Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-155-360/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-29
Bylos Nr.
1-155-360/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis
N. J.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Marius Navickas, Juozas Surblis
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-155-360/2011
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.; 2.1.14. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas,sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjui advokatui Juozui Surbliui,nukentėjusiajam N. J.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Mariui Navickui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2004-03-05 Telšių r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 3 d., paskirta bauda 5 MGL (625 Lt), vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2006-05-11 Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 253 str. 1 d., paskirta bauda 10 MGL (1250 Lt);

3) 2008-09-19 Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 3 d., paskirtas laisvės apribojimas 10 mėn. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 2 d., 65 str. 2 d., taikant visišką bausmių sudėjimo principą, paskirta bausmė subendrinta su 2006-05-11 Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės apribojimas 10 mėn., įpareigojant per 1 mėn., įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei nubaustas 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

4) 2010-01-13 Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 1 d., paskirtas laisvės apribojimas 12 mėn., įpareigojant dalyvauti pataisos inspekcijų organizuojamose socialinės reabilitacijos programose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2008-09-19 Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – bauda, ir paskirta galutinė 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti pataisos inspekcijų organizuojamose programose socialinės reabilitacijos programose ir 10 MGL dydžio bauda;

5) 2011-01-18 Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 201 str. 3 d., paskirta bauda 25 MGL (3250 Lt). Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d. ir 9 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2010-01-13 d., Plungės r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta 12 (dvylikos) mėnesių trukmės laisvės apribojimas, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti pataisos inspekcijų organizuojamose socialinės reabilitacijos programose ir bauda 35 MGL (4550 Lt). Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d., 2 p. c) p. p., viena arešto para prilyginta dviem laisvės apribojimo dienoms, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2010-10-22 d. iki 2011-01-18 d., bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, t. y.,

2010 m. gegužės 2 d., apie 23.00 val., pas V. V. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Plungės r., būdamas neblaivus (nustatytas 2.52 prom. girtumas), asmeninio pobūdžio konflikto metu su nukentėjusiuoju N. J., peiliu smogė N. J., vieną smūgį į krūtinės ląstos sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas pjautinę – durtinę kiauryminę žaizdą krūtinės ląstos kairėje, lydimą širdaplėvės bei širdies dešinio skilvelio kiaurinių pažeidimų, antro laipsnio šoku, taip N. J. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. gegužės mėn., nuvažiavo pas V. V. į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Svečiuose girtavo su A. Ž., A. B., kitų asmenų prisiminti negali. Trijų valandų laikotarpyje, išgėrė nemažai alkoholio ir jautėsi neblaivus. Nukentėjusysis ir kiti atvyko jau temstant. Jis, pas V. V., buvo atvažiavęs su dviračiu ir norėjo važiuoti namo, bet nutarė nusnausti. Snaudė ant kelmo, toje pačiame patalpoje, kur visi girtavo. Kažkuriuo momentu, nukentėjusysis jam užpylė ant galvos degtinės ir tuomet jie susikibo. Net nepamena, kaip rankoje atsirado peilis ir kaip jis juo įdūrė nukentėjusiajam. Kai pamatė, jog rankoje turi peilį, nukentėjusysis jau bėgo automobilio link. Kiti šaukė, kad jis peiliu sužalojo žmogų. Peilis buvo ne jo. Kadangi buvo pasimetęs, todėl peilį pasiėmė kaip įrodymą, kad policija neieškotų. Tuomet su dviračiu grįžo namo į Grumblių kaimą, esantį už trijų km. Kai atvažiavo policija, jis peilį atidavė pareigūnams. Suprato ką padarė ir policijai paaiškino, jog peiliu įdūrė nukentėjusiajam. Kodėl taip pasielgė nežino. Tikrai neketino ir nesiruošė to daryti. Viskas įvyko labai greitai per kelias sekundes. Po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju, klausė kaip jis jaučiasi. Su nukentėjusiuoju buvo pažįstami iš matymo, anksčiau konfliktų neturėjo. Mano, kad šis konfliktas įvyko dėl to, jog jam nukentėjusysis ant galvos užpylė degtinės. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Supranta, kad žalą reikia atlyginti, bet 40 tūkst. litų atlyginti neturi iš ko. Gyvena su mama, kuri yra II gr. invalidė. Su jais kartu gyvena močiutė, kuri nesikelia iš lovos ir moksleivė sesuo. Tėvas miręs, brolis gyvena atskirai. Taip pat turi keturių metų dukrą, kuri gyvena su mama. Sutinka, jog žalą reikia atlyginti ir Valstybinei ligonių kasai. Gailisi, kad sužalojo nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis N. J. parodė, jog buvo sužalotas V. V. sodyboje. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, įvykio aplinkybes atsimena. Tą vakarą, A. Ž. pakvietė juos į V. V. sodybą. Sutarė su A. T., broliu A. J. ir A. R. ten nuvykti. Nusipirko vieną 0,5 l. talpos butelį degtinės ir nuvyko į sodybą. Prieš tai, namuose taip pat vartojo alkoholį. Į sodybą nuvažiavo apie 22 val., ten jau buvo A. Ž., R. B., A. B. Jiems atvykus, kalbėjosi su juos pakvietusiu A. Ž. ir matė, kad R. B. elgėsi agresyviai, atrodė neblaivus. Su R. B. susikivirčijo vienas kitą keikdami necenzūriniais žodžiais. Vėliau, visi nuėjo į vidų, susėdo prie stalo ir gėrė alkoholį. Lauke liko tik A. R. R. B. sėdėjo jam už nugaros ant kelmo, snūduriavo ir su jais nebegėrė. Vėliau įvyko konfliktas, R. B. jį pradėjo keikti įvairias žodžiais, tuomet jis atsakė tuo pačiu. Visas konfliktas ėjo muštynių link, bet vėliau nurimo. Staiga, R. B. priėjęs iš nugaros, smogė jam peiliu į širdį. Jis R. B. sugriebė ir abu nugriuvo per slenkstį į koridorių. Tada išbėgo laukan. A. R. ir brolis įsodino jį į automobilį ir išvežė į ligoninę. Po įvykio, R. B. jau nebematė. Kiek pamena, tai jis jo nebesivijo, tačiau kiti teigė, jog dar jis kažko griebėsi. Priežastis, dėl ko įvyko konfliktas buvo tik žodžiai. Jis ant galvos R. B. nieko nepylė. Konfliktas žodžiais truko jau nuo jų atvažiavimo. Porą valandų vartojo alkoholį, o R. B. ieškojo konfliktų, kabinėjosi prie žodžių. Po įvykio, R. B. jo neatsiprašė. Prašo patenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti turtinei žalai atlyginti 1747 Lt, kadangi pirko vaistus, kuriuos po įvykio vartojo du mėnesius. Prie civilinio ieškinio pridėjo tai patvirtinančius pirkimo kvitus. Neturtinę žalą vertina 40 tūkst. Lt dėl sveikatos. Po įvykio sunkiai keliasi, jaučia silpnumą, širdies permušimus, yra nedarbingas. Yra pateikęs dokumentus invalidumui gauti.

Liudytojas A. J. parodė, kad įvykio dienos vakare, kai buvo sužalotas jo brolis N. J., A. Ž. pakviesti, jis su broliu bei A. T. ir A. R. nuvažiavo į V. V. sodybą. Ten sodyboje sutiko A. Ž., R. B. ir kitus. Matė, kad jie buvo neblaivūs. Jis pats tą dieną alkoholio nevartojo. Jiems atvykus į sodybą konflikto nebuvo, R. B. elgesys buvo normalus. Jis pats ilgai ten nebuvo, greitai išėjo. Viso įvykio nematė, kadangi sėdėjo automobilyje ir tik per langą matė brolį ir kitus girtaujančius. Jie girtavo apie valandą laiko. Belaukiant pamatė, jog išbėgo į lauką brolis ir nukrito ant žemės. Pribėgęs pamatė, kad broliui iš krūtinės bėga kraujas, tuomet su marškinėliais užspaudė jam žaizdą ir išvežė į ligoninę.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2010-05-02 vakare, pas jį į namus atvyko draugai A. J. su sugyventine R., A. Ž., R. B. Kiek vėliau, atvyko A. ir N. J. Visi atvykę gėrė alkoholinius gėrimus. Sėdint virtuvėje prie stalo, matė kaip vienas iš brolių pylė R. B. degtinę ant veido ir ant galvos. Matė, kad R. B. susinervino ir atsistojęs nuo kėdės išėjo praustis. Jis, tuo metu, nuėjo į kitą kambarį miegoti. Kaip R. B. sužalojo N. J. nematė.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykio vakarą, nuėjo pas krikšto tėvą V. V. Po kurio laiko, paskambino N. J. ir jie atvažiavo. Atsivežė degtinės ir sidro. Prieš tai, jis buvo gėręs alaus. Su N. J. yra pažįstami. Girtavo jis, A. T., N. J. ir A. B., buvo dar A. J., bet jis buvo tik iki įvykio. Pačio įvykio metu, jis buvo kitame kambaryje ir kai grįžo jau kambaryje nieko neberado. N. J. jau sėdo į automobilį. Geriant niekas nekonfliktavo, tačiau keikėsi visi. Matė, kad N. J., R. B. kažką užpylė, tačiau nežino ką. Konflikto metu, R. B. sėdėjo ant kelmo ir negėrė, o konfliktavo tik su N. J.

Liudytojas A. T. parodė, kad tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir atsimena, kad tą vakarą girtavo V. sodyboje. Girtaujant konflikto nematė, tačiau gali būti, jog žodinis konfliktas ir vyko. Matė, kaip R. B., buvo iš nugaros apsikabinęs N. J., virtuvėje prie išėjimo. Viskas įvyko per kelias sekundes, jis pribėgo jų skirti. Kol jų vienas nuo kito neatplėšė, jie nesiskyrė. N. J. išbėgo į lauką. Peilį, po įvykio, matė pas R. B., nes jis išbėgo su juo į koridorių ir ieškojo kirvio spintelėje, šaukė, kad sukapos visus. Kur peilis buvo, po to, jis nematė, smūgio sudavimo metu peilio taip pat nematė.

Liudytojas A. R. parodė, kad tą vakarą, jis kartu su A. ir N. J. bei A. T. buvo nuvažiavę pas V. P. V. sodyboje, be pačių V., buvo R. B., ir dar kažkas. Jie visi atrodė neblaivūs. Name girtauti pasiliko nukentėjusysis su A. T., o jis su nukentėjusiojo broliu A. J. laukė automobilyje. Matė, jog namo viduje prasidėjo grumtynės, R. B. sudavė N. J. ir šis tuojau išbėgo į lauką bei šaukė, kad yra perdurtas. Todėl tuojau išvežė N. J. į ligoninę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Plungės r. virtuvės patalpoje, stalas apkrautas alkoholiniais gėrimais ir maisto likučiais, ant įėjimo į namą slenksčio aptikta rudos spalvos lašeliai, panašūs į kraują. (b. l. 5 – 8, 1 t.).

Iš 2010-06-23 specialisto išvados Nr. G 157/10 (07) matyti, kad N. J. padaryta pjautinė - durtinė kiauryminė žaizda, krūtinės ląstos kairėje, lydima širdiplėvės bei širdies dešinio skilvelio kiaurinių pažeidimų, padaryta aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 27-28, 1 t.).

Iš 2010-05-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad peilis buvo paimtas iš kaltinamojo R. B. Jis buvo apžiūrėtas, specialisto ištirtas ir perduotas saugoti į Telšių AVPK Plungės r. PK (b. l. 11-14, 16-18, 19-20, 1 t.).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. B. 2010-05-03, 01:04:51 val., nustatytas 2,52 promilių girtumas (b. l. 45, 1 t.).

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad R. B. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, nes byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei pasitvirtinusių įrodymų visuma, leidžia patikimai daryti išvadą, jog kaltinamasis, suduodamas vieną smūgį peiliu nukentėjusiam N. J. į krūtinę, pažeidė širdiplėvės bei širdies dešinį skilvelį ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Nukentėjusiojo atstovas mano, jog R. B. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d., kaip pasikėsinimas nužudyti, nes kaltinamajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nukentėjusysis išgyveno tik dėl medikų suteiktos pagalbos, kaltinamasis smūgiavo peiliu į gyvybei svarbų organą - širdį, kaltinamasis nuo nukentėjusiojo buvo atplėštas liudytojo, grasino nužudyti, pasišalino su peiliu, todėl daro išvadą, kad R. B. norėjo N. J. nužudyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo manymu, kaltinamojo veika atitinka BK 135 str. 1 d. požymius, todėl atitinkamai kvalifikuojama pagal nurodytą įstatymą. Nusikaltimas, numatytas BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. yra padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. LR Aukščiausiojo teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 nutariamosios dalies 1 d. 5 p. yra nurodyta, jog nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Taigi yra akivaizdu, kad esant veikos kvalifikavimui kaip pasikėsinimas nužudyti, turi būti besąlygiškai įrodyta, kad kaltininkas tikrai nori atimti kito asmens gyvybę. Nagrinėjamu atveju, nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis norėjo nužudyti nukentėjusįjį, siekė būtent pastarojo mirties. Pats kaltinamasis, neigia norėjęs nužudyti nukentėjusįjį, parodė jog tokius jo veiksmus tiesiog išprovokavo nukentėjusiojo elgesys su juo. Iš byloje esančių įrodymų ir duomenų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo pažįstami iš matymo, vienas kitam neapykantos ar keršto nejautė. Konfliktas, tą vakarą, įvyko girtavimo metu, kuriame tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs. Nukentėjusiojo elgesys, kaltinamojo atžvilgiu taip pat nebuvo tinkamas, tarpusavyje vienas kitą įžeidinėjo, keikė, tačiau daryti išvadą, jog kaltinamasis suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę peiliu būtu siekęs jį nužudyti pagrindo nėra. Jog kaltinamojo suduotas vienas smūgis nukentėjusiajam gaivališkai, nieko negalvojant ir nesiekiant nužudyti, būtent patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kitų įrodymų bei duomenų, esančių byloje visuma ir jų analizė. Jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog kaltinamojo veikoje buvo nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d. požymiai, byloje nėra. Teismas, kvalifikuodamas kaltinamojo veiksmus, negali remtis prielaidomis, todėl jo veika pagal sukeltas pasekmes kvalifikuojama būtent kaip veika, pagal atsiradusius padarinius - sunkų sveikatos sutrikdymą, atitinkanti BK 135 str. 1 d. požymius.

Tokiu būdu, teismo ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. B. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., nes yra neginčytinai įrodyta, jog jis tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį N. J. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine, bet neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, esant bet kokių pasekmių prielaidai. Tarp kaltinamojo padarytos veikos – smūgio peiliu N. J. sudavimo ir pastarojo sunkiu sveikatos sutrikdymu yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi šis sveikatos sutrikdymas gavosi kaltinamojo suduotų nukentėjusiajam smūgio peiliu pasekoje.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo N. J. civilinis ieškinys 1474 Lt turtinei žalai ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis G. B. ieškinį dėl turtinės žalos padarymo pripažįsta visiškai. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį nukentėjusysis grindė gydymo išlaidomis yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Kaltinamasis G. B. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies ir sutinka mokėti 20000 Lt, nes jo finansinė padėtis yra sunki.

Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, susijusius su sveikatos suluošinimu, tačiau mano, kad ieškinio suma yra per didelė. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, jog pats nukentėjusysis, kaltinamojo atžvilgiu taip pat elgėsi labai provokuojančiai. Neturtinė žala, nukentėjusiajam N. J. padaryta tyčiniais, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu nepateisinamomis paskatomis. Dėl sužalojimo, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kūno sužalojimus, kyla abejonių dėl jo pasveikimo ir profesinės veiklos ateities. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, N. J. iš R. B. priteistina 20000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 8583,74 Lt civilinis ieškinys. Kaltinamasis R. B., civilinį ieškinį pripažįsta visiškai. Ieškinys, kuris susidarė dėl nukentėjusiojo N. J. gydymo išlaidų yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.

Daiktinis įrodymas - peilis, saugomas Telšių AVPK Plungės rajono policijos komisariate - sunaikintinas įstatymo nustatyta tvarka.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BPK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusiomis teismų praktikos nusikaltimo žmogaus sveikatai bylose nuostatomis. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, smurto panaudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir t.t.

Kaltinamasis R. B. anksčiau teistas, tyčia padarė sunkų smurtinį (BK 11 str. 5 d.) nusikaltimą. Nusikaltimą padarė esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms. Nukentėjusiojo atsiprašė, atsižvelgiama ir į tai, jog nukentėjusysis iš dalies šį nusikaltimą pats išprovokavo. Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė artima BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo priteisti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą 2000 Lt (kvito Nr. 616310). Advokato darbo apmokėjimo pagrindai numatyti LR BPK 106 str. 2 d. Pagal įstatymą proceso išlaidos turi būti priteistos iš kalto asmens.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 - 302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d., 2 p. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2011-01-18 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. B., N. J. naudai 21474 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) už turėtas išlaidas advokatui apmokėti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 8583,74 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir septyniasdešimt keturis centus).

Daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Telšių AVPK Plungės rajono policijos komisariate – sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Sunaikinimą pavesti atlikti Telšių AVPK Plungės rajono policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Savinijus Katauskas