Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-990/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
1-1231-990/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
T. S.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-990/2032
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-42190-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei-Liobienei,kaltinamajam T. S. (T. S.), jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,prokurorui Dainiui Kunigėliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 08.30 val. ties pastatu, (duomenys neskelbtini), T. S. vairavo automobilį „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu T. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2022 m. lapkričio 5 d. jis pas draugus šventė gimtadienį, kurio metu gėrė alkoholinius gėrimus. 2022 m. lapkričio 6 d. ryte jis nuėjo perstatyti savo automobilį į kitą vietą, kad jo automobilis netrukdytų jo draugams ir pastarųjų kaimynams išvažiuoti iš kiemo. Važiuodamas atbuline eiga jis užkabino kitą automobilį. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu T. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d. vakare jis savo mamai K. S. priklausančiu automobiliu „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio jis neprisimena. Kadangi jis atvažiavo vienas iš pirmųjų, savo automobilį jis pastatė vidinio kiemo gilumoje. Vėliau atvažiavę kiti svečiai parkavosi už jo ir šone. 2022 m. lapkričio 5 d. vakare ir 2022 m. lapkričio 6 d. naktį jis gėrė alkoholinius kokteilius. Kiek tiksliai jis išgėrė, jis nežino. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 08.30 val. jis nuėjo perstatyti savo automobilį į kitą vietą, kad jo automobilis netrukdytų išvažiuoti jo draugams ir pastarųjų kaimynams. Sėdęs už automobilio vairo jis užvedė automobilį, įjungė atbulinę pavarą ir pradėjo važiuoti. Bevažiuodamas jis į kažką atsirėmė ir suprato kažką kliudęs, taigi jis kažkiek pavažiavo į priekį, išlipo iš automobilio ir pamatė apgadinęs kitą šalia stovintį automobilį. Kaip tik tuo metu iš greta esančio namo išėjo žmonės - apgadinto automobilio savininkai, kurie iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai nustatė jam 1,93 promilės neblaivumą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Jis neketino niekur važiuoti - tiesiog norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, esančią visiškai šalia, kad netrukdytų kitiems (bylos lapai 75-76).

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 5 d. apie 08.30 val. jai būnant namuose į jos namo langą pasibeldė mama S. K., kuri pasakė, kad į jos automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis, kuris išvažinėjo iš kiemo atbuline eiga ir sustojo ties jos automobiliu. Mama nurodė, kad iš automobilio išlipo vairuotojas ir apžiūrėjo automobilius. Jai kilo įtarimas, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu minėtas automobilis įvažiavo į jos automobilį. Išėjusi į lauką ji pamatė, kad prie jos automobilio stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjusi savo automobilį ji pamatė, kad yra apgadintos jos automobilio abi vairuotojo pusės durelės ir galinis kairės pusės sparnas, o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas galinis dešinys sparnas ir galinis bamperis. Jai atėjus į įvykio vietą pastarojoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo jau nebuvo. Įtardama, kad minėtą automobilį vairavo kažkas iš kaimynų kompanijos (šio įvykio išvakarėse pas kaimynus vyko vakarėlis), prie kaimynų namo Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčios kaimynės (duomenys neskelbtini) ji paklausė, kur yra automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad vairuotojas dėl patirto streso nuėjo į jų namo vidų, tačiau tuoj ateis. Kol ji buvo įvykio vietoje jos tėtis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams iš kaimynų namo išėjo vyras, kuris pasakė vairavęs automobilį ir važiuodamas atbulas atsitrenkęs į jos automobilį ir pastarąjį apgadinęs. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prie jos priėjęs nebuvo ir jai nieko neaiškino. (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad vakar pas juos buvęs vakarėlis, po kurio automobilio vairuotojas pamiegojo, tačiau, turbūt, per mažai; (duomenys neskelbtini) su draugu dar bandžiusi atkalbėti automobilio vairuotoją nuo vairavimo, tačiau vairuotojas šiai nurodęs gyvenantis šalia ir vis tiek sėdęs už automobilio vairo (bylos lapai 42-43).

6. Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 08.00 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsisėdus prie stalo šalia lango dirbti ji išgirdo, kad kažkas važiuoja jų gatve. Pasukusi galvą ji pamatė pro langą atbuline eiga važiuojantį baltos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris staiga sustojo ties jos dukros V. K. automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko kažkiek pavažiavo į priekį ir sustojo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas atidarė dureles, išlipo ir nubėgo prie kaimynų namo. Automobilio vairuotoją ji matė labai gerai: tai buvo juodų plaukų lieso kūno sudėjimo vyras. Tada ji savo vyrui V. K. pasakė, kad šis nueitų prie dukros automobilio ir pasižiūrėtų, kas ten atsitiko. Vyras, nuėjęs prie dukros automobilio, pamatė, kad šis apgadintas. Tada ji nuėjo pas savo dukrą, kuriai viską papasakojo. Vyras iškvietė policiją. Tuo metu iš kaimynų namo atėjo jaunimo kompanija, tarp kurių buvo ir vyras, kurį ji matė važiuojantį atbulai ir atsitrenkusį į jos dukros automobilį. Atvažiavusiems policijos pareigūnams ji parodė vyrą, kurį matė vairuojantį automobilį. Šis vyras policijos pareigūnams patvirtino vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Ar šis vyras buvo išgėręs, ji nežino, nes nebuvo prie jo arti priėjusi (bylos lapai 48-49).

7. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 08.00 val. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jo žmona S. K. tuo metu sėdėjo prie stalo šalia lango ir dirbo kompiuteriu. Žmona jį pakvietė ir pasakė pamačiusi, kaip jų gatve atbuline eiga važiavęs baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojęs ties jų dukros V. K. automobiliu „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to kažkiek pavažiavęs į priekį ir sustojęs, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas išlipęs iš automobilio ir nubėgęs prie kaimynų namo. Nuėjęs prie dukros automobilio jis pamatė, kad apgadintos kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelės bei galinis kairės pusės sparnas. Jam priėjus prie dukros automobilio, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo šalia nebuvo. Paskambinęs bendruoju pagalbos numeriu jis iškvietė policiją. Netrukus nuo kaimynų namo atėjo jaunimo kompanija, kurioje buvo ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Dar po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jo žmonos paklausė, kas vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Žmona nurodė į tamsių plaukų vyrą, kuris patvirtino vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Iš netvarkingos minėto vyro išvaizdos jis suprato, kad šis vyras neblaivus. Prie jo vis prieidavo šio vyro draugas, nuo kurio sklido alkoholio kvapas (bylos lapai 54-55).

8. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. (S. L.) parodė, kad jis su savo drauge I. K. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 5 d. vakare I. K. sesers vyras pas juos šventė gimtadienį ir sukvietė svečius. Tą vakarą jis tik sutiko svečius, o pats vakare išvažiavo dirbti. Tarp svečių buvo T. S., kurį tą vakarą jis matė antrą kartą. Su kuo ir kokiu automobiliu tą vakarą atvažiavo T. S., jis nematė. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 06.00 val. po darbo jis grįžo namo. Kiek jis pamena, svečiai tuo metu dar nemiegojo. Po 08.00 val. būdamas namuose jis išgirdo garsą, panašų į automobilių susidūrimą. Išėjęs į lauką jis pamatė T. S. pilkos spalvos automobilį „Š. F.“, stovintį prie kaimynų juodos spalvos automobilio „M. B.“. Jis suprato, kad T. S., savo automobiliu važiuodamas atbuline eiga, įvažiavo į kaimynų automobilį. Tuo metu T. S. išlipęs iš automobilio ėjo jų link. Po minutės iš kaimynų namo išėjo vyras, vardu (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs apgadintą automobilį „M. B.“, iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Nuo momento, kai T. S. atsitrenkė į kaimynų automobilį, iki policijos pareigūnų atvykimo jis nematė, kad T. S. gertų alkoholinius gėrimus. Taip pat nuo 06.00 val., kuomet jis grįžo namo, jis nematė, kad T. S. gertų alkoholinius gėrimus. Kiek jis pamena, tą rytą T. S. norėjo išvaryti automobilį, nes pastarasis trukdė išvažiuoti I. K. seseriai su vyru (bylos lapai 62-63).

9. Ikiteisminio tyrimo metu Bendrojo pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą „BPC skambučio įrašas ID 92085173559, skambučio pradžia 2022-11-15 08:34:57 (trukmė 03:09 min.)“, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas (duomenys neskelbtini) K. B. pagalbos centro operatoriui nurodo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme automobilis „Š. F.“, kurio vairuotojas gali būti neblaivus, atsitrenkė į jo dukros stovintį automobilį „M. B.“ (bylos lapai 36-38).

10. 2022 m. lapkričio 6 d. 08.48 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0165, T. S. iškvepiamame ore nustatyta 1,93 promilės alkoholio, o 2022 m. lapkričio 6 d. 09.10 val. – 2,08 promilės alkoholio (bylos lapai 12-13).

11. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0165, patikrintas 2022 m. liepos 11 d., patikra galioja iki 2023 m. sausio 11 d. (bylos lapas 14).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pažymi, kad T. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat V. K., S. K., V. K., S. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įraše, taip pat alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys. Duomenys gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2022 m. lapkričio 6 d. apie 08.30 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), T. S. vairavo automobilį „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,93 promilės neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

13. T. S. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilės neblaivumas, taigi T. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

14. Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

15. Spręsdamas dėl T. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. T. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šią nusikalstamą veiką T. S. padarė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir neatlikęs jam skirtos bausmės (bylos lapai 86-88), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad T. S. yra recidyvistas, o tai yra T. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). T. S. administracinėmis nuobaudomis nebaustas (bylos lapai 99-100), dirba (bylos lapas 101), jo nusikalstama veika pasireiškė trumpalaikiu transporto priemonės vairavimu kieme, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. S. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala svetimam turtui (buvo apgadintas automobilis „M. B.“) nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 60 MGL, t. y. 3 000 eurų.

16. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, T. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. S. skirtinos 60 MGL, t. y. 3 000 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 20 MGL, t. y. 1 000 eurų, ir T. S. skirtina galutinė 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda, įpareigojant T. S. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teisiamojo posėdžio metu T. S. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį mamos K. S. atsakomybei pagal laidavimą. T. S. nurodė, kad mama daro jam teigiamą įtaką, jis gyvena su ja. Jis padarė išvadas, dėl šio savo poelgio gailisi, ateityje to nepasikartos.

18. Teisiamojo posėdžio metu K. S. paprašė perduoti T. S. jos atsakomybei pagal laidavimą. K. S. nurodė, kad ji būtų gera laiduotoja, nes ji gyvena kartu su T. S., ji niekada nerūkė, negeria alkoholinių gėrimų, ji matosi ir bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną. Ji mato, kad sūnus labai gailisi, pergyvena, užsirašė į kursus. Iškilusias problemas jie tikrai įveiks kartu.

19. BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

20. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu, T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 146 MGL, t. y. 18 980 litų dydžio bauda. T. S. jam skirtos baudos nesumokėjo, t. y. bausmės neatliko, kas reiškia, kad T. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – reikalavimo būti pirmą kartą padariusiam nusikalstamą veiką, dėl ko T. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

21. T. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, apgadino svetimą turtą, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

22. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

23. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad T. S. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumo laipsnis, kas beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga T. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

24. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs tiek T. S. atsakomybę lengvinančią, tiek jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija T. S. iškvepiamame ore (1,93 promilės) beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai, teisinę atsakomybę. Teismas įvertina ir tai, kad, nors T. S. transporto priemonę neblaivus vairavo kieme, tačiau vairuodamas neblaivus transporto priemonę T. S. apgadino svetimą turtą, taigi T. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už minimalų, tačiau trumpesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 24 d., t. y. nuo dienos, kai T. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 79-81).

25. Teismas taip pat pažymi, kad T. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio T. S. nebūtų turėjusi galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė K. S. (bylos lapas 26), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 190 eurų (bylos lapas 27), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Š. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. S. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 190 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

26. Ikiteisminio tyrimo metu T. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 79-84), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

27. Atsižvelgiant į tai, kad T. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš T. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. S. (T. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 20 MGL, t. y. 1 000 eurų, ir T. S. (T. S.) skirti galutinę 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant T. S. (T. S.) šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

Skirti T. S. (T. S.) baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 24 d., ir išieškoti (konfiskuoti) iš T. S. (T. S.) 1 190 eurų

T. S. (T. S.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. S. (T. S.), kad:

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1231-990/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 190 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1231-990/2023“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (1 190 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas