Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto draudikų biuro ieškinį atsakovams A. A., O. L., trečiajam asmeniui R. T., dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti tinkamai. Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), trečiajam asmeniui R. T. (CPK 123 str.). Atsakovai be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-23, 19.30 val., Klaipėdoje dėl atsakovo A. A., vairavusio atsakovei O. L. priklausančią transporto priemonę RENAULT MEGANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo padaryta žala - apgadintas automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu transporto priemonė R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB DK „PZU LIETUVA“ (buvusi UAB DK „Lindra“), veikdama ieškovo vardu (paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 p., 1.1. p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 451,22 EUR dydžio draudimo išmoką, todėl įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso teise. Ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 str., 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (17 str., 1 d., 1 p.). Pagal TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., LR transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 str.). Ieškovas, kompensavęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką už trečiajam asmeniui padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo regreso tvarka teisę reikalauti solidariai iš atsakovų atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 str., 6.111 str., 6.263 str., 6.270 str.). Konstatuotina, kad atsakovai pažeidė savo prievolę, nes per nustatytą terminą ieškovui neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinas 451,22 EUR nuostolių atlyginimas.

Bylos duomenimis ieškovas pilnai atlygino nuostolius pagal su draudimo kompanijos sudarytą sutartį, todėl įgijo reikalavimo teisę į asmenį padariusį žalą, tai yra atsakovus, kurių kaltė dėl atsiradusios žalos taip pat patvirtinta byloje surinktais rašytinais įrodymais. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė specialistų nustatytų žalos dydžių. A. A. įvykdė eismo įvykį, kurio kaltininku ir pripažintas (b. l. 8). Ieškovui 451,22 EUR žala nėra atlyginta, todėl reikalavimas šioje dalyje tenkintinas priteisiant iš atsakovų žalą 451,22 EUR (CK 6.263 str., 6.270 str. 1 d. - 3 d.).

Pagal TPVCAPDĮ 4 str. draudikų biuras, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl autoįvykio kaltas atsakovas A. A., kuris valdė automobilį ir dėl kurio kaltės įvyko autoįvykis, dėl ko buvo padaryta žala; R. T. - automobilio savininkas. LAT 2010-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2010 išaiškino, jog VRM 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių reikalavimai pakeisti duomenis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje, jeigu pasikeičia transporto priemonės savininkas, ir pateikti nuosavybės teisės į transporto priemonę perdavimą naujam transporto priemonės valdytojui patvirtinantį dokumentą, negalima sutapatinti su CK 1.75 str. 1 dalyje nustatytu reglamentavimu, iš kurio išplaukia, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją; transporto priemonės įregistravimas, kaip tai nustatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, netapatus registravimo duomenų keitimui; pasikeitus transporto priemonės valdytojui, transporto priemonė nėra iš naujo registruojama, bet tik pakeičiami registracijos duomenys, vietoje senojo valdytojo (savininko) įrašomas naujasis. Registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu; automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to netaikytina CK 1.75 str. 2 dalies nuostata, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Nuosavybės teisės nustatymas atliekamas CK IV knygos nustatyta tvarka. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso neapdrausta transporto priemonė, kurią valdant eismo įvykio kaltininkui, Draudikų biurui kyla pareiga nukentėjusiajam atlyginti patirtus nuostolius. Vis dėlto registro duomenys Draudikų biurui leidžia tik identifikuoti galimą atsakovą TPVCAPDĮ 23 str., 1 d. prasme, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio atsakovui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Nagrinėjamoje byloje R. T. į ieškinį atsikirtinėjo būtent aplinkybe, kad automobilį dar iki autoįvykio perleido kitam asmeniui (b. l. 48a), R. T. atsiliepime į ieškinį nurodė automobilį perleidęs, teismui pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, patvirtinančią, jog automobilis buvo išregistruotas 2014-10-24.

Atsakovai praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui solidariai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 EUR žyminio mokesčio, t.y. po 10,00 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovų A. A. ir O. L. 451,22 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-10-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų A. A. ir O. L. lygiomis dalimis 20,00 EUR bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.