Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui G. N., pareiškėjo atstovui Romualdui Nenartoniui, atsakovo atstovui Anatolijui Vasiljevui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. B., G. B., L. B., trečiojo suinteresuoto asmens V. N. atstovui Romualdui Nenartoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys G. B., V. N., K. B. ir L. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 05 įsakymu Nr. 2.3-2347-(01) patikslinta 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinė ir grafinė dalys, išbraukiant 10 eilutės įrašą „G. N., numeris plane 427, bendras plotas 1,97 ha, gauti nuosavybėn neatlygintinai, žemės sklypo išdėstymas ir ribų suderinimas 2000 08 22“, įrašant „S. B., numeris 329, bendras plotas 2,00 ha, gauti nuosavybėn neatlygintinai (asmeninio ūkio žemė)“.

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 05 įsakymas motyvuojamas Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakcijos pasikeitimu nuo 2001 08 17 bei Vilniaus apskrities viršininko 2006 12 01 įsakymu Nr. 2.3-11725-41, kuriuo G. N. sąrašuose įrašytas IX eiliškumo grupėje ir jam numatyta atkurti nuosavybės teises į 1,97 ha žemės plotą.

Paaiškina, kad 2000 09 25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjui G. N. atkuriant nuosavybės teises pagal išvadą, registruotą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 1998 11 04, suprojektuotas žemės sklypas Nr. 427. Šis sklypas pareiškėjui buvo suprojektuotas remiantis pareiškėjo senelio O. B. 1996 05 28 prašymu, kuriame pareiškėjo senelis nurodė, kad sutinka, jog anūkas G. N. privatizuotų 2 ha asmeninio ūkio žemės plotą, ekvivalentine natūra 1,97 ha atkeliama iš Trakų rajono, Vievio seniūnijos, Zabarijos kaimo.

Iki šiol pareiškėjui nėra parengti nuosavybės teisių į žemę įteisinimo dokumentai ir pareiškėjas tai laiko neveikimu ir vilkinimu. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo dar iki skundžiamo įsakymo priėmimo. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame įsakyme nepagrįstai remiamasi Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojusia iki 2001 08 17.

Pareiškėjas remiasi nuo 2001 08 17 priimta nauja Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostata ir mano, kad įstatymu buvo praplėstas asmenų, turinčių teisę įsigyti nuosavybėn arba nuomoti mirusiojo naudotą asmeninio ūkio žemę, ratas. Taip pat remiasi Vyriausybės 2003 02 08 nutarimu Nr. 236 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 7 punktu. Mano, kad šios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad pareiškėjas skundžiamu įsakymu nepagrįstai išbrauktas ir nepagrįstai įrašytas kitas asmuo – S. B., tuo labiau, kad ji mirė (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad skundžiamas įsakymas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, remiasi Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalimi. Tuo tarpu skundžiamas įsakymas nepasirašytas apskrities viršininko, o priedas prie įsakymo yra be datos ir eilės numerio, raštas dėl projekto patikslinimo yra be datos. Mano, kad dėl to šie dokumentai nelaikytini oficialiais dokumentais.

Be to, teigia, kad S. B. iš viso neturėjo teisės gauti žemės sklypą neatlygintinai, todėl toks sklypo suteikimas prieštarauja Žemės reformos įstatymui.

Pabrėžia, kad skundžiamu įsakymu įrašyta pareiškėjo močiutė, kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir todėl su ja nebuvo suderintos sklypo ribos kaip to reikalauja žemės reformos įstatymas.

Dėl kito skundžiamame įsakyme nurodyto motyvo paaiškina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vilkinama, todėl pareiškėjas 2008 01 23 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu sustabdyti neteisėtai projektuojamą sklypą Nr. 340, pažymėtą viršininko 2006 12 01 įsakymu Nr. 2.3-11725-41 paskelbtame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Pareiškėjas teikė prašymus parengti ir išduoti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus į sklypą, kuris 2000 09 25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3265-41 suprojektuotas pareiškėjui, sklypo Nr. 427. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, kuri turėjo vykti pagal šį įsakymą yra vilkinama, nors buvo visi reikiami dokumentai ir buvo suformuotas sklypas pareiškėjui. Teigia, kad visai nepagrįstai skundžiamame įsakyme konstatuojama, kad pareiškėjui yra projektuojamas kitas sklypas – Nr. 340.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities viršininkas 2008 03 05 įsakymu Nr. 2.3-2347-(01) patikslino 2000 m. patvirtinto projekto tekstinę ir grafinę dalis, išbraukdamas 10 eilutės įrašą dėl G. N. ir įrašydamas S. B..

Paaiškina, kad 1996 05 28 O. B. prašymas negali sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi tokia valios išraiška nenumatyta įstatymo, šis prašymas nesukūrė jam paveldėjimo teisinių santykių. Remiasi iki 2001 08 17 galiojusia Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies redakcija, numačiusia, kad gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemės sklypą turėjo teisę tik mirusiojo šeimos nariai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 09 28 sprendimu nustatyta, jog pareiškėjas nėra mirusiojo O. B. įpėdinis nei pagal testamentą nei pagal įstatymą, o 2 ha žemės sklypu, skirtu asmeniniam ūkiui, naudojosi mirusioji S. B. (O. B. sutuoktinė). Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neįgijo teisės į ginčijamą žemės sklypą nei kaip senelio O. B. ir senelės S. B. šeimos narys, nei kaip paveldėtojas. Atsakovas remiasi ir Vilniaus apygardos teismo 2007 01 22 nutartimi toje pačioje civilinėje byloje. Mano, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008 03 05 įsakymu Nr. 2.3-2347-(01) patikslindamas žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinę ir grafinę dalis pagrįstai vietoje pareiškėjo įrašė S. B..

Vilniaus apskrities viršininko 2005 02 02 įsakymu Nr. 2.3.629.01 šis sklypas, bet jau kitu numeriu – Nr. 329, parduodamas G. B., V. N. broliui. Šio įsakymo veikimą V. N. skundo pagrindu sustabdė Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas. V. N. aiškina, kad susirašinėjimo su žemėtvarkos skyriumi metu ji gavo raštus, kurie neatitinka tikrovės, bet šiais raštais vadovavosi Vilniaus miesto 2-as apylinkės teismas. Tik 2007 metais iš dokumentų sužinojo, kam ir koks sklypas iš tiesų buvo suformuotas 2000 metų įsakymu. Mano, kad G. N. teisės yra pažeistos, jo skundas yra pagrįstas. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismo posėdyje V. N. nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad VAVA nebuvo teisinio pagrindo vadovautis O. B. sutikimu ir pareiškėjo prašymu. Remiasi tuo metu galiojusiu Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu ir teigia, kad teisę naudotis sklypu po O. B. mirties įgijo jo sutuoktinė S. B.. VAVA priimdama 2008 03 05 įsakymą ištaisė 2000 09 25 įsakyme Nr. 3265-41 padarytą klaidą, kadangi pareiškėjas neturėjo teisės privatizuoti 2 ha ploto žemės sklypą, esantį Trakų Vokėje, Vilniaus miesto savivaldybėje.

Akcentuoja, kad pareiškėjas neprašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 12 01 įsakymo Nr. 2.3-11725-41 „Dėl Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“, pagal kurį pareiškėjas įrašytas į sąrašą asmenų, kuriam numatyta atkurti nuosavybės teises į 1,97 ha ploto žemės sklypą. Tokiu būdu pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę į didesnį plotą (3,97 ha), negu turi teisinį pagrindą.

Remiasi Civilinio kodekso 5.11 straipsniu ir aiškina, kad pareiškėjas negali paveldėti, kai paveldi pirmos eilės įpėdiniai – vaikai. Po S. B. mirties (duomenys neskelbtini) liko keturi pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti tame tarpe ir turtinę teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemę. Mano, kad dėl to pareiškėjas neturi reikalavimo teisės prašyti panaikinti 2008 03 05 įsakymą Nr. 2.3-2347-(01). Vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu. Aiškina, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjo teisių nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

I. Ginčo dalykas yra pareiškėjo G. N. teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, atkuriant nuosavybės teisę neatlygintinai suteikiant žemės sklypą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 07 31 išvadą Nr. 32 (Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo civilinė byla Nr. S2-313-603-2008, t. I, b. l. 90), realizavimas. Pareiškėjas gina jo manymu pažeistą jo teisę atkurti nuosavybės teises pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas į konkretų žemės sklypą, kuris pareiškėjui buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41 (t. I, b. l. 56-102, 162). 1998 07 31 Išvada Nr. 32 nesusijusi su pareiškėjo gimine iš jo motinos V. N. pusės (šios bylos tretieji suinteresuoti asmenys), o susijusi su jo tėvui priklausiusios teisės atkurti nuosavybės teises perėmimu. Tuo tarpu asmeninio ūkio žemė, dėl kurios vyksta ginčas šioje byloje, buvo naudojama pareiškėjo motinos V. N. tėvo O. B. iki pastarojo mirties. Pareiškėjas reikalauja panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 05 įsakymą Nr.2.3-2347-(01) (t. I, b. l. 9-10), kuriuo patikslinamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 09 25 įsakymas Nr. 3265-41. Skundžiamu įsakymu patikslinama žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinė ir grafinė dalys, išbraukiant 10 eilutės įrašą „G. N., numeris plane 427, bendras plotas 1,97 ha, gauti nuosavybėn neatlygintinai, žemės sklypų išdėstymas ir ribų suderinimas 2000-08-22.“, įrašant „S. B., numeris plane 329, bendras plotas 2,00 ha, gauti nuosavybėn neatlygintinai (asmeninio ūkio žemė)“.

II. Faktinės aplinkybės. 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41 pareiškėjui buvo suformuotas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai, šiuo įsakymu patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos sklypų ribos, įsakymu patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projekto grafinė ir tekstinė dalys.

Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, kad pareiškėjui sklypas buvo suformuotas jo senelio O. B. naudojamame asmeninio ūkio žemės sklype remiantis O. B. prašymu. Žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas jau po O. B. mirties. Pareiškėjo manymu, O. B. 1996 05 28 prašymas, kad jo anūkas privatizuotų 2 ha asmeninio ūkio žemės plotą ekvivalentine natūra 1,97 ha atkeliant iš Trakų raj., Zabarijos kaimo (t. I, b. l. 18), yra vienas iš pagrindų, dėl kurių jis įgijo teisę gauti neatlygintinai būtent šį sklypą. O. B. naudoto asmeninio ūkio žemės sklypo vietoje sklypas G. N. suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai pagal jo pateiktą išvadą dėl žemės perkėlimo iš kitos kadastrinės vietovės ir remiantis O. B. 1996 05 28 prašymu – sutikimu, patvirtintu Vilniaus rajono Trakų Vokės seniūno (t. I, b. l. 18).

Tačiau dar neatkūrus pareiškėjui nuosavybės į šį sklypą, 1998 10 06 O. B. mirė (t. I, b. l. 20). Taigi asmeninio ūkio žemės sklypas buvo naudojamas ir po jo mirties kaip neprivatizuotas asmeninio ūkio žemės sklypas, teisė toliau naudoti tokį sklypą šeimos nariams per visą šį periodą nuo 2000 metų iki šiol numatyta Žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje, tik per šį laikotarpį kiek keitėsi sąlygos. Po O. B. mirties liko jo sutuoktinė S. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (t. I. b. l. 21).

Po S. B. mirties paaiškėjus, kad S. B. testamentu paliko 2,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypą tik sūnui G. B., jos įpėdinė, dukra V. N., padavė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 02 02 įsakymo Nr. 2.3-629-01 panaikinimo (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. S2-313-603-2008). Šiuo įsakymu (minėta civilinė byla, t. I, b. l. 56) apskrities viršininkas priėmė sprendimą parduoti G. B. žemės ūkio paskirties (asmeninio ūkio) žemės sklypą Nr. 329, nustatytas jo plotas 2,00 ha, nustatyta nominali vertė. Iš šios administracinės bylos medžiagos, iš civilinės bylos medžiagos (tai nurodyta ir V. N. ieškinyje ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 06 03 nutartyje, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas) matyti, kad 2005 metų įsakymu nutarta parduoti G. B. (O. B. ir S. B. sūnui) tą patį asmeninio ūkio žemės sklypą, į kurį atkurti nuosavybės teises pagal 2000 09 25 įsakymą pretenduoja G. N.. Tuo tarpu G. B. tiek šioje administracinėje byloje kaip trečiasis asmuo, tiek minėtoje civilinėje byloje, paduodamas priešieškinį (civilinė byla, t. II, b. l. 195-199), gina savo teisę privatizuoti pradžioje jo tėvo, po to motinos naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą. G. B. šį sklypą 2002 05 27 testamentu paliko jo motina S. B. (civilinė byla, t. I, b. l. 52). V. N. civilinėje byloje ginčija ir S. B. testamentą (civilinė byla, t. II, b. l. 9 – 10), tuo tarpu G. B. priešieškiniu gina testatorės valią ir teisę palikti testamentu turimą turtinę teisę privatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypą.

Minėtos civilinės bylos dokumentai patvirtina ir tai, kad ir pats G. N. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškinio pareiškimu, kuriuo taip pat prašė panaikinti VAVA 2005 02 02 įsakymą Nr. 2.3-629-01 iš dalies – punktus 1, 3, 4.1, 4.3 ir prašė įpareigoti VAVA šioje dalyje sudaryti žemės sklypo Nr. 329 perleidimo nuosavybėn sutartį su G. N. (prijungta civilinė byla, Nr. 2-739-603-2006, t.I, b. l. 191 – 198). Šioje byloje ieškinys buvo grindžiamas būtent tuo, kad pareiškėjas įgijo teisę atkurti nuosavybės teisę, perduodant jam neatlygintinai būtent senelio O. B. naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą. Byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris pateiktas į prijungtą civilinę bylą. Tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 09 28 sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismo 2007 01 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8/2007 pasisakyta dėl Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio taikymo, dėl paveldėjimo teisinių santykių ir konkrečiai kaip tai atsiliepia teisei išpirkti asmeninio ūkio žemę. Priimtas sprendimas atmesti G. N. ieškinį, kadangi padaryta išvada, jog 2005 02 02 apskrities viršininko įsakymu teisėtai žemė parduodama G. B.. Teismas paaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 punktas numato, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai CK nustatyta tvarka. Konstatuojama, kad sklypu naudojosi mirusioji S. B., pagal testamentą šios žemės paveldėtojas yra jos sūnus G. B., todėl pagal Žemės reformos įstatymą jis turi teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo motinos naudotą asmeninio ūkio žemę. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 4 punktą (taip nurodyta sprendime) asmeninio ūkio žemės plotas gali būti patvirtinamas tik vienam šeimos nariui. Teismo sprendime pasisakyta ir dėl to, kad O. B. 1996 metų prašymas nesuteikia ieškovui teisės į ginčo objektą. Dėl pastarojo O. B. prašymo pastebėtina, kad sustabdytoje civilinėje byloje Nr. S2-313-603/2008, t. II, b. l. 42 yra notaro patvirtintas O. B. įgaliojimas, išduotas G. B. dėl to paties asmeninio ūkio žemės sklypo privatizavimo. Iš šio įgaliojimo turinio matyti, kad O. B. 1996 12 10 (po to, kai padavė prašymą dėl G. N. ) siekė pats privatizuoti šį žemės sklypą. Įgaliojimas buvo atšauktas 1996 12 16 (minėta civilinė byla, t. II, b. l. 121), tačiau keletą dienų jis galiojo ir svarbu tai, kad jis patvirtina, jog O. B. bet kada galėjo savo nuožiūra disponuoti naudojamu asmeninės žemės sklypu. Po jo mirties parduoti šį sklypą Vilniaus apskrities viršininko prašė jo sutuoktinė S. B., kuri po O. B. mirties priėmė palikimą (minėta civilinė byla, t. II, b. l. 44, 59, 61, t. III, b. l. 22, 40, 42), jai sklypas buvo matuojamas, nustatyta, kad tai sklypas Nr. 329 ir jis sudaro 2,00 ha (civilinė byla S2-313-603-2008, t. II, b.l. 209-211). Dėl nurodytų aplinkybių, be to ir dėl nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo, ir šioje byloje negalima teigti, kad formuojant G. N. nuosavybės teisių grąžinimui jo senelio asmeninio ūkio žemę, kokią nors teisinę reikšmę galėtų turėti O. B. 1996 05 28 prašymas. Minėtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2006 09 28 sprendimas paneigė G. N. teisę į asmeninio ūkio žemės sklypą, kurį leista privatizuoti (išpirkti) G. B., t. y. teismas pripažino G. B. teisę privatizuoti šį sklypą ir tuo pačiu paneigė G. N. pirmumo teisę į šį sklypą kaip nuosavybės teisių atkūrimo objektą. Teismams nagrinėjant bylą, G. N. dar nebuvo atkurta nuosavybės teisė, pareiškėjas ieškinį grindė būtent šios teisės realizavimu, o priėmus minėtą teismo sprendimą, nuosavybės teisių atkūrimas į pareiškėjo nurodomą sklypą tapo negalimas, nes teismas jau pripažino teisę į šį sklypą kitam asmeniui.

Tačiau antra vertus, V. N. taip pat ginčija 2005 02 02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-629-01. Byla sustabdyta, taigi joje nepriimtas galutinis sprendimas. Svarbu tai, kad V. N. šį įsakymą ginčija visai kitu pagrindu, kuris niekaip nesusijęs su pareiškėjo šioje byloje G. N. teisės atkurti nuosavybės teisę realizavimu. V. N. ginčija S. B. testamentą ta prasme, kad mirusioji negalėjo palikti savo sūnui G. B. tokios turtinės teisės – išpirkti asmeninio ūkio žemės sklypą, o iš to seka, kad teisė naudoti šį sklypą turi pereiti visiems įpėdiniams lygiomis dalimis, neatsižvelgiant į tai, kad V. N. tokio reikalavimo civilinėje byloje atsisakė. Taigi, kaip bebūtų išspręsta prie šios bylos prijungtoji civilinė byla, sprendimas nesudarys tiesioginės galimybės G. N. pretenduoti atkurti nuosavybės teisę asmeninio ūkio žemės sklype, nes jis nėra S. B. įpėdinis, o taip pat dėl to, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, patvirtinantis G. B. teisę išpirkti šį sklypą iš valstybės, paneigiant G. N. teisę atkurti nuosavybės teisę, gaunant šį sklypą neatlygintinai. Jeigu įsakymas bus panaikintas, toliau ginčas dėl šios žemės privatizavimo (kaip asmeninio ūkio žemės išpirkimo) teisės vyks tarp tų asmenų, kurie buvo pripažinti mirusios S. B. įpėdiniais (tai 4 jos vaikai, tame tarpe V. N. ir G. B., jie jau priėmė palikimą). Atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad įpėdinių turtinės teisės realizavimas, išperkant jų tėvų naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą, visiškai nesusijęs su kokiu nors nuosavybės teisių atkūrimu į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Įpėdiniai nėra pateikę jokių prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jokių išvadų dėl žemės perkėlimo, nėra jokių duomenų, kad ginčo sklypas kada nors natūra priklausė B. giminei. Darydamas tokią išvadą teismas remiasi visa bylos medžiaga ir vadovaujasi jau minėtu Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu. V. N. ieškinio reikalavimai niekaip nesusiję su piliečių nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų taikymu. Bylos ir prijungtos bylos medžiagoje yra klaidinančių nuorodų į tai, kad S. B. įpėdiniai taip pat siekia atkurti nuosavybės teises (pvz. LR Seimo kontrolieriaus 2004 10 25 pažymoje „Dėl pilietės V. N. skundų ištyrimo“, 8.4 punktas, civilinė byla Nr. 2S-313-603-2008, t. V, b. l. 131). Taip pat tokią nuomonę galima susidaryti ir iš skundžiamo 2008 03 05 įsakymo Nr. 2.3-2347-(01) 1.2 punkto, kuriame sakoma kad S. B. asmeninio ūkio žemės sklypą gali gauti neatlygintinai. Neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti suteikimas tik tuo atveju, jeigu toje vietoje buvo buvusio savininko žemė, t. y. natūra, arba kai asmuo turi teisę į ne mažesnio dydžio žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimą. Minėtose bylose nėra jokių duomenų, kad S. B. ar jos įpėdiniai turėtų kokią nors teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Ji galėjo pretenduoti ir pretendavo tik į asmeninio ūkio žemės sklypo išpirkimą (privatizavimą). Dėl šio įsakymo teisėtumo bus pasisakyta atskirai. Dėl 2000 09 25 įsakymo Nr. 3265-41 reikšmės šiuose santykiuose taip pat bus pasisakyta atskirai.

III. Išvada dėl pareiškėjo G. N. reikalavimo įpareigoti VAVA įteisinti jam nuosavybės teisę į 2000 09 28 VAVA įsakymu Nr. 3265-41 jam suprojektuotą sklypą.

Vienas pareiškėjo reikalavimų yra reikalavimas įpareigoti VAVA įteisinti jam nuosavybės teisę į 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotą ir paženklintą žemės sklypą Nr. 427 per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. prašymas atkurti nuosavybės teisę perduodant neatlygintinai asmeninio ūkio žemės sklypą vietoje pareiškėjo tėvui priklausiusios teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, perkeltoji teisė į sklypą, kurio plotas 1,97 ha. Atsižvelgdamas į aprašytas pirmiau faktines aplinkybes teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu Vilniaus apskrities viršininko 2005 02 02 įsakymas Nr. 2.3-629-01 galioja, o šio įsakymo galiojimas neleidžia pripažinti pareiškėjui teisės į nuosavybės teisių atkūrimą 2000 09 25 įsakymo Nr. 3265-41 pagrindu. Netgi 2005 m. įsakymo panaikinimas dėl įpėdinių ginčo neleis pareiškėjui atkurti nuosavybės teisės minėtame sklype, nes pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnį tokio sklypo naudojimą paveldi įpėdiniai, o dėl to jie įgyja ir teisę tokį sklypą privatizuoti.

Taigi 2005 m. įsakymo galiojimas yra kliūtis įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į jo nurodomą sklypą.

Tačiau ne tik minėto 2005 m. VAVA įsakymo galiojimas trukdo tenkinti pareiškėjo 2-ą reikalavimą.

Niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų neneigia to fakto, kad G. N. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 1998 07 31 išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 32. Šioje išvadoje pasakyta, kad G. N. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 1,97 ha žemės, kad išvada persiunčiama į Vilniaus apskritį, Vilniaus rajoną, Trakų Vokės seniūniją (civilinė byla Nr. S2-313-603-2008, t. I, b. l. 90). Ši išvada plačiai aprašyta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 09 28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-122-96/2006 (minėta civilinė byla, t. I, b.l. 191-193).

Taigi ši išvada buvo pagrindas pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal šį procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, toks procesas buvo pradėtas ir jis vyksta. Tai patvirtina Vilniaus apskrities viršininko 2006 12 01 įsakymas Nr. 2.3-11725-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 12 20 įsakymo Nr. 5839-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ (t. II, b. l. 73-101). Šis įsakymas priimtas dar galiojant 2000 09 25 įsakymui Nr. 3265-41, tačiau taip pat galiojant ir 2005 02 02 įsakymui, suteikiančiam teisę G. B. išpirkti jo tėvo ir motinos naudotą asmeninio ūkio žemės sklypą. Šiuo įsakymu pradedamas Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas. Šis įsakymas turi priedus, tame tarpe yra priedas – patikslintas pretendentų sąrašas. Šiame sąraše 14 numeriu įrašytas G. N., 1998 11 04 pateikęs išvadą, pretenduojantis į 1,97 ha plotą, eiliškumo grupė 9. Taigi, kol galioja šis įsakymas, G. N. turi būti formuojamas sklypas nuosavybės teisių atkūrimui suteikiant lygiavertį sklypą. Žemės reformuos žemėtvarkos projekto rengimas yra vienas iš privalomų veiksmų tam, kad būtų atkuriama nuosavybės teisė. Tai numato LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 105 ir 111 punktų nuostatos, Žemės reformos įstatymo nuostatos. Pareiškėjas teismui pateikė VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Trakų Vokės žemėtvarkos specialistės seniūnijoje 2005 04 04 raštą Nr. 09-30 (t. II, b. l. 111), iš kurio galima spręsti, kad jis teikė kažkokį 2005 03 03 prašymą Nr. 08-74, kuriuo prašė laikyti negaliojančiu 2004 10 18 prašymą Nr. 08-05-349. Galimai, pareiškėjas, kaip jis ir teigia, teikė prašymą, kad jis atsisako nuo sklypo formavimo kitoje vietoje, tačiau jau iš pareiškėjo pateikto rašto turinio matyti, kad į jo prašymą nebuvo atsižvelgta, tuo tarpu pareiškėjas daugiau jokių veiksmų dėl sklypo formavimo žemėtvarkos projekto papildyme sustabdymo nesiėmė, todėl procesas, kaip minėta pirmiau, vyksta ir toliau. Kadangi šioje byloje nesvarstomas VAVA 2006 12 01 įsakymo Nr. 11725-41 teisėtumas, tai neturi teisinės reikšmės ir ta aplinkybė, ar pareiškėjas atsiėmė savo prašymą dėl sklypo formavimo, nes įsakymu patvirtinama, kad sklypas pareiškėjui bus formuojamas.

Taigi aptartas 2006 m. VAVA įsakymas taip pat yra kliūtimi tenkinti pareiškėjo reikalavimą suteikti jam senelio O. B. asmeninio ūkio žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai.

IV. Dėl G. N. reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 05 įsakymą Nr. 2.3-2347-(01), kuriuo patikslintas 2000 09 25 įsakymas Nr. 3265-41.

Tam, kad teismas galėtų įvertinti skundžiamo 2008 m. įsakymo teisėtumą, būtina ištirti 2000 09 25 įsakymo turinį, reikšmę, būtina nustatyti, ar šiuo įsakymu patvirtintos kokios nors pareiškėjui priklausančios teisės, t. y. reikia nustatyti, ar įsakymas sukėlė ar galėjo sukelti pareiškėjui teisinius padarinius. Tai reikšminga Viešojo administravimo įstatymo požiūriu, nes šis įstatymas draudžia viešojo administravimo institucijai pačiai pakeisti savo priimtą individualų administracinį aktą. Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami tik administracinių ginčų komisijai ar teismui, o 35 straipsnyje leidžiama taisyti skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas.

2000 09 25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame teigiama, kad juo suformuotos sklypų ribos bei nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šiuo įsakymu duodamas pavedimas VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui ir Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Nurodoma, kad šio įsakymo priedas yra jame nurodyti žemėtvarkos projektai. Taigi įsakyme nieko nepasakyta apie pretendentų sąrašų tvirtinimą. Dėl to būtina išsiaiškinti, kas sudaro žemės reformos žemėtvarkos projektą. Taikytini teisės aktai, galioję šio įsakymo priėmimo metu.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas eiliškumas tiek atkuriant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tiek žemės sklypų pardavimo eilės tvarka. Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi metodinis vadovavimas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo procesui pavestas Žemėtvarkos ir teisės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kas gali būti žemėtvarkos projektų rengėjais ir, kad parengti projektus užsako apskričių viršininkai.

Vadovaudamasi minėtomis įstatymo nuostatomis Vyriausybė 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 patvirtino Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarką. Šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos tvarkos nuostatos suponuoja, kad iki žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios surinkti piliečių prašymai, tame tarpe ir perduoti žemę neatlygintinai, šio projekto rengimo metu tenkinami jiems projektuojant sklypus. Tačiau, jeigu projekto rengimo metu gauti papildomi prašymai ir dar yra laisvos žemės, sudaromas piliečių sąrašas, kurį tvirtina apskrities viršininkas. Kadangi šioje tvarkoje numatyta, kad sklypai projektuojami konkretiems piliečiams, laikytina, kad tokių piliečių sąrašas yra sudėtine projekto dalimi. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas išvadą dėl žemės perkėlimo pateikė 1998 11 04 (2006 m. įsakymo priede taip nurodyta), prie 2000 09 25 įsakymo Nr. 3265-41 nėra kito įsakymo, kuriuo būtų patvirtintas papildomai prašymus padavusių asmenų sąrašas (Nutarimu Nr. 385 patvirtintos tvarkos 5 punktas), tai reiškia, kad G. N. sklypas buvo formuojamas žemėtvarkos projekte, o šio projekto patvirtinimas sukelia jam teisines pasekmes.

Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 04 23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 5 punkte nustatyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint šiame punkte išvardinamą rajono žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą, tame tarpe asmeninio ūkio naudotojų sąrašus ir pretendentų prašymus, bei prie jų pridedamus dokumentus. Pagal 9 Metodikos punktą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas susideda iš tam tikrų stadijų, 9.7 punkte pasakyta – projekto baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas. Pagal šią Metodiką buvo numatyti projekto rengimo ypatumai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje. Nors šioje byloje 2000 09 25 VAVA įsakymas neginčijamas, tačiau pastebėtina, kad iš visos šio įsakymo rengimo medžiagos, kuri yra tiek prijungtoje civilinėje byloje, tiek administracinėje byloje, negalima teigti, kad dėl šiuo atveju projektuojamo asmeninio ūkio sklypo būtų nuosekliai laikomasi Metodikos reikalavimų, nustatytų 46-53 punktuose. Dėl to šiuo atveju asmeninio ūkio žemė ir buvo suprojektuota ne jos naudotojui, bet kitam asmeniui, kas prieštarauja nurodytiems Metodikos punktams.

Iš Metodikos nuostatų taip pat akivaizdu, kad projekte sklypai projektuojami konkretiems pretendentams. Šiuo atveju pretendentai yra nurodyti žiniaraščiuose (t. I, b.l. 57-102), viename jų 10 numeriu pažymėtas G. N. (t. I, b. l. 67), nurodoma, kad sklypo Nr. 427, plotas 1,97 ha, ribos suderintos 2000 08 22.

Pastebėtina, kad niekas iš bylos dalyvių neneigia, kad sklypas 427 yra tas pats sklypas, kuris vėliau pakeistu Nr. 329 minimas VAVA 2005 02 02 įsakyme Nr. 2.3-629-01 kaip 2,00 ha sklypas parduodamas G. B.. To paties sklypo ribas vėliau derino S. B., todėl pasikeitė jo plotas. Tai matyti iš Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 2002 06 16 akto ir sklypo abriso (civilinė byla Nr. S2-313-603/2008, t. II, b. l. 209, 210, 211). Iš šios bylos ir prijungtos civilinės bylos duomenų matyti, kad O. B. buvo suteiktas būtent 2,00 ha asmeninio ūkio sklypas. Dėl sklypo ploto vėl matomas prieštaravimas, nes pagal 2000 09 25 galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 7 dalį turint teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį žemės sklypą (šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę į 1,97 ha), negu naudoja asmeniniam ūkiui, naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas iš viso nenaudojo asmeninio ūkio žemės sklypo, šis sklypas nebuvo įtrauktas į laisvos žemės fondą ir jis buvo 2,00 ha dydžio, tuo tarpu pareiškėjas turėjo teisę į 1,97 ha dydžio sklypą.

Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir faktinių aplinkybių daroma išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjui į šiuo metu suformuotą 2,00 ha žemės sklypą, naudotą asmeniniam ūkiui, būtų neteisėtas ne vien dėl to, kad jis nebuvo šio sklypo naudotojas ir nėra įpėdinis pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, bet ir dėl to, kad sklypas buvo formuojamas nepaisant Metodikos reikalavimų. Toks sklypas, kokį nurodo pareiškėjas – Nr. 427, 1,97 ha ploto šiuo metu neegzistuoja, nes 2005 02 02 įsakymu Nr. 2.3-629-01 jo vietoje suformuotas 2,00 ha žemės sklypas Nr. 329.

Antra vertus, taip pat daroma išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 03 05 įsakymas Nr. 2347-(01), kuriuo iš esmės buvo pakeistas, o ne patikslintas 2000 09 25 įsakymas Nr. 3265-41 ir G. N. išbrauktas iš pretendentų sąrašo, įrašant mirusią S. B., yra neteisėtas, todėl naikintinas. Šis įsakymas neteisėtas ne tik dėl to, kad juo taisyta ne techninė klaida, o atimtos pirmiau suteiktos teisės G. N.. Įsakymas neteisėtas dar ir todėl, kad žemė įrašoma mirusios S. B. vardu bei nurodant, kad 2,00 ha plotas jai bus duodamas neatlygintinai kaip asmeninio ūkio žemė. S. B. iki 2000 09 25 įsakymo priėmimo nebuvo kreipusis į VAVA nei dėl asmeninio ūkio žemės išpirkimo, nei dėl nuosavybės teisių atkūrimo kokiu nors būdu. Be to ši žemė jai niekaip negali būti duodama neatlygintinai, nes asmeninio ūkio žemė gali būti tik išperkama, ką ir patvirtina 2005 02 02 įsakymas Nr. 2.3-629-01, suteikiantis teisę šią žemę išpirkti G. B., o tai reiškia, kad žemė turi būti išperkama ne mirusios vardu. Taip pat pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio, galiojančio šiuo metu ir galiojusio 2008 03 05, 10 dalį, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paminėtoji teisė yra turtinė teisė, todėl ji ir paveldima CK nustatyta tvarka, tačiau dėl paveldėjimo yra ginčas, kurį spręs bendros kompetencijos teismas. Šiuo metu jau nėra normos, kad žemė gali būti privatizuojama tik vieno šeimos nario, tačiau šiame ginče yra ir S. B. testamentas, dėl kurio bus sprendžiama teisme. Asmeninio ūkio žemė patvirtinama tik vienam šeimos nariui kitu atveju, t. y. pagal 15 straipsnio 4 dalį, t. y., kai neišliko dokumentai apie asmeninio ūkio žemės suteikimą, tačiau pagal šį įstatymą yra galimybė (15 straipsnio 2 dalis) patvirtinti, kad asmuo naudojosi asmeninio ūkio žeme. Taigi, 2008 03 05 nebuvo jokio pagrindo numatyti, kad asmeninio ūkio žemė bus suteikta neatlygintinai ir dar mirusios vardu. Mirusiojo vardu galimas tik nuosavybės teisių atkūrimas, o ne gyventojo naudotos asmeninio ūkio žemės privatizavimas.

Skundžiamas įsakymas naikinamas visa apimtimi, nes jis susijęs tik su G. N. pašalinimu iš ankstesnio žemėtvarkos projekto ir kito asmens jo vieton įrašymu. Šiuo įsakymu pažeidžiamos G. N. teisės. Įsakymas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Tačiau šio įsakymo panaikinimas nereiškia, kad G. N. galimas nuosavybės teisių atkūrimas pagal 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtintą žemėtvarkos projektą. Pirmiau jau pasakyta, kad nuosavybės teisių atkūrimas negalimas dėl 2005 02 02 ir 2006 12 01 minėtų įsakymų galiojimo. Taip pat 2000 09 25 įsakymas prieštarauja Žemės reformos įstatymo nuostatoms – pareiškėjui negali būti neatlygintinai suteiktas šiuo metu jau suformuotas 2,00 ha sklypas, o asmeninio ūkio žemė ir buvo būtent 2,00 ha dydžio, pareiškėjas nebuvo žemės naudotoju, be to, kaip minėta pirmiau, teismas jau pasisakė, kad pareiškėjas nėra ir įpėdinis, o tik įpėdiniai gali pretenduoti į mirusio asmens naudotą asmeninio ūkio žemę.

Nuosavybės teisių atkūrimo pagal LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą teisėtumo užtikrinimas yra apskričių viršininkų administracijos pareiga, todėl šiuo atveju VAVA galėtų kreiptis į institucijas, turinčias teisę ginti viešąjį interesą dėl 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41 patvirtinto žemėtvarkos projekto patikslinimo. Šioje byloje VAVA atstovas teigia, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, parengę ir pateikę tvirtinti žemėtvarkos projektą, kuriame numatyta neatlygintinai suteikti asmeniui žemės sklypą nuosavybės teise asmeninio ūkio žemėje nesant tam teisinio pagrindo, padarė klaidą. Ši klaida galėtų būti taisoma leistinais būdais. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnis ir 2000 metais numatė, kad pagal įstatymą suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui žemė yra valstybės išperkama, kas reiškia, kad ji piliečiams pagal šį įstatymą negrąžinama. Gi G. N. gina savo teisę gauti žemės sklypą neatlygintinai būtent pagal minėtą Atkūrimo įstatymą, o ne pagal Žemės reformos įstatymą.

Dėl visų išvardintų argumentų nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją įteisinti G. N. nuosavybės teisę į 2000 09 25 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3265-41 „Dėl žemės reformos projekto patvirtinimo Trakų Vokės, Vaidotų (d), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodžalių (d) ir Keturiasdešimties Totorių (d.), kaimų teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui“ patvirtintame žemės reformos ir žemėtvarkos projekte suprojektuotą ir paženklintą žemės sklypą Nr. 427 per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas teismui pateikė Pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 2000 Lt, tačiau prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepareiškė. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 2 d. ir 6 d. pareiškėjas turi teisę į išlaidų atlyginimą, nes jo skundas tenkintas iš dalies. Tačiau teismas išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia tik tuomet, kai dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų detaliu apskaičiavimu ir pagrindimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių teismas nesprendžia klausimo dėl išlaidų atlyginimo. Tai neužkerta kelio pareiškėjui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pareikšti įstatymo reikalavimus atitinkantį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 2.3-2347-(01) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus miesto Trakų Vokės, Vaidotų (d.), Dobrovolės, Guobų, Daniliškių, Vaidegių, Juodbalių (d.) ir Keturiasdešimties Totorių (d.) kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 09 25 įsakymu Nr. 3265-41, patikslinimo“.

Likusioje reikalavimų dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.