- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-28
- Bylos Nr.
- 1-1026-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- J. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V., nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 23 d. būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, ir to paties įstatymo 17 straipsnio nuostatą, pagal kurią finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.): netvarkė (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos, t. y. nesudarė apskaitos registrų (turto, piniginių lėšų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų apskaitos), dėl ko negalima visiškai nustatyti(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d.
Teisiamojo posėdžio metu J. V. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. (duomenys neskelbtini) direktoriumi jis buvo nuo 2005 m. iki 2010 m. sausio 26 d. Iki tol jis kartu su A. S. buvo įmonės akcininkais. 2010 m. sausio mėn. jis pardavė savo turėtas akcijas A. S.. Visą laiką (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats, tik kai reikėdavo sutvarkyti metinę finansinę atskaitomybę, jis pasamdydavo buhalterę, kuri padėdavo parengti metinę ataskaitą. Kadangi įmonėje sandorių buvo mažai, tai buhalterinę apskaitą sutvarkydavo jis pats. 2008-2009 metų krizės metu įmonė praktiškai savo veiklą nutraukė. Jis net nepagalvojo, kad reikia tvarkyti įmonės dokumentus, kai įmonė nevykdė veiklos. Dabar jis supranta, kad jis turėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Buhalterinio išsilavinimo jis neturi, jis yra įgijęs inžinerinį išsilavinimą. Jis negavo jokių pranešimų nei iš Sodros, nei iš mokesčių inspekcijos. Nuo 2008 m. pradžios įmonė veiklos nevykdė, todėl ir buhalterinė apskaita tvarkoma nebuvo. Įmonėje samdyto buhalterio nuo šio laikotarpio taip pat nebuvo, todėl buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma. 2015-2016 metais buvo vienas sandoris: (duomenys neskelbtini) nuo 2008 metų buvo skolingas jo vadovaujamai įmonei, todėl (duomenys neskelbtini)už skolas perdavė jo vadovaujamai įmonei butą. Pinigai už butą nebuvo mokėti. Minėtą butą jo vadovaujama po mėnesio pardavė. Už butą gautais pinigais jo vadovaujama įmonė atsiskaitė su akcininkais, padengė skolas.
Pagarsinus J. V. parodymus (T. 1, b. l. 104-105), pastarasis parodė, kad jis patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Įmonės apskaitos dokumentų jis neišsaugojo dėl statybų, jis šešis kartus keitė gyvenamąją vietą, dokumentai galėjo ir pasimesti. Daug dokumentų, kurie buvo vėliau pas jį, jis neranda. Jis buvo įsitikinęs, kad įmonės veikla baigta. Kiek laiko reikia saugoti įmonės apskaitos dokumentus, jis nežinojo. Jis blogai vertina savo elgesį. Dabar jis samdo buhalterius, konsultuojasi su juristais, advokatais, kad viskas įmonėje būtų teisingai tvarkoma. Jis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį žmonos atsakomybei. Jo žmona pareiginga, atsakinga, kruopšti. Jam jo žmona yra didelis autoritetas.
Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad jis yra(duomenys neskelbtini) bankroto administratorius. Šiomis dienomis bus prašoma(duomenys neskelbtini) išregistruoti iš įmonių registro. Įmonės vadovui įteikiamas lapas, kuriame nurodoma, kad įmonės vadovas parodytų savo įmonės turtą, perduotų turtą, dokumentus, atleistų darbuotojus, jeigu tokie yra. Įmonės vadovas perdavė jam ne visus dokumentus, t. y. perdavė antspaudą, įmonės įstatus, registracijos pažymėjimą. Buhalterinių dokumentų įmonės vadovas jam neperdavė. Kokias ūkines, komercines operacijas vykdė (duomenys neskelbtini), jis nežino, nes jis neturi jokių dokumentų, turi tik vieną išrašą iš banko.
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini)direktoriumi buvo nuo 2005 metų iki 2010 m. sausio 26 d. Iki tol jis kartu su A. S. buvo įmonės akcininkai, turėjo po 50 procentų akcijų. Jis neprisimena, kada tiksliai, apie 2010 m. sausio mėnesį, jis pardavė savo turėtas akcijas A. S.. 2010 m. sausio 26 d. akcininkų susirinkimo metu jis buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Kodėl apie akcininkų pasikeitimą ir direktoriaus atleidimą naujasis akcininkas nepranešė Registrų centrui, jis nežino. Visą jo darbo laiką (duomenys neskelbtini) t. y. nuo 2005 m. iki 2010 m. sausio 26 d. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė jis pats, tik kai reikėdavo sutvarkyti metinę finansinę atskaitomybę jis pasamdydavo buhalterę, kuri jam padėdavo parengti atskaitomybes. Pastarąsias Registrų centrui teikė jis. Buhalterinio išsilavinimo jis neturi, jis turi inžinerinį išsilavinimą. Kadangi įmonėje sandorių buvo mažai, buhalterinę apskaitą sutvarkydavo jis pats. Atlyginimus jis paskaičiuodavo naudodamasis buhalterine programa. Visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas jį namuose, esančiuose Savanorių pr. 25A, Vilniuje. Pardavęs įmonės akcijas visus turėtus buhalterinės apskaitos dokumentus jis perdavė A. S.. Dokumentų perdavimą patvirtinantis dokumentas surašytas nebuvo. Kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė, finansinės atskaitomybės Registrų centrui teikiamos nebuvo, paskutinė pateikta finansinė atskaitomybė buvo už 2007 metus. Vėliau, nuo 2008 m. pradžios, kadangi įmonė veiklos nevykdė, tai ir buhalterinė apskaita tvarkoma nebuvo, įmonėje pasamdyto buhalterio nuo šio laikotarpio taip pat nebuvo. Kadangi buhalterinė apskaita nebuvo vedama, tai ir A. S. jis perdavė dokumentus, kuriuos turėjo, t. y. iki 2008 m., vėlesnių dokumentų A. S. perduota nebuvo, nes dokumentų tiesiog nėra. Kadangi Registrų centrui nebuvo pranešta apie direktoriaus pasikeitimą, jis mano, kad jis taip ir liko faktinis (duomenys neskelbtini) direktorius. 2014 m. (duomenys neskelbtini)vardu buvo vykdomas vienas sandoris, t. y. įmonės vardu buvo nupirktas butas su palėpės dalimi, parduotas buvo tik butas. Už butą buvo pilnai atsiskaityta, tačiau šis sandoris taip pat nebuvo įformintas įmonėje buhalterinės apskaitos dokumentais. Kadangi įmonės buhalterinės apskaitos jis netvarkė nuo 2008 metų, jis neturi ir jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų už šį laikotarpį, todėl jis ir negalėjo minėtų dokumentų perduoti bankroto administratoriui. Šiuo metu jis turi pasiėmęs iš A. S. (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jis buvo A. S. perdavęs parduodamas savo dalį (duomenys neskelbtini)akcijų. A. S. daugiau jokių įmonės dokumentų neturi. Jis supranta, kad yra atsakingas už tai, kad netvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos (T. 1, b. l. 104-105).
Ikiteisminio tyrimo metu S. G. parodė, kad 2014 m. spalio mėn. jis iš(duomenys neskelbtini) įsigijo butą, sudarydamas pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią minėtai įmonei buvo sumokėta sutartyje numatyta suma, taip pat sutartyje buvo numatyta, kad įsigytas butas bus įrengtas pardavėjo. Buto įrengimo darbai iš dalies buvo pradėti vykdyti, tačiau jie buvo vykdomi nekokybiškai ir vėluojant. Vėliau šie darbai sustojo ir įsigyto buto niekas neįrenginėjo. Jis kreipėsi į buto pardavėją-(duomenys neskelbtini) direktorių J. V., pastarasis nurodė, kad trūkstant darbininkų įmonėje jis šių darbų atlikti negali, taip pat nurodė, kad šie darbai atidedami neribotam terminui. Šis pokalbis- derybos vyko po sutarties įvykdymo termino. Taip pat J. V. siūlė jam pačiam susirasti darbininkus, kad jam įrengtų butą, tačiau už darbininkų darbą norėjo mokėti nepagrįstai mažą atlygį, todėl jis darbininkų neieškojo (T. 1, b. l. 79).
Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. parodė, kad nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2007 m. sausio 10 d. ji dirbo (duomenys neskelbtini)buhaltere. Įmonės ofisas buvo Alberto Goštauto gatvėje, Vilniuje, pastato numerio ji neprisimena. Patalpos buvo nuomojamos. Jai pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini)direktore buvo E. P., po to direktoriumi tapo J. V.. Kiek ji atsimena, nuo to laiko, kai įmonės direktoriumi tapo J. V., įmonė jokios veiklos nebevykdė, todėl ir buhalterinės apskaitos dokumentų praktiškai nebuvo. Jei ji gerai prisimena, metines finansines atskaitomybes ji padarė tik už 2005 ir 2006 metus, už 2007 metus jau nebedarė, kadangi sausio mėnesį ji išėjo iš darbo. Kas teikė (duomenys neskelbtini) finansines atskaitomybes už 2007 metus, ji nežino. Jei ji gerai prisimena, jai skambino kažkokia moteris pasiklausti dėl kažkokių dokumentų, susijusių su buhalterine apskaita, bet kas konkrečiai skambino ir dėl ko, ji neprisimena. Per visą jos darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini)buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, ji vedė visus registrus, pastarieji buvo atspausdinti ir susegti į segtuvus. Kadangi įmonė jokios veiklos nevykdė, buhalterinių dokumentų buvo labai nedaug. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkingi. Išeidama iš darbo visus buhalterinius dokumentus ji perdavė (duomenys neskelbtini)direktoriui J. V.. Kur vyko dokumentų perdavimas, ji neprisimena. Priėmimo- perdavimo aktas surašytas nebuvo. Ar vėliau (duomenys neskelbtini)buvo buhalterė, ji nežino. Jei ji gerai prisimena, būdavo mokėjimai už nuomojamas ofiso patalpas ir išlaidos už kurą, daugiau jokių įmonės sandorių ji neprisimena, pajamų taip pat jokių nebuvo. Kas atlikdavo mokėjimus, ji nežino, ji jokių mokėjimų nėra atlikusi. Kur šiuo metu gali būti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, ji nežino, pastaruosius ji atidavė direktoriui J. V. (T. 1, b. l. 82-83).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2016 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismas jį paskyrė (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriumi. 2016 m. vasario 15 d. jis buvusiam (duomenys neskelbtini) direktoriui J. V. įteikė 2016 m. vasario 9 d. administratoriaus įsakymą Nr. 1. Įsakymas J. V. buvo įteiktas 2016 m. vasario 9 d. dieną patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Įteikiant šį įsakymą dalyvavo jų įmonės darbuotoja S. Ž.. Antrąjį įsakymą J. V. jis įteikė tomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu adresu tą pačią dieną dalyvaujant S. Ž.. J. V. tomis pačiomis aplinkybėmis ir tą pačią dieną jis įteikė ir 2016 m. vasario 17 d. dienos raštą „Dėl administratoriui pateikiamų dokumentų“. 2016 m. kovo 14 d. J. V. jam į Kauną atvežė ir perdavė (duomenys neskelbtini)antspaudą, įstatų originalą ir registracijos pažymėjimą, apie tai buvo surašytas 2016 m. kovo 14 d. perdavimo- priėmimo aktas, perduodant šiuos daiktus niekas daugiau nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) buvęs direktorius J. V. jam įmonės dokumentų nežadėjo perduoti, motyvuodamas, kad šių neturi. Dėl (duomenys neskelbtini) dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir teismas J. V. skyrė 200 eurų baudą. Ar šią baudą J. V. sumokėjo, jis nežino. Iki šios dienos buvęs (duomenys neskelbtini) direktorius J. V. jam nėra perdavęs jokio įmonės turto ar įmonės dokumentų (T. 1, b. l. 92-94).
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis nuo pat (duomenys neskelbtini) įsteigimo buvo šios įmonės akcininkas, tik keitėsi jo turimų akcijų kiekis. Įmonėje jis niekada nedirbo, įmonės veikla jis nesidomėjo. 2010 m. sausio 26 d. jis iš J. V. nupirko (duomenys neskelbtini) akcijas ir J. V. akcininkų sutarimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Apie visus pasikeitimus VĮ „Registrų centras“ turėjo pranešti J. V., kodėl pastarasis to nepadarė, jis nežino. Po akcijų pirkimo- pardavimo sutarties jam jokie (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentai ir jokie kiti įmonės dokumentai perduoti nebuvo. Vėliau, 2010 m. kovo 2 d. buvo sudaryta nauja akcijų pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią visos akcijos buvo parduotos J. V.. Prie apklausos protokolo jis prideda 2010 m. kovo 2 d. Akcijų pirkimo- pardavimo sutarties kopiją. Kodėl apie šią sutartį nebuvo pranešta VĮ ,,Registrų centras“, jis nežino, tai turėjo padaryti J. V.. (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų jis niekada nėra turėjęs, nei anksčiau, nei šiuo metu. Visus dokumentus turėtų turėti (duomenys neskelbtini)akcininkas ir direktorius J. V. (T. 1, b. l. 96-97).
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. pateikė mėlynos spalvos segtuvą su(duomenys neskelbtini) dokumentais. (T. 1, b. l. 107-175).
Specialistas, apžiūrėjęs pateiktus(duomenys neskelbtini) dokumentus, nustatė, kad tarp dokumentų nėra laikotarpio nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 9 d. apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų bei finansinių ataskaitų rinkinių už 2005- 2006 metus, 2008- 2015 metus ir 2016 m. vasario 9 d. Juridinių asmenų registro duomenimis(duomenys neskelbtini) pateikė VĮ „Registrų centras“ tik 2005- 2007 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, dėl to nustatyti, ar(duomenys neskelbtini) pateikė teisingus finansinės atskaitomybės duomenis už 2005- 2007 metus, nustatyti, ar apskaitoje buvo apskaitytas ir kaip buvo apskaitytas darbo užmokestis (pranešimai Sodrai), banke vykdytos finansinės operacijos (2008 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 06061133- 25 000 Lt, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), ar buvo iš I. N. gauta 80 000 Lt paskola, jei buvo gauta, tai nustatyti, ar paskola buvo apskaityta, kaip apskaityta ir kaip panaudota (2008 m. kovo 21 d. paskolos sutartis Nr. 3), nėra galimybės. Juridinių asmenų registro duomenimis(duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2008- 2015 metus. J. V. apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini)direktoriumi buvau nuo 2005 m. iki 2010 m. sausio 26 d. <...> 2014 m. įmonės (duomenys neskelbtini) vardu buvo vykdomas vienas sandoris, t. y. buvo įmonės vardu nupirktas butas su palėpės dalimi ir parduotas buvo tik butas. Tačiau šis sandoris taip pat nebuvo įformintas įmonėje buhalterinės apskaitos dokumentais. Kadangi įmonės buhalterinės apskaitos nevedžiau nuo 2008 m. tai neturiu ir jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų už šį laikotarpį, todėl ir negalėjau jų perduoti bankroto administratoriui“. Specialistas pažymėjo, kad pagal apžiūrai pateiktus(duomenys neskelbtini) dokumentus 2008 m. ir 2009 m. pradžioje buvo skaičiuojamas darbo užmokestis (panešimai Sodrai); 2008 m. į(duomenys neskelbtini) turėtą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš I. N. buvo gauti 25 000 Lt (2008 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 06061133); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (laikotarpis nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) duomenimis(duomenys neskelbtini) pagal rangos sutartį iš M. B. gavo 90 000 Lt, pagal pirkimo pardavimo sutartį iš S. G. gavo 262 000 Lt, E. M. buvo grąžinta paskola 20 000 Lt, V. V. buvo grąžinta akcininko paskola 120 000 Lt, I. N. grąžinta paskola 2 000 Lt, J. V. už suvartotą elektrą sumokėta 16 000 Lt, taip pat banko kortele buvo išimami grynieji bei atliekami atsiskaitymai už pirkinius. Jeigu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. netvarkė buhalterinės apskaitos (nebuvo sudaromi apskaitos registrai (turto, piniginių lėšų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų apskaitos)),(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies nuostatos „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir to paties įstatymo 17 straipsnio nuostatos „Finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (galiojo iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) ir „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (galioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.). Dėl to būtų negalima visiškai nustatyti(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. Jeigu(duomenys neskelbtini) neišsaugojo laikotarpio nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 9 d. apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų,(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka <...>”.(duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikus ir neišsaugojus laikotarpio nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 9 d. buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų būtų negalima visiškai nustatyti(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2016 m. vasario 9 d. (T. 1, b. l. 42-44).
VĮ Registrų centras pateiktame 2017 m. spalio 6 d. rašte nurodyta, kad UAB ,,Estatas“ paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2007 metus (T. 1, b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad J. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- paties J. V., liudytojų S. G., A. S., V. S., E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūros protokolas- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad J. V., nuo 2006 m. sausio 11 d. iki 2016 m. vasario 23 d. būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius, ir to paties įstatymo 17 straipsnio nuostatą, pagal kurią finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) ir finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.): netvarkė (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos, t. y. nesudarė apskaitos registrų (turto, piniginių lėšų, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų apskaitos), dėl ko negalima visiškai nustatyti(duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 9 d.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
J. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suvokdamas, kad būtina tvarkyti teisės aktų reikalaujamą vadovaujamos įmonės buhalterinę apskaitą bei saugoti buhalterinius dokumentus, dėl nusikalstamo nerūpestingumo netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima visiškai nustatyti(duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taigi J. V. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu J. V. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį E. V. atsakomybei pagal laidavimą. Jis nurodė, kad E. V. yra jo sutuoktinė, ji jam yra autoritetas bei pavyzdys. Jie šneka dažnai, bendrauja, jis visada išklauso jos patarimų, mokymų. Po šio įvykio jie šnekėjo daug, jis išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai šneka.
Teisiamojo posėdžio metu E. V. paprašė perduoti J. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji nurodė, kad ji yra atsakinga, sąžininga, jie su J. V. santuokoje gyvena dvidešimt penkerius metus, jos santykiai su sutuoktiniu yra šilti, jie bendrauja daug, ji daro J. V. teigiamą įtaką, kalba, kokios galėjo būti pasekmės. J. V. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Ji žino, kad jis laikysis įstatymų, tikrai pasimokė. Ji pažada dėti į tai visas pastangas.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
J. V. padarė nusikalstamą veiką, prisiskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Šio baudžiamojo proceso metu civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo. J. V. nėra teistas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjama nusikalstama veika, jis yra dirbantis, taigi teismas mano, jog J. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja sutinka būti J. V. sutuoktinė E. V., kuri nėra teista, administracine tvarka nebausta. Teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, kad ji yra dirbanti pagal verslo liudijimą kosmetologe- manikiūrininke (duomenys neskelbtini). Pateiktoje darbovietės charakteristikoje ji yra charakterizuojama teigiamai. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats J. V., E. V. jam yra autoritetas, jis klauso E. V. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad E. V. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima sutuoktiniui J. V., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgus į tai, kad J. V. padarė neatsargų nusikaltimą, be to, baudžiamojo proceso metu jis atlygino savo veiksmais S. G. padarytą turtinę žalą, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas be užstato.
2018 m. sausio 30 d. nutarimu J. V. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 70-71), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
J. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos E. V. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. V. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti J. V. ir E. V., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti J. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.