- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- 2-212-466/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Atsakovas
- I. M., E. S.
- Ieškovas
- S. V.
- Advokatai
- Galina Kardanovskaja
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.3Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris
- 2.1.2.4.2.7Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovėms I. M. ir E. S. dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuras, Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaras Laurynas Žukas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės patvirtintą A. Z. (duomenys neskelbtini) testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6654-465/2019 buvo nustatytas ieškovės ir testatorės giminystės ryšys, t.y., kad jos yra (duomenys neskelbtini). A. Z., kuri neturėjo vaikų ir gyveno viena, negalėjo palikti savo turto visiškai svetimiems žmonėms. Ieškovės su (duomenys neskelbtini) A. Z. buvo labai artimos, nors ieškovė gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Testatorei nuo (duomenys neskelbtini) buvo diagnozotos įvairios (duomenys neskelbtini), be to ji piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, (duomenys neskelbtini) testamentas neatitinka tikrosios A. Z. valios ir sudarydama ginčijamą testamentą testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės bei negalėjo jų valdyti. Ieškovė prašė apklausti liudytojus. Taip pat prašė pripažinti A. Z. iš dalies neveiksnia ieškovės nurodytose turtinių santykių srityse, taip pat buities ūkinės ir komercinės veiklos srityje, skirti A. Z. pomirtinę psichiatrijos ekspertizę testatorės psichinei būklei nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Atsakovės, susipažinusios su A. Z. maždaug prieš 20 metų tapo labai geromis draugėmis. Atsakovė I. M. visuomet pirmoji sužinodavo apie visus A. Z. gyvenimo įvykius – džiugius ir skausmingus, visas ligas ir planuojamas operacijas. Jos iš esmės kartu švęsdavo visas didžiąsias šventes. Ieškovė neteisingai nurodo, kad ji rūpinosi savo (duomenys neskelbtini), nes giminaičiai A. Z. iš esmės nesirūpino. I. M. rėmė A. Z. finansiškai, padėdavo namų ruošos, maisto gaminimo darbuose. Ieškovė su A. Z. susitikdavo tik tuomet, kai ieškovė (duomenys neskelbtini) turėdavo asmeninių reikalų. Jei ieškovė teigia kad A. Z. turėjo problemų dėl (duomenys neskelbtini), tai kodėl nesiėmė jokių veiksmų, kad padėti A. Z.. Po (duomenys neskelbtini), kai testatorės sveikata labai pablogėjo, ieškovė neaplankė giminaitės, o į laidotuves atvyko, tik kai buvo išnešamas testatorės karstas. Atsakovių teigimu, A. Z. sveikatos būklė ir po diagnozuotų (duomenys neskelbtini) nebuvo tokia, kokią nurodė ieškovė. Po paskutines operacijos (duomenys neskelbtini) A. Z. atliko eilę veiksmų – lankėsi darbo biržoje, dalyvavo darbingumo lygio nustatyme, lankėsi pas gydytojus. Testatorė niekada nesirgo jokia psichine liga. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovė nėra testatorei artima giminaitė, o tik šeštos, t.y. paskutinės eilės įstatyminė įpėdinė.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės atstovas Laurynas Žukas atsiliepime nurodė, jog prieš tvirtinant A. Z. (duomenys neskelbtini) oficialųjį testamentą buvo įsitikinta jos veiksnumu, buvo patikrinti viešieji registrai. Visus reikalingus dokumentus testatorė buvo palikusi notaro biure iš anksto – (duomenys neskelbtini), kur buvo nurodyta, jog savo turtą ji nori palikti atsakovėms. Testamento tvirtinimo dieną testatorė pakartojo savo valią. Bendravimo metu A. Z. kalba buvo rišli, testatorė buvo blaivaus proto, ji buvo raštinga. Jai buvo garsiai perskaitytas testamento tekstas. Ginčijamą testamentą A. Z. pasirašė pati, laisva valia, be prievartos ar įkalbinėjimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovės A. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentą, pagal kurio 1 punktą A. Z. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visas turtines ir neturtines teises paliko atsakovei I. M.. Testamente nurodyta, kad testatorė testamentą sudaro būdama veiksni, suvokdama savo veiksmų reikšmę ir jų pasekmes, laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Testamento 1 punkte nurodyta, kad jeigu I. M. numirs prieš palikimo atsiradimą arba palikimo nepriims, visą aukščiau nurodytą turtą A. Z. palieka E. S.. Testamento 2 punkte ieškovei paaiškinta teisė į privalomąją dalį. Testatorei paaiškinta, kad ji turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, gali sudaryti naują testamentą arba jo nesudaryti (Testamento 3 punktas). Testamentas sudarytas ir pasirašytas dviem egzemplioriais, kurių vienas paliekmas Vilniaus rajono 1 – ajame notarų biure, o kitas išduodamas testatorei. Testamento tekstas perskaitytas, suprastas, ir kaip atitinkantis testatorės valią, pasirašytas (Testamento 4 punktas). Testamentą patvirtino Vilniaus rajono 1 – ajame notarų biuro notarės Lilijos Šilerienės atstovas Laurynas Žukas, kuris prieš patvirtindamas testamentą įsitikino testatorės veiksnumu (I tomas, 7, 113 b.l.).
Testatorė A. Z. (duomenys neskelbtini) mirė (I tomas, 6 b.l.). Jos vardu nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) yra registruotas 37,43 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini) (I tomas, 115 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė S. V. yra mirusios A. Z. įstatyminė šeštos eilės įpėdinė – (duomenys neskelbtini). Tai buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-6654-465/2019 nustačius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą ( I tomas, 8 – 10 b.l.).
Ieškovė S. V. 2021-06-07 teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuolatos bendravo su A. Z.. Kai pas ieškovę su žmona atvykdavo V. B. (ieškovės sutuoktinio brolis), su juo visada kartu būdavo A. Z.. Ieškovės teigimu, A. mylėjo ieškovės dukrą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyveno su A. Z. ir pareiškėjos teta (A. Z. motina). Po to (duomenys neskelbtini) ieškovės mama gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), ieškovės mama po A. Z. motinos mirties sakydavo, kad dabar turi dvi dukras – ieškovę S. ir A. Z.. Kai (duomenys neskelbtini) A. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), ji iš karto atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas S. V. pasitarti dėl operacijos. Maždaug savaitę iki operacijos ieškovė atvyko pas A., lankė ją ligoninėje, kur A. buvo atlikta operacija, kuri gavosi sudėtingesnė, nei atrodė iš pradžių. 2013 m. ieškovės mama apie pusę metų gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su A. Z., nes tuo metu ieškovės mamai reikėjo laukti, kol pagamins naują (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Ieškovė pažymėjo, kad 2014 ar 2015 m. šalia A. apsigyveno nauji kaimynai, kurie kažkaip susidraugavo su A.. Jie turėjo kompiuterį, per kurį A. galėjo Skype pagalba bendrauti su ieškove. Kaimynų šeimos moters vardas ir pavardė buvo S. M., kas ieškovei pasirodė keistu sutapimu. Tie kaimynai, iš kurių vyras J. užsiiminėjo prekyba nekilnojamuoju turtu, pasiūlė A. parduoti savo butą, kurį pardavus siūlė įsigyti pigesnį. A. supratus, kad kaimynai gali turėtų piktų kėslų, ji nutraukė su jais bendravimą. (Duomenys neskelbtini) A. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), vėl reikėjo operacijos, bet A. ieškovei pasakė, kad operacijos nebijo, ieškovei nereikia rūpintis, nereikia važinėti iš (duomenys neskelbtini). A. pasitikėjo V. B. ir jo žmona T. M. (jie gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netoli A.), A. duodavo V. savo buto raktus, V. nuolatos lankė A.. Gulėdama ligoninėje A. susipažino su N. A. iš (duomenys neskelbtini) ir po to jos susidraugavo, nuolatos bendravo, lankėsi viena pas kitą. (Duomenys neskelbtini) A. buvo paskirta neįgalumo pensija. 2016 m. ieškovei susiklostė sunkios aplinkybės, reikėjo rūpintis savo sunkiai sergančia mama. 2016 m. rudenį netikėtai A. pradėjo gausiai vartoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną, apie mėnesį laiko neišeidavo į darbą parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Nors A. darė pravaikštas, bet jos iš darbo tuo metu neatleido. Dažniausiai V. B. matė A. (duomenys neskelbtini), jos bute buvo pilna butelių. Kai 2017 m. sausio mėn. atvykusi pas A. ieškovė paklausė, kodėl A. geria, ji atsakė, kad „ką daryti, kai užmerkęs akis matai velnius“. Tam, kad užmigtų A. gerdavo raminamuosius vaistus, ieškovės teigimu, ji buvo prie jų pripratusi. Ieškovė prisiminė, kad kai 2017 m. sausio lankėsi pas A., jai kažkas dažnai skambindavo ir kai ieškovė paklausė, kas skambina, A. netikėtai pasakė „manai draugėms rūpiu aš, joms rūpi tik butas“. Tuo metu A. gausiai vartojo (duomenys neskelbtini), reikėjo kelias paras vėdinti butą nuo (duomenys neskelbtini) kvapo. A. tuo metu kartodavosi savo pasakojimuose. V. B. siūlė A. Z. imtis kokių nors priemonių, kad nustoti vartoti (duomenys neskelbtini). Po antros operacijos pasikeitė A. elgesys, ieškovės teigimu, A. iš kažkur gaudavo vaistų, greičiausiai veikiančių psichiką. Kai ieškovė priminė, kad A. reikia rūpintis dėl neįgalumo įforminimo, A. atsakė, kad to nereikia, „gydytojas viską padarys“. Kai reikėjo A. pasidaryti užsienio pasą ir reikėjo nusifotografuoti, A. niekaip negalėjo savęs nuotraukose atpažinti. Užsienio pasą turėti A. rekomendavo ieškovė, nes norėjo pasiimti A. su savimi į (duomenys neskelbtini), tačiau tam sutrukdė A. nuolatinės sveikatos problemos. Tuo metu A. išėjo į darbą, kur, suderinus su parduotuvės vedėja A. buvo atleista „savo noru“. Tam, kad A. turėtų kuo užsiimti, ieškovė nupirko A. virbalus mezgimui, nes jų šeimoje moterys mėgo megzti. 2017 m. sausio 12-15 d. ieškovė išvyko. 2017 m. balandžio mėn. A. rentgeno kabinete netikėtai sužinojo apie rimtas sveikatos problemas, susijusias su (duomenys neskelbtini). Panašiu metu paaiškėjo (duomenys neskelbtini) ieškovės motinai. A. reikėjo vėl atlikti operaciją, kuri (duomenys neskelbtini) buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Tuo metu (duomenys neskelbtini) gulėjo ir V. B. sutuoktinė T. M., kuriai taip pat darė operaciją. Ieškovė su A. tuo metu bendraudavo telefonu, jos balsas buvo tylus. A. tuo metu buvo labai sunku kvėpuoti, kvėpuodama jausdavo stiprų skausmą ir tik kažkiek padėdavo vaistai. A. galvojo, kad ją ilgiau laikys ligoninėje (nes A. visur jautė skausmą), tačiau 2017-06-12 netikėtai A. paleido iš ligoninės. Tuo metu A., kuri negalėjo vaikščioti, rūpinosi V. B., pirko vaistus nuo skausmo. A. rugpjūčio mėn. buvo antrą kartą paskirta (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovė atvyko pas A. ir pas A. pagyveno savaitę laiko. Tuo metu A. (duomenys neskelbtini) nevartojo ir apie (duomenys neskelbtini) nekalbėjo. A. nuolatos pasireikšdavo sloga, ji dažnai kosėdavo, prasidėjo kraujo spaudimo problemos. A. visą laiką rūpinosi V. B. ir jo sutuoktinė T. M.. 2018 m. rugpjūtį A. plaučiuose susidarė skysčio, V. sūnus I. vežiojo ją į ligoninę dėl pagalbos suteikimo. Ieškovė kartu su sutuoktiniu 2018-09-03 atvyko į (duomenys neskelbtini). Telefonu iš A. žinojo, kad jai vėl pradėjo kauptis skysčiai plaučiuose, dėl ko A. 2018-09-04 važiuos į (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. ligoninėje nerado ir jai ten vyresnioji medicinos sesuo paaiškino, kad A. tą dieną neturėjo atvykti į gydymo įstaigą. Ieškovė A. rado namuose, ji jautėsi blogai ir nugaroje buvo iškilę gumbas. Iškvietus greitąją, A. išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jai pašalino iš plaučių skysčius. Tenai pasakė, kad A. reikia pagalbos ir, kad yra laisva vieta ligoninėje (duomenys neskelbtini). Kai A. namuose ruošėsi išvykti į ligoninę, A. bute visur buvo pilna vaistų. A. ieškovei bute parodė, kur yra jos dokumentai ir pinigai. Ieškovė kelias dienas A. lankė ligoninėje (iš viso ieškovė (duomenys neskelbtini) buvo 3-4 dienas), ieškovė gydytojui paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) A. yra sunykę kraujagyslės. Po to ieškovė su sutuoktiniu išvyko. Kai A. perkėlė į slaugos skyrių, ji ten mirė. Kai sužinojo apie A. mirtį ieškovė su savo sutuoktiniu atvyko į tą pačią ligoninę, kur A. praleido paskutines dienas. Ieškovė prisistatė kaip A. sesuo, po ko medicinos sesuo keistai sureagavo (krūptelėjo) ir pasakė kreiptis į gydytoją. Gydytojas iš karto pasakė „Kaip, A. gi neturėjo seserų“. Gydytojui buvo pateiktas testamentas (ieškovės teigimu, testamente yra keistas A. Z. parašas) ir A. kūną pasiėmė I. M. (atsakovė). Ieškovė paskambino atsakovei, kuri paklausė „Kas jūs tokia, kodėl aš jūsų nežinau?“. Į ieškovės prašymą, kad ji nori atsisveikinti su A. pasakė „Galėsite 14 - tą dieną atvykti su visais ir atsisveikinti“. Dar atsakovė pasakė, kad kai prieš A. mirtį jos klausė, ar ji turi artimųjų (pretendentų?), ji atsakė, kad nieko nėra. Taip pat pridūrė „Jei man sumokėsite pinigus, kuriuos buvau pervedusi A., tai galėsime susitarti, tačiau taip ir nepasakė, kur yra A. kūnas“. Tada ieškovė kreipėsi į policijos komisariatą pagal A. gyvenamąją vietą, parašė pareiškimą, kad dingo A. kūnas. Budėtojas paskambino I. M., kuri sakė „Kokia ji sesuo, ji (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad A. yra laidojimo namuose (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė su sutuoktiniu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur darbuotoja ieškovei pasakė, kad laidojimo namai yra sudarę sutartį su ligonine (duomenys neskelbtini), pagal kurią visi mirusių kūnai vežami į laidojimo namus (duomenys neskelbtini), nes ligoninėje nėra šaldytuvų. Laidojimo namų darbuotoja pasakė, kad A. kūną paėmė anūkė, nors A. neturėjo vaikų. Tuomet paaiškėjo, kad A. reikia ieškoti cerkvėje prie turgaus (duomenys neskelbtini), į kur ieškovė vėl gi nuvyko su savo sutuoktiniu. Ten ieškovė iš kiemo koridoriumi pateko į salę, kur rado pašarvotą A.. Ieškovė apie atsakovę I. M. pirmą kartą sužinojo iš gydytojo ligoninėje (duomenys neskelbtini), kuris turėjo A. Z. sudarytą testamentą I. M. naudai. A. apie I. M. ar kitas drauges nepasakojo. 2017 m. kai A. buvo rasti skysčiai plaučiuose ieškovė stengėsi dažniau skambinti A., bet ji ne visada atsiliepdavo. Ne kartą A. atsiliepė būdama (duomenys neskelbtini). Buvo atvejų, kai kalbant su A. ji pasakydavo, kad dabar ji yra pas pažįstamus užmiestyje, kurie leidžia jai ten gyventi, siūlė iškeisti savo butą į kambarį užmiestyje. Pažįstamų vardų A. neminėjo. Būdama gyva A. apie testamentą niekada neminėjo. Kai A. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ (maždaug 2005 – 2010 m. laikotarpiu), kartą ji ieškovei pasakė, kad atlyginimus mokės į sąskaitą, todėl A. atidarė banko sąskaitą, pasakė ieškovei slaptažodį. Toje sąskaitoje A. nurodė ieškovę kaip turto paveldėtoją, minėjo, kad butas turėtų likti ieškovės dukrai A.. Ieškovės teigimu, pas A. (duomenys neskelbtini) ryte lankėsi V. B., tačiau jam A. nieko nesakė apie testamentą, vėliau apie testamentą nieko nesakė ir ieškovei. Ieškovės teigimu, A. Z. testamentą sudarė tokios būklės, dėl kurios negalėjo suprasti testamento esmės. Kai (duomenys neskelbtini) (ar 10) ieškovė apsilankė A. bute po jos mirties, butas buvo išvalytas, nebuvo jokių vaistų, buvo paimti A. medicininiai dokumentai, buto, pensijos dokumentai. Greičiausiai raktus nuo A. buto turėjo ir I. M.. Po A. mirties V. B. pakeitė buto raktus, bute po to apsigyveno ieškovė su savo sutuoktiniu. Į (duomenys neskelbtini) ieškovė atvykdavo aplankyti artimųjų kapų, (duomenys neskelbtini) gyvena ieškovės vyro giminaičiai.
Atsakovė I. M. 2020-06-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. Z. susipažino 1998 m., nes kartu dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Palaipsniui jos tapo geromis draugėmis. Atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo daug gamtos. A. laisvu laiku, t.y. per išeigines, šventes noriai svečiuodavosi atsakovės name, A. buvo išskirtas kambarys, kuriame A. nakvodavo. A. labai dažnai būdavo kartu su atsakove, jos šeima. A. žinojo atsakovės sutuoktinis, vaikai, sesuo, giminės, draugai ir pan. Po pirmos (duomenys neskelbtini) 2006 m. A. kurį laiką gyveno pas atsakovę. (Duomenys neskelbtini) A. buvo nustatyta 2015 m. Vėliau A. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kosmetikos skyriuje. 2011 m. atsakovė ir A. Z. vėl pradėjo dirbti tame pačiame turgelyje (duomenys neskelbtini). A. savo kaimynams sakydavo, kad važiuoja pas I. į (duomenys neskelbtini). 2012 m. A. pradėjo dirbti kasininke parduotuvėje (duomenys neskelbtini) ir, jei būtų piktnaudžiavusi (duomenys neskelbtini), būtų neišdirbusi iki 2017 m., nes niekas ilgą laiką jai nebūtų leidęs dirbti su pinigais. A. 2016 m. pabaigoje sužinojo, kad gydymas neduoda rezultatų, tai gal tuo metu A. ir galėjo kažkiek daugiau vartoti (duomenys neskelbtini). Kai A. nusipirko butą (duomenys neskelbtini) iš karto davė I. M. savo buto raktus tikslu, kad jei kartais A. nerastų, I. būtų patogiau, t.y. ji galėtų palaukti A. jos bute. Atsakovei žinoma, kad raktus nuo A. buto turėjo ir V. B.. Kai atsakovė iš gydytojo sužinojo, kad A. gyventi liko nedaug, atsakovė su šeima nuvažiavo į A. butą ir jį sutvarkė. Pati A. nelabai pageidavo, kad kiti žmonės tvarkytų jos daiktus, nes sakydavo „aš po to nieko nerasiu“. Kelios dienos iki A. mirties V. B. (ieškovės sutuoktinio brolis), greičiausiai pamatęs, kad kažkas buvo A. bute (galimai pasitaręs ir su ieškove S. V.), pakeitė buto spynas ir nuo tada atsakovė negali patekti į ginčo butą. Dar iki ligos pasireiškimo A. atsakovei I. M. sakė, kad savo buto ieškovei S. V. nepaliks, geriau paliks kokiam nors fondui. A. Z. finansinė padėtis nebuvo gera, nes ji kažkuriuo metu turėjo (duomenys neskelbtini), bet vėliau pusei metų jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), už kurį gaudavo apie 90 Eur. Po antros A. operacijos atsakovės I. M. dukra pervesdavo A. po 100 Eur, kad A. galėtų susimokėti už komunalines paslaugas. A. po (duomenys neskelbtini) jausdavosi labai blogai, pasireikšdavo persišaldymo simptomai, A. niekur neidavo ir gulėdavo po kokias 5 dienas. A. 2018 m. pavasarį buvo išrašyti pleistrai, kai A. ypač kamavo skausmai. Kol A. mažiau trukdė sveikatos problemos A. buvo pakankamai aktyvi, reikšdavosi sprendžiant butų savininkų kaimynų problemas, nueidavo į seniūniją, rinkdavo gyventojų parašus. Su ieškove S. V. atsakovė nuo pat 1998 m. nebuvo pažįstama. Atsakovė žinojo, kad ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), po to išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovės žiniomis (iš A. Z.), S. V. kas tris mėnesius iš (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), bet pagrindinis ieškovės atvažiavimo tikslas buvo ne aplankyti A. Z., o sutvarkyti kažkokius reikalus, A. Z. bute ieškovė nenakvodavo. Pagal atsakovę, V. B. kartais aplankydavo A., bet S. V. tuo metu, kai A. buvo daromos operacijos ((duomenys neskelbtini)) atsakovė nematė. Tuo metu, kai A. buvo paguldyta į ligoninę (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo pradžioje) A. aplankė ieškovė S. V., kuri, nors ir A. būklė buvo gana sunki (ji negalėdavo rankose išlaikyti mobilaus telefono), išvažiavo. A. mirus atsakovė telefonu apie tai pranešė I. O., paprašė šią žinią perduoti A. (duomenys neskelbtini) S., nors A. to atsakovės nebuvo prašiusi ir atsakovė nežinojo ieškovės telefono numerio. Atsakovė sakė gydytojai, kad apie A. mirtį reikia pranešti jos giminaičiams. Kadangi ligoninėje (duomenys neskelbtini) nėra šaldytuvų, A. kūnas vieną naktį buvo (duomenys neskelbtini), o po to ji buvo pervežta į cerkvę (duomenys neskelbtini). Atsakovė kažkuriuo metu sulaukė skambučio iš ieškovės, kuriai pasiteiravus apie A., atsakovė jai pasakė, kur yra A. kūnas. Tos pačios dienos vakare atsakovei paskambino policijos pareigūnas, kuris pasiteiravo, kur yra A. kūnas. Atsakovei paaiškinus, kodėl ji tvarko A. laidotuvių reikalus ir kur yra A. kūnas, policijos pareigūnui šios informacijos užteko, tą informaciją sužinojo ir ieškovė. Ieškovė su savo sutuoktiniu atvyko į cerkvę (duomenys neskelbtini), kur buvo pašarvota A.. Atsakovė ten bendravo tik su ieškovės sutuoktiniu, jis pareikalavo grąžinti A. telefoną, kurį jai buvo padovanojusi ieškovė ir atsakovė telefoną ieškovei grąžino (jis pas atsakovę atsirado po A. mirties). 2018 m. gruodžio mėn. atsakovė sulaukė kvietimo į policiją dėl to, kad galimai iš A. buto dingo brangenybių. Atsakovė nuvyko į policiją, paaiškino situaciją ir po to jai pretenzijų policija neturėjo. A. Z. laidotuves organizavo atsakovė, iš ieškovės pagalbos nebuvo. Nors ieškovė nurodė artimą ryšį su (duomenys neskelbtini) A., tačiau jos kapo, atsakovės žiniomis, ieškovė netvarkė. Apie tai, kad A. Z. norėtų palikti savo turtą atsakovei A. pirmą kartą užsiminė maždaug 2016 m. antroje pusėje ar 2017 m. pradžioje. Kadangi A. turėjo būti atlikta su (duomenys neskelbtini) susijusi (duomenys neskelbtini) kartą A. paskambino I. M. ir pasakė, kad nori sudaryti atsakovės naudai testamentą, atrodo, kad apie testamentą A. minėjo iki operacijos. A. pasiteiravo, kada atsakovė turėtų laisvo laiko, kad atvykti pas notarą dėl testamento patvirtinimo. Atsakovė buvo nuvykusi į notarų biurą, kur A. sudarė testamentą, po to apie tai pasakė atsakovei. A. sakė atsakovei, kad prieš testamento patvirtinimą ji notarui pasakė apie savo (duomenys neskelbtini). Notarui klausinėjant, ar testatorė yra tvirtai apsisprendusi sudaryti tokį testamentą, ji atsakė „Taip“. Atsakovė yra sakiusi A. Z., kad jei ji apsigalvotų, gali panaikinti testamentą atsakovei. Atsakovės teigimu, A. Z. nebuvo priklausoma nuo (duomenys neskelbtini), nors buvo laikotarpis 2016 m. pabaigoje, kai A. intensyviau vartojo (duomenys neskelbtini). Atsakovės žiniomis, A. Z. kokių nors psichiką veikiančių vaistų nevartojo iki 2018 m. gegužės mėn.
Atsakovė E. S. (I. M. dukra) 2020-06-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Z. dažnai atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini). Kai atsakovės šeima statėsi namą, A. Z. buvo išskirtas kambarys, ji sakydavo „aš čia gyvensiu“. Šiltu metų laiku A. Z. dažnai nakvodavo atsakovių namuose. Atsakovei žinoma, kad ne kartą A. vežė daržovių ar kt. maisto produktų. Kai pablogėjo A. sveikata E. S. ne kartą, savo mamos prašymu pervedė pinigus A. Z.. Kai A. Z. gulėdavo ligoninėse, atsakovės I. M., E. S. vienos arba kartu su savo šeimos nariais lankydavo A. Z.. Ieškovė S. V. atsakovei E. S. buvo žinoma tik iš motinos I. M. ir A. Z. pokalbių. Apie testamentą E. S. sužinojo iš notarų biuro, bet mama I. M. jai minėjo, kad A. Z. nori jų naudai sudaryti testamentą.
Trečiasis asmuo notaras Laurynas Žukas, tvirtinęs ginčijamą testamentą, 2020-06-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad paprastai prieš testamento tvirtinimą patikrinima informacija apie testatoriaus veiksnumą. Testatoriui, siekiant įsitikinti jo veiksnumu, užduodami kontroliniai klausimai – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, su kuo atvyko, kaip atvyko, pagal situaciją, klausiama apie asmens sveikatą, kodėl asmuo iš viso atvyko į notarų biurą ir pan. Taip pat asmeniui iššaiškinama, koks notarinis veiksmas bus atliekamas, jo sudarymo pasekmės, paprastai aiškinamasi asmens valia, t.y., ar jis tvirtai yra apsisprendęs sudaryti tokį testamentą, kokios aplinkybės nulėmė, kad asmuo nusprendė sudaryti testamentą. Su asmeniu bendrauja ne tik notaras, bet ir administratorius, kuris sutikrina dokumentus, pasirūpina išrašais iš registrų, paklausia asmens, ar niekas nepasikeitė. Kai testamentas sudaromas giminystės ryšiais nesusijusio asmens naudai, visada klausiama, kodėl testatorius taip nusprendė ir dažniausias atsakymas būna, kad „Rūpinasi, prižiūri, padeda ir pan.“. Išskirtiniais atvejais paprašoma, kad testatorius savo ranka parašytų paaiškinimą ar tiesiog testamento tekstą. Pareigos notarui reikalauti, kad testatorius pateiktų kokius nors medicininius dokumentus apie savo sveikatos būklę, įstatymai nenumato, tai daroma tik išskirtinais atvejais. Notaras neprisiminė, ar A. Z. jam pranešė apie savo (duomenys neskelbtini). A. Z. dar prieš testamento tvirtinimą, iš anksto - (duomenys neskelbtini) pateikė notarų biurui savo paso kopiją. I. M. ir E. S. dokumentai greičiausiai notarui buvo pateikti testamento patvirtinimo notarų biure dieną.
Liudytojas V. B. 2021-06-07 parodė, kad jis pažinojo A. Z. apie 40 metų, su ja santykiai buvo draugiški. Po A. (duomenys neskelbtini) operacijos jis nuolatos, kas keletą dienų bendravo (t.y. ir telefonu) su A., nuveždavo pas gydytojus, parūpindavo vaistus. Po operacijos A. davė V. B. savo buto raktus pasakiusi, kad taip bus patogiau tvarkyti reikalus, kai A. ko nors prireiks. Po pirmos atliktos operacijos, kai buvo daroma (duomenys neskelbtini) A. pasireiškė depresija, tuomet su ja bendrauti teko dažniau. A. sakydavo, kad bendrauja su draugėmis, pvz. su V., kuri yra A. vaikystės draugė. Liudytojo teigimu, kartą, 2017 m. paskambinus A., liudytojas iš jos balso suprato, kad kažkas ne taip. Tuomet V. B. atvyko pas A. ir rado A. su kažkokia drauge, jos bute buvo daug (duomenys neskelbtini), dėl ko liudytojas išsakė A. priekaištus. Apie mėnesį laiko V. B. intensyviau lankė A. Po to A. prireikė dar vienos operacijos, po kurios ji vartojo vaistus, greičiausiai kažkokius antidepresantus, nes A. skundėsi nemiga. Kai pagerėjo sveikata A. pradėjo net ieškotis darbo, bet po to vėl A. sveikata ėmė blogėti, teko ją vėl paguldyti į ligoninę. Pati A. apie sudarytą testamentą neminėjo ir bendrai apie palikimo klausimus nepasakojo. Jau po A. mirties liudytojas iš ligoninėje kartu su A. gulėjusios N. sužinojo, kad A. N. buvo sakiusi „Aš viską sutvarkiau, svetimiems žmonėms nieko neliks“. Po 2017 m. birželio mėn. atliktos (duomenys neskelbtini) V. B. A. parvežė iš ligoninės į namus, A. būklė tuo metu buvo sunki, ji apie 12 dienų buvo namuose, niekur neišeidavo. Maistą tuo metu A. ruošdavo liudytojo žmona T., V. B. jį nuveždavo A.. Apie A. sudarytą testamentą liudytojas sužinojo po A. mirties. Liudytojo teigimu, A. traukė (duomenys neskelbtini), tačiau ji stengdavosi tą slėpti. Iš liudytojui žinomų intensyvesnių A. (duomenys neskelbtini) vartojimo laikotarpių liudytojas nurodė 2017 m. pradžią, kuomet A. galimai per dieną išgerdavo visą butelį. V. B. atsakovę I. M. pirmą kartą pamatė po A. Z. mirties. A. esant gyvai, kai V. B. ją lankydavo jos bute, A. dažniausiai būdavo viena ir tik kartą matė kartu su A. jos draugę V.. Liudytojas neprisiminė, ar jis lankėsi pas A. testamento sudarymo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, po to, kai A. pradėjo dažniau išgėrinėti, (vienas iš laikotarpių 2017 m. pradžia) ji kalbėdama pradėjo kartotis, t.y. pasakodama kartodavo tuos pačius dalykus. 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje A. nebuvo nusiteikusi įsidarbinti, sakė, jai ir taip gerai. Bendravime su A. liudytojas negalėjo nurodyti kokių nors ypatingų atvejų, kuomet A. Z. būtų galima vertinti kaip besielgiančią neadekvačiai. Kasdieninėje veikloje A. kartais siuvinėdavo, žiūrėdavo televizorių. Po (duomenys neskelbtini) susirgimo A. pati išsiaiškino, kad tokiems ligoniams gali būti teikiama priežiūros pagalba ir ji parašė pareiškimą savivaldybei.
Liudytoja T. M. 2021-06-07 parodė, kad ieškovė S. V. yra liudytojos brolio žmona, o V. B. yra liudytojos sutuoktinis. Liudytoja su A. Z. bendraudavo, liudytojos gyvenamoji vieta yra netoli A. Z., pas ją nuvykti galima per 5 minutes. Kai A. Z. buvo daromos operacijos, po jų liudytoja A. gamindavo maistą, kartu su vyru pirkdavo maisto produktus. Kartais A. prašydavo nupirkti (duomenys neskelbtini), sakydavo net, kad nenori gyventi, bet tie A. prašymai, susiję su (duomenys neskelbtini) nebuvo vykdomi ir liudytoja A. bardavo, kad ji linkusi piktnaudžiauti (duomenys neskelbtini), nors to negali daryti dėl savo sveikatos. A. nuotaikos kartais greitai pasikeisdavo, pvz. kartais kalbant telefonu ji greitai nutraukdavo pokalbį, o po pusės valandos A. paskambindavo ir pasakydavo, kad išgėrė nuo skausmo. Liudytoja nurodė, kad telefonu A. neretai kartodavosi, lyg tai būtų pamiršusi, kad tą jau sakė. 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. buvo laikotarpis, kai A. neatsiliepdavo į skambučius, neatidarydavo buto durų. Kartą ją bute rado labai netvarkingą, butas buvo sujauktas. Liudytoja dėl operacijos yra gulėjusi ligoninėje, kur sutiko A., kuriai taip pat buvo atlikta operacija, tik A. vėliau išrašė. Ligoninėje A. nuotaika buvo bloga. Grįžusi iš ligoninės A. skundėsi, kad blogai jaučiasi, tai T. prašė savo vyro, kad jis dažniau lankytų A.. 2017 m. vasarą A. jautėsi blogai, stipriai kosėdavo. A. kartą kažką sakė apie palikimo reikalus, bet liudytoja netęsė to pokalbio pasakydama A., kad viskas liks jos artimiesiems. A. yra minėjusi, kad iki operacijos tris dienas svečiavosi pas pažįstamus, kurie kviesdavo apsilankyti, jai žadėjo kambarį. Po svečiavimosi pas tuos pažįstamus kartą liudytoja bendravo su A., kuri atrodė taip, tarsi būtų savaitę vartojusi (duomenys neskelbtini). Iki operacijos liudytoja gyvai su A. matėsi 2017 m. gegužės pradžioje.
Liudytojas A. V., ieškovės sutuoktinis, 2021-06-07 parodė, kad A. Z. yra S. V. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2018 m. paskambino brolis V. ir pranešė, kad yra labai sunki A. Z. sveikatos būklė. Liudytojas su ieškove atvyko į (duomenys neskelbtini) 2018-09-03 ir paskambino A.. Ji pasakė, kad jie atvažiuotų rytoj, nes jai darys skysčių iš plaučių pašalinimo procedūrą. Kai atvažiavo į polikliniką, A. ten nebuvo, ją rado namuose, jos būklė buvo labai sunki. Tada iškvietė greitąją pagalbą, kurį atvežė A. į (duomenys neskelbtini) ir ten A. padarė minėtą procedūrą. Tada gydytojai pasakė, kad A. reikalinga nuolatinė priežiūra ir išrašė siuntimą į ligoninę (duomenys neskelbtini), kur A. buvo paguldyta. Ten A. duodavo nuskausminamųjų vaistų ir jai pasidarė kiek geriau. Liudytojui su žmona tuo metu reikėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), tai susitarė, kad A. rūpinsis liudytojo brolis V. B. su šeima. Po to liudytojas skambino A. 2018 m. rugsėjo pabaigoje, A. balsas pasirodė žvalus, ji padėkojo už rūpestį. Toliau liudytojas ryšį su A. palaikė per brolį. Kai (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad A. mirė, liudytojas su žmona kitą dieną nuvyko į ligoninę. Ten paaiškėjo, kad yra A. testamentas, sudarytas kažkokiai moteriai. Tuomet nuvyko į A. butą ir iš ten paskambino tai moteriai, kuri nelabai etiškai pasakė, kad „A. neturėjo jokių seserų. Ta moteris investavo pinigus ir jei tos išlaidos jai bus kompensuotos, ji gal būt atsisakys teisės į A. palikimą“. Į tai S. atsakė, kad „Ne piniguose reikalas, pasakyk, kur kūnas?“. Tada moteris pasakė, kad reikia 14 –tą dieną atvažiuoti į cerkvę (duomenys neskelbtini). Po to liudytojas su žmona kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnas skambino tai moteriai, kuri telefonu pasakė, kad A. neturėjo seserų, o S. yra tik (duomenys neskelbtini). Kai liudytojas dalyvavo A. laidotuvėse, I. per atstumą telefone A. V. parodė A. Z. testamentą, kurį pamačius liudytojui iškilo rimtos abejonės, ar testamentą pasirašė pati A. Z.. Apie A. piktnaudžiavimą (duomenys neskelbtini) liudytojas girdėjo iš savo žmonos ir brolio V., pats tiesiogiai A. apsvaigusios nematė. A. yra sakiusi liudytojui, kad vartoja nuskausminamuosius vaistus, galėtų parūpinti ir jam. Liudytojui žinoma, kad A. buto raktus turėjo liudytojo brolis V. B..
Liudytoja I. O. 2021-06-08 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę S. pažįsta nuo 18 metų amžiaus, o atsakovę I. M., kaip A. Z. draugę pažįsta nuo 2000 m. Liudytoja su A. Z. mokėsi vienoje klasėje ir netoli buvo jų gyvenamosios vietos. Kai A. 2015 m. ar 2016 m. darė (duomenys neskelbtini) liudytoja dažnai lankė A. ligoninėje, bendravo ir vėliau. Liudytoja po A.operacijos tiesiogiai su ja susitiko maždaug po mėnesio, iki to su A. bendravo telefonu, kažkokių A. elgesio pasikeitimų, neįprastų A. veiksmų nepastebėjo. A. sakydavo liudytojai, kad vartoja vitaminus. A., atrodo minėjo, kad gydytojai buvo išrašę raminamųjų vaistų. Liudytojos teigimu, A. buvo gyvybinga, t.y. kartais vaikštant su A. ji mažiau pavargdavo, nei liudytoja. I. O. lankė A. namuose (duomenys neskelbtini) ir bendravo su ja vieną dieną iki A. mirties. Liudytojai kalbantis su A., ji kartais paminėdavo (duomenys neskelbtini) S., bet ne dažnai. A. yra sakiusi, kad po S. pas ją apsilankymų A. pavargdavo. Pagal liudytoją, labiausiai A. rūpinosi I. (I. M.), nes iš A. nuolatos girdėdavo „I. paklojo, I. maisto atvežė, per šventes važiuoju pas I.“ ir pan. A. su I. susipažino darbinėje aplinkoje, toje pačioje darbovietėje dirbo ir liudytoja I. O.. Liudytoja niekada tiesiogiai nematė A. Z. neblaivios, nejautė to ir kalbantis telefonu. Buvo įvykis, kai A. neatsiliepė į skambutį (tuo metu ji dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini)) ir, liudytojos teigimu, A. tuo metu galėjo būti neblaivi. I. O. nežinomas nei vienas atvejis, kada A. Z. būtų elgusis neadekvačiai. Liudytoja nėra mačiusi pas A. daug vaistų dėžučių, A. sakydavo, kad jai atsibodo vartoti žuvų taukus. Liudytoja yra dalyvavusi švenčiant A. gimtadienius ar kitas šventes, kartu dalyvaudavo I. M.. Apie A. mirtį liudytojai pranešė I. M., kuri paprašė, kad šią žinią liudytoja praneštų S. (ieškovei). Kartą A. kalbėjo su I. O. apie palikimo reikalus, į ką liudytoja pasakė, kad A. neskubėtų, nes A. turi gimines, mylimą dukterėčią, į ką A. atsakė, kad „Ne, aš taip nenoriu, tada aš dar neapsisprendžiau“. Likus maždaug pusei metų iki A. mirties liudytoja siūlė A. pagalbą, siūlė paskolinti pinigų, kad sumokėti už šildymą, bet A. atsakė, kad „Nesirūpink, pas mane dabar viskas gerai, aš dabar viską susitvarkiau“, bet ką susitvarkė, liudytojai nepasakė. Kai liudytoja paskutinį kartą matė A., ji netikėtai pasakė, kad „Vis tik gerai, kad aš butą taip sutvarkiau“.
Liudytoja A. I. 2021-06-08 teismo posėdžio metu parodė, kad S. V. nepažįsta, ją matė tik A. Z. laidotuvėse. Su A. Z. ir I. M. liudytoja susipažino darbinėje aplinkoje, kartu dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Liudytoja su A. Z. ryšį palaikė iki jos mirties, dažnai bendraudavo telefonu. Liudytoja prisiminė atvejį, kai 2017 m. vasarą ji sutiko A. visuomeninio transporto stotelėje, A. buvo su skarele, nors tuo metu buvo karšta. Į liudytojos klausimą A. atsakė, kad jai buvo daromi (duomenys neskelbtini), dėl ko A. nupliko ir dėl to reikia dengti galvą. 2018 m. balandžio mėn. A. svečiavosi pas A. I.. Joms kalbantis A. pasakė, kad ji perrašė savo butą I. (atsakovei). Kai liudytoja pasakė, kad A. gi turi giminių, A. A. I. atsakė „Tu man nekalbėk apie tuos gimines“, priežasties A. nepasakė. Liudytojos teigimu, A. kažko buvo supykusi ant giminaičių. A. tuomet pasakė, kad ruošiasi (duomenys neskelbtini). Kažkur po mėnesio A. skambino liudytojai ir pasiguodė, kad yra sunki jos sveikatos būklė, sakė, kad gydytojai jai išrašė raminamųjų. Kai A. I. siūlė A. pagalbos, ji atsakė nesirūpinti, nes yra kam ja pasirūpinti. Po to telefonu kartą ar kelis liudytoja kalbėjo su A., jos žadėjo susitikti po A. operacijos, tačiau po kelių mėnesių I. liudytojai pranešė apie A. mirtį. Liudytojai iš A. pasakojimų žinoma, kad A. artimai bendravo su I., pas ją dažnai svečiuodavosi. Buvo atvejis, kai A. I. po A. Z. motinos mirties paskolino A. pinigų, kurių A. reikėjo paminklui pastatyti, vėliau visus paskolintus pinigus A. grąžino.
Liudytojas L. T. 2021-06-08 parodė, kad yra A. Z. kaimynas, gyvena vienoje laiptinėje, kur gyveno A.. Ieškovę S. V. liudytojas matė A. laidotuvėse, I. M. taip pat tapo žinoma po A. laidotuvių. A. yra ne kartą liudytojui sakiusi, kad lankėsi pas I., atsivežė daržovių, kurių A. siūlė ir liudytojui. Paskutiniu metu, kai A. gydėsi (duomenys neskelbtini) liudytojas aplankė A., jie pasikalbėjo apie ligas, nes liudytojas taip pat sirgęs (duomenys neskelbtini). Kai A. grįžo iš (duomenys neskelbtini), liudytojas kelis kartus, jos prašymu, nupirko produktų, vaistų. Su A. liudytojas bendravo normaliai, jokio A. neadekvataus elgesio liudytojas nepastebėjo. L. T. nežinoma apie A. Z. piktnaudžiavimą (duomenys neskelbtini). Liudytojo žiniomis, paskutiniu metu A. dirbo parduotuvėje, kada tiksliau, liudytojas neprisiminė. L. T. nežinoma kaimynų šeima, kurioje moters vardas S.. Liudytojas yra matęs V., kuris atrodo buvo A. geras draugas.
Liudytoja I. B. 2021-06-08 teismo posėdžio metu parodė, kad A. laidotuvėse matė S. V.. A. Z. ir I. M. žinomos kažkur nuo 2011 m., nes su jomis dirbo turgelyje (duomenys neskelbtini). Liudytojai žinoma, kad A. Z. draugavo su I. M.. Po to, kai A. perėjo dirbti kitur, ji kartais atvažiuodavo į turgelį pas I., todėl liudytoja taip pat kartu su jomis pabendraudavo. Taip pat liudytoja kartais su A. bendraudavo telefonu. Paskutinį kartą A. (po (duomenys neskelbtini)) liudytoja gyvai matė svečiuose pas I. M.. Liudytojai I. yra sakiusi, kad A. norėjo I. palikti savo turtą, bet . atsisakinėjo, nes A. turėjo giminių. Kai A. paskutinį kartą susirgo, I. sutiko, kad A. jos naudai sudarytų testamentą, nes I. daug buvo padėjusi A.. Kai A. buvo pašarvota, vienas vyriškis (iš A. giminaičių pusės) klausė, kaip galėjo būti, kad A. savo turtą paliko I.. Paaiškinus, jog tokia buvo A. valia, vyriškis su tuo sutiko, bet paprašė I. grąžinti telefoną ir turimus dokumentus, taip pat nuotrauktas. Liudytojos žiniomis, po pirmos operacijos A. jau kalbėjo, kad nori sudaryti I. naudai testamentą.
Liudytoja M. K. 2021-06-08 parodė, kad A. Z. pažįsta nuo 2017 m. pavasario, nes gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse. Jos atsitiktinai susipažino namo kieme, greitai paaiškėjo, kad jos abi yra vienišos, turi bendrų temų, apie ką pasikalbėti. Kai tapo artimesnės, M. K. kartais ateidavo pas A. į butą, jos švesdavo gimtadienius. Liudytoja ieškovę S. V. matė A. bute 2 ar 3 kartus. A. pasakodavo, kad ji turi draugę I., pas kurią dažnai svečiuodavosi. Liudytojai žinoma, kad A. iš pradžių gydėsi (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), po to 2017 m. vasarą paaiškėjo, kad A. yra (duomenys neskelbtini). Liudytoja lankė A., kai ji buvo ligoninėje 2017 m. gegužės ar birželio mėn., padėdavo, kai reikėjo, nupirkdavo A. maisto. Kito asmens, kuris būtų lankęs A. ligoninėje, liudytoja nematė. Vasaros viduryje A. pradėjo geriau jaustis, galėjo vaikščioti. 2017 m. rudenį tarp jų su A. įvyko rimtas pokalbis apie tai, kam jos, būdamos vienišos paliks savo turtą po mirties. A. pasakė, kad turtą paliks savo artimiausiai draugei I., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nes I. labai daug A. padėjo, ji yra artimiausia A. draugė. Kai liudytoja A. pasakė, kad ji turi giminaičių, t.y. ir (duomenys neskelbtini) S., kuriai galėtų palikti turtą, A. pasakė „Ne, jokiu būdu“ ir priežasties A. nepasakė. 2018 m. ligoninėje (duomenys neskelbtini) A. visą laiką buvo sąmoninga, iki pat pabaigos skaitė knygas, mėgo detektyvus. A. pradėjo net geriau jaustis ir tikėjosi, kad pasveiks. Liudytoja patarė A. paaiškinti savo (duomenys neskelbtini) S., kodėl A. nusprendė nepalikti savo turto (buto) savo (duomenys neskelbtini), tačiau A. to nepadarė. A. po (duomenys neskelbtini) skundėsi nemiga, jai buvo išrašyti migdomieji vaistai. A. visą laiką buvo adekvati, orientuota nepriklausomai nuo laikotarpio, prieš ar po operacijos. Pati liudytoja bei kitas kaimynas L. kartais padėdavo A., t.y. nupirkdavo maisto ar vaistų. Liudytojai žinoma, kad tam tikrais laikotarpiais (operacijos metu) A. Z. vartojo nuskausminamuosius vaistus. Liudytojos teigimu, A. kartais pavartodavo (duomenys neskelbtini). M. K. kelis kartus (galėjo būti 2017 m. pradžioje) matė A. neblaivią, sakė A., kad (duomenys neskelbtini) negalima maišyti su vaistais, į ką A. atsakydavo, kad ji taip geriau užmiega. Liudytoja nepatvirtino, kad A. nuolatos piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini).
Teismo 2021-07-07 nutartimi, ieškovės prašymu buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikti buvo pavesta Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybai. Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimus : 1) Ar A. Z. testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu? Jei taip, tai kokia (iu)? 2) Kokius vaistus vartojo A. Z. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu ir, ar vartojami vaistai turėjo įtaką A. Z. valiai ir gebėjimui suprasti atliktus notarinius veiksmus, susijusius su ginčijamo testamento patvirtinimu ? Ar pagal byloje esančius bei A. Z. medicininius duomenis alkoholio vartojimas galėjo padaryti esminę įtaką A. Z. valiai sudaryti testamentą, taip pat padaryti įtaką A. Z. gebėjimui suvokti testamento turinį ir jo sudarymo reikšmę ? 3) Ar mirusioji A. Z. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus, jų reikšmę ir, ar galėjo juos valdyti, ar A. Z. nuo (duomenys neskelbtini) galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir, ar galėjo valdyti savo veiksmus?
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2022-01-06 – 2022-01-19 akte pateiktos išvados: 1) A. Z. testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nesirgo; 2) Nėra duomenų apie A. Z. skirtų medikamentų šalutinį poveikį, dėl kurio ji testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) būtų negalėjusi suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nėra duomenų apie A. Z. psichikos ar elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, kurie būtų trukdę jai testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 3) A. Z. testamento sudarymo metu – (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Ekspertizės akto 5 psl. nurodyta, kad 2016-02-24 po 4 - ių (duomenys neskelbtini) nurodyta „(duomenys neskelbtini)“. 2017-02-22 įraše nurodyta „Baigėsi (duomenys neskelbtini), skundžiasi išliekančiu bendru silpnumu, greitu nuovargiu“, įvertinta somatinė būklė, psichikos būsena detaliau neaprašyta. 2017-04-05 nustatytos (duomenys neskelbtini). 2017-05-04 ambulatoriškai ruošta operaciniam gydymui dėl (duomenys neskelbtini), ištirta somatinė būklė. Nuo 2017-06-05 iki 2017-06-12 A. Z. gydyta (duomenys neskelbtini), nurodyta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Bendroje būklėje atvykus pažymėta, kad tiriamoji : „Sąmoninga, orientuota, adekvati“. 2017-06-06 taikytas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), pooperacinė eiga įvertinta kaip sklandi, patenkinamoje būklėje išrašyta į namus, psichikos būklė neaprašyta, nurodyta, kad stacionare buvo skirtas medikamentinis gydymas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šalutinių medikamentų poveikio psichikos būklei neaprašyta, rekomenduota tęsti (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) 100 mg 2 x dienoje skyrimą skausmo malšinimui. A. Z. po (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo ambulatoriškai konsultuota nuo 2017-06-22, įrašuose formalus somatinės būklės įvertinimas, psichikos būklės sutrikimų neaprašoma. (Duomenys neskelbtini) išrašymas ambulatoriškai nurodytas nuo 20017-07-17, įrašuose vertinta somatinė būklė, psichikos būsena neaprašoma. Toliau progresuojant (duomenys neskelbtini) nuo 2017-07-26 rekomenduota (duomenys neskelbtini), psichikos būklės iki pat A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) kvalifikuotai nevertinta, psichikos sutrikimų požymių nenurodoma.
Ginčijant testamentą yra svarbu išsiaiškinti, ar tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo nėra prieštaravimų, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė.
Pagrindinis ieškovės argumentas, kodėl A. Z. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas turėtų būti pripažintas negaliojančiu, buvo A. Z. sveikatos būklė, t.y., kad A. Z. ginčijamą testamentą sudarė iš karto po sunkios operacijos, vartojo nuskausminamuosius vaistus ir, ieškovės teigimu, gausiai vartojo (duomenys neskelbtini), dėl ko, pagal ieškovę, testamentą testatorė sudarė tokios būsenos, kai negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, testamento turinys neatitiko tikrosios A. Z. valios. Kaip papildomą argumentą ieškovė nurodė nesąžiningus, apgaulės veiksmus, kuriuos atliko atsakovė I. M., kad A. Z. sudarytų testamentą atsakovės naudai.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.
Pagal CK 5.18 straipsnio 1 dalį, testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos ar suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį, testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, gali būti pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens arba testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).
Teismas pripažįsta, kad įvertinus surinktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu A. Z. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Nors ieškovė akcentavo A. Z. potraukį (duomenys neskelbtini), tačiau A. Z. artima draugė I. O. nepatvirtino tokio fakto. A. Z. kaimynas L. T., kuris kartais pabendraudavo su A. Z. ir yra tam tikrose situacijose jai yra padėjęs nupirkti maisto, vaistų, nieko nežinojo apie A. Z. piktnaudžiavimą (duomenys neskelbtini). A. Z. kaimynė, jai artima pagal panašią gyvenimišką situaciją ir pomėgius, M. K. nurodė, kad galimai 2017 m. pradžioje matė A. kelis kartus neblaivią, tačiau, kad A. Z. būtų nuolatos vartojusi (duomenys neskelbtini), liudytoja nepatvirtino. Pastebėtina, kad A. Z. gana dažnai bendraudavo su M. K., jos keisdavosi knygomis, dėl ko M. K. turėjo būti žinoma aplinkybė apie A. Z. priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pagal esamus duomenis, manytina, tokios priklausomybės nebuvo. Liudytojos A. I. ir I. B., per darbinę veiklą tapusios A. Z. draugėmis, taip pat nenurodė apie A. Z. priklausymą nuo (duomenys neskelbtini). Liudytojų V. B., T. M. liudijimai apie A. Z. prašymus nupirkti (duomenys neskelbtini), teismo nuomone, nepatvirtina A. Z. priklausomybės, o A. V. apie A. Z. pomėgį (duomenys neskelbtini) girdėjo tik iš savo sutuoktinės – ieškovės S. V.. Teismo nuomone, tai, kad A. Z., sužinojusi apie sunkią savo sveikatos būklę ir blogas pasveikimo prognozes tam tikru laikotarpiu kiek intesyviau galimai vartojo (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybės, kad testatorė turėjo priklausomybę nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ir asmens priklausomybė nuo (duomenys neskelbtini) nebūtinai yra priežastis, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai, kad A. Z. dėl (duomenys neskelbtini) vartojo nuskausminamuosius ((duomenys neskelbtini)) ir psichiką galimai veikiančius vaistus nesudaro pagrindo teigti, kad tai turėjo esminę reikšmę A. Z. gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę. Manytina, kad (duomenys neskelbtini) dažnai skiriami tokio pobūdžio vaistai, bet tai tikrai nereiškia, kad po tokių vaistų pavartojimo asmuo tampa neveiksniu, t.y. nesugebančiu kontroliuoti savo valios, nesugebančiu orientuotis aplinkoje ar pan. Teismas pažymi, kad pati ieškovė nenurodė bei nei vienas liudytojas nepastebėjo kokio nors atvejo apie neįprastą, neadekvatų A. Z. elgesį, kuomet būtų buvę galima suabejoti A. Z. psichine sveikata. Pastebėtina, kad remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2018-02-14 išvada dėl A. Z. darbo pobūdžio ir sąlygų nuo (duomenys neskelbtini), kuomet testatorei buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), jai suteikta teisė dirbti pagal (duomenys neskelbtini) pritaikytoje aplinkoje, t.y. A. Z. kažkiek galėjo dirbti (I tomas, 61 b.l.).
Pagal Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2022-01-06 – 2022-01-19 akte pateiktas išvadas, A. Z. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jos gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nėra duomenų apie A. Z. skirtų medikamentų šalutinį poveikį, dėl kurio ji ginčijamo testamento sudarymo metu būtų negalėjusi suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ir nėra duomenų apie A. Z. psichikos ar elgesio sutrikimus vartojant (duomenys neskelbtini), A. Z. (duomeyns neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Eksperto išvados yra kategoriškos, aiškios ir teismas jomis vadovaujasi.
Teismas pažymi, kad, tikėtina, A. Z. valia sudaryti ginčijamą testamentą nesusidarė spontaniškai. Apie tai, kad savo turimą butą ji nori palikti atsakovei I. M., A. Z. sakė kaimynei, artimai draugei M. K., taip pat tuo pasidalino su savo draugėmis I. O., A. I. ir I. B.. Liudytojos teigė, kad A. Z. nenorėjo savo turto palikti savo giminaičiams, t.y. ir ieškovei S. V., tik A. Z. nepaaiškino to priežasties. Teigtina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ji buvo labai artima su (duomenys neskelbtini) A. Z. paskutiniu testatorės gyvenimo laikotarpiu. Nepaneigta atsakovių I. M. ir E. S. nurodyta aplinkybė, kad jos dažnai bendravo su A. Z., ji dažnai lankėsi I. M. namuose, leisdavo savaitgalius (t.y. ir nakvodavo), būdavo per šventes ir pan. Tokį artimą A. Z. ir atsakovių bendravimą patvirtino ir bendros draugės I. O., A. I. bei I. B.. Tą iš dalies patvirtina atsakovė pateiktos fotonuotraukos, kuriose A. Z. yra su atsakove I. M. ir jos šeimos nariais (I tomas, 66, 67 b.l.). Atsakovė pateikė duomenis apie pervestas A. Z. pinigų sumas 2017-08-28 – 2018-05-25 laikotarpiu (I tomas, 36, 41 b.l.), kas patvirtina aplinkybę, kad atsakovė teikė testatorei finansinę pagalbą.
Ieškovė formaliai nurodė, kad atsakovė I. M. paveikė A. Z. valią, dėl ko A. Z., realiai to nenorėdama sudarė testamentą atsakovės naudai. Teismas pažymi, kad duodama paaiškinimus ieškovė daug dėmesio skyrė laikotarpiui prieš pat A. Z. mirtį, t.y. kai A. Z. gulėjo ligoninėje (duomenys neskelbtini) ir ieškovė ją aplankė, taip pat aplinkybėms, kai ieškovė, sužinojusi apie A. Z. mirtį negalėjo rasti A. Z. kūno, sunkiai rado A. pašarvojimo vietą, t.y. tarsi atsakovė I. M. tą mėgino nuslėpti. Teismas pripažįsta, kad šios aplinkybės nepatvirtina jokių nesąžiningų ir tuo labiau neteisėtų atsakovės I. M. veiksmų, ypač kai ieškovė ginčijo testamentą, kuris buvo sudarytas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad prieš testamento patvirtinimą ((duomenys neskelbtini)) į notarų biurą A. Z. kreipėsi (duomenys neskelbtini) (t.y. prieš A. Z. numatytą operaciją), nes tą dieną ((duomenys neskelbtini)) notarų biuro administratorė atspausdino A. Z. gyventojų registro išrašą (I tomas, 116,117 b.l.), ant A. Z. paso kopijos administratorės ranka padaryti įrašai „Testamentas, butą, (duomenys neskelbtini)“, „dėl laiko paskambins“ (I tomas, 120 b.l.).
Teigtina, kad įvertinus aplinkybių bei įrodymų visumą, nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) testamentą pripažinti negaliojančiu. Pripažintina, kad ginčijamas testamentas neturi jokių testatorės valios trūkumų, nenustatyta prieštaravimų tarp vidinės testatorės A. Z. valios ir jos išreiškimo, todėl neegzistuoja CK 1.89 ir 1.91 straipsniuose numatytos sąlygų, sudarančių pagrindą (duomenys neskelbtini) A. Z. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu.
Ieškovė, be reikalavimo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) testamentą, dar prašė pripažinti mirusią A. Z. iš dalies neveiksnia turtinių santykių srityse, t.y. tokiose srityse, kaip kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), dalyvavimas buities ūkinėje ir komercinėje srityje. Nors teismas bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovei nurodė apie reikalavimo ydingumą, ieškovė neatsisakė šio reikalavimo. Dėl to teismas pažymi, kad fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar veiksnumo apribojimo tam tam tikroje institutai (CK 2.10 ir 2.11 straipsniai) yra taikomi gyviems asmenims ir institutai taikomi tikslu nustatyti asmeniui globą arba rūpybą, kurios pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą (CK 3.247 straipsnio 1 dalis). Todėl, kadangi iš viso nebuvo jokio pagrindo spręsti apie testatorės (mirusio asmens) pripažinimą iš dalies neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, taip pat buities ūkinės ir komercinės veiklos srityje, toks ieškovės reikalavimas atmetamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetant ieškinį, būtų pagrindas iš ieškovės atsakovėms priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsakovės tokių išlaidų nenurodė ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Ieškinio netenkinant, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 74,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.