Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. Ž. ir jos atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neringai Krasnickienei,

vie­šame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. M. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas R. M. yra R. M., gimusio 2009-06-07 ir S. M. gimusio 2007-06-15 tėvas, gyvena atskirai nuo sūnų, o nuo laikinosios globos paskyrimo iki ieškovės kreipimosi į teismą išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis savo sūnums neteikė, su sūnumis nebendrauja.

Teismas konstatuoja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Situacija kai būtiną išlaikymą vaikui neteikia tėvai pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir jų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą, todėl laikinosios globėjos reikalavimas priteisti atitinkamą išlaikymo dalį iš šios pareigos nevykdančio tėvo (motinos) yra pagrįstas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui

Vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad atsakovas R. M. yra R. M., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, todėl atsakovas turi pareigą juos išlaikyti. Kaip minėta, pareigos išlaikyti savo vaikus negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti, todėl esant reikalavimui priteisti vaikui išlaikymą, ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti netenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir jam priteistiną išlaikymo dydį.

Vaikų išlaikymo bylose suformuotoje teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005).

Teismų praktikoje analogiškose bylose vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientacinis būtino išlaikymo dydžio kriterijus yra minimali mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 380 eurų, todėl tėvų pareigoms išlaikyti vaikus esant lygioms (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), vienam iš tėvų kreipiantis į teismą paprastai iš kito tėvo priteisiama suma neturėtų būti mažesnė kaip 190 eurų, t. y. ½ vaiko išlaikymui reikalingos sumos.

Ieškovė nurodo, kad sūnų poreikiams patenkinti per mėnesį atsakovas turėtų prisidėti po 190 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia suma tik pusė minimalios, teismų praktikoje būtinu pripažintino išlaikymo dydžio (190 Eur iš vieno tėvo), teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma sūnų poreikiams patenkinti yra būtina, visiškai adekvati ir protinga.

Atsakovas vaiko poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti po 190 eurų suma yra per didelė ir sūnums išlaikyti nereikalinga. Pabrėžtina, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo pusė minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymą, o atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikams. Todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis tikrai nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.

Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Tuo tarpu ieškovė, augindama anūkus aktyviai ieško darbo, ji registruojasi darbo biržoje ir gauna pašalpą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas atsakovo sūnums, nepaisant to, kad atsakovas nedirba, nes toks atsakovo teiktinas išlaikymo dydis visiškai atitinka vaikų poreikius ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principą, neviršija teismų praktikoje priteisiamo išlaikymo vaikams dydžio panašiose bylose.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas atsakovo nebuvo teikiamas iš esmės nuo laikinosios globos nustatymo ir globėjos paskyrimo ir atsakovas to nepaneigė jokiais įrodymai, tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo išieškotinas ir jos prašomas negauto išlaikymo įsiskolinimas iki kreipimosi į teismą nuo laikinosios globos atsiradimo momento 2016-07-21 (CK 3.200 straipsnis), todėl išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1900 Eur.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra, nes ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl savo bylinėjimosi išlaidų ji neturėjo. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos valstybei už žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškotinos iš atsakovo, nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 5 dalys). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, sudaro 136,80 Eur (190 + 190 Eur x 12 mėn. x 3 % ), iš atsakovo valstybei priteistina ši bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 266,345 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei, nes šios išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, kai ieškovei prireikė kreiptis į teismą ir gauti tam reikalingą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys, 99 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis CPK 259, 262, 268, 285 ir 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. M., asmens kodas, a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-12-30) iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad pinigais laikinoji globėja G. Ž. disponuos uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1900 (vieną tūkstantį devynis šimtus) eurų išlaikymo įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nuo 2016 m. liepos 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kuomet vaikams buvo nustatyta laikinoji globa ir ieškovė paskirta laikinąja globėja.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,80 Eur ( vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 266,34 (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 34 centus) Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iš­lai­dų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas ape­lia­cinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.