Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Beta Media atstovei advokato padėjėjai Giedrei Gudžiūnaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Beta Media skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, vidutinis vartotojas apibūdinamas kaip pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998-07-16 sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000-01-13 sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001-01-25 Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002-10-24 sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375,31 punktas; 2003-04-08 sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad dalis vartotojų nusiskundimų grindžiami neteisingai ar netiksliai nurodyta įsigytos ar įsigyjamos kelionės kaina, o kita dalis, dėl netiksliai nurodytos įsigytos kelionės trukmės.

Nustatyta, kad vartotojas K. S. K. 2018-02-22 pateikė prašymą Tarnybai dėl Beta Media, UAB veiklos, nurodydamas, kad kreipiasi dėl turizmo ir rekreacinių paslaugų sutarties, prašydamas sumažinti prekės (paslaugos) kainą ir atgauti pinigus už permoką – 50 Eur. K. S. K. paaiškino, kad 2018-02-17 interneto svetainėje www.beta.lt įsigijo kelialapį į Ukrainą, kaina buvo nurodyta nuo 189 Eur, svetainėje buvo skelbiama „204 Eur už 7 dienų kelionę į Bukovelį ir slidinėjimą <...> (mokant 189 Eur visą sumą iš karto)“. Kadangi vartotojas mokėjo visą sumą iš karto, jis tikėjosi sumokėti 189 Eur, tačiau vienintelis kainos pasirinkimas apmokėjimo metu buvo 204 Eur už vieną asmenį. Teismas, analizuodamas byloje esančią rašytinę medžiagą nustatė, kad www.beta.lt tinklapyje buvo paskelbta informacija apie siūlomą įsigyti kelionės paketą: slidinėjimą Bukovelyje su pusryčiais ir vakarienėmis, kurio nurodyta kaina nuo 189 Eur. Pagal pateiktą informaciją, kelionės į Bukovelį kaina yra 204 Eur, tačiau nurodyta: „mokant 189 Eur visą sumą iš karto“. Tokia www.beta.lt svetainėje pateikta informacija sudaro pagrindą manyti, kad jeigu vartotojas moka už kelionę visą sumą iš karto (o ne dalimis keliais mokėjimais), kelionę jis gali nusipirkti pigiau, t. y. ne už 204 Eur, o už 189 Eur. Nepaisant to, siekiant apmokėti kelionę, vienintelė leidžiama pasirinkti mokėtina kelionės kaina yra 204 Eur, taigi realiai vartotojui nesuteikta galimybė įsigyti kelionę už mažesnę skelbiamą 189 Eur kainą. Vartotojui kreipiantis į pareiškėją jos atstovė nurodė, kad tikroji kelionės kaina yra 204 Eur, o pateikiama informacija dėl mažesnės kelionės kainos atsidaro dėl žmogiškosios klaidos, informavo, kad kainos skirtumas kompensuojamas nebus. Pareiškėja 2018-04-23 paaiškinime Tarnybai patikslino, kad nors kelionės kaina gali būti suprantama dviprasmiškai, tačiau vienintelis galimas pasirinkimas mokėti 204 Eur kainą leidžia nustatyti tikrąją mokėtiną sumą.

Vartotojas L. K. 2018-02-07 kreipėsi į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą dėl tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad interneto svetainėje www.grupinis.lt buvo pateikiamas kelionės į Turkiją ir Rodo salą pasiūlymas, nurodoma kaina – 239 Eur. Minėtame pasiūlyme taip pat nurodoma, kad vartotojas privalo įsigyti ekskursijų paketą, kurio kaina yra 150 Eur. Vartotojas nurodė, kad www.grupinis.lt interneto svetainėje yra ir daugiau tokių pasiūlymų. Konkurencijos taryba 2018-03-19 raštu persiuntė pareiškėjo prašymą nagrinėti Tarnybai. Teismas, analizuodamas byloje esančią rašytinę medžiagą, nustatė, kad www.grupinis.lt interneto svetainėje siūloma kelionės į Turkiją ir Rodo salą kaina (239 Eur) neatitiko tikrosios už kelionę mokėtinos kainos, nes kelionę buvo galima įsigyti tik su privalomu ekskursijų paketu, kuris kainuoja 150 Eur, kas lėmė, kad bendra kelionės į Turkiją ir Rodo salą kaina buvo ne 239 Eur, kaip nurodyta pasiūlyme, o 389 Eur. Pareiškėja 2018-04-12 paaiškinime Tarnybai dėl šio atvejo nurodė, kad pareiškėja vykdo pinigų surinkimą tik už kelionę, o ekskursijų paketas yra suderinamas tiesiogiai su kelionių organizatoriumi.

Vartotoja N. J. kreipėsi į Tarnyba elektroniniu paštu, nurodydama informaciją, kad www.grupinis.lt svetainėje pastebėti kainų neatitikimai, kelionių kaina, kuri yra su akcija, skelbiama vienokia, tačiau jau perkant kelionę ji tampa kitokia. Pasirinkus tam tikrą kelionę ir siekiant ją apmokėti kaina pasikeičia ir ji padidėja. Teismas, įvertinęs pateiktą rašytinę medžiagą nustatė, kad ir kituose kelionių pasiūlymuose skelbiama viena kelionės kaina, tačiau pasirenkant ją pirkti, kaina pasikeičia, atsižvelgiant į kelionės datą bei papildomus privalomus ekskursijų paketus.

Tuo tarpu vartotojas A. B. 2018-07-17 pateikė prašymą Tarnybai dėl melagingos ir vartotoją suklaidinusios pasiūlyme pateiktos informacijos, nurodydamas, kad www.beta.lt buvo paskelbta klaidinanti reklama „224 Eur už 8 d. kelionę į Graikiją ir poilsį 3* viešbutyje Hlidi – asmeniui, apsistojant dviese“. Paaiškino, kad kelionės trukmė buvo 6,5 dienos, pareiškėjas atvyko 2018-07-12 5.00 val. ryto, o išvykti turėjo 2018-07-18 dieną 14.00 val., taigi kelionė truko ne 8 dienas, kaip buvo nurodyta skelbime, todėl prašė grąžinti dalį už kelionę patirtų išlaidų. Teismas pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatė, kad www.beta.lt siūlyta įsigyti kuponą, kurio kaina 224 Eur, už 8 dienų kelionę į Graikiją ir poilsį 3* viešbutyje, nurodyta paslaugos teikimo data: 2018-07-11 – 2018-07-19.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma informacija, susijusi su siūlomų kelionių kainomis, buvo klaidinanti, ji neatitiko sąžiningos praktikos rinkoje ir profesinio atidumo reikalavimų, galėjo iškreipti ar iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, kas galėjo paskatinti vidutinį vartotoją priimti sprendimą dėl siūlomos kelionės įsigijimo. Pažymėtina, kad vidutinio vartotojo įspūdis apie siūlomą prekės kainą gali susidaryti iš atitinkamo verslo subjekto pateikiamos informacijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikta informacija apie kelionių į Ukrainą, į Turkiją ir Rodo salą, taip pat kitų vartotojų nurodytų kelionių kainas nebuvo tiksli, galėjo klaidinti vartotojus ir skatinti priimti atitinkamus ekonominius sprendimus. Vartotojo K. S. K. atveju nurodyta mažesnė kelionės kaina (189 Eur) galėjo tiesiogiai paveikti vartotojo apsisprendimą įsigyti kelionę, atkreipti jo dėmesį į siūlomą įsigyti kelionę. Aplinkybė, kad vartotojas vis tik įsigijo kelionę už didesnę (204 Eur) kainą savaime nereiškia, kad jis nebuvo ir negalėjo būti suklaidintas, nes būtent mažesnės kainos pasiūlymas galėjo paskatinti jį įsigyti siūlomą kelionę, o priėmus sprendimą įsigyti, vėliau sutikti ir su kiek didesne kaina, kuri pirminio pasiūlymo neatitiko. Pareiškėjos nurodomi argumentai, jog iš pasirenkamų mokėjimo variantų vartotojas galėjo suprasti, kad kelionė kainuoja ne 189 Eur, o 204 Eur, vertinti kaip nepagrįsti tuo aspektu, kad vartotojams nėra nustatyta pareigos tikrinti komercinės veiklos subjekto pateiktą informaciją, vartotojas neturi kiekvienu atveju abejoti pateikiamos informacijos tikslumu ir teisingumu, nes būtent komercinę veiklą vykdančiam subjektui Įstatymas numato pareigą teikti tikrą ir neklaidinančią informaciją. Aplinkybė, kad netiksli kaina galėjo būti nurodyta dėl techninės klaidos taip pat nešalina pareiškėjos atsakomybės, nes pareiškėja, kaip komercinę veiklą vykdantis subjektas, veikia savo rizika ir turi imtis pakankamų priemonių, būti pakankamai atidi, siekiant užtikrinti, kad vartotojams pateikiama informacija būtų teisinga bei atitiktų realybę, t. y. pateikiama informacija pasiūlyme turi atitikti kainą, kurią vartotojas realiai moką pasirinkęs atitinkamą prekę ar paslaugą.

Vartotojo L. K. atveju pareiškėjos tinklapyje nurodyta informacija buvo klaidinanti, nes bendra kelionės kaina nebuvo tokia, kokia pateikiama pirminiame kelionės pasiūlyme. Pareiškėjai pasiūlyme nurodant, kad kelionė į Turkiją ir Rodo salą kainuoja 239 Eur, vartotojas įgyja lūkestį įsigyti kelionę būtent už tokią kainą, tuo tarpu apie privalomą įsigyti ekskursijų paketą, kurio kaina 150 Eur pirminiame kelionės pasiūlyme (paviršiniame vaizde) jokios informacijos apskritai nėra pateikiama. Tokia pareiškėjos tinklapyje pateikta informacija vidutinį vartotoją gali suklaidinti, nes jis tikisi kelionės būtent už pirminiame pasiūlyme nurodomą kainą, o taip pat ir paskatinti jį priimti sprendimą įsigyti kelionę, nes susidomėjęs ja už mažesnę siūlomą kainą, vėliau gali būti pastūmėtas priimti sprendimą vis tik kelionę įsigyti ir už didesnę kainą, negu siūlyta. Pareiškėjos teiginiai, kad nei vienas vartotojas aptariamos kelionės neįsigijo vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, nes pagal LVAT praktiką šios kategorijos byloje, veiksmai, kurie neatitiko profesinio atidumo reikalavimo, neturi būtinai sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. neprivalo iš esmės iškreipti vartotojų ekonominio elgesio, nes tam, kad būtų galima konstatuoti tokio pobūdžio įtaką vartotojų ekonominiam elgesiui, užtenka nustatyti tokios įtakos galimybę. Kitaip tariant, nėra būtina, kad būtų sudarytas bent vienas sandoris, kurio vartotojas kitomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs (LVAT 2010-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1684/2010; LVAT 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-284/2012).

Vertinant vartotojo A. B. nusiskundimą dėl netiksliai nurodytos įsigytos kelionės trukmės, teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad verslo subjektas, žinodamas, kad skrydžių laikų pakeitimai kelionę gali sutrumpinti net pusantros dienos, apie tai vartotojams turėjo pateikti aiškią bei išsamią informaciją. Vertinant pareiškėjos interneto svetainėje pateiktą pasiūlymą įsigyti 8 dienų poilsinę kelionę į Graikiją, teismas pažymi, kad prie pasiūlymo pateiktoje atmintinėje buvo punktas, jog skrydžio laikas gali keistis priklausomai nuo skrydžio bendrovės sąlygų, tačiau informacijos, jog į 8 dienų laikotarpį įtraukiamas ir skrydžio pirmyn bei atgal laikas nurodyta nebuvo. Tokiu būdu pateikta informacija galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją apie įsigyjamos kelionės trukmę, nes pasiūlymo pobūdis sudaro pagrindą manyti, kad perkamos kelionės trukmė bus ne mažesnė nei 8 dienos, neįskaičius skrydžių laiko. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos nurodomą argumentą, jog pagal Turizmo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, organizuotos turistinės kelionės pradžia laikoma bet kurios turizmo paslaugos, įtrauktos į organizuotą turistinę kelionę, teikimo pradžia, todėl vartotojas galėjo suprasti, kad į nurodomą 8 dienų trukmę įskaitomas ir skrydžių laikas. Teismas pažymi, kad verslininko pateikta informacija vertinama būtent vidutinio vartotojo, t. y profesionalių žinių neturinčio, bet vidutiniškai informuoto, protingo atidžiam ir apdairiam asmeniui, kaip jis apibūdintas Lietuvos Respublikos aukščiau nurodytame Įstatymo 2 straipsnio 13 punkte. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad vidutinį, teisinių žinių neturintį, vartotoją pareiškėjos pateikta informacija apie 8 dienų trukmės kelionę galėjo klaidinti, nes prie kelionės pasiūlymo nebuvo paaiškinta, jog į 8 dienų laiką įskaitomas ne tik faktinis laikas užsakytame viešbutyje, tačiau ir skrydžių pirmyn bei atgal laikas. Tokiu būdu vidutinis vartotojas galėjo būti paskatintas įsigyti šią kelionę, nors kitomis aplinkybėmis, t. y. būdamas tinkamai informuotu apie faktišką kelionės trukmę, tokio sprendimo nebūtų priėmęs ar paskatintas priimti. Teismo vertinimu, verslo subjektas negali piktnaudžiauti savo, kaip stipresniosios šalies, pozicija ir tikėtis, kad vidutiniam vartotojui bus aiškios teisės aktuose įtvirtintos kelionės pradžios bei pabaigos sampratos, nes asmeniui, neturinčiam specifinio išsilavinimo, tokia informacija nėra savaime suprantama ir aiški.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomi argumentai, kad ji veikė tik kaip tarpininkė, todėl negali daryti įtakos siūlomų kelionių kainoms, atmestini kaip nepagrįsti, nes pati pareiškėja sprendžia kokią informaciją ji teikia vartotojams savo tinklapyje, ji pati priima sprendimus kokia apimtimi informacija vartotojams yra atskleidžiama, be to, šiuo atveju faktas, kad pareiškėja pirminiame pasiūlyme (paviršiniame siūlomos įsigyti kelionės vaizde) nuslėpė informaciją apie privalomas įsigyti kelionės paslaugas ir nurodė kelionės kainą 239 Eur, nors žinojo, kad reali kelionės kaina yra 389 Eur, profesinio atidumo reikalavimų neatitiko. Iš vartotojos N. J. Tarnybai pateiktos informacijos matyti, kad klaidinanti pirminio kelionės pasiūlymo informacija buvo skelbiama ir siūlant įsigyti keliones į kitas užsienio šalis. Teismo vertinimu, vartotojui nurodant informacija, kad kelionės kaina yra 107 Eur ir skelbime nepateikiant jokių papildomų sąlygų, vartotojas gali būti suklaidintas, kad šią konkrečią kelionę be jokių apribojimų būtent už tokią kainą galės įsigyti. Be to, šiame kontekste teismas pažymi, kad verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką (rūpestingai pasirinkti trečiuosius asmenis įsipareigojimams įvykdyti, turėti galimybių kontroliuoti jų veiklą ir panašiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2004).

Tarnyba Nutarime nurodė motyvus, kodėl vidutinis vartotojas galėjo būti suklaidintas dėl pareiškėjos pateiktos informacijos, taip pat priežastis, dėl kurių galėjo būti iškreiptas jų ekonominis elgesys. Jau vien skundai gauti iš vartotojų rodo, kad pirminiuose kelionės pasiūlymuose pateikta informacija (kaina, kelionės trukmė), skiriasi nuo tikrosios už įsigyjamą kelionę mokėtinos kainos ir realios įsigyjamos kelionės trukmės. Taigi Tarnyba teisingai konstatavo, kad vartotojams pateikiant klaidinančią informaciją jų ekonominis elgesys gali būti arba yra iškreipiamas, nes jie yra skatinami priimti sprendimą (įsigyti kelionę), kurio kitokiomis aplinkybėmis (jeigu būtų nurodyta realiai mokėtina kelionės kaina arba reali, tiksli kelionės trukmė) vartotojai nebūtų priėmę. Tarnybos Nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas ne tik teisės aktų nuostatomis, jų aiškinimu praktikoje, bet ir faktinėmis aplinkybėmis egzistuojančiomis nagrinėjamoje byloje. Todėl pareiškėjos argumentai, kad Tarnyba neįrodė padarytų pažeidimų ir savo Nutarimo tinkamai nemotyvavo atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos interneto svetainėse www.beta.lt ir www.grupinis.lt nurodoma informacija, susijusi su siūlomų kelionių kainomis, buvo klaidinamo pobūdžio, ji neatitiko sąžiningos praktikos rinkoje ir profesinio atidumo reikalavimų, galėjo iškreipti ar iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, kas galėjo lemti ar lėmė, kad vidutinis vartotojas skatintas priimti ar faktiškai priėmė sprendimą dėl siūlomos kelionės įsigijimo. Pareiškėja, būdama verslo subjektas ir veikdama savo rizika, buvo atsakinga už tai, kad jos interneto svetainėse skelbiama informacija būtų teisinga, išsami, tiksli ir neklaidintų vidutinio vartotojo.

Dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos

Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse, be kita ko, nustatyta, kad už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams Tarnyba pagal savo kompetenciją gali skirti nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų baudą, jeigu ši bauda neviršija 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Pakartotinai per vienus metus padariusiems pažeidimą, už kurį buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta bauda, komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama didesnė, iki trisdešimt keturių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų, bauda, jeigu ši bauda neviršija 6 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikšmis, juo nepadaroma esminės žalos šio įstatymo saugomiems vartotojų interesams, Tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudų vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, bendradarbiavo su Tarnyba tyrimo metu, atlygino nuostolius ir (ar) pašalino padarytą žalą arba kai Tarnyba gavo iš už elgesio kodeksą atsakingo subjekto pagrįstą pranešimą, kad padarę pažeidimą komercinės veiklos subjektai nutraukė nesąžiningą komercinę veiklą.

Pagal nurodytas Įstatymo 13 straipsnio nuostatas, pareiškėjai galėjo būti paskirta bauda, t. y. nuo minimalios 289 Eur iki maksimalios 8 686 Eur baudos. Taigi baudos vidurkis yra 4 487,5 Eur. Tarnyba pareiškėjai paskyrė 4 000 Eur baudą. Tarnyba skiriamos sankcijos dydį motyvavo tuo, kad pareiškėja informaciją apie kelionių pasiūlymus skleisdavo po keletą mėnesių ir net ginčijamo nutarimo priėmimo metu pareiškėjos interneto svetainėse yra pateikti pasiūlymai nurodant vieną kainą, kai iš tiesų galutinė kelionės kaina yra didesnė, taigi Įstatymo pažeidimai tęsėsi ir ginčijamo Nutarimo priėmimo metu.

Pareiškėjos teiginiai, jog bauda dėl kiekvieno iš pažeidimų turėjo būti skiriama atskirai, po to jas subendrinant ir skiriant vieną baudą, vertintini kritiškai, nes Įstatymas numato baudos skyrimo galimybę komercinę veiklą vykdančiam subjektui už nesąžiningą komercinę veiklą, kuri, pagal Įstatymo 3 ir 4 straipsnio nuostatas, gali pasireikšti įvairiais klaidinančiais, vidutinio vartotojo elgesį iškreipiančiais veiksmais. Todėl bauda skiriama už vykdomą nesąžiningą komercinę veiklą, o ne už kiekvieną klaidinantį ar kitaip pasireiškusį nesąžiningą subjekto veiksmą vartotojų atžvilgiu. Taigi Tarnyba pagrįstai, įvertinusi pareiškėjos veiksmus interneto svetainėse skelbiant ginčo informaciją, paskyrė jai baudą už nesąžiningą komercinę veiklą.

Teismas papildomai pastebi, kad vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, bauda skiriama atsižvelgiant ne tik į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kurių, beje, Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu nenustatė, tačiau ir į pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę bei mastą. Pažymėtina, kad pareiškėjos komercinė veikla skleidžiant informaciją per interneto svetainę galėjo daryti įtaką neapibrėžtam skaičiui vartotojų ir jų apsisprendimams ne tik faktiškai sudaryti atitinkamą sandorį bet ir patraukti kitų vartotojų dėmesį. Pastebėtina, kad Tarnyba įvertino aplinkybę, jog pareiškėja tyrimo metu bendradarbiavo, tačiau tokia aplinkybė nelaikytina lengvinančia atsakomybę, nes tarnybos teisė gauti iš komercinės veiklos subjektų informaciją, dokumentus, rašytinius paaiškinimus įtvirtinta Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies papunkčiuose. Todėl teismas daro išvadą, kad toks Tarnybos paskirtos baudos dydis atitinka teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo reikalavimus ir keisti jo teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-10-11 nutarimas Nr. 12NKV-164 „Dėl Beta Media, UAB Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Taigi pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamoje byloje atmestas kaip nepagrįstas ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Beta Media skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.