Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2012-02-27 · Byla Nr. PK-7-239/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-02-27
Bylos Nr.
PK-7-239/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Civilinis ieškovas
I. L.
Kaltinamasis
V. S., V. L.
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-7-239/2012
Procesinis Nr. 1-48-3-00034-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 27 d.
Trakai,Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant privačiam kaltintojui ir civiliniam ieškovui I. L.,jo atstovui adv. A. T.,kaltinamiesiems V. S., V. L.,gynėjai adv. Reginai Vasiliauskienei,vertėjoms: Danutai Kostiugovai, Olgai Boguševičienei,A. L.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. L., gim. 1965-07-31, (duomenys neskelbtini), asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 187 str. 1 d. (trys nusikalstamos veikos)

V. S., gim. 1964-10-12, Trakų r. Lentvaris, asm. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirba UAB „SIMPRAS“, teistas 1999-05-17 Trakų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 116 str. 2 d.,-9000,00 Lt bauda, 2000-06-21 Lietuvos Respublikos Prezidento 2000-06-21 dekretu Nr. 915 „suteikti malonę“, nuo tolimesnės baudos mokėjimo atleistas-teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 187 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. mušdamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

kaltinamasis 2009-09-03 apie 18 val., (duomenys neskelbtini)., I. L. ariant lauką prie jo priėjo V. L. ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo plėšyti drabužius, sudavė į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Taip pat, V. L. ir V. S. kaltinami tuo, kad sunaikino svetimą turtą, o būtent:

kaltinamieji, veikdamas bendrininkų grupėje su 2009-09-04 apie 15:00 val. nutraukė ir sunaikino iš esančio bendro šulinio, esančio (duomenys neskelbtini)., I. L. priklausantį vandens siurblį, dėl ko nukentėjusysis patyrė 300 Lt žalą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Be to, V. L. kaltinamas tuo, kad sunaikino svetimą turtą, o būtent:

2009-09-07 apie 17:35 val. (duomenys neskelbtini)apgadino padegė I. L. priklausančios vokiškos bulviakasės ratą ir tokiu būdu, kaltinamas, kad sunaikino I. L. priklausantį 500 Lt vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Taip pat, V. L. kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, o būtent:

kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010-05-29, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sulaužė I. L. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą D/N MTC-L6438HQ 540 TVL, įmontuotą ant šulinio, kartu su vaizdo įrašymo prietaisu, 1000 Lt vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo I. L.

Kaltinamasis V. L. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veiklos padarymo kaltu, iš esmės prisipažino, ir parodė, kad nukentėjusysis – jo brolis, santykiai su broliu jau keletą metų įtempti. Kaltinamasis paaiškino, kad žemė, kurią arė nukentėjusysis-priklauso kaltinamajam V. L. ir per ją eina interneto kabelis, dėl to arti šios teritorijos negalima. 2009-09-03 nukentėjusiajam ariant žemę, V. L. jį sustabdė, prašė giliai nearti, o kadangi santykiai įtempti-tai susiginčijo ir susistumdė, sudavė vienas kitam po keletą smūgių. Nematė, kad I. L. būtų bėgęs kraujas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. L. savo kaltės pripažinimo, jo kaltę įrodo šie įrodymai:

Nukentėjusysis I. L. parodė jog kaltinamasis – jo brolis, santykiai įtempti. 2009-09-03 apie 18:00 val. nukentėjusysis prie namų arė lauką. Bearent, priėjo apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis, užstojo kelią, neleido traktoriui arti, garsiai šaukė, barė nukentėjusįjį, kodėl jis aria žemę. I. L. išlipus iš traktoriaus, suplėšė nukentėjusiojo drabužius, sudavė keletą smūgių, tuo sukeldamas I. L. fizinį skausmą. Dėl įvykio nukentėjusysis kreipėsi į policiją.

Liudytoja Č. S. parodė jog kaltinamasis ir nukentėjusysis – jos broliai. Su V. sutaria gertai, o su I. L. pastoviai konfliktuoja. Liudytoja parodė, kad datos neprisimena, tačiau jau po įvykio kieme susitiko brolį V. Jis visas drebėjo, sakė, kad tarp jo ir brolio I įvyko konfliktas. Č. S. paties konflikto nematė.

Iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato medžiagos Nr. 87-A7-098-09 „Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal I. L. pareiškimą“ matyti, kad I. L. 2009-09-03 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK viršininką su pareiškimu dėl 2009-09-03 sumušimo, kurio metu jam buvo padarytas fizinis skausmas. I. L. nurodo, jog jį sumušė jo brolis V. L..

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus kompiuterinę laikmeną-DVD-R kompaktinį diską, pateiktą nukentėjusiojo I. L. teisiamojo posėdžio metu, trečiame vaizdo įraše, padarytame 2009-09-03 nuo 18:11:38 val. iki 18:12:15 val., vaizdo tolumoje, už kelio, matyti, kaip kaltinamasis V. L. ir I. L. stumdosi, vienas kitam suduoda smūgius.

Taigi, teismas, išnagrinėjęs privataus kaltintojo I. L. skundą dėl 2009-09-03 fizinio skausmo sukėlimo, daro išvadą, jog I. L. skundas pagrįstas ir kaltinamojo V. L. kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo I. L., iš dalies ir Č. S. parodymais apie tai, kad ji nors įvykio ir nematė, tačiau po įvykio kieme buvo sutikusi brolį Viktorą, kuris visas drebėjo, minėjo apie įvykusį konfliktą tarp jo ir brolio Ivano. Nors nukentėjusiojo ir V. L. santykiai įtempti, jie pastoviai konfliktuoja, tačiau netikėti I. L. parodymais teismui nėra pagrindo. Nukentėjusysis apie 2009-09-03 įvykusį konfliktą tarp jo ir brolio V. aiškina nuosekliai, vienodai. I. L. tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir 2009-09-03 Trakų rajono policijos komisariatui adresuotame savo pareiškime. Kad tarp brolių I. L. ir V. L. 2009-09-03 įvyko konfliktas, kurio metu broliai stumdėsi ir V. V. sudavė smūgius I. L.-patvirtina ir kompiuterinėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas. Be to, ir pats kaltinamasis V. L. neneigia sudavęs keletą smūgių broliui Ivanui. Todėl teismas laiko įrodyta, kad V. L. 2009-09-03 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), I. L. ariant lauką prie jo priėjo ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė I. L. į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1

Tokią išvadą teismas grindžia įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu

Kaltinamojo V. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad V. L. teisimas pirmą kartą, kaltu prisipažino iš dalies, tarp brolių jau nuo seno susiklostę įtempti santykiai, padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau įstatymo priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų-šios aplinkybės lengvina teisiamojo teisinę padėtį. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad netinkamas nukentėjusiojo elgesys irgi įtakojo šios nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis savo kaltę risipažįsta iš dalies. Teismas, parinkdamas bausmę V. L. atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimos pastoviai konfliktuoja, todėl, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant V. L. laisvės apribojimo bausmę.

Dėl I. L. priklausančio turto-vandens siurblio- sunaikinimo 2009-09–04

Privatus kaltintojas I. L. kaltina V. S. ir V. L. kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, sunaikino I. L. priklausantį turtą-vandens siurblį, o būtent:

kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, 2009-09-04 apie 15:00 val. ištraukė iš bendro šulinio, esančio (duomenys neskelbtini), ir sunaikino I. L. priklausantį vandens siurblį, dėl ko nukentėjusysis patyrė 300 Lt žalą, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis V. L. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad siurblio 2009-09-04 jis iš šulinio netraukė ir kabelio bei elektros laidų, žarnų neplėšė ir šulinyje buvusio vandens siurblio iš šulinio neištraukė ir jo nesunaikino. Be to, parodė, kad šulinys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems trims vaikams, t. y. kaltinamajam V. L., nukentėjusiajam I. L. ir Č. S.. Šulinyje buvo įleistas senas vandens siurblys, kuris trukdydavo semti iš šulinio vandenį. Pasak kaltinamojo, brolis I. tyčia nuleido vandens siurblį į šulinį, kad niekas nesemtų vandens. O semiant vandenį, kartu išsitraukdavo ir siurblys, paskui vėl jį nuleisdavo į šulinį.

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuo metu nebuvo įvykio vietoje, buvo išvykęs į M.. Teigė, kad šulinys buvo užverstas visokio šlamšto, todėl jo žmona Č. S. neapsikentusi, išvalė šulinį, visą šlamštą ištraukdama iš šulinio. Visą metalo laužą-supuvusias šlangas ir kt. šulinyje buvusius daiktus - sukrovė šalia šulinio. Žentui atvežus magnetą, jis pats ištraukė dar tris kibirus, paskui nupirko lyną, skabę, naują kibirą ir sutvarkė šulinį. Viskas kas buvo ištraukta iš šulinio gulėjo prie jo apie tris dienas. I. L. pro šalį vaikščiojo kiekvieną dieną ir kaltinamasis skatino I. L. viską susirinkti kas buvo ištraukta iš šulinio. Po trijų dienų žmona viską išmetė. Sutinkamai su kaltinamuoju V. S., jis jokio variklio 2009-09-04 iš šulinio netraukė ir jo nesunaikino.

Privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas I. L. parodė, jog 2009-09-04 apie 17:00 grįžęs iš darbo pastebėjo, jog šulinyje, kuriuo jis naudojasi su V. L. ir Č. S., nėra vandens siurblio, sudraskytas ir išluptas kabelis. Peržiūrėjęs vaizdo kameros įrašą pamatė, kad V. S., bei A. C. plėšo kabelį bei žarnas iš šulinio. Kaltinamojo V. L. kamera nebuvo užfiksavusi, tačiau I. L. matė, kaip brolis kartu su seserim nešė siurblį į tvartą. Taip pat, jie ištraukė siurblį, pasisavino visą siurbliui veikti reikalingą įrangą – rozetes, patį siurblį bei žarnas. Pareikalavus grąžinti, kaltininkai nesutiko. Liko tik trumpas laidelis. Buvo suplėšyta siurblio maitinimo kabeliai, siurblio žarnos 20 mm diametro, rozetė, tvirtinimo lynas. Rozetė buvo šulinyje, po stogeliu. I. L. nurodė, kad šio turto sunaikinimu jam buvo padaryta 300,00 Lt žala ir jis liko be vandens. Šią žalą sudaro vandens siurblys, kabelis-apie 20 metrų, - 40 Lt vertės, žarnos -50 Lt vertės, rozetės-10, Lt, tvirtinimo lynas su rozete -20 Lt vertės, pats siurblys-100 Lt siurblys 100 Lt, o likusi suma už darbą. Nukentėjusysis nurodė, jog jis jokių prekių įsigijimo čekių neturi. Viską pirko turguje, o darbus atliko pats. Prašo 300,00 Lt priteisti iš V. S. ir V. L..

Be to, privatus kaltintojas I. L. 2012-01-18 teisiamojo posėdžio metu patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad siurbliuką iš šulinio ištraukė sesuo Č. S. su broliu V. ir jis kurį laiką gulėjo prie šulinio. Siurbliuko I. L. į šulinį atgal neįleido. Siurblys su viskuo buvo ištrauktas ir numestas prie šulinio. Praėjus kuriam laikui, nukentėjusysis pasigedo vandens siurblio. Sesuo sakė, kad siurblys išmestas į šiukšlyną. Nukentėjusysis nors ir nematė, tačiau mano, jog V. L. ištraukė siurblį iš šulinio ir ištraukė kartu su laidais bei kabeliais ir numetė. Tačiau peržiūrėjęs vaizdo įrašą suprato, kad V. atjungė siurblį nuo laidų. Sutinkamai su nukentėjusiojo parodymais, V. S. netraukė siurblio, o plėšė žarną, kuri buvo šulinyje, o V. ištraukė siurblį su žarna, kuri prijungta prie kitos, kuri yra šulinyje. Kabelį irgi nutraukė V. L..

Apklausta liudytoja Č. S. parodė, jog kaltinamieji V. S.-vyras, o V. L.-brolis, nukentėjusysis I. L.-irgi brolis, tačiau su juo santykiai įtempti. Liudytoja parodė, kad šulinyje buvęs siurblys priklausė jos šeimai. Kadangi šulinyje buvo primėtyta visokių šiukšlių, liudytoja kartu su savo vaikais išvalė šulinį, o vandens siurblį ištraukus- išmetė.

Liudytojas A. C. parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek ir privatų kaltintoją I. L. pažįsta, tačiau su juo nebendrauja. Apie I. L. priklausančio vandens siurblio sugadinimą jį ištraukiant iš šulinio-nieko pasakyti negali.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiūrėtas privataus kaltintojo I. L. pateiktas elektrinis vandens siurblys „Ručijok“, 5 B 0,12-40. Apžiūros metu nustatyta, kad vandens siurblys aprūdijęs, susideda iš dviejų dalių, be varžtų, atsuktas, varžtų nėra. Mechaninių sužalojimų ant korpuso nematyti, siurblys be varžtų. Kaip paaiškino privatus kaltintojas I. L., tai yra ne tas pats siurblys, tai buvo tokio modelio vandens siurblys, kurį V. L. ištraukė iš šulinio ir sunaikino.

Teismui gavus privataus kaltintojo I. L. skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo ir nukentėjusiajam I. L. nesusitaikius su nusikalstamos veikos padarymu kaltinamaisiais V. L., V. S., I. L. skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, o I. L. su A. C. susitaikė. (b. l. 23).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs visus įrodymus, priima nuosprendį. Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla (LR BPK 303 str. 1 d.). Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo (LR BPK 303 str. 2 d.). Priimdamas nuosprendį, teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, privatus kaltintojas I. L. kaltina V. S. ir V. L. kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, sugadino I. L. priklausantį turtą-vandens siurblį, o būtent: kad kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, 2009-09-04 apie 15:00 val. ištraukė iš bendro šulinio, esančio Padumblės km., Trakų r., ir sunaikino I. L. priklausantį vandens siurblį, dėl ko nukentėjusysis patyrė 300 Lt žalą, t. y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2009-09-04apie 19 val. Č. S. ir V. L. iš šulinio, kuris yra kaltinamojo V. L., Č. S. ir I. L. bendroji dalinė nuosavybė, ištraukė kabelį su vandens siurbliu. Kaltinamasis V. S. traukiant variklį iš šulinio 2009-09-04 –nedalyvavo. Tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 87-1-589-09 esančiame kompaktiniame diske videoįrašas. Minėtame videoįraše užfiksuota data“ 2009-09-04, 19 val. „ Be to, ir liudytoja Č. S. patvirtino, kad jai, semiant vandenį iš šulinio, jame esantis variklis trukdė, be to, šulinys buvo primėtytas įvairių šiukšlių, todėl reikėjo šulinį valyti. Tačiau tiek kaltinamieji, tiek ir pats privatus kaltintojas neginčija nuosavybės teisių į šulinį bei naudojimosi teisės šuliniu. Kaltinamieji V. S., V. L. bei liudytoja Č. S. parodė, jog siurblys, kurį Č. S. kartu su V. L. ištraukė iš šulinio, priklausė dar jų tėvui A. L.. Privatus kaltintojas I. L. aiškina, jog minėtas vandens siurblys priklauso jam. Tačiau nei viena iš šalių nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į minėtą vandens siurblį. Be to, teismas privataus kaltintojo I. L. parodymus vertina kaip nenuoseklius, prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Taigi, I. L. 2009-09-10 savo pareiškime, adresuotame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisarui nurodė, kad „2009-09-04 iš bendro šulinio Č. S. ir V. L. nurovė ir bandė ištraukti man priklausantį vandens siurblį. Bet kadangi jiems nepavyko, kitą dieną, t. y. 2009-09-09 padėjo tą siurblį traukti iš šulinio A. C. ir V. S.. Kitą dieną aš to siurblio neradau.“ (b. l. 51). I. L. nurodo, kad, tokiu būdu, jo turtas buvo sugadintas ir pavogtas. Dėl minėto siurblio vagystės 2009-12-01 Trakų rajono apylinkės prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Gi jau 2010-06-24 skunde dėl privataus proceso pradėjimo I. L. nurodė, jog 2009-09-04, apie 15 val. V. L., A. C. ir V. S. „nurovė ir sunaikino man priklausantį vandens siurblį“, o 2012-01-18 teisiamojo posėdžio metu pats patvirtino, jog 2004-09-04 traukiant vandens variklį iš šulinio, V. S. nedalyvavo. Be to, iš nukentėjusiojo teismui pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2009-09-04 dalyvaujant kaltinamajam ir Č. S. buvo iš šulinio ištrauktas vandens siurblys ir paliktas šalia šulinio. Šios aplinkybės neginčija ir pats privatus kaltintojas, nurodydamas, kad vandens siurblys dar „keletą dienų gulėjo“ prie šulinio. Iš vaizdo įrašo, daryto 2009-09-09 matyti, kad V. S., liudytojas A. C. bei Č. S. buvo nufilmuoti prie šulinio. Privatus kaltintojas I. L. kaltina V. S. ir V. L., kad jie būtent, 2009-09-04 ištraukė ir sunaikino jam priklausantį vandens siurblį. Taip pat, nukentėjusysis nurodo, kad su variklio ištraukimu buvo ištrauktas ir sugadintas kabelis, rozetė ir kt. daiktai, t. y. buvo padaryta žala 300,00 Lt sumai, nors dėl šių daiktų sugadinimo ar sunaikinimo I. L. neprašė pradėti privataus kaltinimo proceso. Kaip jau buvo paminėta, privatus kaltintojas I. L. pateikė teismui skundą tik dėl vandens siurblio sunaikinimo, padaryto 2009-09-04 o dėl kitų daiktų sugadinimo bei sunaikinimo ir dėl 2009-09-09 įvykių skundo I. L. nepateikė, todėl teismas neanalizuoja 2009-09-09 įvykio aplinkybių.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. rugsėjo 4 d. (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. V. S. ir V. L. sugadino I. L. priklausantį vandens siurblį. t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta , kad V. S. ir V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 2 p.). Todėl V. S. ir V. L. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisintinti, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl I. L. priklausančio turto sugadinimo, padaryto 2009-09-07

Taip pat, V. L. kaltinamas, kad jis sunaikino svetimą turtą, o būtent:

kaltinamasis 2009-09-07 apie 17:35 val. (duomenys neskelbtini) padegė I. L. priklausančios vokiškos bulviakasės ratą ir tokiu būdu, kaltinamas, kad sunaikino I. L. priklausantį 500 Lt vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, jog apie tai, kas padegė privačiam kaltintojui priklausančios bulviakasės ratą-nežino, neigia tai pataręs jis.

Privatus kaltintojas I. L. parodė, kad jam priklausanti vokiška bulviakasė stovėjo jo teritorijoje. Grįžęs iš darbo 2009-09-07 apie 17:35 pastebėjo, jog sudegintas bulviakasės ratas, apipiltas kažkokiu skysčiu. Taip pat paliudijo esąs tikras jog V. S. pasiūlė tai padaryti jo broliui V. L.. Jokių įrodymų, jog tai padarė V. L.-neturi. Prašo priteisti 500 Lt už sugadintą ratą.

Apklaustas liudytoju V. S. parodė, jog jis nežino, kas sudegino I. L. bulviakasės ratą. Neigia, kad jis pasiūlė V. L. tai padaryti ir pastarasis padegė. Nurodo, kad I. L. sūnus pasislėpęs už bulviakasės rūkydavo, daugiau apie turto sugadinimą nieko nežino.

Liudytoja Č. S. parodė, kad ankščiau brolis ja buvo užsipuolęs, kad ji supjaustė tos pačios bulviakasės ratą. Bet nei apie tai, nei apie rato sudeginimą nieko nežino. Mano, kad tai paties privataus kaltintojo darbas.

Iš byloje esančios ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 87-1-587-09 matyti, kad 2009-09-07 pareiškimu I. L. kreipėsi į Trakų rajono policijos komisariatą dėl jam priklausančios vokiškos markės bulviakasės rato padegimo. Pareiškime nurodo, jog tai sugadino V. L. ir Č. S.. (b. l. 51). 2009-12-01 Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių V. L. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Pats kaltinamasis neigia tai padaręs, apklausti liudytojai Č. S. ir V. S. nepatvirtino privataus kaltintojo įtarimų, jog tai padarė V. L.. Be to, ir pats privatus kaltintojas nurodo, kad nematė ir negali pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. L. padegė broliui I. L. priklausančios vokiečių markės bulviakasės ratą.

Kaip jau buvo minėta, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini)., apie 17.35 val. V. L. sugadino I. L. priklausantį turtą – padegė bulviakasės ratą t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta , kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 2 p.). Todėl V. L. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisintintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Dėl I. L. priklausančio turto sugadinimo, padaryto 2010-05-29

Taip pat, V. L. kaltinamas, kad sugadino svetimą turtą, o būtent:

kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010-05-29, apie 13 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sulaužė I. L. priklausančią vaizdo stebėjimo kamerą D/N MTC-L6438HQ 540 TVL, įmontuotą ant šulinio, kartu su vaizdo įrašymo prietaisu, 1000 Lt vertės, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamasis V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-05-29 apie 13 val. 30 min. lauke gėrė kavą ir, kad kamera jų nefilmuotų, priėjęs prie jos, - pasuko kamerą į šoną. Kameros jis nelaužė ir nedaužė.

Privatus kaltintojas I. L. parodė jog V. L. 2010-05-29 apie 13 val. 30 min. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sulaužė vaizdo stebėjimo kamerą D/N MTC-L6438HQ 540 TVL,-1000,00 Lt vertės, įmontuotą ant šulinio, kartu su vaizdo įrašymo prietaisu.

Liudytoja Č. S. parodė, kad 2010-05-29 ją aplankė brolis V., kartu lauke gėrė kavą. Stalas buvo pastatytas prie lango į kurį ir buvo atsukta filmavimo kamera. Kartu su broliu pakalbėjo apie tai, jog yra nuolatos stebimi ir kaltinamasis V. L. nuėjo prie kameros ir ją nusuko į šalį.

Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėta filmavimo kamera SHANI Modelis MTC – 6438HQ, kurią pateikė privatus kaltintojas I. L.. Apžiūros metu nustatyta, kad kameros laikiklis išlūžęs,iš vienos pusės kameros korpusas apibraižytas, matyti lipnios juostos likučiai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (LR BPK 20 str. 1 d.).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.). Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs visus surinktus įrodymus daro išvadą, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad 2010 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini)., apie 13.30 val. V. L. sugadino I. L. priklausantį turtą – vaizdo stebėjimo kamerą D/N MTC-L6438HQ 540 TVL t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta , kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d., 2 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. neneigia, kad jis priėjęs nusuko filmavimo kamerą žemyn, tačiau neigia ją laužęs ar kaip nors kitaip gadinęs. Apklausta liudytoja Č. S., taip pat, patvirtino, kad V. L. priėjęs prie sumontuotos prie šulinio filmavimo kameros ją tik pasuko, bet daugiau jokių veiksmų neatliko. Iš teisiamojo posėdžio metu privataus kaltintojo I. L. pateiktos kompiuterinės laikmenos ir joje esančio įrašo matyti, kaip kaltinamasis V. L. priėjęs prie kameros ir ją pasuko žemyn. Tačiau kamera ir toliau filmavo. Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktos ir apžiūrėtos filmavimo kameros jokių kitų pažeidimų, apart nulaužto laikiklio ir apibraižyto kameros korpuso nenustatyta. Kiekviena nusikalstama veika turi būti įrodyta. Jokių kitų įrodymų, apart nukentėjusiojo I. L. parodymų, tiksliau, jo parodymai, kad ne kas kitas sulaužė ir sugadino filmavimo kamerą, o tik V. L.-nėra. Taip pat, esant tokioms aplinkybėms,. teismas negali konstatuoti, kad minėtos kameros laikiklį sulaužė bei ir pačią kamerą sugadino kaltinamasis V. L.. Todėl, nesant įrodymų, V. L. pagal LR BK 187 str. 1 d. dėl filmavimo kameros sulaužymo išteisintintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šioje byloje civilinis ieškovas I. L. pareiškė 10000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus daro išvadą, kad dėl padaryto fizinio skausmo nukentėjusysis iš tikrųjų patyrė nepatogumus, stresą, skausmą, išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir pačio nukentėjusiojo netinkamas elgesys įtakojo šio nusikaltimo padarymui, pareikštas I. L. ieškinys mažintinas, priteisiant jam 300,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Išteisinus V. L. ir V. S. dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo privataus kaltintojo I. L. pareikšti ieškiniai netenkintini.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant nuteistąjį bet kokia forma bendrauti su I. L. bei jo šeimos nariais.

V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 dalyje dėl vandens siurblio sunaikinimo, padaryto 2009-09-04, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 dalyje dėl bulviakasės rato padegimo, padaryto 2009-09-07, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 dalyje dėl vaizdo stebėjimo kameros sugadinimo, padaryto 2010-05-29, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

V. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 dalyje dėl vandens siurblio sunaikinimo, padaryto 2009-09-04, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Priteisti iš V. L. 200 (du šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo I. L..

Kitoje dalyje I. L. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo stebėjimo kamerą D/N MTC-L6438HQ 540 TVL ir elektrinį vandens siurblį „Ručijok“, 5 B 0,12-40, saugomus Trakų rajono apylinkės teismo daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. L., kompaktinę laikmeną palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Nijolė Zaleckienė