- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-934-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00922-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Viktoras Preikšas, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 95-156 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. P.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 4 dalį subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo skirta 15 parų arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 10 dienų. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. gruodžio 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2016 m. birželio 2 d.) – 4 metai 6 mėnesiai 28 dienos.Komisija 2016 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 95-156 nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą konstatuodamas, kad jis nepakankamai pagrįstas, nutarime netinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis A. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šį pažanga, teismo manymu, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis A. P. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą – taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje yra prieštaravimų, kadangi nors ir nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia atsižvelgti išimtinai tik į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau teismas vadovavosi jo ankstesniu teistumu, elgesiu iki suėmimo bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumu. Nurodo, kad pagal BVK nuostatas ir aktualią teisminę praktiką, nusikalstamų veikų pavojingumas ir pobūdis negali būti kriterijus, lemiantis lygtinio paleidimo netaikymą. Vertinant šiuos aspektus būtų pažeidžiama Konstitucija, kadangi jis būtų baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. A. P. teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad Komisijos nutarimas atmestinas, nes nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi pats teismas rėmėsi Komisijos nutarimu bei savo nutartyje nepateikė jokių naujų faktų ar vertinimų, kurie jame nebūtų paminėti.Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas yra šališkas, kadangi nepaisė nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t.y. nepagrįstai nurodė, jog jis bausmės vykdymo metu nesielgė tinkamai ir 9 kartus pažeidė nustatytą tvarką, už ką baustas drausmine tvarka. Nuteistojo teigimu, jo pažangą ir tai, kad jis stengiasi ir jo elgesys yra tinkamas, įrodo pataisos namuose gauti 2 paskatinimai, o drausminės nuobaudos jau nebegalioja. Skunde A. P. pabrėžia, kad priteisto civilinio ieškinio dengti nėra atsisakęs ir to nežada daryti, tiesiog šiai dienai, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, jo visiškai padengti niekaip negali, nes pajamos yra labai mažos. Jo gaunamas atlygis – 80 eurų, iš kurių 40 eurų išskaičiuojama pagal vykdomuosius dokumentus, o už likusius 40 eurų turi įsigyti būtiniausias asmens higienos prekes, tad būdamas pataisos namuose jis neturi net teorinių galimybių dengti priteistą sumą daugiau nei tą daro. Nurodo, kad tik išleistas į laisvę ir pradėjęs dirbti, jis niekieno neraginamas pirmumo tvarka atlygins civilinį ieškinį.Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į visą eilę teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, tokių kaip: bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą darbą bei elgesį yra 2 kartus paskatintas, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol, darbe apibūdinamas tik labai teigiamai, yra korektiškas ir nekonfliktiškas, turi pagrindinį išsilavinimą, pataisos namuose mokėsi ir įgijo avalynės taisytojo specialybę, moka priteistą civilinį ieškinį, palaiko labai gerus socialinius ryšius, vedė ir turi vaiką, aktyviai dalyvavo integracijos, pataisos ir adaptacijos programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio ir socialinio švietimo programos organizuojamuose užsiėmimuose, 2016 metais lankė psichologinius užsiėmimus, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (25 balai), paleistas į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, planuoja dirbti UAB „K“, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas bei užsiima kita saviugdai naudinga veikla, pataisos namų administracijos apibūdinamas kaip tvarkingas, mėgstantis švarą ir tvarką, nesivadovaujantis kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. P. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nors buvo skatintas 2 kartus, tačiau net 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausmine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad nors A. P. nenustatyti kriminogeniniai veiksniai, tačiau, atsižvelgiant į visoje išvadoje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis vieną iš jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nurodo, kad turi pagrindinį išsilavinimą. Nors nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. gruodžio 20 d., kada buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą, tačiau pataisos namuose 10 klasę baigė tik 2015 metais ir toliau nebesimoko, kas rodo žemą nuteistojo motyvaciją mokytis, įgyti vidurinį išsilavinimą, kartu siekiant pataisos namuose įgyti specialybių, kurių dėka išėjus į laisvę būtų lengviau integruotis į visuomenę. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, pats nuteistasis pripažino, kad sugeba atpažinti problemas ir jas įvardyti, o kaip pavyzdį pateikė būtent išsilavinimo trūkumą. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinamos teigiamai, kaip įrodančios nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nors tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje ir socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas Socialinio tyrimo išvadoje vertinami kaip pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis nors vedė ir turi vaiką – grįš gyventi ten pat, kur gyveno iki nusikalstamų veikų padarymo, t.y. į (duomenys neskelbtini), į aplinką, kurioje nuteistasis, veikdamas grupėje, paveiktas draugų, padarė nusikalstamas veikas. Išvadoje nurodyta, kad būtent nuteistojo pasirinkti draugai ir laisvalaikio praleidimo būdai su jais, buvo pagrindiniai veiksniai, susiję su jo nusikaltimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis nurodo, kad grįš gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą pateiktoje pažymoje apie A. P. įdarbinimą nurodyta, kad jis dirbs (duomenys neskelbtini), kas sudaro pagrindą abejoti pateiktų duomenų teisingumu, kadangi šiuos miestus skiria gan didelis atstumas (beveik 90 km). Tad aplinkybės dėl tinkamų gyvenimo sąlygų ir darbinės veiklos planų turėjimo nesudaro pagrindo laikyti jas nusikalstamą riziką mažinančiais veiksniais. Dar vienas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys – problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nebuvimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo nuteistasis ir neturi, tačiau neatsižvelgta į tai, kad nuteistojo riziką didinančiu veiksniu gali būti alkoholio vartojimas. Kaip nustatyta, nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis nurodo, kad nusikaltimus įvykdė spontaniškai „momento pagautas“, o didžiausią įtaką turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Nuteistasis teigė, kad yra vartojęs smurtą prieš kitą asmenį ir nors savitvardą praranda retai, tačiau pripažįsta, kad praeityje pavartojęs alkoholio išreikšdavo pyktį. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje būtų ėmęsis priemonių, lankęs savitarpio pagalbos grupių, tokių kaip anoniminių alkoholikų, užsiėmimus, tad nuteistojo akivaizdžios problemos dėl alkoholio vartojimo jam sukeliamų pasekmių negali būti ignoruojamos ir nevertinamos kaip nusikalstamą veiką didinantis veiksnys. Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, 2 kartus skatintas, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, stengiasi atlyginti priteistą civilinį ieškinį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys veiksniai nesudaro pagrindo manyti, kad jie turės laukiamą poveikį nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui užkardyti, jų nepakanka daryti išvadai, kad A. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta aiški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pritaria skundo autoriaus argumentams, kad apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis iš dalies nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo nuteistojo asmenybę, nusikaltimo pobūdį, paskirtos bausmės dydį ir kitus veiksnius. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai, daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo A. P. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.