- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- 1-98-620/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16636-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
kaltinamajai A. D. (posėdyje dalyvaujant Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma) ,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis- ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. D., 2022 m. gegužės 7 d. apie 20 val. viešoje vietoje, R. L. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) , kur tuo metų vyko pobūvis, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ( nustatytas 1,56 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje agresyviai šaukdama, įžeidinėdama juos necenzūriniais žodžiais, mėtė nuo stalo maisto produktus, užsimojo ir metė šakutę į L. V., tęsdama nusikalstamus veiksmus tyčia nuo pirties terasos nustūmė kepsninę Kamodo Bono Grand su joje buvusiais daiktais į tvenkinį, taip, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia sugadino svetimą turtą padarydama nukentėjusiajam R. L. 1509,86 eurų turtinę žalą.
Kaltinamoji A. D. nurodė, jog ji savo kaltę pripažįsta (tačiau iš jos paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ji savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies). Paaiškino, jog nukentėjusysis byloje jau penkerius metus juo kaltina ir terorizuoja. Jis nuolat perkasa kelią , kad negalėtų su šeima patekti į sodybą. Čia tiesiog buvo paskutinis lašas. Ji su vyru ir trimis vaikais atvažiavo į sodybą, atsivežė daug daiktų ir negalėjo patekti į savo valdas. Vakare „sprogo kantrybė“ ir buvo nueita aiškintis dėl ko taip terorizuoja juos ištisai, ko pasekoje ir įvyko viskas . Iš pradžių ji viena nuėjo į L. sodybą. Veiksmas vyko priepirtyje. Rado sodybos šeimininką R. L., jo žmoną ir svečius, kurių nelabai pažįsta. Aiškinosi labai piktuoju, nes jau buvo trūkusi kantrybė. Penkis metus yra kasami jiems keliai, kad nepatektų į sodybą, buvo jiems supjaustyta tvora. Vartojo necenzūrinius žodžius prieš visus. Šaukė agresyviai, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, nuo stalo mėtė maisto produktus, metė šakutę, tiksliai į L. V. nesitaikė, filmavo telefonu. Specialiai į kažką nesitaikė, metė ir tiek. Viskas vyko priepirtyje, pastato viduje, o ne lauko terasoje. Tada R. L. atėmė iš jos telefoną, perlaužė ranką ir ji išėjo apsiverkusi .Po to vėl grįžo atgal į sodybą su vyru A. D. Vėl atėjusi agresyviai šaukė. Tada vyras pradėjo su jais aiškintis, kad grąžintų telefoną, kurio kaip supranta, niekada nebeatgaus. Ji iš pykčio tiesiog nuvertė kepsninę, kuri buvo šalia to priepirčio lauke. Ją nuvertė ant žemės, šalia prūdo. Bandė ją spardyti, ji buvo labai sunki, gal ji pariedėjo kažkiek tai. Ji bandydavo įeiti į vidų, tačiau vyras ją vis išstumdavo. Kepsninę tiesiog nuvertė ir ją bandė spardyti, o kas buvo jos viduje tikrai nežiūrėjo. Buvo labai supykusi. Negalėjo atsakyti, ar kepsninė įkrito į tvenkinį, nes teoriškai nelabai galėjo, ten eina krūmai, tos kepsninės svoris yra tikrai didžiulis, nežino, gal galėjo po to nuriedėti. Į tvenkinį tikrai nemėtė daiktų. Kai ji spardė kepsninę, jos vyras buvo priepirčio viduje su sodybos šeimininkais ir svečiais. Vyras aiškinosi lygiai tą pačią situaciją, kodėl jiems taip daro. Viskas pasibaigė tuo, kad jie išėjo, kvietė policijos pareigūnus. Jai pradėjo labai stipriai tinti ranka, atvažiavo policija, greitoji pagalba. Su greitąja jie išvyko į Rokiškio ligoninę, kur buvo konstatuota dviejų pirštų išnirimas, toliau gydoma buvo jau Vilniuje. Įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Gale viską prisimena jau kaip pro miglą, nežino, gal jau buvo šoko būsena. Jos sutuoktinis tuo metu buvo neblaivus. Ji su šeima atvažiavo ryte, o viskas vyko vakare. Tą dieną daug kalbėjo kiek gali visa tai tęstis, kažkaip kilo jai spontaniškai neplanuotai nueiti į sodybą. Labai stipriai gailisi, nes padarė nesąmonę. Būdama blaivi tikrai nebūtų ėjusi mėsų mėtyti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Kepsninę tikrai nuvertė nuo terasos, dėl jos viduje esančių daiktų nesutinka, kad ten buvo mėsos ir tiek daiktų. Kepsninė buvo uždaryta, kas buvo jos viduje nematė. Mano, kad ten niekas nekepė ir nieko nebuvo. Tikrai galėjo pati kepsninė skilti. Sutiko su kepsninės nurodyta verte, atlyginti už kitus nurodytus daiktus- nesutinka. Mano tikrai nepadarė neturtinės žalos, pripažino, kad sugadino vakarą žmonėms, sutiktų atlyginti iki tūkstančio eurų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltę iš esmės pripažino tik iš dalies, jos kaltė visiškai įrodyta:
Nukentėjusiojo R. L. parodymais. Jis parodė, kad įvykis buvo 2022-05-07 vakare, apie 20 val. sodyboje (duomenys neskelbtini), kur buvo su žmona D. L. Tenai yra didelis pirties kompleksas, pakankamai didelė salė, priepirtis ir pati pirtis. Atvažiavo į sodybą draugai K. V., L. V. Užsikaitė kepsninę, buvo nutarę kepti steiką. Į kepsninę buvo įdėtos keturios keptuvėlės, o prie kepsninės yra tokios lentynėlės. Kepsninė jau kaito, įdėtas steikas buvo į vidų. Šone kepsninės yra lentynėlės, ant kurių kabėjo įrankiai: termometras, žarstekliai valymo. Kepsninės svoris apie 100 kilogramų, yra kojelės užfiksuotos, kad nevažiuotų. Pro vitrininius priepirčio salės langus, esančius į prūdo pusę, pamatė ateinančią A. D. Jo žmona nuėjo pasitikti jos prie durų. Žmona atidarė duris, o jis sėdėjo fotelyje. A. pasakė žmonai pasitraukti ir pavartojo necenzūrinį žodį (užfiksuotas posėdžio protokole, 1t., b.l.172-177). Ji įlėkė į salę. Iš pradžių jis net nesuprato kas vyksta. A. kažką šaukė, per rusiškus keiksmažodžius, nesuprato net ką. Visą laiką ji lindo prie jo, paėmė ir atstūmė nuo savęs. Kadangi yra apmokytas ir pažįsta ką reiškia vartoti narkotikus, iš karto suprato, kad buvo vartoti narkotikai. Tada kažką dar ji šaukė, po kiek laiko apsisuko ir išėjo. Lygiai po trijų minučių atėjo A. D. ir A. D.. Mano, kad jie buvo susitarę ir aiškiai laukė vienas kito, nes per tris minutes suvaikščioti neįmanoma. Veiksmas buvo suderintas ir sutartas. Tada prasidėjo konfliktas. Pradėjo A. D. šaukti, išvadino antirusiškais, išvadino kuo įmanoma. A. D. įžeidinėjo L. V., tai užfiksuota video medžiagoje. Žodžiai necenzūriniai. Iš lėkštės supjaustytus liežuvius A. sviedė į L. V., taip pat ir šakutę sviedė , kad ji filmuoja. Buvo toks šepetys lauke, kurį A. D. sviedė į jo žmoną. L. V. įspėjo, kad ji yra svetimojoje teritorijoje ir teks atsakyti už tai. Tada toliau pradėjo abu atėję sutuoktiniai tarpusavyje ginčytis, A. D. bandė žmoną išstumti kelius kartus iš priepirčio į lauką. A. vieną kartą bandė kepsninę įmesti į prūdą. Pro vitrininius langus matėsi puikiai, kaip A. D. išvertė kepsninę. Tada įpuolė vėl į vidų, tada vyras ją vėl išmetė, išstūmė pro duris, tada priėjusi prie kepsninės A. galutinai ją įvertė į prūdą. Kepsninė atsidūrė vandenyje. Nuvertus kepsninę jie abu išėjo. Jį provokavo D., kad einame pasikalbėti į lauko terasą, tačiau jo neleido žmona. Tada V. paprašė iškviesti policiją. K. V. tą ir padarė, buvo iškviesta policija. Atėję asmenys policiją susistabdė ant jų servitutinio kelio, kažkas ten vyko, tačiau nežino kas. Pas juos policija pasirodė pakankamai vėlai, pamatė visą įvykį, nufilmavo. Paaiškino, jog A. D. pateikė šmeižtą, kad iš jos buvo atimtas telefonas, kurio niekas nematė. Buvo iškeltos dvi versijos. Pirma versija, kad telefonas buvo atimtas viduje, antra versija, kad lauke. Ji telefono net neturėjo. A. D. ranką galėjo išsisukti, kada ji stūmė kepsninę, kurioje yra metalas, tuomet galėjo ir susižeisti. Policijos pareigūnai kitą dieną atvykę padėjo kepsninę iš prūdo ištraukti. Kepsninės apatinis dangtis buvo įskilęs, viršutinis suskaldytas, viduje keramika ir suskaldyta. Termometras taip ir liko vandenyje. Termometras brangus, kurį pirko parduotuvėje, jo vertė 90 eurų. Silikoninis teptukas, metalinis šepetys skirtas grotelėms valyti, jie visi atsidūrė vandenyje, viskas iškrito į vandenį. Patvirtino, kad senokai jau vyksta tarp jų nesutarimai. A. D. ir jos vyras atvyksta į sodybą tik girtauti, ten jos vyro mamos sodyba, nuosavybės teisių jie neturi .Kai jie pasigeria, taip ir vyksta tragedija, buvo užverstas akmuo ant servitutinio kelio, jie nenori, kad važinėtų. Tą dieną daugiau jokio apsižodžiavimo tarp jų nebuvo. Ten keliuko net nėra, o tik griovys, kuriuo nuteka vanduo. Į jų sodybą eina kelias ir gali važiuoti , reikia tik atsidaryti vartus. Svečiai nustebo, kad taip žmogus gali elgtis, juos labai papiktino toks elgesys.
Liudytojos D. L. parodymais. Ji parodė, kad tai buvo praeitais metais, gegužės mėnuo, apie 19 - 20 val., jos tėviškėje, (duomenys neskelbtini) , kur buvo atvykę su draugais. Kartu buvo susirinkę ir leido vakarą jos vyras L., draugai K. V. ir L. V. Vyrai buvo pirtyje, kaitinosi, po to išėjo, o priepirtyje turėjo šiek tiek užkandžių, šnekučiavosi. Pamatė ateinant A. D., ėjo ji gana skubiu žingsniu. Ji išėjo į lauką jos pasitikti, atidarė duris, pakvietė į vidų, kad užeitų. A. pradėjo jai sakyti priekaištus, pasakė, kad užeitų ir pasikalbėtų su R. A. buvo labai agresyviai nusiteikusi, užėjusi į priepirtį puolė R. Ji elgėsi neadekvačiai, buvo neblaivi, su kumščiais ir rankomis mosikavosi. Tai vyko gana neilgai, po to R. paprašė , kad ji išeitų. Ji daug prišnekėjo nekultūringų žodžių, grasino, apsisuko ir išėjo. Maždaug po 10-15 min. ji sugrįžo su savo vyru A. D. Tada prasidėjo veiksmas. Jie grasino , puolė, įžeidinėjo ją ir jos vyrą, atvykusius draugus. Jos vyras buvo po širdies operacijos, ji taip pat turėjo sveikatos problemų. Jie tokiais savo veiksmais labai sutrikdė jos sveikatą. Turėjo papildomai vaistus vartoti. Atėję abu buvo neblaivūs, neadekvačiai elgėsi, įžeidinėjo juos ir draugus, sudaužė, įvertė į prūdą „ Kamado“ kepsninę, išmėtė maistą. Mėtė mėsytę, liežuvį. Juos metė į L. V. antro atėjimo metu. Kai atėjo antrą kartą A. D., tai paprašė, kad L. pafilmuotų telefonu. Į L. V. metė šakutę, gerai, kad ji nepataikė. Nežinau kuo būtų pasibaigę , jei būtų buvę aštrių peilių. Susiradusi kažkokį šepetį lauke, A. D. metė į ją, bet nepataikė. Jos agresija buvo nevaldoma. Tuo metu kepė mėsą, tačiau A. kepsninę nuvertė. Nors ji buvo sunkus daiktas, bet ji pajėgė tą padaryti per kelis kartus. Kepsninę nuvertė į prūdą. Kepsninėje buvo kepsniai, gal buvo kiauliena ir jautiena, buvo nemažai, jie buvo sugadinti. Kepsninė pateko į vandenį, sudužo viršus, sudužo kas viduje, keramikiniai padėklai. Prie priepirčio yra pasodintos rožės, jos aptvertos, tai sulaužė tą aptvarą. Prie kepsninės buvo prikabinti visi įrankiai. Buvo prie kepsninės prikabintos žnyplės, silikoninis teptukas, apvertimui įrankis, metalinis šepetys buvo, skirtas grotelių valymui, turėjo būti ir termometras. Buvo keturios keptuvėlės, nežinau ar jos buvo sugadintos, jos buvo purvinos, nešvarios. Viskas kas buvo viduje, kai vertė tai sulūžo, gal išgraibė iš vandens, bet kai ko jau nebenaudojame. Termometro, silikoninio teptuko tikrai nėra. Picos akmuo buvo sudaužytas visiškai, prieš tai buvo sveikas. A. D. provokavo muštynes. Ji stengėsi R. L. laikyti, kad nebūtų grumtynių, kad išvengti sužalojimų. Buvo priversti iškviesti policiją, nes A. D. pakankamai stambus vyras, jo agresija buvo nenumaldoma. K. V. paprašė iškviesti policiją. K. ranka buvo sužalota iš anksčiau, bijojo, kad nebus pagalbos. Kai iškvietė policiją, jie labai greitai išėjo .Tai ne pirmas kartas, kai tai kartojasi. Buvo užverstas įvažiavimas į jų namus, grasino jų draugų dukrai, grasino jai atsiųsdama telefono žinutes. Ten jos tėviškė, ją labai myli, puoselėja .Jau kelis metus iš eilės ji ten bijo važiuoti, nes jie ten išgėrinėja, suvažiuoja jų draugai, jauni, tvirti vyrai, jai vienai nėra jauku. Kad sustabdyti šituos dalykus, kad kaimynai daugiau taip nesielgtų, buvo priversti kreiptis į teisėsaugą. Jos vyrą jie kaltino, kad keliuką kasinėja. Paaiškino, kad keliukas servitutinis, jį įrengė savo lėšomis. Keliu naudojosi ir jie ir kaimynai .Tą pavasarį buvo gana šlapia, pasamdė, kad padarytų provėžas ir galėtų nutekėti vanduo. A. atvažiuoja ir užkasa tuos griovelius, o R. nuėjęs juos atkasa, kad kelias turėtų savo nuolydį. Galima normaliai pasišnekėti, jie jauni žmonės, todėl gali uždėti kokį tai vamzdį, kad vanduo nutekėtų ir tas kelias būtų tvarkingas. Kelias įrengtas jų lėšomis, jie neprisidėjo nei kiek, nors naudojosi, važinėjo. Yra pagrindinis kelias, kur jie gali įvažiuoti ir iš kitos pusės. Ji visuomet stengėsi gyventi draugiškai. Ramus vakaras su draugais po įvykio baigėsi. Po įvykio iš jų atsiprašymų nebuvo jokių. Niekada jų neprovokavo jos sutuoktinis, mūsų draugai. Vyras tvardėsi, jį laikė, nes A. labai provokavo muštynes, kad niekas daugiau neįvyktų. Vyro sveikata nėra labai gera .Ji visuomet stengėsi draugiškai gyventi. A. mama yra jos antros eilės pusseserė, daug yra padėjusi jų šeimai: A., jo seseriai, mamai , gyveno pas ją net (duomenys neskelbtini), kai turėjo bėdų, dėl to jai labai skauda.
Liudytojos L. V. parodymais. Ji parodė, kad ji yra R. L. ir D. L. draugė. Kartu su vyru K. V. buvo pas draugus pirtyje (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo šeštadienis, gegužės mėnuo, dienos tiksliai neatsiminė, apie 19 ar 20 val. vakare. Sėdėjo priepirtyje, o vyrai jau buvo nusimaudę pirtyje. Pamatė, kad lauko takeliu ateina moteris. Iš pradžių nesuprato, nes už durų su D. kažką kalbėjo. Po to D. atidarė duris ir pakvietė užeiti ir pasakyti R. Įėjo A. Ji tiesiu taikymu priėjo prie Rolando ir šaukė kažką. Buvo trumpas epizodas. R. berods atsistojo, bet ji neužilgo išėjo. Po kurio laiko atėjo su vyru A., tada ji paėmė telefoną ir filmavo. Juos matė pirmą kartą. Žinojo, kad yra tokie kaimynai , dar giminaičiai . Geriausiai prisiminė A. besiskeryčiojančias rankas. Pati buvo tokiam lengvame šoke nuo tokio elgesio. Vyras ją grūdo į lauką iš tos patalpos, ji atgal. Viskas vyko priepirtyje, kuris yra gana nemažas. Juos A. ir jos vyras visaip vadino, įžeidinėjo, buvo visko ir necenzūrinių žodžių, mėtė nuo stalo maistą, įrankius nuo stalo, iš lauko paėmusi daiktą metė į vidų. Elgėsi negražiai. Rėkavo ir jos vyras. A. į ją metė šakutę, maistą, nors ją matė pirmą kartą gyvenime. Buvo prašoma jos pasišalinti. Jie buvo apsvaigę, nes blaivūs žmonės taip nesielgtų. Lauke A. numetė „ Kamado“ kepsninę į tvenkinį, jis tuo metu buvo naudojamas. Žino, kad kepsninė sudužo, yra nebetinkama jau naudoti .Rėkaudami jie ir išėjo. A. bandė pulti daugiau R., D. laikė R. prispaudusi kampe. Jie po kurio laiko abu išėjo, nes jie iškvietė policiją. Po šio įvykio jautėsi prastai, buvo šoke, vakaras buvo pilnai sugadintas, dabar prisiminus tikrai tokios situacijos nesinorėtų pakartoti. D. tuo metu buvo pasidarę negerai, visi blogai jautėsi. Jie buvo blaivūs.
Liudytojo K. V. parodymais. Jis parodė, kad įvykis buvo praeitais metais, tikslaus laiko neatsiminė, vakare. Buvo su žmona L. pirtyje pas draugus R. ir D. L. (duomenys neskelbtini). Įsiveržė neblaivi, agresyvi moteris ir prasidėjo košmarai. Pradėjo vartyti, mėtyti nuo stalo maistą, paskui išlėkusi į lauko terasą nuvertė kepsninę „Kamado“ į tvenkinį, kuri pateko į vandenį. Tą moterį matė gal pirmą kartą, ji A. žmona, kurio pavardės nežino. Moters vardas A. Ji iš pradžių atėjo viena, o antrą kartą atėjo su A. Tada viskas vyko dar baisiau. A. ją ramino, o ji elgėsi taip pat. Ji rėkavo, neadekvačiai kalbėjo, nesuprantamai. Nežino dėl ko moteris atėjo, nesuprato dėl ko ji rėkauja. Kažką kaltino, nebuvo galima suprasti ką kalba. Vyras ir aiškino, ir ją laikė .Moteris mėtė daiktus, sudaužė kepsninę. Ji metė šakutę į jo žmoną. A. buvo labai nusiteikusi agresyviai. Buvo įžeidžiantys A. žodžiai, paskui ir A. įžeidinėjo visus .Buvo abu labai neblaivūs, sakytų, kad ne vien nuo alkoholio. Jam buvo keistas elgesys, judesiai laužyti kažkokie tai. Buvo iškviesta policija, išėjo jie patys. Bendrauti anksčiau su A. neteko. Įvykį filmavo jo žmona L. Po tokio elgesio jautėsi prastai, sunku žodžiais paaiškinti, jausmas labai negeras, buvo sugadintas vakaras, sutriko emocinė sveikata. Prieš tai su tais žmonėmis jokio konflikto nebuvo.
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu foto nuotraukomis, kuriame nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kiemas ir pirtis. Užėjus į terasą dešinėje pusėje matomas medinis suoliuką, toliau prie jo matosi ant medinių grindų stovintį peilį dėkle, šalia peilio guli kepsninės Kamado BONO medinė dalis, toliau prie akmeninio bortelio stovi Kamado BONO metalines groteles, už akmeninio bortelio dešiniau, tvenkinyje pusiau apsemtas vandens, juodos spalvos, metalinė kepsninė Kamado BONO. Priepirtyje dešinėje pusėje stalas ant kurio įvairūs stalo įrankiai, maisto produktai, lėkštės. Toliau už stalo ant pilkos spalvos kilimo guli du mėsos gabalai ( 1t.,b.l. 21-31)
Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, kuriame liudytoja L. V. pateikė vaizdo įrašą ( 1t.,b.l. 80-81 ).
Vaizdo įrašų apžiūra, kurioje nurodoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 14 minučių ir 6 sekundės. Vaizdo įraše matyti, kad priepirtyje A. D., A. D., jie šaukia necenzūrinius žodžius, A. D. šaukia ant patalpoje esančių asmenų, vadina juos „idiotais“ ir „šūdais. Agresyviai nusiteikusi A. D. paėmusi kažką nuo stalo, sušukdama „Suka, (keiksmažodžiai)! sviedžia į L. V. pusę paimtą daiktą, girdisi nukrentančio daikto garsas, tuo pat metu L. V. prašo: "K., kviesk policiją“. Tuo pat metu girdisi kalbančių asmenų balsai, A. D. šaukdama, agresyviai nusiteikusi, sugniaužusi kumščius eina link R. L., sėdinčio ant fotelio. Kelias sekundes vaizdo įraše matosi A. D., kuris kalba su L. V., o už jo stovinti A. D. 53-čią įrašo sekundę eina artyn prie R. L. ir D. L. ir šaukia „Perkasinėjai,(keiksmažodis), kaip gaidys viską! Nenormalu!“. A. D. apsuka savo žmoną ir palydi ją iki lauko durų. A. D. kelis kartus išstumia bandančią įeitį į priepirtį A. D.. A. D., stovėjusi terasoje vėl atidaro duris ir įeina į patalpą ir pradeda šaukti, jie su A. D. susistumdo, A. D. šaukia, kad kvies policiją, nes buvo paimtas ir išmestas jos telefonas, o L. V. dar kartą pakartoja, kad savo telefoną A. D. išmetė pati. Po L. V. žodžių, A. D. pribėga prie stalo, sakydama :“ (Keiksmažodis), šita suka“, paima kažką nuo stalo ir meta L. V. pusėn, girdėti krintančio daikto garsas, A. D. tuo pat metu suima A. D. per pilvą ir nutempia ją link lauko durų, išveda ją į terasą, tuo metu A. D. šaukia: „Aš ją, užmušiu, (keiksmažodis)!, o A. D. uždaro lauko duris. A. D. lieka stovėti terasoje. Vaizdo įrašo 3 min. 25 s, už stovinčio A. D. matyti terasoje stovinti A. D., kuri paverčia ant šono stovėjusią kepsninę ir ją atremia į akmenis. Pavertusi kepsninę, A. D. prieina prie patalpos durų ir už jų stovi, tuo metu A. D. kalbasi su asmenimis, esančiais patalpoje: jis reikalauja, kad jie pasakytų „Slava Ukarini..“, vadina juos „šūdais“. K. V. bando išprašyti A. ir A. D. lauk, ragindamas juos neprisidirbti bėdos. A. D. išeina į terasą, paima ten gulintį daiktą ir, įėjusi į patalpą, meta paimtą daiktą į R. ir D. L. Tada A. D. suima A. D. už pečių, išstumia ją į terasą, uždaro lauko duris ir pats toliau pasilikęs patalpoje, kalba apie Rusijos tarnybas. Vaizdo įrašo 5 min. 10 s matyti, kaip A. D. terasoje pastumia kepsninę ranka ir kepsninė nukrenta nuo terasos. A. D. nueina nuo terasos. Visą laiką vaizdo įraše matyti, kad A. ir A. D. yra agresyviai nusiteikę, supykę ir kalba pakeltu tonu, šūkauja (1t., b.l. 82-85)
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrima kepsninė Kamado Bono (duomenys neskelbtini). Kepsninė juodos spalvos su medine rankena skirta dangčiui atidaryti, dangtyje įtaisytas termometras. Kepsninė yra keramikinė. Apžiūrint kepsninės dangti, dangčio viršuje, ties kaminėliu matyti įskilimas, apie 54 cm. ilgio, kuris išsišakoja. Įskilimas matyti ir atidarius dangtį iš vidinės pusės. Šalia kepsninės padėtos suskilusios kepsninės dalys (keraminis vidus), kurios suskilusios į 9 dalis. ( 1t.,b.l. 86-95)
Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, kuriame nukentėjusysis R. L. pateikė vaizdo įrašus ( 1t.,b.l. 96-98)
Daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti R. L. pateikti vaizdo įrašai. Juose matyti, kad vaizdo įraše Rec5776_19791202142225_S-1. Terasoje matyti moteris ( A. D.). Prie durų ji su kažkuo lyg ir stumdosi. ( Pagal L. V. pateiktą vaizdo įrašą, stumdosi su savo vyru A. D.). Po to moteris ( A. D.) nueina nuo terasos, pasilenkia prie pastato, po to eina kratydama dešinės rankos plaštaką. Moteris ( A. D.) apsisuka ir grįžta į terasą. Terasoje šiek tiek paverčia kepsninę, kuri atsiremia terasos į turėklus. Vaizdo įraše Rec5776_19791202142220_S-1. Vaizdo įrašo trukmė 2:59 min. Terasoje matyti pavirtusi kepsninė. Terasos kairėje, matomai prie durų matyti stovinti ta pati moteris (A. D.). Tarpais jos nematyti. Po 1.24 min. pasirodo moteris ( A. D.), ji prieina prie pavirtusios kepsninės ir ją įstumia į tvenkinį. Po to moteris ( A. D.) išeina iš terasos, eina namų kryptimi. Ties sidabrinės spalvos automobiliu ji apsisuka ir grįžta į terasą. Stovi terasos kairėje pusėje matomai prie durų. Šiek tiek pastovėjusi ji išeina iš terasos ir eina namų kryptimi, t.y. į tą pusę iš kurios atėjo. ( 1t.,b.l. 99-101)
Panevėžio apskr. VPK Rokiškio m. PK Reagavimo skyriaus alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 68100 Nr. ARFM 04207, panaudojimo registracijos žurnalo, lapų kopijų duomenimis, iš kurių matyti, kad 2022-05-07 23.31 val. A. D. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatu A. D. sutiko ir pasirašė. ( 1t.,b.l. 102-105).
Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.
Veika, numatyta BK 284 straipsnyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.
Teismo išnagrinėtais bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. atėjusi į svetimą sodybą sukėlė konfliktą, viešojoje vietoje elgėsi įžūliai, garsiais plūdosi necenzūriniais žodžiais, mėtė į sodyboje buvusius žmones maisto produktus, priepirtyje nuo stalo paimtą šakutę, sugadino sodybos šeimininkų turtą, nustūmė prie pirties esančioje laiko terasoje stovėjusią kepsninę Kamado Bono Grand (tikslintinas kepsninės pavadinimas ) su joje esančiais daiktas į tvenkinį, juos tyčia sugadino ir padarė nukentėjusiajam R. L. turtinę žalą ,žemino priepirtyje susirinkusius sodybos šeimininkus, jų svečius. Toks jos elgesys šokiravo sodybos priepirtyje susirinkusius asmenis, po tokių kaltinamosios veiksmų sodyboje surinkę asmenys jautėsi blogai, nukentėjusiojo sutuoktinė jau ir taip turėdama problemų dėl sveikatos, turėjo naudoti vaistus, dar ir dabar prisimindama įvykį jaučiasi blogai, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tokia A. D. veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas .
Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A. D. 2022 m. gegužės 7 d. apie 20 val. viešoje vietoje, R. L. priklausančioje pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini) , kur tuo metų vyko pobūvis, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ( nustatytas 1,56 promilės neblaivumas) kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje agresyviai šaukdama, įžeidinėdama juos necenzūriniais žodžiais, mėtė nuo stalo maisto produktus, užsimojo ir metė šakutę į L. V., tęsdama nusikalstamus veiksmus tyčia nuo pirties terasos nustūmė kepsninę Kamado Bono Grand su joje buvusiais daiktais į tvenkinį, taip, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tyčia sugadino svetimą turtą padarydama nukentėjusiajam R. L. 1509,86 eurų turtinę žalą, todėl tokia A. D. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo.
Parenkant bausmės rūšį A. D. atsižvelgtina į tai, kad ji yra neteista ( 1t.,b.l.109-110), nebaust administracine tvarka (1t.,b.l.111-112). A. D. kaltinama tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, todėl jai kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už jo padarymą parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 str.). Jai parinktina bauda. Viešieji darbai neskirtini, nes kaltinamoji nėra išreiškusi sutikimo juos atlikti.
Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad A. D. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad A. D. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. D. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei parinktos bausmės vidurkis.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo .Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji be jokios priežasties nuėjo į nukentėjusiojo sodybą, sutrikdė ten buvusių asmenų poilsį, elgėsi įžūliai, nukentėjusiojo sutuoktinė net vengia vykti į sodybą, jos tėviškę, kurią puoselėja, nes ji jaučiasi nejaukiai, mato, kad gretimoje sodyboje pas kaltinamosios šeimą atvyksta svečių, kad ten dažnai girtaujama ir jaučiasi nesaugiai, bet to iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų žinoma, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo jau ir anksčiau yra buvę įvairių nesutarimų , nukentėjusysis taip pat prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, kad kaltinamoji daugiau prie jo nesiartintų , todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus, A. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau kaip per penkis šimtus metrų , nesilankyti nukentėjusiojo šeimos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nustatytinas vienerių metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas, kurio metu kaltinamajai A. D. draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kur būna nukentėjęs asmuo.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis R. L. pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamosios 1509,86 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l.51).
Civilinis ieškovas R. L. nurodė, jog 2022 m. gegužės 7 d. įvykio metu kaltinamoji A. D. vandališkais veiksmais sugadino jam priklausantį turtą, t.y. buvo sugadintas picos akmuo-40 Eur vertės; metalinės kepsninės žnyplės-19 Eur vertės; termometras, kuris matuoja kepsnio vidinę temperatūrą-90 Eur vertės; sulaužytas silikoninis teptukas-9 Eur vertės; metalinis šepetys-9 Eur vertės;4 vienetai mažų keptuvių po 9,99 Eur, iš viso 39,96 Eur vertės; medžio anglis-14,90 Eur vertės; mėsa (steikas) 4 porcijos, viso 72 Eur vertės; dvi porcijos liežuvio po 8 Eur, viso 16 Eur vertės; kepsninė Kamado 1200 Eur vertės, iš viso jam buvo padaryta 1509,86 Eur turtinės žalos.
Kaltinamoji nurodė, jog kepsninę ji nuvertė, nustūmė nuo terasos , tačiau nesutiko dėl jos viduje esančių daiktų, nes nemano, kad jie ten buvo ir kad ji juos sugadino. Galvoja, kad ten niekas nekepė ir nieko nebuvo, nes ji buvo uždaryta. Ji sutiko su kepsninės vertė, jog galėjo pati kepsninė skilti. Nesutiko su neturtine žala, teigdama, kad nukentėjusysis penkis metus juos terorizavo . Mano, kad tikrai nepadarė neturtinės žalos, pripažino, kad sugadino vakarą žmonėms, teigė, jog sutiktų atlyginti iki tūkstančio eurų.
Civilinis ieškovas paaiškino, jog mėsos (steiko) buvo pirktos keturios porcijos, pirkta buvo Benedikto turguje, 72 eurų vertės, jis nebeturi įsigijimo dokumentų, tačiau mėsa yra brangi, o tuo metu jie kepė kepsninėje. Paaiškino, jog kepsninėje Kamado jau buvo įdėtos keturios keptuvėlės, o prie kepsninės buvo tokios lentynėlės, ant kurių kabėjo įrankiai: termometras, žarstekliai valymo .Kai kaltinamoji nuvertė kepsninę Kamado ir ji nukrito į vandenį , jau atvykus policijos pareigūnams kitą dieną ji buvo ištraukta ir užfiksuota, kad buvo įskilęs apatinis dangtis, viršutinis suskaldytas, viduje keramika ir suskaldyta. Civilinis ieškovas nurodė, kad termometras , kuris matuoja kepsnio vidinę temperatūrą buvo brangus, ,jo vertė 90 eurų. Kad termometro kaina yra nemaža patvirtino ir nukentėjusiojo sutuoktinė D. L.. Iš nukentėjusiojo ir liudytojos D. L. paaiškinimų žinoma, kad termometras, metalinis šepetys skirtas grotelėms valyti, silikoninis teptukas, t.y. kas kabėjo prie kepsninės, atsidūrė vandenyje. Nebegali šiais daiktais naudotis. Liudytoja D. L. patvirtino, kad ir picos akmuo, kuris anksčiau buvo sveikas, buvo visiškai sudaužytas A. D. Nors ir civilinis ieškovas neturi nurodytų daiktų, kurie buvo sugadinti įsigijimo dokumentų, nes savaime suprantama, jis nesitikėjo, kad jie gali būti sugadinti, įvertinant jo nurodytas kainas, jos nelaikytinos specialiai užaukštintomis. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog tokios kepsninės Kamado Bono Grand yra gana aukštos, atitinka ieškinyje nurodytą kainą, ką patvirtino ir liudytoja D. L., jog kepsninės kaina maždaug nuo 1200 iki 1300 Eur. Kad kepsninė yra sugadinta patvirtina ne tik nukentėjusiojo, liudytojų D. L., L. V. ir K. V. parodymai, bet ir daiktų apžiūros protokolas kur matyti kepsninės keramikiniame dangtyje išsišakojęs įtrūkimas, iš kepsninės vidaus iškritusios sudužusios keramikinės dalys (1t., b.l.86-95). Iš nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimų žinoma, kad nukentėjusysis su žmona ir jų draugais buvo susirinkę sodyboje, buvo naudojama pirtis, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad buvo paruoštas stalas, padėtos lėkštės, įrankiai, pirties terasoje stovėjo kepsninė, todėl nemanytina, kad ji nebuvo naudojama ir asmenys susirinkę poilsiauti vakare, tuo labiau sodybos šeimininkai nepasirūpino vakariene, kepsnių išsikepimu, tuo paneigiant kaltinamosios paaiškinimus, kad kepsninėje niekas nekepė. Tuo labiau įvertintina, kad ji nieko ir nematė, nes kepsninė buvo uždaryta. Tiek nukentėjusysis, tiek ir jo žmona patvirtino, jog kepsninėje jau buvo įdėti kepsniai ir jie kepė, o prie kepsninės buvo jai naudoti skirti įrankiai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimus laikytina, kad kaltinamosios veiksmais buvo padaryta turtinė žala ir sutiktina su jos dydžiu, nurodytu ieškinyje, todėl prašoma suma priteistina iš kaltinamosios (civilinės atsakovės).
Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pačiame ieškinyje nėra nurodyta, kas sudaro neturinės žalos dydį. Tiesiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis (civilinis ieškovas ) R. L. nurodė, jog tai, kad buvo sugadintas vakaras yra „smulkmė“, svarbiausia, kad jis buvo kaltinamosios apšmeižtas. Ji teigė, kad jai buvo sužalota ranka ir atimtas telefonas. Nors ieškinį jis pareiškė vienas, tačiau nori, kad būtų kolektyvinis ieškinys, keturi žmonės dalyvavo, tai sudaro 4000 Eur ir dar 1000 Eur Ukrainai, nes jie labai kovojo už Ukrainą (iš vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad atėjęs kaltinamosios vyras visų prašo pasakyti „Slava Ukraini“, o jei to nesako girdisi necenzūriniai įžeidžiantys žodžiai) . Nukentėjusiojo nuomone bent jau atsiprašyti galėjo. Daugiau išgyvenimų jis nepatyrė. Taip pat teigė, kad prašomą sumą sudaro ir gydymosi išlaidos, kurias prarado dėl melagingų teiginių, nes buvo neteisingai apkaltintas, buvo skirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir jis negalėjo išvykti gydytis į užsienį, gauti medicinines paslaugas, kur jau buvo paskirtas laikas ir sumokėtas išlaidas jis prarado. Nors civilinis ieškovas teigė, kad pateiks šioms išlaidoms pagrįsti įrodymus, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos tokie įrodymai nebuvo pateikti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.
Vertinant nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia ir vertina tai, ką patyrė būtent nukentėjusysis R. L., kuris ir pareiškė civilinį ieškinį. Kadangi kiti asmenys dalyvavę šiame įvykyje ieškinių priteisti neturtinę žalą iš kaltinamosios nepareiškė, todėl civilinis ieškovas neturi teisės jų atstovauti ir prašyti atlyginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų galimai patirtą neturtinę žalą. Kaip matyti iš liudytojos D. L. paaiškinimų, jos vyras buvo po širdies operacijos, jo sveikata nėra labai gera, o kaltinamosios veiksmai, kai ji rėkė, grasino tiek nukentėjusiajam, jį įžeidinėjo, taip pat ir jo šeimos narius ir draugus, taip pat gadino nukentėjusiajam priklausantį turtą laikytina kaip sukėlusius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą nepatogumus, pažeminimas šeimos ir draugų akivaizdoje, sutrikdė nukentėjusiojo ramų poilsį su sutuoktine ir šeimos draugais. Nukentėjusiajam ne kartą reikėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismą, ne vieną kartą aiškinti, prisiminti įvykio aplinkybes. Teismo nuomone neabejotina, kad nukentėjusysis R. L. patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.)
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiajam nusikalstamais kaltininko veiksmais buvo sukeltas sukrėtimas, jis buvo pažemintas, patyrė nepatogumus, nes buvo sutrikdytas įprastas gyvenimas, buvo priverstas duoti parodymus, dalyvauti teismo posėdžiuose, kaltinamoji jo net neatsiprašė, priešingai dar siuntinėja įžeidžiančias, grasinančias žinutes, kurias nukentėjusysis perskaitė teisiamajame posėdyje, o kaltinamoji neneigė, kad tokias žinutes ji yra siuntusi nukentėjusiajam jau po nusikaltimo padarymo .
Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam, patirti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai nebuvo itin dideli, šioje byloje nevertinama nukentėjusiojo nurodyta byla, kuri buvo iškelta pagal kaltinamosios pareiškimą ir kuri iš kaltinamosios paaiškinimų buvo nutraukta, ji priimta nutarimo neskundė, todėl toje byloje ar atskirai civilinio proceso tvarka pareiškus ieškinį ir turėjo būti sprendžiamas patirta žala . Kaltinamoji byloje neteikė įrodymų apie jos turtinę padėtį, iš bylos duomenų, paaiškinimų žinoma, kad ji turi tris nepilnamečius vaikus.
Teismo nuomone įvertinus visas aptartas aplinkybes ir motyvus, R. L. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas nuo 5000 Eur iki 300 Eur.
Dėl daiktinių įrodymų
Byloje pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Dėl proceso išlaidų
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį- 33,20 Eur bei 102,56 Eur nukentėjusiajam išmokėtos išlaidos (BPK 104 straipsnio 1 dalis), skirtos jo kelionei į teismo posėdį ir išmokėtos iš teismo lėšų , todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas
nusprendė:
A. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jai 50 MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanorišką baudos sumokėjimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 72/1 straipsniu, A. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiojo R. L. arčiau kaip per penkis šimtus metrų , nesilankyti nukentėjusiojo R. L. šeimos sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) .
A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) R. L., 1509,86 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devynis eurus 86 ct) turtinės žalos ir 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ;o likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 135,76 Eur (vienas šimtas trisdešimt penki eurai 76 euro ct) proceso išlaidų .Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB bankas „Swedbank“ surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai esančias įvairiuose bankuose, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą-5662 ).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.