Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei Z. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – O. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei Z. L. jos nepilnamečio vaiko sūnaus O. L., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau ir nepilnametis vaikas) atžvilgiu. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog nepilnametis vaikas gyveno su tėvu D. L., kuris 2021 m. gruodžio 8 d. mirė. Po jo mirties, 2021 m. gruodžio 17 d. nepilnametis vaikas atsisakė gyventi su mama, atsakove Z. L., todėl nuo nurodytos dienos laikinai apgyvendintas pas krikšto mamą, trečiąjį asmenį O. D.. Nuo 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovės Z. L. šeimai taikoma atvejo vadyba. Nuo socialinės pagalbos teikimo pradžios atsakovei Z. L. buvo akcentuojamas teigiamų pokyčių būtinumas, siekiant atkurti ryšį su vaiku ir pačiai auginti vaiką, bei galimos pasekmės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu – tėvų valdžios ribojimas, tačiau atsakovė girtauja, į priklausomybių specialistą nesikreipė, nepilnamečio vaiko neišlaiko, neturi darbo, nepilnametis O. L. nenori su ja gyventi, kadangi su mama jaučiasi nesaugus. Atsakovė nerodo jokio noro bendrauti su savo sūnumi, nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, kuriomis siekiama padėti tėvams užmegzti artimesnį ryšį su vaiku ir nėra pagrindo manyti, jog situacija galėtų pasikeisti į gerą.

2. Atsakovė Z. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Gautas atsakovės Z. L. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovei Z. L. nedalyvaujant. 2022 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinime atsakovė nurodė, jog apie civilinės bylos iškėlimą jai yra žinoma, su ieškiniu sutinka, mano, kad nepilnamečiu sūnumi O. L. geriau pasirūpins trečiasis asmuo O. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

4. Byloje esantis 2008 m. vasario 1 d. gimimo liudijimas Nr. 110, Socialinės paramos šeimai sistemos pažyma įrodo, jog atsakovė Z. L. yra nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvas – D. L., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. 2021 m. gruodžio 14 d. Skyriuje iš nepilnamečio vaiko O. L. brolio N. L. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame N. L. nurodė, jog vaiko motina, atsakovė Z. L. po vaiko tėvo mirties negali tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi O. L. dėl savo gyvenimo būdo. Vaiko motina nedirba, neturi stabilių pajamų, piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvi. Iš 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimo Nr. 616P-4606 taip pat matyti, jog O. L. nurodė, kad iki tėčio mirties gyveno su tėčiu, su mama, kuri gyvena atskirai susitikdavo retai, su ja bendravo tik telefonu. Vaikas teigė, kad jis paskutinį kartą su mama matėsi per tėčio laidotuves. Anot vaiko, jis nenori gyventi su mama, nes mama mėgsta išgerti alkoholio, pas ją namuose lankosi asmenys, kurie kartu namuose vartoja alkoholį. Be to, pasak vaiko, jis su mama jaustųsi nesaugiai, mama neturi darbo ir pajamų bei negali jo išlaikyti. Vaiko teigimu, po tėčio mirties, jis gyveno su pilnamečiu broliu, šalia gyveno dėdė ir teta, kurie labai padėjo, jis taip pat nurodė, kad sutiktų būti prižiūrimas krikšto mamos O. D., nes su ja gerai sutaria ir turi artimą ryšį. 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovės Z. L. paaiškinimas įrodo, jog ji nepilnamečiu vaiku rūpintis negali, kadangi neturi nuolatinio darbo, bendravimas su sūnumi yra sudėtingas, santykiai įtempti, atsakovė sutiko, kad jos nepilnametis sūnus būtų apgyvendintas su krikšto mama O. D..

5. Iš 2021 m. gruodžio 20 d. vaiko situacijos vertinio anketos Nr. 6VSV-2443 matyti, jog skyriuje specialistams bendraujant su O. L., jis išreiškė atsisakymą gyventi pas atsakovę Z. L., nurodė, jog mama vartoja alkoholį, su ja jis jaučiasi nesaugiai. Vaiko situacijos vertinimo metu, apibendrinus surinktus duomenis bei vertinant vaiko apsaugos poreikį nustatyti šie rizikos veiksniai: vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30.11. papunktis), vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 30.9. papunktis); nustatytas padidėjusios rizikos veiksnys, lementis vaikui apsaugos poreikio nustatymą. Rizikos veiksnys nustatytas vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą, tačiau kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, jo teisių ir geriausių interesų (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo III skirsnio 31.2. papunktis). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuo 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovės Z. L. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. atsisakymo Nr. 6GD-16861 matyti, jog atsakovė Z. L. atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą ir nurodė, jog šiuo metu išlaikyti nepilnametį vaiką neturi galimybių, kadangi neturi darbo.

6. 2022 m. sausio 5 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 6VLA-10 įrodo, jog nepilnametis O. L. laikinai apgyvendintas O. D. šeimoje. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-1442- 907/2022 matyti, jog išduotas leidimas paimti nepilnametį vaiką O. L. iš jo mamos, atsakovės Z. L.. 2022 m. balandžio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės globos namų pagalbos planas, 2022 m. balandžio 11 d. motyvuotas siūlymas Nr. 12 įrodo, jog šeimai sudarytas pagalbos planas, numatytos pagalbos priemonės bei uždaviniai galimiems šeimos sunkumams įveikti, 2022 m. balandžio 11 d. buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo sprendžiami nepilnamečio O. L. laikinosios rūpybos tęsimo / nutraukimo bei globos klausimai. Atvejo vadybos posėdžio metu dėl nežinomų priežasčių atsakovė Z. L. nedalyvavo. Vaiko motina telefoniniu pokalbio metu nurodė, jog atvejo vadybos posėdyje nei kontaktiniu, nei nuotoliniu būdu dalyvauti negali, kadangi serga, bet ji pateikė savo nuomonę, jog nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio, t. y. 2022 m. sausio 5 d., atsakovės situacija nėra pakitusi, ji nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruota, pajamų neturi, skundžiasi sveikatos būkle, tačiau kreiptis į psichologą, priklausomybių specialistą bei kitus specialistus nemato poreikio, gyvenimo būdo keisti nenori. Z. L. teigė, jog su vaiko O. L. pedagogais nebendrauja, susirinkimuose nedalyvauja. Su O. L. buvo susitikusi vieną kartą, kartais kalbasi telefonu. Atsakovė Z. L. taip pat nurodė, jog ji neturi tinkamų sąlygų bei galimybių pasirūpinti sūnumi O. L. ir nežino, ar tai galės padaryti ateityje. Iš 2022 m. vasario 22 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 5GVA-78 matyti, jog pas krikšto mamą O. D. jaučiasi gerai, jam yra skirta erdvė miegui ir poilsiui svetainėje, o pamokų ruošai rašomasis stalas yra O. D. miegamajame, jis gali naudotis visomis patalpomis. Teigė, kad čia jaučiasi saugus, namuose yra taisyklės, jis su krikšto mama yra susitaręs, kada turi grįžti, jei išeina iš namų, jokių nesusipratimų, ar konfliktų nekyla. Nepilnametis nurodė, kad kartais susitinka su mama, bet dažniau susiskambina, būna, kai mama atsiliepia neblaivi. Iš 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) progimnazijos pranešimo matyti, jog nepilnametis O. L. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokinio ugdymu rūpinasi trečiasis asmuo O. D., ji nuolat bendrauja su klasės vadove ir dėstančiais mokytojais, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Nepilnametis O. L. mokosi gerai, pamokų be priežasties nepraleidinėja.

7. 2022 m. balandžio 11 d. vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktas Nr. 66PA-273 įrodo, jog trečiasis asmuo O. D. tinkamai vykdo pareigas nepilnamečio vaiko O. L. atžvilgiu, užtikrina jam saugią aplinką, tuo tarpu situacija atsakovės Z. L. šeimoje nepasikeitusi, vaiko motina neturi darbo, nenori spręsti galimai žalingo alkoholio vartojimo problemos, atsisako siūlomos psichologo pagalbos, tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimų. 2021 m. gruodžio 20 d. SODRA duomenų bazės išrašas, 2022 m. gegužės 16 d. Užimtumo tarnybos duomenų bazės išrašas įrodo, jog atsakovė Z. L. niekur nedirba, 2022 m. vasario 22 d. du kartus atsisakė siūlomo darbo.

8. Teisme duotais ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais taip pat nustatyta, jog atsakovės elgesys nesikeičia, atsakovė girtauja, niekur nedirba, išlaikymo nepilnamečiam vaikui O. L. neteikia, iš esmės šiuo metu nepilnametį vaiką O. L. augina trečiasis asmuo, krikšto mama O. D..

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

10. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą (sprendimo 4-8 punktai), ieškovo atstovės, trečiojo asmens teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas. Nustatyta, kad atsakovė Z. L. neatlieka pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirūpina vaiku, jo nelanko ar lanko epizodiškai, piktnaudžiauja alkoholiu, teismui pateiktu 2022 m. rugpjūčio 23 d. paaiškinimu sutiko, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia. Ieškovo atstovė prašo atsakovei taikyti griežčiausią sankciją – neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir motina negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai. Be to, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

12. Įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad laikotarpiu po 2022 m. sausio 25 d. teismo nutarties, kuria buvo leista paimti nepilnametį vaiką O. L. iš jo motinos Z. L., atsakovė savo elgesiu nerodo pastangų, kuriomis siektų susigrąžinti savo nepilnametį sūnų į šeimą, situacija atsakovės šeimoje į gerą nepakito. Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, kad atsakovė ir toliau vartoja alkoholį, po 2022 m. sausio 25 d. teismo nutarties, atsakovė Z. L. iš esmės nepakeitė savo gyvenimo būdo ir aplinkos, nepradėjo dirbti, nevykdė savo, kaip motinos pareigos nepilnamečiam vaikui – jo neauklėjo ir neprižiūrėjo, nesirūpino jo sveikata bei ugdymusi, nepilnamečio sūnaus neišlaiko, nedalyvauja teismo procese, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindo teismui spręsti, jog atsakovė iš esmės yra abejinga savo nepilnamečio vaiko saugumui, daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu ir nėra pagrindo manyti, jog situacija ateityje galėtų pagerėti. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė gali pakeisti savo gyvenimo būdą ir buitį ar kad ji ateityje galėtų pradėti tinkamai rūpintis savo vaiku.

13. Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes galima daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovė savo veiksmais (piktnaudžiavimu alkoholiu, ydingu gyvenimo būdu) daro žalą vaiko vystymuisi, neišlaiko nepilnamečio sūnaus ir juo nesirūpina, O. L. augina trečiasis asmuo O. L. bei, kaip minėta, nėra duomenų, kad ši padėtis gali pasikeisti. Teismo nuomone, byloje nustatyta padėtis artimiausiu metu negalėtų pasikeisti į teigiamą pusę, t. y. byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė deda realias pastangas vaikui susigrąžinti, teismo procese nedalyvauja. Todėl nagrinėtinu atveju teismas mano, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas vaiko atžvilgiu yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus vystytis ir augti saugioje aplinkoje, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios ribojimas jos nepilnamečio sūnaus O. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

14. Atsakovei išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei taip pat akcentuotina, jog įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

15. Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismui pateiktu rašytiniu paaiškinimu su ieškiniu sutiko.

16. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

17. Ieškovo atstovė, prašydamas priteisti iš atsakovės minėtą išlaikymą vaikui, šios sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo atstovės iš atsakovės prašoma priteisti 120,00 Eur kas mėnesį mokama išlaikymo suma vaikui yra protingo dydžio ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

18. Ieškovo atstovės bei trečiojo asmens teisme nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai (sprendimo 7 dalis) patvirtina, jog atsakovė Z. L. niekur nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, sveikatos problemų, kurios trukdytų dirbti, bylos duomenimis nenustatyta, taip pat akcentuotina, jog žalingų įpročių turėjimas nepateisina atsakovės nedarbo, todėl teismas sprendžia, jog atsakovė turi galimybę susirasti darbą ir dirbti. Teismas sprendžia, jog bylos duomenys įrodo, kad atsakovė yra darbinga, duomenų apie jos blogą sveikatą, kas trukdytų atsakovei dirbti, teismui nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, atsakovės sveikatos būklę, darbingumą, atsakovės pareigą esant darbingai išlaikyti savo vaiką, ieškinys šioje dalyje tenkinamas, iš atsakovės Z. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui O. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnis).

19. Trečiasis asmuo O. D. iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui O. L. įsiteisėjimo skirtina vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.

20. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nepilnametis vaikas gyvena pas laikinąją rūpintoją O. D.. Ieškovo atstovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl rūpybos įsiteisėjimo tikslinga nustatyti su trečiuoju asmeniu O. D., todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina O. D. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų procesinių klausimų

22. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, elektroninio ryšio priemonėmis 2022 m. gegužės 17 d. pareiškus ieškinį teisme už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 32,40 Eur ((120,00 Eur x 12 mėn.) x 3 %) x 75% = 32,40 Eur) žyminis mokestis, o už neturtinius reikalavimus mokėtinas indeksuotas 94,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovės Z. L. valstybei priteistina iš viso 126,40 Eur žyminio mokesčio suma. Bylos nagrinėjimo procese valstybė taip pat patyrė 17,92 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės Z. L. (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

23. Sprendimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 1 dalis).

24. Kadangi atsakovės gyvenamoji, buvimo ir darbo vieta yra nežinoma, todėl teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

25. Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nepilnametis vaikas O. L. yra keturiolikos metų amžiaus, o nepilnamečiams vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų, yra nustatoma rūpyba, todėl teismas inicijuoja bylą dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko rūpintojo paskyrimo (CK 3.251 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsniu, 3.184 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 - 270 straipsniais, 406 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su trečiuoju asmeniu O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise paskirti tvarkyti O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,40 Eur (vieno šimto dvidešimt šešių eurų 40 centų) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nepilnamečiui vaikui O. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovei sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui ir trečiajam asmeniui - išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. rugsėjo 6 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6629-641/2022 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02742-2022-3), iškeltoje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, juridinio asmens kodas 188752021, ieškinį atsakovei Z. L., gim. (duomenys neskelbtini), dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų – O. D.. A. Z. L. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jai sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas jai įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. 8-41-598502.“

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.