Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (šiuo metu laikinai gyvena), teistas:

1) 2007 m. lapkričio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2008 m. kovo 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bausmę subendrinus pagal BK 63 str. 1, 2, 3 dalis – 1 metams laisvės atribojimo;

3) 2008 m. balandžio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, 63 straipsnio 4, 9 dalis - 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2008 m. balandžio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą – 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92, 87 straipsniais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2008 m. rugsėjo 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2008 m. balandžio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2008 m. balandžio 29 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2008 m. birželio 25 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir M. B. pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5) 2008 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis – 3 metų ir 2 mėn. laisvės atėmimu;

6) 2009 m. sausio 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis – 3 metų ir 5 mėn. laisvės atėmimu;

7) 2009 m. vasario 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis – 3 metų ir 8 mėn. laisvės atėmimu;

8) 2012 m. kovo 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1, 3 dalis – 2 metų ir 3 mėn. laisvės atėmimu, 2014 m. rugsėjo 22 d. paleistas atlikęs bausmę;

9) 2017 m. gruodžio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 50 MGL (1883 eurų) bauda su automobilio konfiskavimu, vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, bausmės neatlikęs;

10) 2018 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 286 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį, – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta visa Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.;

11) 2019 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (veika įvykdyta 2017 m. birželio 18 d., tai yra nepraėjus 3 metams nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. paleidimo iš laisvės atėmimo vietos) – 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Bausmę atlikęs, 2021 m. liepos 12 d. išbrauktas iš probuojamųjų asmenų registro. Baudą sumokėjęs 2021 m. spalio 27 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2022 m. gegužės 29 d., apie 19.45 val., kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjusiame automobilyje Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine E. T. metu, kuomet nukentėjusioji bandė iš automobilinio spynelės ištraukti užvedimo raktelį, jis tyčia įkando nukentėjusiajai E. T. į dešinės rankos žastą, tuo padarydamas jai kastinę žaizdą dešinio žasto srityje su aplinkine kraujosruva, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusios E. T. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu M. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad sekmadienį, gegužės 29 d., grįžo iš draugų išgėręs, jo neįleido į namus, galvojo mašinoje pamiegoti, tačiau atbėgo sugyventinė ir norėjo ištraukti raktelius, todėl jis jai įkando į ranką. Alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Su sugyventine E. T. gyvena jau penkis metus, turi vieną bendrą vaiką ir du vaikai yra sugyventinės. Po to, kai įkando sugyventinei, išėjo nesulaukęs policijos, kad išvengti sulaikymo. Gailisi dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. B. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, augina vaikus. 2022 m. gegužės 29 d., vakare, apie 19 val., sugyventinį M. B. parvežė visą girtą jo brolis. Tuo metu ji buvo užsirakinusi namuose. Atidarius duris ji neįleido sugyventinio į namus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Sugyventinis apsisuko ir nuėjo į kiemą. Kieme stovėjo jų automobilis Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ji nueinančiam sugyventiniui priekaištavo dėl gėrimo, o jis tuo metu praeidinėjo pro mašiną ir ji matė, kaip jis kumščiu išdaužė automobilio bagažinės dešinės pusės trikampio formos langelį. Dėl stiklo išdaužymo – turto sugadinimo – ji sugyventiniui M. B. jokių pretenzijų neturi, dėl to pareiškimo nerašė ir dėl to pagalbos nekvietė. Kai išdaužė mašinos stiklą, jis atsisėdo į mašinos vidų. Mašina buvo neužrakinta ir jos viduje, užvedimo spynelėje, buvo rakteliai. Pabijojusi, kad jis girtas užkurs variklį ir išvažiuos, nulipo laiptais prie mašinos. Ji pusę savo kūno korpuso įlindo į mašiną, siekdama ištraukti raktelius, o sugyventinis nieko negalėjo jai padaryti, tai įkando jai į dešinę ranką žasto srityje. Nuo įkandimo juto fizinį skausmą. Tada ji paskambino bendrajam pagalbos centrui dėl konflikto. Sugyventinis, tai išgirdęs, pasišalino iš kiemo. Civilinio ieškinio dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nereiškia ir ateityje nereikš (b. l. 45-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G998/2022 (02) nustatyta, kad E. T. konstatuota kastinė žaizda dešinio žasto srityje su aplinkine kraujosruva. Kastinė žaizda dešinio žasto srityje galėjo būti padaryta kietu bukabriauniu daiktu, kas galėjo būti dantys, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 53-54).

2022 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-25).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, E. T. paaiškino, kad sugyventinis M. B. konflikto metu jai įkando į dešinį žastą. Pažymėti smurtą rodantys požymiai – žaizda dešinėje rankoje (b. l. 5-8).

Alkoholio matuoklio duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 29 d. 20.13 val. E. T. nustatytas 0,99 prom. neblaivumas (b. l. 55-57).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuota, kaip E. T. policijos pareigūnams aiškina, kad jai į ranką įkando sugyventinis M. B., medikų pagalbos atsisako (b. l. 34-36).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis užfiksuota, kad 2022 m. gegužės 29 d. 19.46 val. pranešėja E. T. pranešė apie įvykį, kad namuose (duomenys neskelbtini), konfliktuoja su sugyventiniu, kuris yra agresyvus, išdaužė automobilio langą, ją keikia ir „puola“. Nepilnamečių vaikų nėra. GMP nereikalinga. Fone girdisi konfliktas (b. l. 19-22).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine E. T. metu, kuomet nukentėjusioji bandė iš automobilinio spynelės ištraukti užvedimo raktelį, jis tyčia įkando nukentėjusiajai E. T. į dešinės rankos žastą, tuo padarydamas jai kastinę žaizdą dešinio žasto srityje su aplinkine kraujosruva, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusios sveikatą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo M. B. padaryta nesunki baigta nusikalstama veika. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: M. B. dirbantis, su sugyventine augina tris nepilnamečius vaikus, prisideda prie šeimos išlaikymo. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b.l.87.). M. B. teisiamas dvyliktą kartą, ankstesni teistumai neišnykę.

Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje teistas eilę kartų, tačiau paskirtos švelnesnės bausmės savo tikslų nepasiekė, nes kaltinamasis ir vėl nusikalto. Padaryta veika nėra atsitiktinė ir teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus švelnesnę bausmę. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinęs tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, siekdamas užtikrinti teisingumo, protingumo principų įgyvendinimą, sprendžia, kad kaltinamajam M. B. parinktina bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant bausmės dydį artimą minimaliam įstatyme numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, tai yra 6 (šešis) mėnesius.

Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Siekiant išlaikyti M. B. teigiamus socialinius ryšius, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės atliktos, kad kaltinamasis dirba ir prisideda prie mažamečių vaikų išlaikymo, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis padarė smurtinę veiką prieš savo šeimos narį, todėl vadovaujantis BK 72² straipsniu jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponas su galimai kraujo pėdsaku, paimtu iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant M. B. tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Kaltinamajam M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vatos tamponą su galimai kraujo pėdsaku, paimtu iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.