Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Z. ir P. Ž. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199¹ straipsnio 1 dalį – 4 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 3 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 4 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

P. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199¹ straipsnio 1 dalį – 3 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį – 3 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 1 metams ir 4 mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 2 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 metams ir 8 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, prie šios griežčiausios subendrintos bausmės iš dalies pridėtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirtos švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams bei 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

P. Ž. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš D. Z. ir P. Ž. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – po 15 350 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su P. Ž. ir D. K. (D. K.), kuris Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (turi būti baudžiamuoju įsakymu) nuteistas dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir žinomai netikro dokumento panaudojimo (toliau – Vykdytojas), pagamino netikrą dokumentą – CMR važtaraštį ir juo disponavo, iš Europos Sąjungos valstybės narės – Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei bei neteisėtai įgijo ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2015 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2015 m. balandžio 1 d., veikdamas organizuota grupe su P. Ž. bei Vykdytoju, t. y. susitarę daryti kelis sunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, siekdami išvengti neteisėtai gabenamų akcizais apmokestinamų prekių (krovinio) patikrinimo bei pagaminti netikrą dokumentą – CMR važtaraštį ir juo disponuoti bei šių prekių (krovinio) nepateikti Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei įvežant iš Europos Sąjungos valstybės narės Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, iš anksto pasiskirstė užduotimis, t. y. D. Z. surado vairuotoją – Vykdytoją, kuris už papildomą mokestį ir pažadą būti oficialiai įdarbintam vairuotoju iš anksto sutiko transporto priemonėmis gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, taip pat D. Z. iš anksto paruošė priedangos krovinį – 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bankrutavusios bendrovės UAB „LDR SOLUTIONS“ vardu organizavo valgomųjų ledų gamybą ir jų pakavimą šios bendrovės gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. kovo 31 d. priedangos krovinį – dėžes su valgomaisiais ledais, po kuriomis turėjo būti paslėptos iš Latvijos Respublikos neteisėtai gabenamos cigaretės, kartu su Vykdytoju ir nenustatytais asmenimis pakrovė į P. Ž. UAB „Teoreldas“ vardu išnuomotą UAB „Rasalo transportas“ priklausančią puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“, valst. Nr. xxx, ir nurodė Vykdytojui UAB „Teoreldas“ priklausančiu krovininiu automobiliu „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. xxx, vykti iki degalinės UAB „Lukoil Baltija“ (duomenys neskelbtini), ir iki atskiro nurodymo palikti vilkiką su kroviniu degalinės teritorijoje, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d., turėdamas tikslą panaudoti kaip tikrą neteisėtai gabenamo krovinio dokumentą, pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. balandžio 1 d. CMR važtaraštį Nr. xxxx, atspausdintą keturiais egzemplioriais, įrašydamas jame žinomai netikrus duomenis apie tai, kad tariamai siuntėjas – „SIA „Rigas piena kombinats“, VAT Code (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui „UAB „Samsonas“, (duomenys neskelbtini), Lithuania“ 26 padėklus valgomųjų ledų, kurių pakrovimo vieta – „Stacijas iela 129, Daugavpils“, ir šį netikrą dokumentą perdavė P. Ž., kuris žinodamas, kad CMR važtaraštyje Nr. xxxx nurodyti duomenys apie siuntėją, gavėją bei krovinį neatitinka tikrovės, patvirtino jį UAB „Teoreldas“ spaudu ir perdavė Vykdytojui, su kuriuo kaip UAB „Teoreldas“ direktorius pasirašė dokumentus dėl jo (D. K.) įdarbinimo UAB „Teoreldas“ vairuotoju nuo 2015 m. balandžio 1 d. ir jam nurodė pasirašyti vežėjui skirtoje grafoje bei, siekiant išvengti krovinio patikrinimo bei neteisėto sulaikymo, šį žinomai netikrą dokumentą panaudoti, pateikiant jį pareigūnams transporto priemonės tikrinimo metu kaip tikrą krovinį lydintį dokumentą, 2015 m. balandžio 1 d. apie 14 val. šį netikrą dokumentą kartu su Vykdytoju gabeno automobilyje „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki degalinės UAB „Lukoil Baltija“ (duomenys neskelbtini), kurioje buvo paliktas vilkikas „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė-šaldytuvas „Koegel“, valst. Nr. xxx, su joje pakrautu priedangos kroviniu – valgomaisiais ledais, bei nurodė Vykdytojui vykti į Latvijos Respubliką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatyti asmenys pagal išankstinį susitarimą, paslėpdami po ledų kroviniu, į puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“, valst. Nr. xxx, pakrovė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, po to Vykdytojas, pagal išankstinį susitarimą vykdydamas P. Ž. nurodymus, vykdamas maršrutu Ukmergės r.–Daugpilis–Utenos r. krovininiu automobiliu-vilkiku „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. xxx, gabeno žinomai netikrą dokumentą – CMR važtaraštį Nr. xxxx bei akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir iš Europos Sąjungos valstybės narės Latvijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė paslėptus po gabenamu kroviniu privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 42 890 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slims“, 9 900 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 50 000 pakelių cigarečių „P. R.“ bei 40 800 pakelių cigarečių „F. R.“, t. y. iš viso įvežė 143 590 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei bei, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo (duomenys neskelbtini), keliu Nr. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, akcizais apmokestinamas prekes – 42 890 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slims“, 9 900 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 50 000 pakelių cigarečių „P. R.“ bei 40 800 pakelių cigarečių „F. R.“, t. y. iš viso gabeno 143 590 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 355 065,50 Eur, bei žinomai netikrą dokumentą – CMR važtaraštį Nr. xxxx iki kelio Nr. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 155 kilometro Utenos r., kur 2015 m. balandžio 1 d. apie 19.40 val. Vykdytojas (D. K.), siekdamas išvengti patikrinimo ir neteisėto krovinio sulaikymo, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio ekipažo KN06 pareigūnams transporto priemonės tikrinimo metu kaip tikrą krovinį lydintį dokumentą, ir buvo sulaikytas.

2. P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su D. Z. ir D. K., kuris Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžiu (turi būti baudžiamuoju įsakymu) nuteistas dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir žinomai netikro dokumento panaudojimo (toliau – Vykdytojas), pagamino netikrą dokumentą – CMR važtaraštį ir juo disponavo, iš Europos Sąjungos valstybės narės Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei bei neteisėtai įgijo ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2015 m. tiksliai nenustatytos datos iki 2015 m. balandžio 1 d., veikdamas organizuota grupe su D. Z. bei Vykdytoju, t. y. susitarę daryti kelis sunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, siekdami išvengti neteisėtai gabenamų akcizais apmokestinamų prekių (krovinio) patikrinimo bei pagaminti netikrą dokumentą – CMR važtaraštį ir juo disponuoti bei šių prekių (krovinio) nepateikti Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei įvežant iš Europos Sąjungos valstybės narės Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, iš anksto pasiskirstė užduotimis, t. y. D. Z. suradus vairuotoją – Vykdytoją, kuris už papildomą mokestį ir pažadą būti oficialiai įdarbintam vairuotoju iš anksto sutiko transporto priemonėmis gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, taip pat D. Z. iš anksto paruošus priedangos krovinį – 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bankrutavusios bendrovės UAB „LDR SOLUTIONS“ vardu organizavus valgomųjų ledų gamybą ir jų pakavimą šios bendrovės gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), po to 2015 m. kovo 31 d. priedangos krovinį – dėžes su valgomaisiais ledais, po kuriomis turėjo būti paslėptos iš Latvijos Respublikos neteisėtai gabenamos cigaretės, D. Z. kartu su Vykdytoju ir nenustatytais asmenimis pakrovus į P. Ž. UAB „Teoreldas“ vardu išnuomotą UAB „Rasalo transportas“ priklausančią puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“, valst. Nr. xxx, ir D. Z. nurodžius Vykdytojui UAB „Teoreldas“ priklausančiu krovininiu automobiliu „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. xxx, vykti iki degalinės UAB „Lukoil Baltija“ (duomenys neskelbtini), ir iki atskiro nurodymo palikti vilkiką su kroviniu degalinės teritorijoje, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 1 d., turėdamas tikslą panaudoti kaip tikrą neteisėtai gabenamo krovinio dokumentą, D. Z. pagaminus netikrą dokumentą – 2015 m. balandžio 1 d. CMR važtaraštį Nr. xxxx, atspausdintą keturiais egzemplioriais, įrašius jame žinomai netikrus duomenis apie tai, kad tariamai siuntėjas – „SIA „Rigas piena kombinats“, VAT Code (duomenys neskelbtini) siunčia gavėjui „UAB „Samsonas“, (duomenys neskelbtini) padėklus valgomųjų ledų, kurių pakrovimo vieta – „Stacijas iela 129, Daugavpils“, ir šį netikrą dokumentą perdavus P. Ž., pastarasis žinodamas, kad CMR važtaraštyje Nr. xxxx nurodyti duomenys apie siuntėją, gavėją bei krovinį neatitinka tikrovės, patvirtino jį UAB „Teoreldas“ spaudu ir perdavė Vykdytojui, su kuriuo kaip UAB „Teoreldas“ direktorius pasirašė dokumentus dėl jo įdarbinimo UAB „Teoreldas“ vairuotoju nuo 2015 m. balandžio 1 d. ir pastarajam nurodė pasirašyti vežėjui skirtoje grafoje bei, siekiant išvengti krovinio patikrinimo ir neteisėto sulaikymo, šį žinomai netikrą dokumentą panaudoti, pateikiant jį pareigūnams transporto priemonės tikrinimo metu kaip tikrą krovinį lydintį dokumentą, 2015 m. balandžio 1 d. apie 14 val. šį netikrą dokumentą kartu su Vykdytoju gabeno jam priklausančiame automobilyje „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki degalinės UAB „Lukoil Baltija“ (duomenys neskelbtini), kurioje buvo paliktas vilkikas „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė-šaldytuvas „Koegel“, valst. Nr. xxx, su joje pakrautu priedangos kroviniu – valgomaisiais ledais, bei nurodė Vykdytojui vykti į Latvijos Respubliką, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatyti asmenys pagal išankstinį susitarimą, paslėpdami po ledų kroviniu, į puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“, valst. Nr. xxx, pakrovė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, po to Vykdytojas, pagal išankstinį susitarimą vykdydamas P. Ž. nurodymus, vykdamas maršrutu Ukmergės r.–Daugpilis–Utenos r. krovininiu automobiliu-vilkiku „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. xxx, gabeno žinomai netikrą dokumentą – CMR važtaraštį Nr. xxxx bei akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir iš Europos Sąjungos valstybės narės Latvijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežė paslėptus po gabenamu kroviniu privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 42 890 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slims“, 9 900 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 50 000 pakelių cigarečių „P. R.“ bei 40 800 pakelių cigarečių „F. R.“, t. y. iš viso įvežė 143 590 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos muitinės kontrolei bei, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo (duomenys neskelbtini), keliu Nr. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, akcizais apmokestinamas prekes – 42 890 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slims“, 9 900 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 50 000 pakelių cigarečių „P. R.“ bei 40 800 pakelių cigarečių „F. R.“, t. y. iš viso gabeno 143 590 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 355 065,50 Eur, bei žinomai netikrą dokumentą – CMR važtaraštį Nr. xxxx iki kelio Nr. A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis 155 kilometro Utenos r., kur 2015 m. balandžio 1 d. apie 19.40 val. Vykdytojas, siekdamas išvengti patikrinimo ir neteisėto krovinio sulaikymo, šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, pateikdamas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus Panevėžio poskyrio ekipažo KN06 pareigūnams transporto priemonės tikrinimo metu kaip tikrą krovinį lydintį dokumentą, ir buvo sulaikytas.

2.1. Be to, P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, laikė ir panaudojo asmens dokumentą, o būtent:

neturėdamas teisėto pagrindo, nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu įgijo G. V. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 10857700, kurią nuo įgijimo iki 2015 m. balandžio 3 d. 15.30 val. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute adresu: Rinktinės g. 51-34, Vilnius, paslėpęs po paveikslu, kol 2015 m. balandžio 3 d. kratos metu ją aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, taip pat 2014 m. sausio 25 d. ją panaudojo tikrai mokėjimo kortelei pagaminti, internetiniame puslapyje www.Skrill.com suvesdamas G. V. asmens duomenis, būtinus atidaryti „Skrill Limited“ mokėjimo sąskaitai įmonėje „Skrill Ltd.“, esančioje Didžiojoje Britanijoje, London EC1M 6EGH, 10-11 C. S., ir gauti mokėjimo kortelę „Skrill“ Master Card Nr. xxxx, turėdamas tikslą ją panaudoti kaip savo.

2.2. Be to, P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė tikrą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu įgytą G. V. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. xxx, t. y. www. Skrill.com nurodydamas asmens (G. V.) duomenis, 2014 m. sausio 25 d. 12.45 val. atidarė G. V. vardu „Skrill Limited“ sąskaitą Nr. xxx ir užsakė pagaminti tikrą elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę „Skrill“ Master Card Nr. xxxx, kurią tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau nei 2014 m. vasario 14 d., neteisėtai įgijo, „Skrill Ltd.“ bendrovei atsiuntus paštu adresu: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute (duomenys neskelbtini), kol 2015 m. balandžio 3 d. kratos metu ją aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

3. Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis neteisingas, todėl turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Visi jam inkriminuoti kaltinimai iš esmės paremti tik prieštaringais liudytojo D. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. D. K. parodymuose yra akivaizdžių prieštaravimų, kurių teismas nepašalino.

3.1. Teismas privalėjo itin atidžiai ir kritiškai vertinti vienintelio liudytojo D. K. parodymus, kadangi šis asmuo yra suinteresuotas duoti apeliantą kaltinančius parodymus, tuo palengvindamas savo kaltę. Akivaizdžiai matyti, jog byla dalyje dėl D. K. buvo sąmoningai išskirta į atskirą procesą, siekiant dirbtinai palengvinti jo padėtį. Toks procesinis veiksmas neteisingas ir atliktas sąmoningai, kadangi tokiu būdu D. K. už kaltinimui naudingus parodymus gavo švelnesnę baudą ir (priešingai teisingumo principams) neteisėtai išvengė solidarios atsakomybės už konfiskuotiną turtą. Toks teisingumo vykdymas yra neleistinas.

3.2. Teismas skundžiamame nuosprendyje pats pripažino liudytojo D. K. parodymų prieštaringumą, tačiau nurodė, kad tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar nusikaltimo padarymo faktui, ir jo parodymais vadovavosi. Teismas negalėjo remtis vien tik griežtos bausmės siekiančio išvengti asmens parodymais, kadangi šis asmuo pats darė nusikalstamas veikas, o jo parodymai buvo keičiami, padedant pareigūnams, todėl nebuvo nuoseklūs ir negali būti vertinami kaip neginčijami bei patikimi. Jais remtis būtų galima tik tada, jei juos patvirtintų ir kiti įrodymų šaltiniai, tačiau jų byloje nėra. Šiuo atveju teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir joms prieštaraujančias išvadas, jas iš esmės pagrindė prielaidomis, netinkamai vertindamas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui. Tuo pačiu teismas pažeidė pagrindinius baudžiamosios teisės principus – nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo ir rungimosi principus.

3.3. Teismas pažeidė bausmės skyrimo taisykles ir skyrė per griežtą bausmę. Teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, skiriant bausmės rūšį ir dydį tokios kategorijos (ekonominio pobūdžio) bylose.

3.4. Teismas byloje paskyrė socialinį tyrimą, siekdamas įvertinti apelianto asmenybę bei paskirti teisingą bausmę, tačiau šia išvada nesirėmė ir nurodė, kad ji yra rekomendacinio pobūdžio bei teismui neprivaloma. Teismas privalėjo remtis minėta išvada, kadangi tyrimą atliko asmenys, turintys specialių žinių, joje individualizuota apelianto asmenybė. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskiriant švelnesnę bausmę, ir tai neprieštarautų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimams, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

3.5. Teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 15 350 Eur. Pagal bylos aplinkybes neabejotina, kad ši priemonė privalėjo būti taikoma ir kitam nusikaltimo bendrininkui D. K. Šiuo atveju įstatymas nenumato jokių išimčių. Nei šioje byloje, nei D. K. byloje nėra apskritai jokių argumentų ir motyvų, kodėl ši poveikio priemonė jam netaikyta.

3.6. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta ekspertizė ir nebuvo įvertinta reali konfiskuotino turto vertė, nors tokia galimybė buvo. Teismas rėmėsi tik sutartyje numatyta verte, neatsižvelgęs į rinkos kainas, turto nusidėvėjimą ir pan.

3.7. Nuteistasis D. Z. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti arba skirti švelnesnę bausmę, atidedant jos vykdymą.

4. Nuteistasis P. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisingas. Apelianto kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, išskyrus numatytus BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, grindžiama tik melagingais liudytojo D. K. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

4.1. Šioje byloje D. K. galbūt buvo pasiūlyta įvardinti neva nusikaltimus padariusius asmenis už tai, kad jam būtų paskirta minimali bausmė. Teismas nepašalino D. K. parodymuose esančių prieštaravimų. Be to, vertindamas įrodymus, teismas taikė dvejopus standartus, nes rėmėsi D. K. parodymais, o apelianto ir D. Z. parodymus atmetė.

4.2. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog D. K. parodymai nepatikimi, nepagrįsti ir nenuoseklūs, todėl teismas negalėjo jais remtis. Vertindamas liudytojo D. K. parodymus kaip savarankišką įrodymų šaltinį, jų turinį ir sąsają su kitais bylos duomenimis, teismas turėjo atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio asmens santykį su nuteistojo, t. y. apelianto, duotais parodymais, teikiamos informacijos svarbą, paties kaltinamojo ir liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544/2005, 2K-440/2010, 2K-399/2011), kadangi asmenų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2011).

4.3. Apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnį bei 302 straipsnį. Teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais, tariamai patvirtinančiais jo kaltę.

4.4. Teismas nepagrįstai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 15 350 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta ekspertizė ir nebuvo įvertinta reali konfiskuotino turto vertė, todėl teismas rėmėsi tik sutartyje numatyta verte, neatsižvelgęs į rinkos kainas, turto nusidėvėjimą ir pan.

4.5. Teismas apeliantui paskyrė per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę, teismas nepagrįstai nesirėmė socialinio tyrimo išvada, nors pats teismas ją savo iniciatyva ir paskyrė. Teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškiai prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.

4.6. Nuteistasis P. Ž. apeliaciniame skunde prašo nuosprendį dėl jo nuteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti arba skirti švelnesnę bausmę, atidedant jos vykdymą.

5. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

6. Nuteistojo D. Z. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo P. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų D. Z. ir P. Ž. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino daugumą įrodymų, nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, ir, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl P. Ž. nusikalstamų veiksmų apimties, neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus asmens dokumentą. Dėl to nuosprendis keičiamas.

8. Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Apeliaciniuose skunduose abu apeliantai teigia, kad, neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus, priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

9.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, tirdamas ir vertindamas įrodymus.

9.1.1. Iš BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasmės matyti, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė. Baudžiamojo proceso kodeksas reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.1.2. Teisėjų kolegija šioje baudžiamojoje byloje nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo požymių.

9.1.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog šioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Baudžiamojo proceso kodekso nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą.

9.1.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog pažeistas BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas ar padaryti kiti su įrodinėjimu susijusių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai.

9.2. Negalima sutikti su nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas pažeidė rungimosi principą.

9.2.1. Bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, jog kaltinimo ir gynybos šalys bylas nagrinėjant teisme turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą bei turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis).

9.2.2. Apelianto priekaištai teismui dėl rungimosi principo pažeidimo yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti. Apeliantas nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė jo gynybos teisių apribojimas teikti įrodymus, prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus, todėl teisėjų kolegija negali atsakyti į abstrakčius skundo teiginius.

Dėl D. Z. ir P. Ž. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir

10. Apeliantai skunduose teigia, kad, pagrįsdamas jų kaltę, teismas rėmėsi tik melagingais liudytojo D. K. parodymais.

10.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė išvadas dėl D. Z. ir P. Ž. kaltės, remdamasis ne vien liudytojo D. K. parodymais, bet ištyręs įrodymų visetą ir motyvavęs, kodėl netiki tam prieštaraujančiais nuteistųjų parodymais.

10.2. Liudytojas D. K. pirmosios instancijos teisme aiškiai bei suprantamai išdėstė visą įvykių seką nuo D. Z. pasiūlymo gabenti cigaretes už legalų įdarbinimą, ledų krovinio pakrovimo, susitikimo su P. Ž., krovinio gabenimo dokumentų įteikimo ir jo instruktavimo, vykimo į Latviją, ryšio palaikymo, krovinio su cigaretėmis pakrovimo iki krovinio sulaikymo. Visi šie parodymai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija savo procesiniame dokumente jų nekartoja. Savo esme liudytojo parodymai atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 4, b. l. 96–99).

10.3. Nesutikdamas su liudytojo D. K. parodymų vertinimu, nuteistasis P. Ž. apeliaciniame skunde cituoja teismų praktiką, jog, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-440/2010 ir kt.).

10.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojo D. K. parodymus, nenukrypo nuo apelianto cituojamos teismų praktikos. Teismas išnagrinėjo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus liudytojo D. K. parodymus, juos sugretino tarpusavyje, atskleidė jų neesminius prieštaravimus, palygino su nuteistųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga, t. y. įvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, ir juos pagrįstai pripažino patikimais, padarė motyvuotą išvadą, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo D. K. parodymais, nes jie atitinka kitus bylos įrodymus, bei jais rėmėsi priimdamas nuosprendį.

10.5. Galima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad D. K. yra asmuo, kuris suinteresuotas prisipažinimu sušvelninti savo padėtį ir tikėtis švelnesnės bausmės, nes jau pats kaltinamojo (nuteistojo) asmens procesinis statusas neabejotinai reiškia, jog toks asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pačios Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normos specialiai skatina nusikaltimus padariusius asmenis prisipažinti ir duoti teisingus parodymus, padėti išaiškinti nusikalstamas veikas. Atsižvelgus ir į kitas bylos aplinkybes, tokiais atvejais tai pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Todėl prisipažinusio kaltu asmens suinteresuotumas tuo, kad jam būtų taikomos šios įstatymų nuostatos, yra natūralus bei suprantamas. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog savo parodymais D. K. būtų siekęs dar ir melagingai apkaltinti nuteistuosius D. Z. bei P. Ž.. Beje, duodamas parodymus apie apeliantų nusikalstamus veiksmus, jis tuo pačiu parodė apie savo paties nusikalstamą veiką ir už tai nuteistas. Taigi vien ta aplinkybė, kad D. K. išskirtoje baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, savaime nėra pagrindas nesivadovauti jo parodymais.

10.6. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad teismas nepašalino D. K. parodymuose esančių prieštaravimų, tačiau nedetalizuoja, kokių konkrečiai prieštaravimų teismas nepašalino. Priešingai, išsami liudytojo parodymų analizė teismui leido padaryti išvadą, jog dėl esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių jo parodymai nuoseklūs ir nekelia abejonių, o kai kurie netikslumai nelaikytini esminiais prieštaravimais ir paaiškinami ilgais laiko tarpais tarp apklausų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, nes jie atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

10.7. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad D. K. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (kratos protokolai, krovinio užsakymo sutartis, Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos raštas, CMR važtaraščiai ir kt.) patvirtina, jog krovinys buvo vežamas į Daugpilį, nors pagal P. Ž. pateiktą krovinio užsakymo sutartį Rygoje esantis ledų užsakovas neturi jokių savo padalinių Daugpilyje. P. Ž. automobilyje rastas UAB ,,Teoreldas“ antspaudas, kuriuo, kaip nustatė specialistas savo išvadoje, tikėtina, buvo atspausti atspaudai, esantys CMR važtaraštyje, kurį P. Ž. perdavė D. K.. Apžiūrėjus D. K. mobiliojo ryšio telefonus, viename jų adresatų sąraše užfiksuotas kontaktinis numeris ,,Povilas“, o P. Ž. namuose rastas šios SIM kortelės lustas; kitame telefone rastas žinučių turinys rodo, kad galbūt buvo susirašinėjama su D. Z. dėl išvykimo laiko bei susitikimo vietos. Tai patvirtina D. K. parodymus, jog vieną telefoną jam davė P. Ž., o kitą telefoną anksčiau buvo gavęs iš D. Z.. Šie ir kiti skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai paneigia apeliantų versiją, kad neteisėto krovinio gabenimą organizavo D. K., ir įrodo, jog tai padarė būtent nuteistieji, t. y. D. Z. surado vairuotoją, paruošė priedangos krovinį, kroviniui pagamino netikrus dokumentus, o P. Ž. pagamintus netikrus dokumentus patvirtino įmonės, kuriai jis vadovavo, spaudu, išnuomojo transportą kroviniui vežti, davė nurodymus vairuotojui, aprūpino jį ryšio priemonėmis ir pats bei per kitus asmenis koordinavo vairuotojo veiksmus, vežant neteisėtą krovinį.

10.8. Dėl skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų D. Z. bei P. Ž. kaltė padarius jiems inkriminuotas veikas įrodyta, jų veikos teisingai kvalifikuotos.

Dėl P. Ž. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį

11. Apeliantas skunde teigia, kad teismas rėmėsi netiesioginiais įrodymais, tariamai patvirtinančiais jo kaltę.

11.1. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, jog kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas. Taigi tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-280-746/2016 ir kt.).

11.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. Ž., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo G. V. asmens tapatybės kortelę ir ją panaudojo, atidarydamas G. V. vardu sąskaitą bei užsakydamas jo vardu pagaminti elektroninę mokėjimo kortelę. G. V. asmens tapatybės kortelę ir neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo kortelę laikė savo namuose, kol kratos metu dokumentus surado pareigūnai.

11.2.1. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu įgijo G. V. išduotą asmens tapatybės kortelę. Tačiau teismas šios veikos nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu nuteistasis įgijo svetimą asmens tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelės įgijimo faktą teismas preziumavo, remdamasis byloje nustatytu asmens tapatybės kortelės laikymo ir panaudojimo faktu.

11.2.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas P. Ž. neteisėtai įgijus G. V. asmens tapatybės kortelę nepagrįstas jokiais neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Toks kaltinimas dėl asmens tapatybės kortelės įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Dėl to šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

11.2.3. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad byloje yra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas P. Ž. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė už G. V. asmens tapatybės kortelės laikymą bei panaudojimą.

11.3. Nuteistasis P. Ž. teisme teigė, kad G. V. asmens tapatybės kortelę rado požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pagal Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 14 dalies nuostatas rastą kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą asmuo turi atiduoti teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Apeliantas skunde teigia, kad norėjo grąžinti kortelę, bet jos galiojimas buvo pasibaigęs, o vėliau pamiršo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys neįrodo P. Ž. ketinus tai padaryti.

11.4. Iš kratos protokolo turinio (t. 2, b. l. 39–41) matyti, jog asmens tapatybės kortelė ir elektroninė mokėjimo kortelė rastos P. Ž. miegamajame, nuėmus nuo sienos paveikslą. Tai reiškia, kad dokumentai sąmoningai buvo paslėpti ir P. Ž. net neketino imtis jokių aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti rastą svetimą asmens tapatybės kortelę policijai arba bent pranešti apie jos radimą policijos įstaigai. Be to, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu (daiktų apžiūros protokolų, tarnybinio pranešimo duomenimis bei duomenimis, gautais pagal teisinės pagalbos prašymus iš Jungtinės Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teisėsaugos institucijų) nustatyta, jog P. Ž., panaudojęs G. V. asmens tapatybės kortelę, įgijo ,,Master Card“ elektroninę mokėjimo kortelę ,,Skrill“.

11.5. Pirmosios instancijos teismas P. Ž. veiką, neturint teisėto pagrindo laikius ir panaudojus svetimą fizinio asmens dokumentą, teisingai kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, o jo veiką, neteisėtai įgijus ir laikius svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, teisingai kvalifikavo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių

12. Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmių skyrimą abiem kaltininkams.

12.1. Skirdamas D. Z. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į tokias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: jis tyčia padarė du sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus; anksčiau teistas, baustas administracine tvarka; buvo aktyvus organizuotos grupės narys; įvertino kaltinamojo asmenybę (turi šeimą, mokosi, dirba); nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veika padaryta organizuota grupe bei iš savanaudiškų paskatų; nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas).

12.2. Skirdamas P. Ž. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė, jog jis tyčia padarė du sunkius (BK 11 straipsnio 5 dalis), du apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimus; anksčiau teistas; buvo aktyvus organizuotos grupės narys; atsižvelgė į jo asmenybę; dėl apysunkių nusikaltimų nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; dėl sunkių ir nesunkaus nusikaltimų apelianto veikimą organizuota grupe bei iš savanaudiškų paskatų teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, lengvinančių aplinkybių dėl šių nusikaltimų nenustatyta.

12.3. Nustatyti skiriamos bausmės dydį yra pirmosios instancijos teismo išimtinė teisė. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems D. Z. ir P. Ž. paskyrė bausmes, atitinkančias baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokią nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

12.4. Apeliacinės instancijos teismui sumažinus inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, t. y. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus kaltinimo dalį dėl asmens tapatybės kortelės įgijimo, P. Ž. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė. Už šią nusikalstamą veiką jam paskirta mažesnė negu vidutinė bausmė, todėl, net sumažinus inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

12.5. Nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo teiginys, jog jam paskirta bausmė prieštarauja tokio pobūdžio bylose suformuotai teismų praktikai, atmetamas kaip deklaratyvus, nes apeliantas skunde nenurodo jokių šį teiginį pagrindžiančių argumentų.

12.6. Apeliantai skunduose nurodo, kad bausmės švelninimo aspektu teismas nepagrįstai neatsižvelgė į socialinio tyrimo išvadas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje gana išsamiai argumentavo, kodėl, skirdamas bausmes nuteistiesiems, nesirėmė socialinio tyrimo išvadomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismo išdėstytais argumentais. Kita vertus, pagal BPK 36¹ straipsnio nuostatas socialinio tyrimo išvada skirta tik padėti teismui nuspręsti dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, jeigu kaltinamasis būtų pripažintas kaltu, bet ne dėl paties sprendimo – taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne.

12.7. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kodėl D. Z. ir P. Ž. skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su argumentais ir jų nekartoja. Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje bei šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, nuteistųjų asmenybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, paskyrus kitokią bausmės rūšį, nebūtų pasiekta nė viena bausmės paskirtis, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, įskaitant tai, jog nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

12.8. Nenustačiusi pagrindo nuteistiesiems švelninti bausmes, teisėjų kolegija nepasisako dėl BK 75 straipsnio taikymo, nes paskirtų bausmių dydis savaime panaikina galimybę taikyti šio straipsnio nuostatas.

Dėl turto konfiskavimo

13. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš jų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

13.1. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos, taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su naudojamu svetimu turtu žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuotas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

13.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonės – vilkikas ,,R. M.“ ir puspriekabė-šaldytuvas ,,Koegel“ buvo nusikaltimo padarymo priemonės. Pagal byloje esančius duomenis teismas taip pat nustatė, kad šios transporto priemonės priklausė tretiesiems asmenims. Byloje nesant duomenų, jog šios įmonės ką nors žinojo apie daromą nusikalstamą veiką arba elgėsi neatsakingai perduodamos turtą, nenustatęs, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris arba egzistuotų kitos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, pirmosios instancijos teismas nusprendė iš nuteistųjų lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. iš kiekvieno nuteistojo po 15 350 Eur.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi Vilniaus teritorinės muitinės raštu dėl transporto priemonių vertės, kuriame nurodyta, kad vilkiko ,,R. M.“ rinkos kaina – 8 700 Eur; panašios puspriekabės šaldytuvo ,,Koegel“ rinkos kaina – 27 300 Eur (t. 1, b. l. 119). Šiame muitinės rašte nurodyta, kad, nustatant transporto priemonių rinkos vertę, vadovautasi VšĮ „xxx“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo valstybės įstaigos – Vilniaus teritorinės muitinės pateiktu turto įvertinimu, nustatyta transporto priemonių rinkos verte. Apeliantų nesutikimas su nustatyta konfiskuotino turto verte neparemtas jokiais objektyviais duomenimis. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, jog atliktas kilnojamojo turto vertinimas būtų ydingas ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė. Apeliantų prieštaravimai dėl nustatytos turto rinkos vertės paremti subjektyviu vertinimu, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Kita vertus, teismas atsižvelgė ne tik į Vilniaus teritorinės muitinės raštą, bet įvertino ir 2015 m. vasario 3 d. nuomos sutarties turinį, o joje puspriekabės šaldytuvo ,,Koegel“ rinkos vertė nurodyta kiek mažesnė, t. y. 22 000 Eur (t. 3, b. l. 95–96). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotino turto vertės nustatymo būdą, atitinkantį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nes vadovavosi panašių transporto priemonių rinkos verte.

13.4. BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatas turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme. Galima sutikti su nuteistojo D. Z. apeliacinio skundo argumentu, jog tais atvejais, kai nusikaltimą padaro ne vienas, bet keli asmenys, veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš visų bendrininkų grupe veikusių asmenų. Tačiau kokia dalis išieškotinos pinigų sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį darant nusikaltimą ir kitas nustatytas bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. Z. ir P. Ž. buvo jiems inkriminuotų nusikaltimų organizatoriai, parengę nusikalstamos veikos planą, vadovavę bei koordinavę visai veiklai tiek Lietuvoje, tiek Latvijos Respublikoje. Todėl teismas pagrįstai nusprendė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą išieškoti iš abiejų nusikalstamos veikos organizatorių.

14. Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį dėl P. Ž. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu įgijo G. V. išduotą asmens tapatybės kortelę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo D. Z. apeliacinį skundą atmesti.