- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- 1-2140-919/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. E.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, išnagrinėjo prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
V. M., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 3 kl. išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. padarymu.
kaltinamoji V. M. 2012 m. balandžio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau, kaip 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – R. E. piniginę, 40 Lt vertės, 30 Lt grynųjų pinigų bei K. D. priklausančius 200 Lt, taip iš viso pagrobė svetimo turto už 270 Lt.
Kaltinamoji V. M. kalta prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2012 metų balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, tačiau galimai 13 d., tikslaus laiko neatsimena, tačiau vėliau nei 19.00 val., buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Tame bute yra buvusi ir anksčiau ir to buto savininkas K., kurio pavardės nežino, tam niekada neprieštaravo. Prisipažįsta, kad būdama minėtame bute, paėmė piniginę. Kam priklausė ta piniginė, nežino. Imdama piniginę suvokė, kad ji yra svetima ir, kad paimdama ją, elgiasi neteisėtai. Kas buvo piniginėje, neatsimena. Atsimena tik tiek, kad paėmusi piniginę, paslėpė ją įsidėdama už savo kelnių ir taip ją parsinešė namo. Buvo neblaivi ir dėl girtumo daugiau nieko nebeatsimena. Kitą dieną ryte jos dukra Z. Č. jai pasakė, kad rado piniginę už jos rūbų ir grąžino ją moteriai, gyvenančiai kartu su K.. Dėl vagystės nuoširdžiai gailisi (b.l. 29).
Nukentėjusi R. E. patvirtino, kad kartu su sugyventiniu K. D. bent kartą į mėnesį lankosi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Jau septynerius metus abu veda bendrą ūkį, kartu naudojasi tiek jam, tiek jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. K. D. pats yra jai davęs minėto buto raktą ir leidęs naudotis juo kaip savu. 2012-04-13 vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau apie 19.00 val., ji viena atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame bute K. D. nebuvo. Susiekti su juo telefonu negalėjo ir nežinojo, kur konkrečiai jis yra. Manė, kad jos sugyventinis netrukus į šį butą sugrįš arba yra kažkur netoliese. Kadangi eidama į šį butą bute, esančiame pirmajame namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, aukšte (buto numerio neatsimena) girdėjo garsus, primenančius vykstantį vakarėlį, pamanė, kad K. D. galėjo būti užėjęs į tą butą. Priėjusi prie minėto buto durų, pasibeldė ir duris pradarė jai iš matymo pažįstama Z., kurios paklausė ar pas ją bute nėra K. D., o ji atsakė, kad nėra. Tada ji nuėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Po kelių minučių į šį butą atėjo agresyviai nusiteikusi, vizualiai neblaivi Z. motina V., kurios pavardės ir kitų duomenų nežino. V. atėjo nekviesta, į butą įėjo nesibeldusi ir neskambinusi, buto durys buvo neužrakintos. Atėjusi į butą V. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nepagrįstus ir sunkiai suprantamus dalykus. Ji paprašė V. išeiti, nes negalėjo su ja susikalbėti, tačiau ji to daryti neskubėjo. Netrukus į butą sugrįžo K. D., kuris vizualiai taip pat atrodė neblaivus, šis taip pat prašė V. išeiti iš buto, bet ir į jo prašymą V. nereagavo. Tuomet ji nuėjo į butą pirmajame aukšte pas V. dukrą Z., su kuria sugrįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame tebebuvo V.. Bute buvo ir K. D., tačiau, galimai dėl girtumo, jis miegojo. Virginija tame pačiame kambaryje sėdėjo fotelyje. Z. paprašė savo motinos V. išeiti iš šio buto. Nors pradžioje V. nelabai norėjo išeiti, tačiau įkalbinėta dukros Z. išėjo iš minėto buto. Visą laiką, kol Z. buvo minėtame bute, ji pati matė, ką ji daro. Z. ir jos motinai V. išėjus iš buto, ji iš karto pastebėjo, kad ant fotelio padėta rankinė tebėra, tačiau joje esantys daiktai išversti. Šalia šio fotelio su rankine iki išeidama sėdėjo V.. Prieš išeidama pas Z. matė, kad rankinė ir joje esantys daiktai tvarkingi, o išėjus Z. ir V., atkreipė dėmesį, kad daiktai rankinėje išversti. Tai sukėlė įtarimą, todėl iš karto patikrino rankinėje buvusius daiktus ir pasigedo savo asmeninės piniginės. Kadangi jokie kiti žmonės į minėtą butą jai matant atėję nebuvo, įtarė, kad piniginę pagrobė būtent V.. Dėl šių įtarimų nuėjo pas Z., kuriai pasakė, kad pasigedo savo piniginės ir kad įtaria, jog piniginę pavogė būtent jos motina. Z. pasakė, kad paieškos piniginės ir uždarė savo buto duris. Ji nelaukė ir sugrįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Maždaug po 5-10 minučių į tą butą atėjo Z. ir pasakė, kad motina miega neblaivi, tačiau kad už rūbų rado piniginę ir jai ją parodė. Pamačiusi piniginę, ji iš karto ją atpažino kaip savo, ir tai pasakė Z.. Tada Z. padavė tą piniginę jai. Matant Z., ji iš karto atidarė piniginę, pažiūrėti, ar joje yra prieš tai ten buvę pinigai. Žinojo, kad piniginėje turi būti 230 litų. Iš karto pamatė, kad piniginėje nėra 200 litų. Prieš tai jos piniginėje turėti pinigai buvo skirtingose skyreliuose: 30 litų buvo užsegamame užtrauktuku skyrelyje, o 200 litų buvo atvirame piniginės skyrelyje. Z. pasakė, kad nebėra 200 litų (30 litų užsegamame skyrelyje buvo). Z. pasakė, kad atnešė piniginę tokią, kokią rado, ir nieko negali pakomentuoti, nes jos mama neorientuota aplinkoje. Ji paėmė Z. grąžintą piniginę su joje likusiais 30 litų. Z., pasakiusi, kad paieškos tų pinigų namuose, išėjo ir sugrįžusi po 5-10 minučių pasakė, kad jokių pinigų bute nerado, nieko nežino. Tada nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir pranešė apie vagystę. Nurodytą dieną nurodytomis aplinkybėmis pagrobta piniginė, kurios vertė 40 litų, ir joje buvę 30 litų priklauso jai asmeniškai. Dėl šio įvykio ji patyrė turtinės žalos, kuri jai atlyginta tuo metu, kai Z. juos grąžino. Jokia kita žala jai nebuvo padaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Pagrobti 200 litų, priklausė jos sugyventiniui K. D., kurie negrąžinti (b.l. 13-16).
Liudytojas K. D. patvirtino, kad gyvena kartu su R. E., kuri jau septynerius metus yra jo sugyventinė, kartu veda bendrą ūkį, naudojasi vienas kitam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso jam asmeniškai. Sutiko ir sutinka, kad minėtu butu naudotųsi ir jo sugyventinė R. E.. Pats asmeniškai davė jai savo buto raktus ir leido tuo butu naudotis. 2012 metais, tikslios datos pasakyti negali, prabudo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Jam prabudus, tame bute buvo ir R. E., kitų žmonių nebuvo. R. E. jam pasakė, kad buvo atvažiavusi policija, kurią ji pati ir iškvietė. Ji pasakė, kad ją apvogė, kad dingo pinigai. Apie jokią vagystę jis nieko nežino. Iki tol miegojo, nes buvo neblaivus. Dėl girtumo neatsimena nei kada, nei kaip konkrečiai grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune. Neatsimena, kas buvo jam grįžus į šį butą. Patvirtina, kad kelias dienas prieš tai jis savo sugyventinei R. E. davė du šimtus litų - dvi kupiūras po vieną šimtą litų. Tai jam asmeniškai priklausantys pinigai, kuriuos davė sumokėti mokesčiams. Sugyventinė jam pasakė, kad iš jos tuos pinigus pavogė minėtame bute, tačiau kaip tai nutiko, jis jos neklausė (b.l. 18).
Liudytoja Z. Č. patvirtino, kad įtariamoji yra jos mama, su kuria iki įvykio sutarė gerai. Paskutinius du mėnesius jos mama V. M. gyveno pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Būdama neblaivi, mama būna agresyvi. Išgėrusi mama verždavosi pas kaimyną K. D.. Įvykio dieną V. M. buvo neblaivi, gėrė degtinę nuo pietų iki vakaro. Atėjo kaimynė iš antro aukšto, kurią V. M. iškeikė, abi jos susipyko. Ši kaimynė gyvena su vyriškiu, kurį jos mama įsimylėjusi. Kaimynė nuėjo namo. Jos mama buvo išėjusi ir po kiek laiko grįžo į butą parsinešė alkoholio, kurį išgėrė. Po pokalbio telefonu mama labai supyko ir, pasidariusi agresyvi, išbėgo pro duris. Su kuo kalbėjo, ji nežino. V. M. nuėjo į viršų pas kaimyną, ji buvo nusiteikusi piktai. Kai išėjo, ji jos nesekė, užsidarė duris. Po 10-20 minučių atbėgo kaimynė iš antro aukšto ir liepė jai pasiimti savo mamą. Ji nuėjo pas kaimynę, pasiėmė motiną už rankos ir parsivedė. Kaimynės bute ir laiptinėje daugiau jokių žmonių nebuvo. Parsivedusi mamą į butą, pastebėjo, kad ji kažką turi pasikišus po rūbais prie kūno. Tuo metu atėjo kaimynė, prašydama apieškoti mamą, nes iš jos buto dingo pinigai ar dokumentai, tiksliai neatsimena, Kaimynei pasakė, kad tuoj apžiūrės. Kaimynė iš karto išėjo, nelaukė, kol ji apžiūrės mamą. Ji pakėlė mamai marškinėlius ir pamatė piniginę su kažkokiais dokumentais, čekiais. Pinginė buvo didelė, tamsios spalvos. Mama jai nenorėjo atiduoti tų daiktų, priešinosi ir sakė, kad nori juos sudeginti ir taip atkeršys jai ir kaimynams. Ji paguldė mamą į lovą, surinko dokumentus ir piniginę, kuriuos nunešė kaimynei. Kai nunešė daiktus kaimynei, ji prie jos atidarė piniginę ir pasakė, kad trūksta 200 litų. Ji pati namuose šios piniginės nebuvo atidariusi, kiek joje buvo pinigų, nežino ir nematė. Ar joje tikrai buvo tie 200 litų, kaip sako kaimynė, pasakyti negali, bet kaimynė iš karto pareiškė priekaištus dėl tų 200 litų (b.l. 20-21).
V. M. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga, o būtent:
Įvykio vietos apžiūros metu aprašyta ir užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, tai aprašyta įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 4-5).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusi R. E. kaip daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti savo iniciatyva pateikė sulankstomą piniginę ir parodė, kad piniginė, kurią pateikia, priklauso jai asmeniškai ir yra būtent ta, apie kurią ji davė parodymus, t.y. kuri buvo pagrobta ir tą pačią dieną jai grąžinta (b.l. 8-9).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta piniginė, kurią pateikė nukentėjusi R. E. (b.l. 10-11).
Taigi, ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga leidžia neabejotinai teigti, kad V. M. padarė jai inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.
Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajai bausmę 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
V. M. kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusižengė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1d. 9 p.).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamoji suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (1 t., b.l.145).
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę.
Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 str.), be to, V. M. anksčiau neteista (b.l.37), bausta administracine tvarka (b.l. 38), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota (b.l.44,46), todėl atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad skirti kitokią bausmę nei prašo valstybinė kaltintoja – nėra pagrindo ir netikslinga.
Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta.
Daiktiniai įrodymai – piniginė, apžiūrėta, aprašyta ir grąžinta nukentėjusiajai, todėl, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, jai ir paliktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str., 94 str., BK 48 str.,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kalta padariusią baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir nubausti ją 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant ją kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – piniginę - įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti nukentėjusiai R. E..
Kaltinamoji, nesutikdama su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno miesto apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išaiškinti nuteistajai, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.