, esančio prie Kuro aparatūros, šviesas. Negali teigti, kad ten, kur suko, nekirto dvigubos ištisinės linijos. Važiuodamas pristabdė automobilį, įsitikino, kad saugu, ir suko į kairę, į kiemą. Greitis buvo 15-20 km/val. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusysis D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-07, apie 23.30 val., vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kalvarijų gatve nuo miesto centro pusės link Ozo g. Kartu su juo važiavo K. B., kuris sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, ir M. Ž., kuri sėdėjo automobilio gale per vidurį. Važiavo su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Važiuojant Kalvarijų gatve jiems reikėjo pasukti į kairę, į Kalvarijų g. 166A namo kiemą. Jis iš 1-os eismo juostos persirikiavo į 2-ą eismo juostą ir artėjo prie įvažiavimo į Kalvarijų g. 166A namo kiemą. Prieš pasukdamas automobilį pristabdė, kad įsitikintų jog manevrą atlikti saugu. Visiškai sustojęs nebuvo. Priešinga kryptimi nuo Ozo g. transporto priemonių nebuvo. Pradėjo kairio posūkio manevrą, kurio metu važiavo apie 10 km/h greičiu. Būdamas priešingos krypties eismo pusėje tarp 1-os ir 2-os eismo juostų, pamatė nuo Ozo g. pusės labai dideliu greičiu (virš 100 km/h) atvažiuojantį „Audi A3“ automobilį. Norėdamas užbaigti posūkio manevrą ir atlaisvinti kelią, padidino važiavimo greitį, bet eismo įvykio išvengti nepavyko. Automobilis „Audi A3“, važiuodamas dideliu greičiu, staigiai stabdė, pradėjo slysti ir iš 2-os eismo juostos atsitrenkė tiesiai į jo automobilį. Susidūrimas įvyko 1-oje eismo juostoje, arčiau įvažiavimo į minėto namo kiemą. Pirminis smūgis buvo automobilio „Audi A3“ priekine dalimi į jo vairuojamo automobilio „BMW“ galinį dešinės pusės ratą. Nuo smūgio jo vairuojamą „BMW“ automobilį apsuko, automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo padėtyje, kuri nurodyta eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Audi A3“ po smūgio be priekinio dešinio rato nuslydo apie 20 m į priekį ir atsitrenkė į stovintį „taksi“ automobilį „VW Sharan“. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausantis „BMW“ automobilis. Eismo įvykio metu buvo sužalota su juo kartu važiavusi M. Ž., kuri buvo išgabenta į ligoninę (1 t., b.l. 96-97).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. Ž. parodė, kad tą vakarą važiavo nuo centro Kalvarijų gatve. Reikėjo pasukti į kiemą. Mašinų beveik nebuvo, D. pristabdė ir darė posūkį. Tada K. sušuko ir buvo smūgis. Daugiau ji nieko nepamena. Žino, kad D. saugiai vairuoja. Jis buvo gal nevisiškai sustojęs ir pradėjo sukti. Mano, kad kitas vairuotojas turėjo būti atidesnis. Automobilio Audi ji nematė. Sėdėjo gale, kalbėjosi su K.. Saugos diržo nebuvo prisisegusi. Garsinio signalo negirdėjo. Nuo smūgio galėjo pati išsiristi iš automobilio. Po sužalojimo jai liejosi kraujas į smegenis. Dabar neturi tiek energijos, kiek turėjo anksčiau. Liekamieji reiškiniai yra. Kalbėjo su kaltinamuoju apie susitaikymą, prašė normalios sumos. Jis pripažino kaltę. Po to atsisakė, bet vėl skambino. Tada taikytis nesutiko ji. Civilinio ieškinio nereiškia.
Nukentėjusioji M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-07, apie 23:30 val., važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A.. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje. Priekyje, šalia vairuotojo sėdėjo K. B.. Važiuojant Kalvarijų gatve nuo miesto centro pusės link Ozo g., jie ketino pasukti į kairę, į jos namo kiemą. Ji į kelią nežiūrėjo, todėl nematė, ar prieš juos ta pačia kryptimi ir priešinga kryptimi važiavo kitos transporto priemonės. Prisimena, kad ties posūkiu į jos namo kiemą automobilis pristabdė, o po to vairuotojas, pasuko į kairę. K. B. kažką sušaukė ir ji pajuto smūgį. Į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurio prieš įvykį nematė. Kas buvo vėliau, neprisimena. Buvo nugabenta į Lazdynų ligoninę (1 t., b.l. 82-83).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad jis su draugu A. K. važiavo Kalvarijų g., pagrindiniu keliu, jiems degė žalias šviesoforo signalas. Jis (liudytojas) „(duomenys neskelbtini) pastebėjo maždaug už 15 metrų, kuris išvažiavo jiems priešpriešiais ir staiga užsuko. Garsinio signalo negirdėjo, buvo smūgis, po to „Audi A3“ trenkėsi į „VW Sharan“. Nuo smūgio iššovė oro pagalvės. Jų kelias buvo pagrindinis. BMW užsuko staiga. Važiuojančio greitosios medicinos pagalbos automobilio nematė. Viskas įvyko labai greitai. Jam buvo sužalota lūpa. Pretenzijų neturi. Kuria eismo juosta važiavo, neprisimena. Greičio nematė, bet mano, kad greitis buvo leistinas. Praėjo nemažai laiko, neprisimena, kokiu greičiu važiavo. Neskubėjo, važiavo ramiai.
Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-07, apie 23.30 val., jis važiavo automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Jie važiavo Kalvarijų g. 2-a eismo juosta apie 50 km/h greičiu nuo Kuro aparatūros gamyklos link miesto centro. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, oro sąlygos geros. Ties Kalvarijų g. 166A pastatu staiga pamatė automobilį „BMW“, kuris važiuodamas priešinga kryptimi tiesiai, staigiai pasuko į kairę. Viskas įvyko staigiai ir netikėtai. Automobilis „BMW“ prieš atlikdamas kairio posūkio manevrą nebuvo pristabdęs ar sustojęs, o važiuodamas tiesiai staigiai pasuko į kairę. Neprisimena, ar vairuotojas rodė kairio posūkio signalą. A. K. stabdė automobilį ir bandė išvengti eismo įvykio manevruodamas į kairę, bet 2-oje eismo juostoje įvyko susidūrimas, t.y. jų automobilis priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW“ dešinį šoną. Po smūgio jų automobilis „Audi A3“ čiuoždamas dar atsitrenkė į kelio važiuojamoje dalyje prie dešinio važiuojamosios dalies krašto stovėjusį „taksi“ automobilį „VW Sharan“. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP ir policija (1 t., b.l. 89-90).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios med. pagalbos specialistė V. S., parodė, kad vėlai vakare važiavo iš iškvietimo Kalvarijų gatve, priešais buvusią „Sigmos“ gamyklą, netoli šviesoforo, „Humanos“ parduotuvę link Baltupių. Ji pildė iškvietimo kortelę ir išgirdo automobilio stabdžių garsą ir smūgį. Pažiūrėjusi pamatė, kad iš automobilio iškrito ant šaligatvio mergina. Girdėjo automobilio stabdžių garsą, staigų stabdymą ir iš karto smūgį. Suprato, kad įvyko avarija. Girdėjo gal dviejų automobilių stabdymo garsą. Viskas įvyko labai greitai.
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-05-07, apie 23.30 val., dirbo kartu su GMP automobilio vairuotoju A. G.. Po iškvietimo jie važiavo į GMP stotį Kalvarijų gatve link Baltupių mikrorajono. Ji sėdėjo šalia vairuotojo ir pildė iškvietimo kortelę. Staiga išgirdo automobilių stabdžių garsą ir po to smūgio garsą. Pamatė, kad Kalvarijų g., ties 166A pastatu, susidūrė 2 automobiliai. Kaip įvyko eismo įvykis, nematė. Jie iš karto sustojo, nubėgo į įvykio vietą, buvo sužalota mergina, kurią nugabeno į ligoninę (1 t., b.l. 113-114).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios med. pagalbos automobilio vairuotojas A. G., parodė, kad jis važiavo Kalvarijų g. antrąja juosta nuo centro, gatvės buvo apšviestos. Už jo važiavo automobilis, sukęs į kairę. Garsinio signalo negirdėjo, ties 172 namu pastebėjo, kad į sukantį į kairę automobilį atsitrenkė tiesiai važiavęs automobilis. Stabdymo garso negirdėjo. Matė sukantį automobilį. Tiesiai važiavusio nepastebėjo, tik išgirdo smūgį. Iš karto sustojo ir pamatė, kad nukentėjo mergina. Matė susidūrusius automobilius, žino, kad vienas jų dar atsitrenkė į taksi. Automobilis, kuris suko į kairę, važiavo paskui jį taip pat nuo centro. Tas automobilis, kuris trenkėsi, važiavo nuo buvusios Kuro aparatūros gamyklos. Pastebėjo sukantį automobilį gal todėl, kad matė šviesas, bet tai nekėlė jokio įtarimo. Prieš smūgį garsinio signalo negirdėjo. Tas automobilis, kuris važiavo iš paskos, važiavo antra eismo juosta. Tuo metu eismas nebuvo intensyvus. Buvo tamsus paros metas, gatvės apšviestos. Automobilis suko ne staiga. Smūgis buvo į šoną, labiau link galo. Pamatė sukančio automobilio šviesas ir iš karto buvo smūgis.
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-07, apie 23.30 val., vairavo GMP automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kalvarijų g. 2-a eismo juosta link Baltupių mikrorajono. Kartu važiavo felčerė V. S.. Buvo tamsus paros metas. Automobilių nebuvo daug, jie važiavo negreitai. Važiuodamas ties kairėje pusėje esančiu įvažiavimu į Kalvarijų g. 166A pastato kiemą, staiga pamatė, kad automobilis „BMW“, kuris važiavo jam iš paskos 2-a eismo juosta staigiai suko į kairę į minėtą įvažiavimą. Jam toks manevras pasirodė keistas, nes automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo sukti neprivažiavęs punktyrinės linijos, o kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, t.y. posūkio manevrą pradėjo neprivažiavęs vietos, kur buvo galima sukti. Priešinga eismo puse važiavusio automobilio „Audi A3“ jis nematė, nes tuo metu žiūrėjo į kairę, į sukantį „BMW“ automobilį. Automobilio „BMW“ vairuotojas kairio posūkio manevrą atliko labai staigiai, atkreipė į tai dėmesį, nes girdėjo, kaip vairuotojas stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą. Įvyko automobilių susidūrimas. Eismo įvykio metu buvo sužalota mergina, kurią jie nugabeno į ligoninę. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, buvo įjungtas gatvės apšvietimas, matomumas normalus (1 t., b.l. 115-116).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju taksi „VW Sharan“ vairuotojas R. A. parodė, 2013-05-07 vėlai vakare stovėjo Kalvarijų gatvėje, kelkraštyje „kišenėje“, kai išgirdo atlekiančio automobilio garsą ir smūgį. Pagal garsą suprato, kad automobilis atlėkė dideliu greičiu. Išgirdo stabdymo garsą, per veidrodėlį pamatė smūgį. Tiesiai važiavęs automobilis pakeitė važiavimo trajektoriją ir trenkė į jo (liudytojo) automobilio galą. Vienas automobilis suko į kairę pusę, kitas atlėkė dideliu greičiu tiesiai ir trenkėsi į sukančio automobilio galą. Nežino, kurioje eismo juostoje tai įvyko. Po to šis automobilis trenkėsi į liudytojo taksi automobilio galą, į kablį, automobilis pajudėjo į priekį. Kiek pamena, į kairę suko BMW automobilis. Koks važiavo tiesiai, neprisimena, gal Audi, jis važiavo dideliu greičiu. Tai suprato pagal garsą ir vaizdą, greitai artėjo. Matė, kad iš BMW per galines dureles iškrito mergina. Iš Audi nieko neliko. Atrodo, tas, kuris važiavo tiesiai, buvo su dygliuotomis padangomis. Pagal taisykles, sukantis į kairę turėjo praleisti tiesiai važiuojančius automobilius, bet nespėjo, nes Audi važiavo labai greitai. Automobilis Audi buvo stipriai sugadintas, priekio nebuvo. Jis trenkėsi du kartus, į BMW šoną ir į liudytojo automobilio galą. Greitį įvertino iš patirties.
Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-05-07, apie 23.30 val., vairuodamas savo „taksi“ automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. T09688, stovėjo Kalvarijų gatvėje prie dešinio kelio važiuojamos dalies krašto, apie 15 m atstumu nuo įvažiavimo į Kalvarijų g. 166A namo kiemą. Buvo naktis, tamsus paros metas, buvo įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Sėdėdamas automobilyje, išgirdo automobilio staigaus stabdymo padangų garsą ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė automobilių susidūrimą. Matė, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kalvarijų gatve link miesto centro. Pagal važiavimo ir stabdymo garsą suprato, kad automobilio važiavimo greitis buvo didelis, apie 80 - 100 km/h. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo miesto centro pusės ir suko į kairę, į įvažiavimą į Kalvarijų g. 166A namo kiemą. Automobilis „Audi A3“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW“ galinį dešinį sparną. Po smūgio automobilis „Audi A3“ pakeitė judėjimo trajektoriją, judėjo dešiniau, atsitrenkė į jo stovintį automobilį ir apgadino automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo pastumtas į priekį apie 2 m. Automobilis „Audi A3“ po smūgio atšoko nuo jo automobilio apie 2 m ir sustojo kaip pavaizduota eismo įvykio vietos schemoje. Eismo įvykio metu jis pats nenukentėjo. Nukentėjo susidūrusių automobilių keleiviai, kuriems buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Prie jo buvo priėjęs žmogus, kuris paaiškino, kad važiuodamas Kalvarijų gatve matė, kaip automobilis „Audi A3“ „pralėkė“ vos neužkabinęs jo automobilio ir važiavo dideliu greičiu (1 t., b.l. 76-77).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad vakare važiavo namo nuo „Ozo“ pro sankryžą su Kalvarijų gatve. Norėjo pasukti į Kalvarijų gatvę. Sankryžoje su Lukšio gatve stovėjo prie šviesoforo, laukė, kol užsidegs žalias signalas. Tuo metu pamatė, kad priešpriešine juosta dideliu greičiu pralėkė automobilis. Žmona buvo šoke. Jeigu jie būtų pasukę, būtų nukentėję. Matė, kad minėtas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilis Audi važiavo ta pačia kryptimi, juos aplenkė iš kairės pusės. Tada automobilio markės nespėjo pamatyti. Eismo įvykis įvyko matomumo ribose. Akivaizdu, kad automobilis važiavo labai greitai, ne miesto, o autostrados greičiu. Automobilio Audi greitis buvo didelis, važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-07, apie 23.30 val., vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“ ir važiavo Kalvarijų gatve nuo sankryžos su Ozo g. Artėjant prie Kalvarijų - P. Lukšio gatvių sankryžos matė, kad sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas. Jis važiavo 3-ia eismo juosta, nes sankryžoje ketino sukti į kairę. Prie sankryžos stovėjo 2 automobiliai, kurie ruošėsi važiuoti tiesiai. Staiga pamatė nuo Kalvarijų - Ozo gatvių sankryžos dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris degant raudonam šviesoforo signalui, manevruodamas tarp 3-ios ir 2-os eismo juostų, vos neatsitrenkęs pravažiavo pro jo stovintį automobilį. Tai buvo automobilis „Audi A3“, kuris per sankryžą važiavo tiesiai, link miesto centro. Automobilio „Audi A3“ važiavimo greitis buvo didelis, smarkiai viršijantis leistiną važiavimo greitį. Netrukus pamatė, kaip automobilis „Audi A3“ atsitrenkė į kitą automobilį. Privažiavęs arčiau prie įvykio vietos, pamatė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo ties įvažiavimu į Kalvarijų g. 166A namo kiemą. Iki susidūrimo automobilio „BMW“ nematė. Įvykio vietoje sužinojo, jog automobilis „BMW“ suko į kairę. Automobilis „Audi A3“ buvo atsitrenkęs į taksi automobilį „VW Sharan“ ir stovėjo Kalvarijų g. miesto centro kryptimi (1 t., b.l. 124-125).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4301/13(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu A. K. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t, b.l. 47).
Specialistė Jolanta Majauskaitė - Čobot, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi M. Ž. RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2013/11378 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti M. Ž. sužalojimai – muštinė žaizda galvoje, galvos smegenų sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje (be smegenų kompresijos), dešinės pusės 2, 3, 4, 5, 6 šonkaulių lūžiai, skysčio ir oro susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, dešinio plaučio sumušimas, dešinio raktikaulio lūžis su poslinkiu, kairio dilbio sumušimas su poodine kraujosruva, daugybiniai odos nubrozdinimai viso kūno srityje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 85).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G 1361/15(01) nurodoma, kad M. Ž. nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktos srityje (žaizdos sugijusios randais), dešinio kaktikaulio ir smilkinkaulio žvyno linijiniu lūžiu, nedideliu kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo (be smegenų spaudimo požymių) dešinėje kaktinėje ir smilkininėje srityse; dešinės pusės II-III-IV-V ir VI šonkaulių lūžiai su skysčio ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dešinio plaučio sumušimas; dešinio raktikaulio lūžis; kairio dilbio gilus odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva, sugijęs plačiu randu; daugybiniai odos nubrozdinimai viso kūno srityje. Randai po muštinių žaizdų kaktoje ir po gilaus odos nubrozdinimo kairio dilbio srityje, gydant kosmetinėmis priemonėmis, neišnyks. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodomo eismo įvykio metu, t.y. 2013-05-08. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų (2 t., b.l. 60-65).
Specialistė Jolanta Majauskaitė-Čobot, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi A. J. RVUL Žalgirio klinikos asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę Nr. 2013/0008860/0011378, padarė išvadą, kad nustatytas A. J. sužalojimas – muštinė žaizda apatinės lūpos srityje galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 92).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4320/13(01) pažymima, kad eismo įvykio metu D. A. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 103).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 598 nurodoma, kad 2013-05-08, 0.55 val., atliekant D. A. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, kad D. A. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l. 104).
Nukentėjusysis V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013-05-07, apie 23.30 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 166A, įvykusio eismo įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausantis automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pats eismo įvykyje nedalyvavo ir eismo įvykio nematė. Šiuo automobiliu naudojosi jo dukra ir jos sutuoktinis. 2013-05-08 jam paskambino dukra ir pranešė, kad jo automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį ir buvo sudaužytas. Dukra pasakė, jog automobilį vairavo kažkoks jos draugas. Po eismo įvykio gavęs leidimą, automobilį „Audi A3“ pridavė į sąvartyną, nes šis jau buvo neremontuotinas. Dėl jam priklausančio automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužymo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (1 t., b.l. 105-106).
Savo parodymus liudytojas A. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 117-123).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.11-2057(13) konstatuota, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą važiavo apie 86 km/h greičiu. Susidūrimas tarp automobilių „(duomenys neskelbtini) ir „Audi A3“ įvyko priešais įvažiavimą į namo Nr. 166A kiemą automobiliui „Audi A3“ būnant 2-oje eismo juostoje. Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Audi A3“, vairuojamas A. K., važiuodamas Kalvarijų gatve apie 86 km/h greičiu ties įvažiavimu į namo Nr. 166A kiemą, 2-oje eismo juostoje, priekine dalimi atsitrenkė į kairio posūkio manevrą atlikinėjančio automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuojamo D. A., dešinio šono užpakalinę dalį. Po pirminio susidūrimo automobilis „(duomenys neskelbtini) sukosi apie savo ašį pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, o automobilis „Audi A3“ toliau lanku judėdamas į priekį priekine dalimi atsitrenkė į 1-oje eismo juostoje stovėjusio automobilio „VW Sharan“ užpakalinę dalį bei sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobiliui „Audi A3“ važiuojant leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, net nebūtų iškilusi grėsmė eismo saugumui ir vairuotojui A. K. nereikėtų imtis jokių vairavimo veiksmų. Automobilio „Audi A3“ vairuotojas A. K. privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino greičio, o pamatęs jam sudaromą kliūtį (į kairę sukantį automobilį) privalėjo iš karto stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Atliktas tyrimas duoda pagrindą teigti, kad šiomis eismo įvykio aplinkybėmis pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo automobilio „Audi A3“ vairuotojo A. K. veiksmai - važiuodamas apie 86 km/h greičiu, t.y. žymiai viršydamas didžiausią leidžiamą greitį – 50 km/h, susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini) vairuojamu D. A.. Automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas D. A. sukdamas ne sankryžoje į kairę, privalėjo duoti kelią tiesiai važiavusiam automobiliui „Audi A3“. Automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo D. A. veiksmai - sukdamas į kairę nedavė kelio Kalvarijų gatve tiesiai važiuojančiam automobiliui „Audi A3“,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jeigu vairuotojas D. A. galėjo numatyti, kad nespės atlaisvinti važiuojamosios dalies, kuria didesniu greičiu nei leidžiama gyvenvietėse važiuoja automobilis „Audi A3“ (1 t., b.l. 132-139).
Lietuvos teismo medicinos centro specialisto L. A. paaiškinime nurodoma, kad vairuotojo D. A. veiksmai – atlikinėjo kairio posūkio manevrą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, neturėjo įtakos šio eismo įvykio mechanizmui. Vairuotojo D. A. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jeigu D. A. galėjo numatyti, kad nespės atlaisvinti važiuojamosios dalies, t.y. jeigu prieš atlikdamas kairio posūkio manevrą turėjo objektyvią galimybę įvertinti artėjančio automobilio „Audi A3“ judėjimo greitį. Jei automobilis „Audi A3“ važiuotų leistinu greičiu, tai „BMW“ automobilio vairuotojas būtų turėjęs galimybę išvažiuoti iš automobilio „Audi A3“ judėjimo eismo juostos ir nesudaryti jam kliūties. Specialaus tyrimo metu buvo modeliuojama situacija ir nustatomas eismo įvykio mechanizmas bei kurio iš vairuotojų veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Ekspertai matematiniais analitiniais metodais negali nustatyti, ar vairuotojas turėjo objektyvias galimybes pastebėti ir įvertinti automobilio „Audi A3“ greitį. Nustatyti tikslų automobilio „BMW“ judėjimo greitį prieš susidūrimą negalima, todėl tyrimo metu buvo naudojamas maksimalus 45 km/h greitis, kuriuo važiuodamas ir neslysdamas automobilis galėjo įvažiuoti į posūkį posūkio kreive. Šiuo atveju naudojamas maksimalus automobilio greitis, nes jeigu nustatoma, kad važiuojant maksimaliu greičiu ir trumpiausiai sudarant kliūtį buvo įmanoma techniniu požiūriu išvengti kliūties, tai važiuojant mažesniu greičiu, kliūties taip pat galima išvengti. „BMW“ automobiliui važiuojant 30 km/h greičiu, „Audi A3“ automobilis buvo 66,24 m atstumu nuo įvykio vietos, o „BMW“ automobiliui važiuojant 45 km/h greičiu, „Audi A3“ automobilis buvo 58,64 m atstumu nuo įvykio vietos (1 t., b.l. 140-141, 142-148).
2014-11-13 atliktas eksperimentas dėl transporto priemonių matomumo (1 t., b.l. 149-176).
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis važiavo 50-60 km/ha greičiu, kai staiga į jo važiavimo juostą išvažiavo automobilis BMV. Bandė išvengti smūgio, suko vairą į kairę, tačiau smūgio išvengti nepavyko, automobilis susidūrė su BMV ir dar atsitrenkė į stovėjusį taksi automobilį. Greitį jis viršijo nežymiai. Specialisto išvadoje rašoma, kad greitis apie 86 km/val., tačiau tikslių duomenų nėra. Kalvarijų g., esančios Vilniaus mieste (KET 1 priedo 11 d. ženklas Nr. „550“), didžiausias leistinas greitis, remiantis KET 135 p., yra 50 km/h, tuo tarpu A. K. neneigė, jog jis vairuodamas viršijo 50 km/h greitį. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo teismui duoti parodymai prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją ir nelaiko pagrindžiančiais jo nekaltumą dėl pareikšto kaltinimo. Čia pažymėtina, kad ir A. K. keleivis, nukentėjusysis A. J., nors teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jie važiavo negreitai, negalėjo nurodyti jo manymu buvusio greičio. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr.11-2057(13), automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo D. A. veiksmai, – sukdamas į kairę nedavė kelio Kalvarijų gatve tiesiai važiuojančiam automobiliui „Audi A3“,- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu tik tuo atveju, jeigu vairuotojas D. A. galėjo numatyti, kad nespės atlaisvinti važiuojamosios dalies, kuria didesniu greičiu nei leidžiama gyvenvietėse važiuoja automobilis „Audi A3“, tuo tarpu automobiliui „Audi A3“ važiuojant leistinu maksimaliu 50 km/h greičiu, net nebūtų iškilusi grėsmė eismo saugumui ir vairuotojui A. K. nereikėtų imtis jokių vairavimo veiksmų. Specialisto išvados aprašomojoje dalyje aprašyta tyrimo eiga aiškiai parodo, kad būtent dėl A. K. veiksmų, t.y. ženkliai viršyto leistino maksimalaus greičio, kilo eismo įvykis. Tyrimo metu buvo modeliuojamas (duomenys neskelbtini) kairio posūkio manevras, ir nustatyta, kad jam judant tiek 30, tiek 45 km/h greičiu, jeigu Audi A3 būtų judėjęs 50 km/h (didžiausiu leistinu) greičiu, akivaizdu, jog susidūrimo nebūtų įvykę (išvados 5-6 psl.), ir, kaip specialisto pažymėta, net nebūtų kilusi grėsmė eismo saugumui. Tuo tarpu nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ greitis susidūrimo metu – apie 12 km/h rodo, kad jo vairuotojas D. A. pristabdė prieš darydamas posūkį, t.y. vairavo atsakingai. Kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu D. A., artėjantį automobilį jis pamatė darydamas posūkį, kai automobilis buvo maždaug už 100 metrų, ir negalėjo įvertinti jo greičio. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi jo elgesys, t.y. nedidelis greitis, patvirtina, jog jis įsitikino vairuojąs saugiai, negalėjo numatyti sudarysiąs kliūtį ir negalėsiąs atlaisvinti važiuojamosios dalies. Teismas sprendžia, kad D. A. artėjančio automobilio greičio išties negalėjo objektyviai įvertinti, kadangi „Audi A3“ artėjo priešpriešine eismo juosta ir buvo pakankamai toli, už 100 metrų. Kita vertus, jis neturėjo pagrindo tikėtis, jog „Audi A3“ viršys greitį, tuo labiau, tiek ženkliai viršys, važiuos 86 km/h greičiu, mieste, tamsiu paros metu. Nors gatvės eismo įvykio metu buvo apšviestos, tačiau akivaizdu, kad matomumas, tuo labiau vertinant taip toli esančio ir artėjančio automobilio greitį, yra apsunkintas. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad D. A. negalėjo numatyti, jog nespės atlaisvinti važiuojamąją dalį, kuria važiavo „Audi A3“. Padarius tokią išvadą teigtina, kad D. A. veiksmai nebuvo pagrindinė priežastis eismo įvykio kilimui. Taip pat vertinant D. A. veiksmus pažymėtina, kad nors liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė girdėjęs posūkį darančio automobilio akceleratoriaus pedalo garsą, teisme liudytojas tokių duomenų nenurodė, teigė garso nesureikšminęs; be to specialisto tyrimo metu nepasitvirtino aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) darė staigų posūkį, ir, kaip minėta, tyrimo metu nustatyta, kad net jei D. A. būtų važiavęs didesniu greičiu, eismo įvykio nebūtų buvę, jei A. K. būtų neviršijęs leistino greičio. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento duomenimis, D. A. galėjo matyti A. K. automobilį ir už 150 metrų, taigi iš tokio atstumo negalėjo pagrįstai manyti, kad A. K. važiuojant leistinu greičiu, nespės padaryti posūkio ir įvyks susidūrimas; tuo tarpu pačiam A. K. būnant tokiu atstumu, D. A. automobilio nesimatė, jį galėjo pastebėti tik darantį posūkį, tačiau šiuo atveju būtent A. K. dėl greičio nesugebėjo laiku ir tinkamai įvertinti situacijos ir išvengti susidūrimo.
Taigi įvertinus ištirtus duomenis nekyla pagrįstų abejonių, kad šiomis eismo įvykio aplinkybėmis pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo automobilio „Audi A3“ vairuotojo A. K. veiksmai, – važiuodamas apie 86 km/h greičiu, t.y. žymiai viršydamas didžiausią leidžiamą greitį – 50 km/h, susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini) vairuojamu D. A.. Tai patvirtina ir pašalinių asmenų, t.y. niekaip nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. A. bei A. K. parodymai, kad automobilis „Audi A3“ važiavo labai greitai, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taipogi šias aplinkybes, smūgio stiprumą patvirtina itin dideli automobilių apgadinimai bei jų lokalizacija, t.y. kad (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą buvo bebaigiantis manevrą, ir „Audi A3“ trenkėsi į jo galinę dalį (1 t., b.l. 17, 23, 28, 30), automobilių išsidėstymas po susidūrimo – susidūrę automobiliai dideliu atstumu, 18,4 metrų, sustoję nutolę vienas nuo kito (1 t., b.l. 16), o iš specialisto išvadoje užfiksuoto automobilių susidūrimo atkūrimo grafinio vaizdo matyti, jog susidūrimo metu automobilio „Audi A3“ kryptis kelio atžvilgiu buvo iš kairės į dešinę, pats automobilis buvo antrojoje eismo juostoje, todėl kritiškai vertintini A. K. parodymai apie tai, jog BMW staigiai įsuko į kelią ir kad būtent dėl BMW manevro, o ne dėl Audi A3 pernelyg didelio greičio jis negalėjo išvengti susidūrimo. Be to „Audi A3“ netgi trenkėsi į stovėjusį šalikelėje automobilį „VW Sharan“, o „(duomenys neskelbtini) sukosi aplink savo ašį (1 t., b.l. 138). Apibendrinant pakartotinai pabrėžtina, jog specialisto 4-oji, 5-oji išvados yra kategoriškos, pagal jas, jeigu A. K. būtų važiavęs 50 km/h greičiu, net nebūtų iškilusi grėsmė eismo saugumui ir A. K. nereikėtų imtis jokių vairavimo veiksmų, A. K. didžiausiojo leistino greičio viršijimas buvo būtinoji sąlyga eismo įvykio kilimui (1 t., b.l. 138, 139).
Taigi ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog yra visiškai įrodyta, kad A. K. 2013-05-07, apie 23.34 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties 166A pastatu, vairuodamas V. M. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kalvarijų gatve link miesto centro apie 86 km/h greičiu, t.y. žymiai viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį. Atsiradus kliūčiai, kurią iš anksto galėjo pastebėti – į jo važiavimo eismo juostą įvažiavo priešinga kryptimi važiavęs ir į kairę sukantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. A., nesulėtino važiavimo greičio ir automobilio nesustabdė, dėl ko su automobiliu „(duomenys neskelbtini) susidūrė, o po to atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. T09688, kurį vairavo R. A..
Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam A. J. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai M. Ž. padarytų sužalojimų visuma vertintina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės aplinkybė, jog dalis M. Ž. sužalojimų galėjo būti patirti jai iškritus į gatvę, kadangi jų atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. Be to šiuo atveju ir aplinkybė, kad M. Ž. nebuvo prisisegusi saugos diržo, nešalina kaltinamojo atsakomybės, kadangi eismo įvykis kilo būtent dėl A. K. priešingų teisei veiksmų. Taigi kaltinamojo A. K. nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis veikė nusikalstamu nerūpestingumu, t.y. nenumatė, kad dėl jo veikimo (didžiausio leistino greičio laikymosi, vairuojant automobilį, ir automobilio sustabdymo, pamačius kliūtį, t.y. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133, 134 punktų, pažeidimai) gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (įvyks eismo įvykis, dėl kurio bus nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), pavojingumą (neatsargus nusikaltimas), į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes (A. K. eismo įvykį padarė būdamas blaivus, (1 t., b.l. 103, 104), pats A. K. eismo įvykio metu patyrė galvos sumušimą ir nosies kaulų lūžimą, gydėsi RVUL, jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 43), taip pat M. Ž. nesunkiai sutrikdyta sveikata, ji gydėsi ligoninėje (1 t., b.l. 83, 85), teisme ji parodė, jog po sužalojimo jai liejosi kraujas į smegenis, dabar neturi tiek energijos, kiek turėjo anksčiau, liekamieji reiškiniai yra, A. J. patyrė kiauryminę lūpos žaizdą, patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, gydėsi Žalgirio klinikoje (1 t., b.l. 92), stipriai apgadintos 3 transporto priemonės, bandė išvengti eismo įvykio, manevruodamas į kairę (1 t., b.l. 39)), į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – neteistas (1 t., b.l. 52), administracine tvarka baustas, taip pat už KET pažeidimus, dauguma atvejų informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 t., b.l. 53-72), nevedęs, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 49), į Vilniaus priklausomybės ligų centą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (1 t., b.l. 50), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 51), dirba UAB „Baltijos statybų partneris“. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, t.y. kad A. K. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už greičio viršijimą, kas aptariamu atveju jau sukėlė nusikalstamus padarinius – buvo sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, laikytina, kad bausmės paskirtis bus užtikrinta paskyrus jam tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, jos terminą nustatant mažesniam nei įstatymo numatytam vidutiniam laikotarpiui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis V. M., atstovaujamas advokatės Mildos Šmitaitės, pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. K. V. M. naudai 3106, 51 Eur turtinei žalai ir 1100 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 88-92). Visų pirma, kaltinamasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, tačiau ir teisme sutiko atlyginti padarytą žalą V. M., po to atsisakė žalą atlyginti, taigi apskritai neaišku, ar jis iš tiesų nesijaučia kaltas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V. M. (1 t., b.l. 17, 39, 42, 95, 106). 2013-05-08 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti ženklūs šio automobilio apgadinimai, jie taip pat matyti ir fotolentelėje: sulenktas stogas, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekinė sienelė, abi durelės, sudaužytas priekinis stiklas, abu priekiniai žibintai, su posūkiais, sulaužytas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, priekinė važiuoklė išmušta, nuplėštas priekinis dešinysis ratas, suveikusios dvi pagalvės (1 t., b.l. 17, 30). „Audi A3“ buvo uždrausta dalyvauti viešajame eisme dėl išmuštos priekinės važiuoklės, dėl ko „Audi A3“ negali judėti savo eiga (1 t., b.l. 20). 2013-05-17 šis automobilis buvo išregistruotas (2 t., b.l. 98). V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po eismo įvykio automobilį „Audi A3“ buvo paėmę policijos pareigūnai, o po to gavus leidimą, jis automobilį pridavė į sąvartyną, kadangi automobilis buvo neremontuotinas (1 t., b.l. 106). V. M. nuostolius dėl automobilio visiško sugadinimo sudaro eismo įvykio dieną, 2013-05-07, buvusi „Audi A3“ vertė. „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data (gamybos data) yra 1997-12-19 (2 t., b.l. 95), taigi, eismo įvykio dieną jai buvo per 15 metų. Nesant byloje kitų objektyvių duomenų, šio automobilio vertė nustatytina, atsižvelgus į 15 metų senumo gamybos, skaičiuojant atgal nuo 2016 m., t.y. 2000 - 2001 metų, „Audi A3“ rinkos kainą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog, autoplius.lt duomenimis, 1999 metų „Audi A3“ kaina 2200 – 2500 Eur (2 t., b.l. 99, 100), autoplius.lt pateikiamų 2001 m. gamybos „Audi A3“ kainų vidurkis taip pat yra apie 2500 Eur, todėl paties automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė eismo įvykio padarymo metu galėjo būti 2500 Eur. Taip pat, nustatant, kad automobilio vertė eismo įvykio metu galėjo būti 2500 Eur, turi būti įvertinta ir aplinkybė, jog 2013-04-22, t.y. prieš nepilną mėnesį iki avarijos, „Audi A3“ buvo atlikti remonto darbai už 1191 Lt (2 t., b.l. 101). Taip pat bylos medžiaga analogiškai įrodytos ir kitų papildomų automobilio detalių vertės: pagražintų priekinių ir galinių žibintų komplektai – 228, 80 Eur (2 t., b.l. 103-104), originali magnetola – 55 Eur (2 t., b.l. 105), 2 komponentų „Focal“ garsiakalbiai – 135,83 Eur (2 t., b.l. 106), „Gladen AudioAero – Butyl“ garso izoliacija – 100 Eur (2 t., b.l. 107). Taigi, pripažintina, jog dėl savo automobilio sugadinimo V. M. patyrė 3019,63 Eur turtinę žalą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog „Audi A3“ buvo priverstinai nuvežtas ir 2 paras uždarytas saugoti mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, tai kainavo 8,69 Eur (2 t., b.l. 97), „Audi A3“ nuvilkimas kainavo 75,30 Eur (2 t., b.l. 97), taip pat 2,89 Eur kainavo „Audi A3“ išregistravimas (2 t., b.l. 98). Tokiu būdu įrodyta, kad dėl A. K. neteisėtos veikos V. M. patyrė 3106,51 Eur turtinę žalą, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Taip pat ieškiniu prašoma iš kaltinamojo priteisti 1100 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes (V. M. neteko suremontuoto automobilio, jam teko skolintis pinigų tam, kad pirkti naują automobilį, reikėjo ieškoti naujo automobilio, V. M. patyrė nepatogumų rūpinantis automobilio atsiėmimu iš saugojimo aikštelės, utilizavimu, tam reikėjo ir skirti daug laiko), šią žalą padariusio asmens kaltę (neatsargumas), jo turtinę padėtį (kaltinamasis turi sumokėti jam šiuo nuosprendžiu paskirtas ir kitas pinigines sankcijas, tačiau pažymėtina, kad jis nevedęs, vaikų neturi, dirba įmonės direktoriumi). Tačiau šiuo atveju yra itin svarbi ta aplinkybė, kad automobilis nebuvo paimtas eismo įvykio vakarą be V. M. žinios, priešingai, jis juo leido naudotis savo dukrai bei jos sutuoktiniui (1 t., b.l. 106), taigi, galėjo numatyti, kad, ne jam valdant transporto priemonę, ši gali būti apgadinta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad žala padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo ir nusikaltimas padarytas ne paties V. M. atžvilgiu; dėl A. K. nusikalstamų veiksmų V. M. padarytas tik turtinis nuostolis, jo sveikata sužalota nebuvo, todėl pagrįstai manytina, jog V. M. nepatyrė itin didelių dvasinių išgyvenimų ar skausmo, todėl ir padarytos turtinės žalos dydis nelaikytinas įtakojančiu neturtinės žalos dydį. Be to kaltinamasis turi teisę pripažinti ar nepripažinti padaręs nusikalstamą veiką bei nesutikti su ieškinio reikalavimais, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad jis iki šiol neatlygino turtinės žalos, negali būti laikoma didinančia neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šis reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš A. K. V. M. priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Taip pat teismui pateiktas prašymas priteisti iš A. K. V. M. naudai 1750 Eur turėtų išlaidų advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovė, paslaugoms apmokėti (2 t., b.l. 172). Patikslintame prašyme nurodoma, kad, visų pirma, 210 Eur sumą sudaro 2013-05-15 V. M. prašymo, 2013-07-02 skundo paruošimas, 2013-08-21 dalyvavimas V. M. apklausoje, tai sudarė 3 valandas, 1 valanda 70 Eur (2 t., b.l. 171). V. M. sumokėjo 210 Eur (2 t., b.l. 128, 129). Pažymėtina, kad 2013-05-15 V. M. prašymas savo pobūdžiu nėra daug laiko reikalaujantis paruošti dokumentas, jame tik pateikti prašymai, remiantis BPK normomis, trumpai aprašomas įvykis (2 t., b.l. 1), 2013-07-02 skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2013-06-12 nutarimo atsisakyti tenkinti prašymą, priešingai, reikalaujantis jį paruošti daugiau laiko, pakankamai išsamiai motyvuotas, pagrįstas teisės klausimas, būtent, ar V. M. gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, advokatė gausiai rėmėsi teismų praktika (2 t., b.l. 6-8), šis skundas buvo tenkintas 2013-07-31 nutarimu panaikinti nutarimą atsisakyti tenkinti prašymą (2 t., b.l. 10), V. M. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b.l. 107), taip pat matyti, kad Milda Šmitaitė dalyvavo ir V. M. 2013-08-21 apklausoje, kurios metu išdėstyti parodymai, svarbūs sprendžiant žalos V. M. atlyginimo klausimą (1 t., b.l. 106), todėl laikytina, kad 210 Eur yra pagrįstos proceso išlaidos už 3 valandas tokio darbo. Toliau nurodoma, kad V. M. sumokėjo 70 Eur už 1 valandos trukmės konsultaciją, taip pat už bylos medžiagos analizavimą (2 t., b.l. 171). V. M. sumokėjo 70 Eur (2 t., b.l. 128, 129). Nors konsultacijos ir bylos medžiagos analizės rezultatai kaip konkretūs sprendimai byloje neatsispindi, tačiau teismas vertina, kad šios konsultacijos ir bylos medžiagos analizė buvo svarbūs formuojant tolesnę žalos atlyginimo strategiją, ir šioje dalyje proceso išlaidos (70 Eur) priteistinos. Taip pat nurodoma, kad 140 Eur (1 val. / 70 Eur) kainavo papildomų įrodymų dėl turtinės žalos patvirtinimo surinkimas, taip pat 420 Eur (70 Eur / 1 val.) civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje parengimas ir pateikimas teismui (2 t., b.l. 171). V. M. sumokėjo 560 Eur (2 t., b.l. 128, 129). Teismas, atsižvelgdamas į civilinio ieškinio apimtį (5 psl.), į detalią bylos medžiagos analizę, konkrečių argumentų kiekį, pobūdį, sprendžia, kad tokio dydžio proceso išlaidos yra adekvačios praleistam laikui ir darbo pobūdžiui, atliekant šiuos veiksmus, taigi, priteistina minėti 140 Eur ir 420 Eur. Vis dėlto, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 140 Eur (70 Eur / 1 val.) už pasirengimą bylos nagrinėjimui dėl pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b.l. 171) yra per didelė prašoma priteisti iš kaltinamojo suma, kadangi, kaip minėta, Milda Šmitaitė rinko įrodymus dėl turtinės žalos patvirtinimo ir rengė civilinį ieškinį 8 val., tarp civilinio ieškinio parengimo dienos (2015-08-12) ir pirmojo teisiamojo posėdžio dienos (2015-09-07) praėjo mažiau nei mėnuo laiko, esminiai argumentai išdėstyti civiliniame ieškinyje, todėl manytina, kad pasiruošti bylos nagrinėjimui būtų užtekę ir mažiau laiko, todėl teismas mažina šių prašomų priteisti proceso išlaidų (140 Eur) dydį iki 40 Eur. Taip pat prašoma priteisti 210 Eur (1 val. / 70 Eur) proceso išlaidų už vykimą ir V. M. atstovavimą 2015-09-07 posėdyje, ypač ši suma už 2015-10-21 posėdį (2 t., b.l. 171). V. M. sumokėjo už tai 210 Eur (2 t., b.l. 128, 129). Iš bylos medžiagos matyti, kad Milda Šmitaitė dalyvavo šiuose posėdžiuose (2 t., b.l. 120). 2015-09-07 posėdis truko 5 min., jame atstovė nieko nepasisakė, kadangi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (2 t., b.l. 120), 2015-10-21 posėdis truko 55 min. (2 t., b.l. 136-141), jame Milda Šmitaitė tik teikė prašymą priteisti proceso išlaidas (2 t., b.l. 137), taigi, bendrai šie posėdžiai truko 1 val., taip pat užtruko ir atvykimas į teismą, posėdžiai nebuvo sudėtingi, todėl teismas iš kaltinamojo priteisia ne 210 Eur, o 70 Eur. Prašoma priteisti ir 210 Eur (1 val. / 70 Eur) už ruošimąsi posėdžiui, vykimą ir sugaištą laiką 2015-11-23 posėdyje, kuris buvo atidėtas dėl kaltinamojo neatvykimo be svarbių priežasčių (2 t., b.l. 172). V. M. sumokėjo už tai 210 Eur (2 t., b.l. 156, 157). Išties, matyti, kad Milda Šmitaitė dalyvavo šiame posėdyje (2 t., b.l. 149), jis buvo atidėtas neatvykus kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė ruošėsi šiam posėdžiui, į tai, kad buvo paskelbta pertrauka, posėdis truko tik 5 min., iš kaltinamojo priteistina ne 210 Eur, o 30 Eur. Patikslintame prašyme taip pat prašoma priteisti 210 Eur (1 val. / 70 Eur) už vykimą ir V. M. atstovavimą 2015-12-11 posėdyje (2 t., b.l. 171). V. M. sumokėjo už tai 210 Eur (2 t., b.l. 156, 157). Bylos medžiaga įrodo, jog Milda Šmitaitė dalyvavo šiame posėdyje (2 t., b.l. 161). Atsižvelgiant į tai, kad posėdis truko 90 min. (2 t., b.l. 161, 168), jame Milda Šmitaitė išsamiai argumentavo V. M. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, pateikė prašymą priteisti proceso išlaidas (2 t., b.l. 165, 166), 210 Eur proceso išlaidos pripažintinos pagrįstomis, priteistinomis. Galiausiai Milda Šmitaitė pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo 140 Eur (1 val. / 70 Eur) už pasiruošimą baigiamosioms kalboms, vykimą ir V. M. atstovavimą 2016-01-06 posėdyje. Bylos medžiaga rodo, kad 140 Eur už tai V. M. sumokėjo Mildai Šmitaitei (2 t., b.l. 173, 174). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis posėdis truko virš 1 val., jame vyko baigiamosios kalbos, atstovė turėjo posėdžiui pasiruošti, suformuluoti galutinę poziciją, priteisia iš kaltinamojo 140 Eur V. M. naudai. Taigi, iš viso teismas iš A. K. V. M. naudai priteisia 1330 Eur dydžio proceso išlaidas (BPK 106 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. A. sumokėjo atstovui advokatui Raimondui Jurkai 4250 Lt (1230,88 Eur) už sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas teisines paslaugas (konsultacijas, atstovavimą, dokumentų analizę, prašymų rengimą) (2 t., b.l. 131, 133), kurios atitinka protingą sugaištą laiką, buvo reikšmingos nukentėjusiojo gynybai. Analogiškai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, taigi, jo turtinė padėtis leidžia atlyginti ir šias proceso išlaidas, jos priteistinos iš A. K. D. A. naudai (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL dydžio (1129 Eur) baudą.
Kartu su bausme A. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 5 mėnesiams.
A. K. išaiškinti, kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Citadele“ bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, arba UAB Medicinos bankas, sąskaitos Nr. 42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti V. M. 3106,51 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš A. K. V. M. 1330 Eur dydžio proceso išlaidas.
Priteisti iš A. K. D. A. 1230,88 Eur dydžio proceso išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.