- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- A15.-367-1123/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00037-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. A.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. A. 2020 m. lapkričio 16 d., 06.00 val., Vilniaus m. sav., Sukilėlių g. (Rasų kapinės), vairuodama automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kapinių tvorą, kelio bortus, paminklą ir juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Automobilį vairavo neturėdama šios teisės, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotą nustatyta tvarka ir be privalomosios techninės apžiūros. Šiais savo veiksmais I. A. pažeidė KET 9, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus.
I. A. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas, protokolu jai taip pat buvo pranešta bylos nagrinėjimo data, vieta ir laikas (b. l. 1). Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. pranešimu ji buvo informuota apie bylos nagrinėjimą nuotoliniu būdu. Tačiau I. A. į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas I. A. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodo, kad pranešimą gavo, tačiau neturės galimybės prisijungti nuotoliniu būdu, todėl prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad I. A. savanoriškai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 629 straipsniu, gali būti išnagrinėta jai nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.
I. A. 2020 m. lapkričio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jai priklauso automobilis Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo lapas yra užpildytas. Dėl karantino ji negali Regitroje užregistruoti automobilio savo vardu. 2020 m. lapkričio 16 d., apie 06.00 val., ji važiavo anksčiau minėtu automobiliu gatve, kurios pavadinimo tiksliai neatsimena, palei Rasų kapines, nuo kalno, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į metalinę kapinių tvorą. Ji kliudė vieną ar kelis antkapius. Afekto būsenos išlipo iš automobilio ir pasišalino iš įvykio vietos, neturėdama tikslo išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą, bet tiesiog iš baimės (ji nesuprato, kas vyksta, smūgio, t.y. atsitrenkimo į tvorą metu, iššoko oro pagalvės ir ji lengvai susitrenkė galvą). Vairuojamas automobilis yra be galiojančios techninės apžiūros, be galiojančio draudimo. Vairuotojo teises ji yra praradusi už padarytą nusikaltimą. Ji nuoširdžiai gailisi ir yra pasiryžusi atlyginti padarytą žalą (b. l. 11).
Savo elektroniniame laiške dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime, I. A. dar nurodė, kad prie savo anksčiau išdėstyto paaiškinimo nori pridurti, kad ji visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir yra pasiruošusi atlyginti padarytą žalą. Iš eismo įvykio pasišalino ištikta šoko ir baimės. Eismo įvykio metu buvo pavargusi ir keletą naktų nemiegojusi, todėl, važiuodama keliu ir trumpam pažiūrėjusi į telefono navigaciją, matyt užsnūdo. Supranta, kad tai jos nepateisina.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-iojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 16 d., apie 06.15 val., patruliuodama kartu su vyriaus. patruliu O. G., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Sukilėlių g. 1, į Rasų kapinių tvorą yra įvažiavęs automobilis Citroen, aplink nieko nėra, žmonių nėra. Pranešė pravažiuojantis. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnai pastebėjo, kad į kapinių tvorą yra įvažiavęs automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio viduje bei aplink jį žmonių nebuvo. Apgadinta kapinių tvora, šaligatvio grindinys bei kapinėse stovėjęs paminklas (b. l. 2).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta adresu Sukilėlių g., joje pavaizduota automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, taip pat paminklas, tvora ir šaligatvis (b. l. 3).
Byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas apšvietimo stulpas, taip pat apgadinta kapinių tvora ir paminklai (b. l. 6-10, 28).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktos žalos sąmatų matyti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. Sukilėlių g., Vilnius numuštos atramos atstatymas iš viso kainavo 1875,24 Eur, apgadintų paminklų atstatymas kainavo 5576,89 Eur, ir apgadintos Rasų kapinių tvoros remontas kainavo 4225,95 Eur (b. l. 21-26).
Iš byloje esančių I. A. asmens duomenų ir informacijos, apie jos turimus dokumentus, matyti, kad ji neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 14).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktas nustato draudimą vairuoti transporto priemones tokios teisės neįgijusiems asmenims. Savo rašytiniame paaiškinime I. A. pripažino, kad ji bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors neturi teisės vairuoti transporto priemones, ją yra praradusi, tokiu būdu vairuodama automobilį ji pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Rašytiniame paaiškinime I. A. pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį, važiuodama nuo kalno, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į kapinių tvorą, kliudydama vieną ar kelis antkapius. Taigi, I. A., vairuodama automobilį, buvo neatsargi, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, ko pasėkoje automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, kapinių tvorą, kelio bortus, paminklą ir juos apgadino. Be pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos I. A. parodymų, tai, kad ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, eismo įvykio vietos schema, eismo įvykio vietos nuotraukos, žalos sąmatos bei kita rašytinė bylos medžiaga. Tokia I. A. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.
ANK 426 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 219.1 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. I. A. savo rašytiniame paaiškinime pripažino, kad po to, kai ji, vairuodama automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kapinių tvorą ir antkapius, ji iš eismo įvykio vietos pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau nurodė, kad tai padarė būdama afekto būsenos, veikiama baimės, neturėdama tikslo išvengti atsakomybės, taip pat ji eismo įvykio metu lengvai susitrenkė galvą. Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus laiko jos gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad I. A. suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį ir privalėjo žinoti vairuotojams iš to kylančias pareigas. Pažymėtina, kad net jeigu I. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino būdama afekto būsenoje, tačiau praėjus dėl eismo įvykio kilusiam šokui, ji į eismo įvykio vietą nesugrįžo ir niekam apie įvykį nepranešė. Byloje nenustatyta, kad I. A. eismo įvykio metu buvo rimtai sužalota, ar kitų aplinkybių, kurios būtų I. A. objektyviai sutrukdžiusios vykdyti KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, tokius I. A. veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 222 punkto nuostatų pažeidimą, kuris, atsižvelgiant į tai, jog KET pažeidimu svetimam turtui padaryta žala (pagal pateiktas remonto sąmatas) viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydį (750 eurų), teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
ANK 415 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę transporto priemonių valdytojams už vairavimą transporto priemonių, neapdraustų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos užtraukia atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimą. KET 226 punkte numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. I. A. savo rašytiniame paaiškinime pripažino, kad jos vairuojamas automobilis nebuvo užregistruotas Regitroje, taip pat buvo be galiojančios techninės apžiūros ir be draudimo. Kadangi I. A. vairuojamas automobilis neatitiko transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme keliamų reikalavimų: nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas (neperregistruotas) teisės aktų nustatyta tvarka, be to, transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ją vairuodama I. A. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, jog I. A. veiksmai administracinio nusižengimo protokole, t. y. kad ji vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka ir be privalomosios techninės apžiūros, kvalifikuoti kaip du savarankiški nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios veikos, todėl nusižengimas gali būti padaromas tiek ir vienos, tiek ir kelių iš nurodytų veikų padarymu, todėl abiems I. A. inkriminuotoms veikoms esant padarytoms vienu metu, jos veiksmai kvalifikuotini kaip vienas, o ne keli savarankiški nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje, jų kvalifikavimas papildomai pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį yra perteklinis, dėl to antruoju atveju šalintinas (ANK 635 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatomis už šio administracinio nusižengimo įvykdymą įvykdymą yra numatyta bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. Vadovaujantis ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatomis už šį nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.
Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų.
Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu, iš kurių du yra itin grubūs – I. A. vairavo transporto priemonę, neturėdama tam teisės, bei sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais ji sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bei apsunkino eismo įvykio tyrimą). I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į I. A. asmenybę apibūdinančius duomenis – teista, administracine tvarka bausta, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus, nedirbanti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I. A. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų vidurkiams. Paskirtas baudos subendrinus apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).
ANK 426 straipsnio 7, 8 dalyse nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, bei neturintiems teisės vairuoti, transporto priemonės konfiskavimas. Įvertinus I. A. padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jos charakteristiką, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje, jos atžvilgiu taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad ji tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-719/2018). I. A. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama 2 metams.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą I. A. padarė vairuodama jai priklausantį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei neturėdama teisės vairuoti transporto priemonės. Įvertinus tai, kad I. A. jau ne pirmą kartą baudžiama už minėto automobilio vairavimą neturint teisės jį vairuoti, kai tai darydama sukėlė eismo įvykį (2020 m. spalio 6 d. nutarimu bausta už ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, kurie taip pat padaryti minėtu automobiliu), teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią panašių nusižengimų darymui ateityje, minėtą automobilį tikslinga konfiskuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, I. A. priklausantis automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
I. A. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. A. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę nuobaudą – 2300 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125572923, ir įmokos kodą – 1001.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.