Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo – UADB (duomenys neskelbtini), atstovo J. S. apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ str., ji sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. neturtinei žalai atlyginti priteista : iš civilinio atsakovo – UADB (duomenys neskelbtini), 3000 Eur; iš nuteistojo R. V. – 3000 Eur.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. D. iš civilinio atsakovo – UADB (duomenys neskelbtini) priteista 887,31 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš nuteistojo R. V. priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. V. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo Z. D. ir automobilio (duomenys neskelbtini) keleivės R. S. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio (duomenys neskelbtini) keleivio D. S. sveikata, o būtent : 2015-08-21, apie 17⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 90 kilometre, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus – prieš pradėdamas lenkti priekyje ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, kirsdamas horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta iš priekio važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Z. D.; dėl to eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta Z. D. ir R. S. sveikata, nežymiai sutrikdyta D. S. sveikata.

Cituodamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 11 str. apeliantas pažymi, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 Eur dėl neturtinės žalos. Todėl atveju, jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo (LR CK 6.254 str. 2 d.). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė neturtinės žalos prievolę tarp apelianto ir nuteistojo, nes netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su 2000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajai R. S. atlyginimu iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo momento. Tvirtina, kad iš apelianto R. S. negalėjo būti priteista daugiau nei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi bendra šiuo įvykiu padaryta ir apeliantui tenkanti neturtinės žalos atlyginimo suma negali viršyti 5000 Eur.

Teismo posėdyje prokuroras prašė civilinio atsakovo atstovo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo gynėja advokatė paliko šį klausimą spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundu civilinis atsakovas ginčija jam bei nuteistajam priteistas atlyginti neturtinės žalos dalis. Tvirtina, kad tokiu būdu buvo pažeistas teisinis reguliavimas, kuriuo yra ribojamas civilinės atsakomybės draudikui tenkančios atlyginti neturtinės žalos dydis. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose bei patikrina ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Įstatymo 11 str. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų – 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Draudikas tik šioje Įstatymo nustatytoje nuostolių dalyje privalo prisiimti už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, lemtų teisės galiojimą atgal ir nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl jo nurodyta draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą (kasacinės nutartis Nr. 2K-52-942/2016).

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis nustatė, kad nukentėjusiosios R. S. prašoma priteisti 7900 Eur suma yra per didelė, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais ją sumažino iki 7000 Eur. Teismas teisingai pažymėjo, kad civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino 1000 Eur, tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies ir iš civilinio atsakovo papildomai priteisė dar 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokį pat neturtinės žalos dydį – 3000 Eur, teismas priteisė ir iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš dalies tenkino nukentėjusiojo Z. D. ieškinį ir iš civilinio atsakovo priteisė jam 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai išsamiai vertino byloje esančius duomenis, susijusius su neturtinės žalos, nukentėjusiajai R. S. atlyginimu. Ji bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad pareikštą 10000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ji mažino ta suma, kurią jai iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino civilinis atsakovas, t. y. 2100 Eur. Kad civilinis atsakovas šią neturtinės žalos dalį nukentėjusiajai R. S. iš tiesų išmokėjo patvirtina ir byloje esantys duomenys – civilinio atsakovo 2015-12-28, 2015-12-29 raštai dėl žalos atlyginimo, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai R. S. buvo pervesta 1000 Eur neturtinei ir 98,30 Eur turtinei žalai atlyginti (2 t., 20, 21 b. l.); civilinio atsakovo 2016-03-04 Nr. (duomenys neskelbtini) raštas dėl draudimo išmokos žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad draudimo kompanijai pateikus papildomus dokumentus, neturtinė žala dėl sužalojimų masto buvo vertinama pakartotinai, dėl ko nukentėjusiajai buvo numatyta artimiausiu metu pervesti papildomą 1000 Eur dydžio draudimo išmoką (2 t., 22 b. l.), papildomos 1000 Eur išmokos aktas (2 t., 75-76 b. l.). Reiškia, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisęs nukentėjusiajai R. S. iš civilinio atsakovo dar 3000 Eur, neįvertino, kad jai iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas jau buvo išmokėjęs 2000 Eur, bei kad kitam nukentėjusiajam Z. D. priteista 1000 Eur. Ši suma viršija numatytąją Įstatymo 11 str., todėl akivaizdu, kad apylinkės teismo išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. S. yra neteisinga. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas nukentėjusiajai R. S. iš civilinio atsakovo priteisiamą sumą sumažinant iki 2000 Eur (BPK 328 str. 4 p.).

Civilinis atsakovas apeliaciniu skundu visiškai nepagrįstai prašo iš nuteistojo R. V. nukentėjusiajai R. S. priteisti 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad civilinis atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, gali reikšti reikalavimus, susijusius tik su savo procesiniu statusu, t. y. reikšti reikalavimus dėl su juo susijusio civilinio ieškinio (BPK 110 str. 2 d. 6 p., 111 str. 2 d.). Prašydamas sunkinti nuteistojo teisinę padėtį (padidinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį) apeliantas akivaizdžiai viršija savo BPK numatytus įgalinimus. Be to, jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, jog nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti turėtų būti priteisti 7000 Eur. Būtent tokią sumą teismas pripažino teisinga ir sąžininga. Nukentėjusioji ir nuteistasis nuosprendžio neskundė – reiškia su šia suma jie sutinka. Reikalaudamas padidinti iš nuteistojo priteistą kompensaciją nukentėjusiajai iki 4000 Eur, civilinio atsakovo atstovas prašo šią sumą koreguoti, t. y. padidinti ją iki 8000 Eur. Kolegijos nuomone, tam nėra jokio pagrindo. Todėl šis apelianto reikalavimas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo atstovė advokatė R. Butnevičienė pateikė teismui prašymą priteisti valstybės naudai iš nuteisto 23,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 str. 2 d. 1 p., 12 str. 3 ir 5 p. ir 14 str. 5 d. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. „c“ p. numatyta, kad kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises : gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistojo teisės į gynybą dėl civilinio atsakovo pareikšto apeliacinio skundo negali būti ribojamos, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos metu yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis b/ byloje Nr. 1A-405/2014, kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Tokiu būdu, išieškoti iš nuteistojo aukščiau paminėtas proceso išlaidas pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., kolegija

NUTARIA:

2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai R. S. iš UADB (duomenys neskelbtini) priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 2000 (dviejų tūkstančių) Eur.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.