Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas 2001 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 5, 7, 8, 12, 13 punktus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė subendrina su Kretingos rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

2010 m. kovo 18 d. A. P. tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus.

Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teikime pataisos įstaigos direktorius nurodo, kad nuteistasis A. P. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas devynis kartus, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, pripažįsta, jog turi pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą, išreiškė norą dirbti, tačiau įdarbintas nebuvo, pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų nėra gavusi. Atlikus A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 55 balai. Nuo pirminio vertinimo rizika yra sumažėjusi nuo 64 iki 55 balų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė teikimą atmesti, o nuteistasis – tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkinamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo (2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą). 2019 m. kovo 21 d. įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir 97 straipsnių nuostatas, įtvirtindamas kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą, posėdžio metu išklausiusi nuteistąjį, pataisos namų atstovą, prokurorą, daro išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti teikimą ir pakeisti A. P. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

A. P. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, t. y. daugiau nei 20 metų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jis vedęs, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (lanko įvairius kursus, dalyvauja viktorinose ir kt.), taip pat dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. A. P. nepalaiko kriminalinės subkultūros ir nereiškia diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis skatintas devynis kartus. Kita vertus, dešimt kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, dėl ko buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau jos patvirtina, kad pataisos procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip galėtų būti. Įvertinus visą nuteistojo pataisos procesą, matyti, kad pirmuosius dešimt įkalinimo metų A. P. iš esmės visiškai nereagavo į jam taikomas poveikio priemones, jo interesai apsiribojo buitinių poreikių tenkinimu, o nuteistojo charakteryje buvo stebimi individualistiniai-egoistiniai polinkiai, materialinių vertybių ypatingas vertinimas, lengvabūdiškumas, dominuojantis choleriko temperamentas, ekstravertiškumas, įtarumas, lengvas pasidavimas kitų neigiamai įtakai (1 t., b. l. 143, 192, 2 t., b. l. 31, 72). Tam tikra pozityvi A. P. elgesio bei mąstymo korekcija stebima nuo 2009 m. Nuteistasis galiausiai pripažino savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nors savikritiškumo vis dar stokoja. A. P. bausmės atlikimo metu tapo ramesnis, rimtesnis, tačiau jam būdingas supaprastintas požiūris į pasaulį (2 t., b. l. 99). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Teisės pažeidėjas apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Iš esmės jis yra patenkintas tuo, kokia asmenybė yra. A. P. nėra socialiai atsiskyręs, sugeba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, turi draugų ir pažįstamų. Vis dėlto, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis lengvai pasiduoda neigiamai kitų asmenų įtakai, duomenų, kad teisės pažeidėjas siektų ugdyti savo valines savybes, konsultuotųsi su psichologais, bandytų atsiriboti nuo galimą neigiamą įtaką jam darančios aplinkos, pateiktoje medžiagoje nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad A. P. yra pasiryžęs pakeisti netinkamą savo gyvenimo stilių bei draugų ratą.

Nuo 2010 m. kovo mėn. nuteistasis, įvertinus jo elgesį įkalinimo įstaigoje, tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus. Vis dėlto, pataisos namuose nuteistasis nepasižymėjo išskirtinai pavyzdingu elgesiu. A. P. 2013 m. buvo baustas drausmine tvarka, nes naudojosi kompiuteriu miegui skirtu laiku, be to, jam priklausančio kompiuterio vidinėje laikmenoje buvo aptiktos bevielio ryšio modemo aktyvumo ataskaitų bylos, rodančios, kad minėtu kompiuteriu buvo naudotasi 2012 ir 2013 m. Kompiuteryje taip pat buvo aptikta įdiegta programinė įranga, kuri naikina kompiuterio naudojimo istoriją. A. P. padarytas drausminis nusižengimas buvo tęstinio pobūdžio, nuteistasis naudojosi draudžiamu daiktu, nepaisant to, jog sistemingai siekė kalinimo sąlygų sušvelninimo, t. y. buvo kreipęsis tiek dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, tiek dėl malonės suteikimo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis oficialiai stengiasi sudaryti tinkamai bausmę atliekančio asmens įvaizdį, tačiau realiai elgiasi pagal jam vienam priimtinas taisykles. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad 2015 m. A. P. badaudamas streikavo prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, jog trumpą bado akciją nuteistasis buvo surengęs ir 2008 m., vadinasi, bėgant metams jo nuostatos į problemų sprendimo būdus nesikeičia, t. y. A. P. renkasi neracionalius, kategoriškus bei kraštutinius savo įsitikinimų reiškimo būdus, kas šiuo metu neleidžia nustatyti jam terminuotos laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam yra priteistas 53 026 Lt (15 357,39 Eur) civilinis ieškinys, tačiau apie jo atlyginimą pateiktoje medžiagoje duomenų nėra. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų nėra gavusi, A. P. asmens byloje yra Lietuvos antstolių rūmų pateiktas raštas, jog antstolių žinioje nėra informacijos apie vykdomas vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš A. P.. Tuo pačiu pažymėta, kad Antstolių informacinėje sistemoje duomenys talpinami nuo 2003 m. sausio 1 d., kai buvo įvykdyta Teismo antstolių reforma. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nuteistojo teigimu, civilinį ieškinį jis yra pilnai padengęs, tačiau iki šiol jokie tai patvirtinantys dokumentai nei pataisos įstaigai, nei teismui nėra pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl vykdomųjų dokumentų jo vardu gavimo A. P. susidomėjo tik pastaraisiais metais, t. y. beveik dvidešimt metų nukentėjusiųjų patirta turtinė bei neturtinė žala bei šios žalos atlyginimas jo nedomino. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis geba prisiimti atsakomybę už savo neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius.

Nors A. P. darbinė motyvacija šiuo metu yra pakankamai teigiama, jis siekia įdarbinimo pataisos įstaigoje, tačiau tai daroma daugiau formaliais užklausimais dėl laisvų darbo vietų, nei realiais veiksmais, siekiant pozityvaus užimtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. yra ne kartą išaiškinta, kad į tam tikras pareigybes nuteistieji į darbą priimami atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, nustatytą darbingumą ir kt. Tuo tarpu nuteistasis, nors pataisos namuose ir įgijo vidurinį išsilavinimą, tačiau jokio konkretaus amato išmokti neišreiškė noro. Iki įkalinimo A. P. buvo įgijęs virėjo specialybę, tačiau paklausesnės specialybės įgyti nesiekė, nors sistemingai prašėsi būti priimamas dirbti į ūkio skyrių. Taigi, nuteistasis vis dar nesuvokia, kokių gebėjimų bei įgūdžių reikia, norint kokybiškai atlikti konkretų darbą. Pažymėtina, jog nuteistasis apskritai neturi jokios darbinės patirties, kadangi nusikalto būdamas jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), todėl iki suėmimo nebuvo dirbęs, kuo užsiimti galėtų būdamas laisvėje, A. P. jokių konkrečių planų neturi. Menkos įsidarbinimo galimybės sąlygoja pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjimą, kas didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi A. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie didina nusikalstamumo riziką, tai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas, siekiant materialinės gerovės). Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek ir elgesį paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija minėtų aktyvių pastangų nenustatė. Nors A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu sumažėjo nuo 64 iki 55 balų pagal OASys metodiką, tačiau ši rizika vis dar išlieka vidutinė, o daugiau nei pusė nustatytųjų balų (35 balai) yra dinaminiai, t. y. nuteistasis juos dar gali koreguoti savo pavyzdingu elgesiu.

Įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam keisti bausmės rūšį. Įstatyme nustatytas minėtas bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (ar bent jau didesnę bausmės atlikimo dalį) buvo iš esmės nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis, t. y. terminuotas, bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis (kiek daugiau nei 20 metų), atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam A. P. paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, aukščiau nurodytų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesant pagrindo nuteistojo elgesio korekcijos laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje atliekant bausmę laikyti žymia, šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog A. P. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistajam A. P. (A. P.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.