Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis du išlaikytinius, dirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2025 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 MGL dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, turto konfiskavimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. lapkričio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad lapkričio 12 d., 12.56 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims D. L. gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais D. L. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo D. L. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teistas, baustas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie gydymą psichikos / psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis D. L. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Be to, teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra „<...> skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir nerasto turto konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-119-976/2018). <...> nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne vienas sprendimas, kai nusprendžiama ar svarstoma konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertės (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Byloje nustatyta, kad D. L. vairavo transporto priemonę, būdamas vidutinio girtumo (jam nustatytas 2,21 promilės girtumo laipsnis). Taigi jis rizikavo ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių saugumu, o tai rodo didesnį vairuotojo neatsakingumą, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl turto (ar jo vertės) konfiskavimo proporcingumo. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso kaltinamajam, kadangi automobilis yra įsigytas sudarius lizingo sutartį. Pažymėtina, jog automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Luminor lizingas“. Valdomo automobilio, t. y. Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė siekia 23 135 Eur (su PVM). Teismo vertinimu, taikant transporto priemonės vertės (23 135 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į kaltinamojo individualią situaciją, turėtų didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai. Svarbu, jog būtų nesuabsoliutinamas atgrasymo tikslas, kuris siejamas su turto vertės konfiskavimu, todėl būtina atsižvelgti į baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį, kuria siekiama kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 23 135 Eur – proporcingai mažintina iki 15 000 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. L. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. L. buvo nuteistas 2025 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, turto konfiskavimas.

Teismas nustatė, kad D. L. nėra atlikęs paskirtos 2025 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu bausmės, nuosprendis jau yra įsiteisėjęs.

D. L. šiuo nuosprendžiu nagrinėjama nusikalstama veika padaryta po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 29 d. teismo nuosprendžio priėmimo, padarytos veikos iš esmės analogiškos, įvykdytos per santykinai neilgą laiką, nauja veika padaryta jau žinant apie kaltinamojo atžvilgiu priimtą nuosprendį, dėl to už šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. L. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 29 d. teismo nuosprendžio bausme ir D. L. skirtina galutinė subendrinta 20 parų arešto bausmė ir 2 000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus.

D. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas dėl 154,17 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam D. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl VGTPT prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo įrašai, įrašyti į kompaktinę laikmeną, saugomą voke prie pirmojo bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, D. L. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 14 d.;

- turto konfiskavimą, išieškant iš D. L. dalį konfiskuotino turto vertės – 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), į valstybės biudžetą.

D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD laikmena, saugomą prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nepriteisti iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (15 000 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „1-4457-1157/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.