Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-389-949/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
1-389-949/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kaltinamasis
J. K., E. P.
Nukentėjusysis
S. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-389-949/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10815-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, Aivarui Velučiui,

kaltinamiesiems J. K., E. P.,nukentėjusiajam S. N.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, dirba statybų įmonėje „O.“, teistas:

1) 2012 m. balandžio 18 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – įspėjimu.

2) 2015 m. vasario 23 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį terminuota 3 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Bausmę atlikęs.

3) 2015 m. birželio 19 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį. 12 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta.

4) 2019 m. birželio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį. 50 MGL dydžio bauda. Bauda sumokėta.

5) 2020 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei 50 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

E. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2019 m. rugpjūčio 29 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Byla nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsniu.

2) 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

2019 m. kovo 16 d. apie 08.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), restorane „Č.p.“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su E. P., būdamas neblaivus, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėję prie S. N. sukėlė konfliktą, kurio metu nenustatytą kiekį kartų rankomis sudavė ir kojomis spardė S. N. į įvairias kūno vietas, padarydami S. N. veido sumušimą su odos nubrozdinimu kaktoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimą. Tokiais veiksmais J. K. veikdamas kartu su E. P. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė S. N. sveikatą.

Kaltinamasis E. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2019 m. kovo 16 d. apie 08.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), restorane „Č. P.“, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su J. K., būdamas neblaivus, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priekabiu elgesiu priėję prie S. N. sukėlė konfliktą, kurio metu nenustatytą kiekį kartų rankomis sudavė ir kojomis spardė S. N. į įvairias kūno vietas, padarydami S. N. veido sumušimą su odos nubrozdinimu kaktoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimą. Tokiais veiksmais E. P. veikdamas kartu su J. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė S. N. sveikatą.

Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su M. buvo „K.“ bare, šventė, paryčiais užsimanė valgyti, tai nuvyko į „Č.“ piceriją. Užsisakė alaus ir pavalgyti. Po kažkiek laiko M. nuėjo prie S. stalo, išgirdo žodinius konfliktus. Jis pradėjo ieškoti E.. Priėjo prie tų vaikinų stalo, jam pasiūlė prisėsti. T. S. pradėjo prašyti laužti rankų, jis neatsisakė, pradėjo laužti. Pirma jis nulaužė, paskui pasidavė, jam nulaužė ranką. Tada grįžo prie savo stalo, o jie, eidami pro jų stalą, replikavo, ir iš jų stalo kažkas atsakydavo į repliką. Viskas vėliau perėjo į lauką. Lauke pirmas gavo smūgį nuo S. į veido sritį, tada ir jis jam davė į veidą, tada M. atėjo. Vyko grumtynės. Grįžo atgal į vidų. Pamatė, kad kitas nukentėjusiojo draugas puola ant E. su kėde, jis stovėjo viduryje ir neleido. P. S., vėl prasidėjo susirėmimai, grumtynės, tada atvyko policija ir visus susėmė. Jis su Modestu grįžo į vidų. S. liko lauke. E. su kėde nestovėjo, su kėde stovėjo S. draugas. Jis tų brolių vardus maišo. Buvo atvykusi greitoji, tik nežino kodėl. Mėgino policijai aiškinti konflikto aplinkybes. Ką vežė greitoji nežino. Jis važiavo su vienu nukentėjusiuoju, o E. su kitu. S. buvo nugriuvęs, užsidengė veidą, tada niekas jam nesmurtavo. Iš dalies jis pripažįsta, kad galėjo jo smūgiai sukelti pasekmes. Vieną smūgį davė į veidą, vėliau į pilvą, šonus. Nukentėjusysis tada stovėjo. Mušė ir M., dėjo keletą smūgių. K. M. smūgiavo, negali pasakyti. Terasoje buvo trise su S. ir M.. K. E. pareikšti kaltinimai, negali pasakyti. Mano, kad merginos susitarė meluoti, nes viena jų pažinojo nukentėjusįjį. Merginas pažino tik tą vakarą. Tą vakarą susipažino ir su kitais. Jis jokiai merginai nespyrė. Jokia mergina nebuvo išėjusi į lauką. „Č.“ picerijos darbuotojų lauke nebuvo, niekas nematė, darbuotojos buvo tik viduje, iškvietė policiją. Jis bandė susisiekti su S., tačiau gavo žinutę, kad jei jis būtų buvęs blaivas, tai būtų juos sudaužęs. Iš dalies pripažįsta ieškinį, tačiau jis truputį per didelis, jis tiek nesumušė. Teigiama, kad dužo laikrodis, telefonas, norėtų tada pamatyti tuos daiktus.

Kaltinamasis E. P. kaltu neprisipažino, parodė, kad viskas prasidėjo „K.“ bare. Buvo 6-7 val. ryto, jis pasiūlė keliauti į „Č.“ piceriją. Buvo išgėręs, geros nuotaikos, todėl visus kvietė. Atvyko į barą, atsisėdo prie stalo, atvyko ir tie du vaikinai, bet jie atsisėdo prie kito staliuko. Jis iš draugiškumo nuėjo prie jų. Gal kažkas pakėlė balsą, nes prasidėjo žodinis konfliktas, tada pradėjo laužti rankas, dužo bokalai, viskas krito. Nukentėjusysis norėjo lenkti rankas su J., bet J. nenorėjo. Gavosi taip, kad tie vaikinukai atėjo prie jų, paklausti, ar J. kietas. J. paaiškino, kad nenori su jais laužtis. Tada jie išėjo į lauką. Atsisukęs, pamatė, kad nukentėjusiojo draugas su kėde stumdosi. Tada pradėjo jį gaudyti, nes jis norėjo kėdę mesti į jį. Tada picerijos darbuotoja pradėjo šaukti. J. parėjo į vidų, grįžo ir nukentėjusysis. Jis stovėjo prie baro, atvyko apsauga, policija, greitoji. Vyko į policiją su nukentėjusiojo draugu. Jis nebuvo lauke ir nemušė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nukentėjo nuo J., o ne nuo jo, jis buvo prie baro, į lauką nebuvo išėjęs. Jo brolis buvo lauke. Jis skaitė byloje, kad nukentėjusysis pažįsta merginą G.. Nesupranta, kodėl G. taip kalbėjo. Merginos gal pyktį lieja ant jo. Jis negalėjo būti dviejose vietose. G. gi buvo liudytoja. Kita mergina A., ar kaip ten jos vardas. Nežino, kodėl merginos taip sako. Gal liudytojos maišo, išgėrusios gal buvo, kad maišo, jog jis buvo lauke. Praėjo labai daug laiko, niekas detalių nepamena. Jis buvo išgėręs 3 alkoholinius kokteilius, paskui dar 2 bokalus alaus. Jis viską puikiai pamena, jam atminties alkoholis neatėmė.

Nukentėjusieji S. N. parodė, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 7.30 val. jis su draugu S. T. atėjo į piceriją „Č.“. Užsisakė alaus, atsisėdo prie staliuko baro pradžioje, arčiau lauko terasos. Picerijoje buvo žmonių. Laukė, kol atneš užsakytus gėrimus, ėjo parūkyti į lauko terasą. Kartu su jais ėjo ir kaltinamieji. Vienu metu jis vienas išėjo į lauką parūkyti, nes draugas buvo nuėjęs į tualetą. Išėjus į lauko terasą, joje gavo smūgį ir nuvirto, atsipeikėjo policijos mašinoje. Vieną smūgį juto, daugiau nieko nebepamena. Viršutinio kairio žandikaulio lūžis, veide buvo daug kraujosruvų, kūne ir labai daug mėlynių – nugaroje, kojose. Spardė jį, jis buvo praradęs sąmonę, todėl nejuto. Neturėjo jokių konfliktų. Gydymas truko 1,5 mėnesio, o diskomfortas dėl žandikaulio jautėsi virš 3 mėnesių. Šiuo metu jau ženkliai geriau. Veidas daugiausia buvo sužalotas. Tuo metu nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Policijos buvo išvežtas į ligoninę. Apgadintas laikrodis ir suplėšyti marškinėliai. Su kaltinamaisiais bendravo, jokio konflikto nebuvo. Kai pajuto smūgį, lauke buvo kaltinamieji, merginos. Gavo smūgį į kairės pusės žandikaulį. Negali pasakyti, kuris iš kaltinamųjų trenkė. Tai matė daugiau asmenų ir kavinėje buvo daugiau žmonių.

Liudytojas L. P. parodė, kad yra E. draugas. E. jam padėjo prisiminti kas įvyko. Jie buvo „K.“ naktiniame kokteilių klube. Jų klube buvo daug. Vėliau, jau ryte, atvyko į „Č. P.“ prie (duomenys neskelbtini). Ten sutiko merginas, kurios prisėdo prie jų staliuko. Toliau prie kito staliuko sėdėjo vaikinai, vienas buvo aukštesnis, kitas žemesnis. Praeidami jie vis numesdavo jiems replikas. Negali pasakyti, ką tiksliai sakė. Vėliau porą žmonių nuo jų staliuko nuėjo prie jų staliuko pasiaiškinti. Ten jie pradėjo rankas laužyti. Paskui parėjo. Paskui vienas vaikinas atėjo prie jų staliuko kalbinti jų merginų. J. jiems paaiškino, kad nereikia jų merginų kalbinti, reikia eiti į savo kompaniją. T. J. išėjo į lauką pakalbėti. Lauke terasoje jie apsistumdė, susimušė su žemesniu vaikinu. Jo draugas norėjo išeiti į lauką padėti draugui, tačiau E. jam neleido. E. viduje apsistumdė su tuo aukštesniu vaikinu. Kai aukštesnis vaikinas pasiėmė prie baro kėdę, E. atsitraukė ir viskas tuo baigėsi. E. į lauką nebuvo išėjęs ir dviejose vietose vienu metu būti negalėjo. Kameros yra juk, tai turi viską matyti, bet įrašas nebuvo atsuktas. Dabar tiksliau, negu būdamas policijoje prisimena visas įvykio aplinkybes ir jas patikslina. M. buvo lauke, o ne E.. Picerijos turtas nėra sugadintas, tik kėdės išvartytos. Jei susimušė, aišku, kad kažkiek nukentėjo žmogus. Susistumdymas vyko terasoje. Buvo bare ir kitų žmonių. Picerijos darbuotoja iškvietė policiją, ir visus išsivežė. Jis yra ramus žmogus, todėl ramiai sėdėjo ir niekur nesikišo. Buvo išgėręs, tačiau negirtas. Išgėrė porą alaus. J. susigrūmė ir pradėjo muštis su nukentėjusiuoju, jie susistumdė. Tamsu buvo lauke, jis nelabai matė per stiklą kas konkrečiai ten vyko. Tai buvo gan seniai ir jis tikslina. Ką sakė tyrėjui, parodymai neteisingi, seniai viskas buvo, tada tiksliai neatsiminė kas vyko, dabar tiksliau atsimena. Konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Konfliktas prasidėjo prie jų stalo, nukentėjusysis su draugu visą laiką juos užkabinėdavo. O lauke apsistumdė. Sunku pasakyti, kuris pirmas pastūmė. Susimušė jie. Akylai nežiūrėjo, viskas staiga įvyko. Neteisingi parodymai ikiteisminio tyrimo metu duoti, jis dabar geriau pamena, todėl tikslina juos. E. rūkantis, tai jis labai daug kartų ėjo į lauką rūkyti, bet tuo metu, kai vyko muštynės, jo lauke nebuvo. J. buvo lauke ir susimušė. J. su nukentėjusiuoju mušėsi. O M. išbėgo į lauką ir nukentėjusįjį užsipuolė.

Liudytoja S. M. parodė, kad tai ji iškvietė policiją. Tikslios datos nepasakys, tačiau iš vakaro jie buvo bare. Ryte į piceriją atvyko pavalgyti. Jos tik įėjo į piceriją ir jas vaikinai pakvietė prisėsti prie jų. Jie labai draugiškai šnekučiavosi. E. išprovokavo visas muštynes, kaltindamas nukentėjusįjį, kad jis kabinėjosi prie merginų, tačiau jos draugę nukentėjusysis tik gražiai kalbino. E. ir J. tikrai mušėsi. Tada ji nežinojo jų vardų. Sėdėjo ir daugiau vaikinukų. Dar seniau su E. susipažino per Facebook. Kitų vaikinukų ji nepažįsta. L. K. jos draugė, jos kartu su ja atėjo į piceriją. Nukentėjusysis buvo spardomas, prieš jį smurtavo ir daugiau asmenų, tiksliai ji to nematė, galbūt draugė gali tiksliau pasakyti. Nukentėjusysis gulėjo, o aplink jį buvo gal du trys asmenys. Kas tiksliai nukentėjusįjį spardė, negali pasakyti. Muštynės prasidėjo viduje, sudaužė lempą, tada virėja juos išgrūdo lauk. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2019 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 9.00 val. su drauge L. K. atėjo į piceriją „Č. P.“, adresu (duomenys neskelbtini). Atsisėdo picerijoje prie staliuko, esančio arčiau pagrindinio įėjimo nuo lauko terasos pusės. Kai tik atėjo, norėjo eiti prie kito staliuko, bet prie šito staliuko sėdėję vaikinai, jų buvo trys ar keturis, bet vienas buvo vardu J., jis netgi buvo su marškinėliais ant kurių buvo užrašyta J., jį tą vakarą matė pirmą kartą, kitas E., jį buvo mačiusi portale „Facebook“, trečio su jais sėdėjusio vaikino nepažinojo, bet kaip suprato iš jų pokalbio, tai buvo E. brolis, joms neleido toliau niekur eiti, todėl jos pasiliko sėdėti su jais. Kokiu tai momentu prie jų staliuko priėjo nepažįstamas vaikinas ir maloniai užkalbino jos draugę. Su kuo jis buvo picerijoje ir prie kurio staliuko sėdėjo, nepastebėjo. Jis priėjęs mandagiai bendravo ir su vaikinais, kurie sėdėjo su jomis prie staliuko, nekonfliktavo. E. pradėjo jo klausti, ko jis priėjo prie jų mergaičių. Tas vaikinas, kuris vėliau buvo sumuštas, jam paaiškino, kad jis tik priėjo prie panelių pabendrauti. B. E. pradėjo jį provokuoti konfliktui, sakė, kad jis tik arčiau prieitų, nes nukentėjusysis, pamatęs, kad E. yra agresyviai nusiteikęs, pradėjo nuo jo trauktis. T. E. vis tiek jam liepė prieiti, o kadangi nukentėjusysis su juo nenorėjo veltis į konfliktą, jis pasiūlė jam išeiti į lauką išsiaiškinti. Jie susistumdė. Ar picerijoje sudužo kokie indai ar daiktai, nepastebėjo. Toliau viskas vyko labai greitai, net nespėjo susigaudyti, kai nukentėjusysis ir du vaikinai, E. ir J., atsirado lauko terasoje. Ji į lauko terasą išėjusi nebuvo, viską stebėjo iš baro pro langą. Matė, kad nukentėjusysis vaikinas yra spardomas. Jį, gulintį ant žemės, spardė ir J., ir E., tačiau kiek jam buvo suduota smūgių ir į kurias kūno vietas, nepasakys, nes neskaičiavo. Pamačiusi kas vyksta iškvietė policijos pareigūnus. Į lauko terasą trumpam buvo išėjusi jos draugė L., ji bandė visus raminti, užstoti spardomą vaikiną, buvo užkišusi koją, kad jam nespirtų į galvą. E. brolis muštynių metu į lauko terasą išėjęs nebuvo (t. 1, b. l. 136-137). Parodymai teisingi, teismas gali jais vadovautis. Tą kartą detaliau viską prisiminė. Negali pasakyti, ar L. P. buvo picerijoje. Buvo ir E. brolis, jie patys prisistatė. T. E. buvo lauke. Jai atrodo, jog jo brolis į lauką išėjęs nebuvo.

Liudytoja L. K., parodė, kad puikiai žino įvykį. Tikslios datos nepamena. Su merginomis vakarojo klube, o ryte, jau buvo pakankamai šviesu, nuvažiavo į piceriją papusryčiauti, ji alkoholio nevartoja. Įėjus į piceriją, jas 4 vaikinų kompanija pakvietė prisėsti kartu. Jos prisėdo prie jų staliuko, diskutavo. Kaip tada išsiaiškino, tai buvo kaltinamieji, jų draugas ir vieno iš kaltinamųjų brolis. Nuo kito staliuko priėjo vyriškis ir jis gražiai su ja bendravo. E. pradėjo nepagarbiai su juo šnekėti, prašė nelįsti prie mergaičių, piktybiškai su juo bendravo. E. kvietė jį eiti į lauką pakalbėti. Kada jie tiksliai išėjo į lauką ji nematė. Pamena, kad nudaužė „Č. P.“ lempą. Detaliau nematė, kaip viskas įvyko, tik pamatė kaip E. su J. spardė nukentėjusįjį. Tai pamačiusi, ji išėjo į lauką. J. nutempė vaikiną nuo laiptų, tą patį vaikinuką, kuris ją šnekino ir po to įėjo į picerijos vidų. Sėdėjo prie jų staliuko dar vienas vaikinas, bet jis visiškai pasyvus buvo. Ir E. brolis buvo, taip prisistatė, jis nebuvo lauke ir nei kiek neprisidėjo prie muštynių. E. brolis sėdėjo viduje prie staliuko tuo metu. Nepasakytų, kad jie labai panašūs. Tikrai nepainioja vaikinų. E. brolis yra smulkesnis už E.. E. brolis buvo į lauką išėjęs, tačiau po visko, po visų muštynių. Jis labai stresavo dėl brolio. Kai ji išbėgo į lauką padėti tam vaikinui, kurį mušė, ji bandė koją užkišti, ir J. jai pataikė, nes užsimojęs buvo spirti gulinčiam vaikinui į galvą. Fiziškai ji tuo metu nenukentėjo. Tai ji pamena labai gerai.

Liudytojas S. T. parodė, jog yra nukentėjusiojo draugas. Pačių muštynių nematė. Įvykis vyko kažkur praėjusiųjų metų kovo mėnesį, paryčiais, apie 6 h ryto, (duomenys neskelbtini) „Č. p“. Jie sėdėjo, gėrė alų ir vaikščiojo rūkyti. Praeinant į lauką prie kito staliuko įvyko žodiniai konfliktai. Vėliau jis nuėjo į tualetą, parėjęs pamatė, kad jo draugas guli ant žemės. Jie tik dviese su S. buvo bare. Kas konkrečiai konfliktavo, jis nežino. Yra salėje tie žmonės, jie dabar kaltinamieji (parodė į kaltinamuosius), su jais jo draugas ir konfliktavo. Viskas greit įvyko, atvyko policija ir juos visus keturis išsivežė, jis buvo pralaikytas 2 paras, tada apklausė ir jį išleido. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai parodė, jog 2019 m. kovo 16 d. apie 8.00 val. kartu su pažįstamu S. N. atvyko į piceriją „Č. p.“ adresu (duomenys neskelbtini). S. N. pažįsta apie porą metų, jie nėra su juo geri draugai, bet kartas nuo karto susitikę kartu leidžia laiką, bendrauja portale „Facebook“. Picerijoje jie sėdėjo prie staliuko, esančio netoli įėjimo iš lauko pusės, dešinėje prie lango. Bare be jų buvo ir kitų žmonių. Sėdint prie staliuko jie bendravo, vartojo alų. Jis išgėrė vieną 0,5 l talpos bokalą alaus, S. N. išgėrė tiek pat, kiek ir jis. Prieš tai jie nieko nevartojo, todėl įvykio metu girti nebuvo. Būnant bare eidavo į lauką parūkyti. Kai vaikščiojo parūkyti, jie eidavo pro apvalų stalą, prie kurio sėdėjo kita jiems nepažįstama kompanija iš šešių ar septynių asmenų, tiksliai skaičiaus nepasakys. Jam atrodo, buvo trys merginos ir keturi vaikinai, bet gali klysti. Iki to vakaro jis nei vieno iš vaikinų nepažinojo. Viena mergina buvo vardu G., daugiau nieko apie ją nežino. Jis jos nepažįsta, bet iš kažkur ankščiau, gal yra matęs pas kažkokius pažįstamus, žino jos vardą. Einant rūkyti jie persimesdavo žodžiais su ta kompanija, bet nekonfliktavo. Prie jų prisėdę nebuvo, nes jų prie staliuko ir taip buvo daug ir nebūtų kur atsisėsti. Ar S. N. be jo buvo prie jų prisėdęs, nematė. Kokiu tai momentu, kai jie vėl ėjo rūkyti, S. N. nuėjo į lauką pirmas, o jis nuėjo į tualetą. Po kelių minučių grįžęs atsisėdo prie savo staliuko. Matėsi, kad picerijos viduje, kol jis buvo tualete, kažkas įvyko, nes ant grindų mėtėsi sudaužytos šukės, buvo išmėtytos kėdės, bet viduje jau niekas nesimušė ir jis nesuprato kas įvyko. S. N. picerijoje nebuvo. Tada jis pažvelgęs pro stiklines lauko duris pamatė, kad du asmenys lauke muša jo pažįstama S. N.. Jis nesipriešino, gulėjo ant žemės. O vaikinai jį mušė. Kiek smūgių jam buvo suduota ir į kurias kūno vietas, nežino, nes viskas įvyko labai greitai. Vaikinai, nustoję mušti S. N. pro minėtas stiklines duris įbėgo atgal į piceriją ir vienas iš jų, t.y. tas, su kuriuo vėliau buvo vežamas į policiją policijos automobilyje, vardu E., pradėjo jį gaudyti. Nežino kodėl jis jį gaudė, nes jie su juo nekonfliktavo, bet jis suprato, kad jis matė, kad jis buvo picerijoje su S. N. ir todėl, kad jie buvo kartu, jis ir pradėjo jį gaudyti. Antras su E. į piceriją įėjęs vaikinas iš pradžių buvo su Elvinu, jie ėjo link jo kartu, bet vėliau jį gaudė tik E.. Jis nuo jo bėgo link kito išėjimo. Jis gaudė jį picerijoje neilgai ir nepagavo, nes atvažiavo policija. Jie nesimušė, jis jį tik gaudė. Kas iškvietė policiją, nežino. Kur tuo metu, kol jį picerijoje gaudė E., buvo S. N., nežino, mano, kad lauke, nes picerijoje jis jo nematė. Jį sumuštą pamatė jau vėliau, tuomet, kai atvažiavo policija. Kas ką aiškino policijos pareigūnams, negirdėjo. Picerijoje buvo sulaikyti jis, E. ir tas trečias vaikinas, kuris lauke mušė S. N., jo vardo nežino. Su E. jis važiavo viename policijos automobilyje. S. N. važiavo su tuo kitu vaikinu, kuris lauke jį mušė. Įvykio metu nenukentėjo. Muštynėse nedalyvavo. Dėl sveikatos būklės stengiasi išvengti konfliktų, nes jam 2010 metais yra atlikta širdies operacija ir jis turi labai saugotis ir prižiūrėti save. Iš jam atsiųsto nutarimo nutraukti tyrimą jo atžvilgiu žino, kad E. pavardė yra P.. Tai jis mušė jo pažįstamą S. N.. Jeigu reikės, jį galės atpažinti. Spėja, kad antras vaikinas, kuris mušė S. N. yra J. K., bet jis jo apibūdinti ir atpažinti negalės, nes blogai jį įsidėmėjo tą rytą (t. 1, b. l. 172-173). Šiuo metu jis nepamena, ar matė, kaip mušė jo draugą, ar nematė, praėjo ganėtinai daug laiko. Iš apklausos sužinojo pavardę, tačiau E. gali atpažinti. (E. P. apibūdino ir atpažino). Jis pačių smūgių nematė, tik, kai išėjo iš tualeto, matė išdaužytas lempas ir indus. Jie prisėdę prie jų stalo nebuvo. Tik žodinėmis replikomis susižodžiavo. Kur gulėjo jo draugas nepamena. Jų kompanija buvo iš 6 ar daugiau asmenų. Negali pasakyti, kiek žmonių buvo prie jo gulinčio draugo. Jie buvo jau po vieną bokalą alaus išgėrę ir užsisakę antrą. Kai policija atvyko, jau buvo prašvitę, laiko negali pasakyti. Nematė dėl rankų laužymosi nieko, jis pats nesilaužė jokių rankų. N. gulėjo, net nejudėdamas, kraujas bėgo iš galvos. Policijos automobilyje, jei ką ir aiškinosi, nepamena. Tikrai nepamena detalių aplinkybių. Ką sakė tyrėjui viskas taip ir buvo, tada geriau prisiminė. Po įvykio buvo susitikę po kiek laiko su nukentėjusiuoju, apie tai kalbėjosi, sakė, kad kaltinamieji sulaukė, kol jis bus vienas ir sumušė.

Liudytoja S. N. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta, tik žino, kad jie yra nuolatiniai lankytojai. Kas kada buvo ji nežino, pas juos įvykiai kasdien. Iškart po įvykio buvo apklausta. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai parodė, jog 2019 m. kovo 16 d. apie 07.50 val. atvyko į darbą picerijoje „Č.p.“, esančią (duomenys neskelbtini). Tuo metu picerijos salėje, prie didelio apvalaus stalo sėdėjo kompanija vyrų bei moterų. Kiek jų buvo - tiksliai nežino. Iš tos pačios kompanijos keturi vyrai sėdėjo prie kito stalo ir laužėsi rankomis. Minėti keturi vyrai elgėsi triukšmingai, šaukė, keikėsi. Šie asmenys sudaužė alaus bokalą. Būdama virtuvėje, išgirdo triukšmą. Sugrįžusi prie baro, pamatė, kad trys vyrai, kurie prieš tai laužėsi rankomis, į lauko terasą tempią ketvirtąjį asmenį, kuris prieš tai buvo kartu su jais. Prieš tai jie tempiamą vaikiną mušė picerijos salėje. Ištempę į picerijos terasą, jie vyrą pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis bei kitaip mušti. Išbėgo į terasą pagelbėti mušamam vyrui. Prie vyrų pribėgus, jie nustojo jį mušti. Tada visi keturi vyrai įėjo į picerijos salę. Ten būnant jie vėl pradėjo mušti tą patį vaikiną. Pamatė, kad mušamo vaikino draugas bandė iš salės išbėgti per kitas duris, kurios buvo užrakintos. Atsisukusi į salę pamatė, kad joje ant grindų guli sumuštas vaikinas, o jį mušę vyrai pradėjo gaudyti po salę jo draugą. Visiems susiruošus iš picerijos išeiti, pasakė, kad yra iškviesta apsauga ir iš picerijos niekas neišeis. To metu prie picerijos privažiavo apsaugos tarnybos ekipažas ir policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 130-131). Stresas tada buvo didžiulis. Lakstantis berniukas buvo po salę, tačiau veido nepamena. Jį gaudė. Nepamena, kas ką mušė. Ten buvo daug žmonių, visi girti, paryčiais. Nieko daugiau papasakoti negali. Seniai įvykis vyko. Negali žmonių identifikuoti. Tie patys visada lankosi, nuolat vykdavo muštynės. Gulintį vaikiną matė tikrai.

Liudytojas M. P., kaltinamojo E. P. brolis, išaiškinus jam teisę atsisakyti duoti parodymus, sutiko duoti parodymus ir parodė, jog viskas prasidėjo nuo rankų lenkimo. Visi buvo neblaivūs. Vėliau priėjo nukentėjusysis ir pradėjo apkalbinėti paneles, negražiai ant jų kalbėti. Vėliau jis atėjo į lauką ir pradėjo prie jų kabinėtis. Tada nukentėjusysis J. trenkė, o tada J. jam trenkė. Buvo atvykusi greitoji. Tiesiog prigėrę jie neapskaičiavo savo veiksmų. Viskas vyko „Č. p.“ terasoje, tikslios datos nepamena, žino tik, kad buvo apie 8 val. ryto. Visi buvo išgėrę. Teigė, kad terasoje jie buvo trise. S. trenkė J., tada J. trenkė nukentėjusiajam ir jis trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nukrito ant žemės, jie įėjo į vidų. Merginos buvo viduje, jos sėdėjo, į lauką išėjusios nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, jog 2019 m. kovo 16 d. apie 8.00 val. buvo picerijoje "Č. p.", adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu E. P. ir jo draugu J., pavardės nežino. Prieš tai, naktį, jie buvo dar kažkokiame bare, kokiame nurodyti negali, neatsimena, kur linksminosi, leido laiką, vartojo alkoholinius gėrimus. Visi buvo neblaivūs. Jis jautėsi girtas, todėl smulkiai įvykio aplinkybių nurodyti negali. Atsimena, kad picerijoje jie iš pradžių buvo trise, t.y. jis, E. ir J., paskui prie jų apvalaus stalo, esančio picerijoje viduje, priešais įėjimą iš terasos, prisėdo kelios merginos. Kiek jų tiksliai buvo nepasakys, neatsimena, dvi, ar trys. Jų vardų, pavardžių nurodyti negali, nežino, jų nepažįsta ir tą rytą matė pirmą kartą. Ar bare be jų buvo kitų žmonių nurodyti negali, neatsimena. Matė, kad prie baro, kai jie jau sėdėjo prie staliuko su merginomis, sėdėjo du vaikinai. Matė, kad prie jų buvo nuėjęs J.. Vėliau priėjo ir E.. Ką darė E. su J. prie baro su tais vaikinais nežiūrėjo, nes bendravo su merginomis. K. E. su Jonu grįžo prie staliuko, kažkas iš jų sakė, kad lenkė rankas su vaikinais, bet jis to nematė. Negirdėjo, kad brolis su J. konfliktuotų su tais vaikinais. Po kiek laiko pro jų staliuką ėjo tie du vaikinai, sėdėję prie baro. Kaip suprato, vienas iš jų ėjo rūkyti. Kažkas iš tų dviejų vaikinų kažką pasakė, ką konkrečiai neatsimena, ir ar tai J., ar tai E. pradėjo irgi jam atgal kažką sakyti. Buvo žodinis konfliktas, bet jis jame nedalyvavo ir į juos nekreipė dėmesio, todėl nieko konkretaus pasakyti negali. Kai tas vienas vaikinas, kuris ėjo rūkyti, nuėjo į terasą, J. irgi pakilo nuo staliuko ir nuėjo į terasą. Kas vyko lauke terasoje nematė. Buvo picerijoje su broliu ir merginomis. Kokiu tai momentu E. sukonfliktavo su tuo kitu vaikinu, kuris neišėjo rūkyti, bet pasiliko bare. Kas ką sakė vienas kitam neatsimena, bet jokių muštynių tarp jo brolio ir to vaikino nebuvo, jie tik konfliktavo žodžiais. Matė, kad vaikinas buvo pakėlęs kėdę nuo grindų, bet jos į brolį nemetė. Kodėl jis ją buvo pakėlęs nežino, kiek matė niekas jo nemušė. Kai jis kokiu tai momentu atsistojo, pamatė, kad lauke kažkas vyksta. Tas vaikinas, kuris išėjo parūkyti, pastūmė J.. Jis tada išbėgo į lauką ir tą vaikiną ranka nuo J. pastūmė. Ar J. jam buvo sudavęs kokius smūgius iki kol jis prie jų priėjo, nematė. Kai jis buvo lauke, J. jau jo nemušė. Kitų asmenų atrodo nebuvo, bet nėra tikras. Paskui jis pamatė, kad į piceriją įėjo policininkai. Tada grįžo į piceriją, o J. su tuo vaikinu dar kažkiek laiko pasiliko lauke. Nematė, kad E. būtų išbėgęs į lauką. Mano, kad jis buvo picerijoje su tuo kitu vaikinu, draugu to vaikino, kuris išėjo rūkyti į lauką. Nematė, kad tas vaikinas, kuris buvo su Jonu, lauko terasoje būtų mušamas, todėl pasakyti kas jį sumušė negali. Matė tik tiek, kiek papasakojo ir daugiau papildymų neturi (t. 1, b. l. 157-158). Šiek tiek pamena dieną, kai davė parodymus policijoje, bet tą dieną jis buvo apsvaigęs. Policijoje, kai vyko jo apklausa, jis buvo apsvaigęs, nes serga epilepsija, dieną prieš tai jam buvo priepuolis. Tyrėjai jis nieko apie tai nesakė. Jis netvirtina parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Visos aplinkybės, kad pirmas išėjo nukentėjusysis, o jie paskui, tai tikrai netiesa. Šių parodymų jis nedavė. Taip, aišku užrašė pagal jį, tačiau jis, kai būna ligos paūmėjimas, nieko nepamena. Jis nežino, kaip pasibaigė situacija, nes jis jau buvo viduje, nieko nematė. Nematė nukentėjusiojo veido, todėl negali pasakyti apie sužalojimų būklę. Merginų jis nepažinojo, veidų nepamena. Darbuotojų turėjo būti du, nors jis nepamena. Negali pasakyti, kas iš darbuotojų buvo išėję.

Kaltinamųjų kaltę pagrindžiantys rašytiniai bylos duomenys

Iš 2019 m. rugpjūčio 13 d. specialisto išvados Nr. G 1426/2019 (03) matyti, kad S. N. buvo nustatytas veido sumušimas su odos nubrozdinimu kaktoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimu. Nustatyti sužalojimai S. N. padaryti paveikus jo veidą kietais bukais daiktais, tikimiausia – sumušant. Pagal išrašus tyrimui pateiktuose med. Dokumentuose S. N. veide galima išskirti dvi traumines poveikio vietas. Sužalojimus S. N. galėjo patirti 2019-03-16. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - S. N. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 89-90).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2019-03-16, 8.25 val. S. M. pranešė, kad Č. p. prie (duomenys neskelbtini) mušasi 4 vaikinai kumščiais. Pranešė liudininkė. GMP teigia nereikalinga. 2019-03-16 iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad su GMP atvyko apie 14.34 val. iš Klaipėdos AVPK S. N.. Diagnozė – kairiojo viršutinio žandikaulio lūžis, išleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1., b. l. 28-35).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto Jono Mieštenio 2019-03-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 8.28 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Č. p. prie (duomenys neskelbtini) mušasi 4 vaikinai kumščiais . Nuvykus į įvykio vietą prie jų pribėgo mergina S. M., kuri paaiškino, kad picerijoje „Č.p.“ vyksta tarp keturių asmenų muštynės. Įėjus į patalpas pamatė kaip asmenys konfliktavo, ant žemės mėtėsi sudaužytos šukės, vienas iš asmenų buvo kruvinu veidu, su nubrozdinimais kaktos srityje, kaip vėliau paaiškėjo, tai S. N., kuris medikų pagalbos atsisakė. Į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų patalpas pristatyti S. N., J. K., E. P. ir S. T. (t. 1., b. l. 36).

Iš 2019 m. kovo 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta picerijos „Č. p.“ patalpa, užfiksuotas sugadintas turtas – šviestuvas ir paveikslas (t. 1, b. l. 40-48).

Iš UAB „Č.P.“ pareiškimo matyti, kad 2019-03-16 įvykio metu buvo padaryta nedidelė žala – sudaužyti dviejų lempų gaubtai, dėl įvykio buvo sutrikdyta viešoji rimtis, nes tuo metu salėje svečiavosi apie 8 žmones, kurie dėl šio įvykio išsigando, sutriko, pasipiktino. Vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas. Iš 2019-07-31 pareiškimo matyti, kad pretenzijų dėl apgadinto turto neturi, žala yra atlyginta (t. 1, b. l. 49-53, 56).

Iš 2019 m. liepos 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas pranešimo apie įvykį garso įrašas, kuriame užfiksuota kaip dėl įvykio į BPC skambino liudytoja S. M., kuri pranešė, kad (duomenys neskelbtini) Č. p. įvyko muštynės, mušasi kumščiais, gal kokie keturi asmenys, tiksliai nemato (t. 1, b. l. 62-64).

Iš 2019 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo S. N. pateikti daiktai, kurie jam buvo sugadinti muštynių metu – mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, veikiantis, akivaizdžių pažeidimų nesimato, laikrodis „Swiss Military“, veikiantis, laikrodžio korpusas ir stiklas dešinėje pusėje apibraižyti ir marškinėliai, suplėšyti ties kaire rankove. Daiktai grąžinti S. N. (t. 1, b. l. 107-112).

Iš 2019 m. balandžio 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjęs S. N. atpažįsta J. K. kaip asmenį, kuris 2019-03-16 galimai jį sumušė (t. 2, b. l. 10-13).

Iš 2019 m. kovo 16 d. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad įtariamajam J. K. nustatytas 1,58 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 14).

Iš 2019 m. kovo 16 d. įtariamojo E. P. pristatyto asmens kortelės išrašo matyti, kad E. P. nustatytas 1,41 prom. neblaivumas (t. 2, b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų E. P. ir J. K. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.

Kaltinamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju S. N. kilo būnant bare, esant jam neblaiviam, dėl replikos nuo stalo, prie kurio sėdėjo nukentėjusysis. Teigia, jog nukentėjusysis jam smūgiavo pirmas, o jis, gindamasis, davė jam atgal į veidą, o tada atėjo M., o ne E.. Kad jo smūgiai galėjo sukelti nurodytas pasekmes nukentėjusiajam, pripažįsta iš dalies. Jis nukentėjusiajam davė vieną smūgį į veidą, tada į pilvą ir šonus, matė, jog nukentėjusysis buvo nugriuvęs, bet tada jam niekas nesmūgiavo.

Kaltinamasis E. P. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad buvo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju ir po rankų laužimo J. su nukentėjusiuoju išėjo į lauką, taip pat ir jo brolis M. P. buvo lauke. Mano, jog liudytojos meluoja. Jis nebuvo lauke ir nemušė nukentėjusiojo.

Nors kaltinamasis E. P. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kaltinamasis J. K. kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau abiejų kaltinamųjų kaltę patvirtina iš dalies pačio J. K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad smūgiavo į veidą nukentėjusiajam S. N., taip pat nukentėjusiojo S. N. parodymai, teisme apklaustų liudytojų S. T., S. N., S. M. ir L. K. parodymai, patvirtinantys, kad jos matė prasidedantį konfliktą, o liudytojos S. M. ir L. K. tiesiogiai matė, jog E. P. ir J. K. spardė nukentėjusįjį, jos taip pat patvirtino, kad konfliktą išprovokavo E. P., kabinėdamasis ir replikuodamas nukentėjusiajam S. N. bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Liudytojas S. T. teismo posėdžio metu teigė, jog nelabai pamena įvykį, tačiau patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, jog E. P. mušė S. N., po to įbėgęs į piceriją, pradėjo ir jį gaudyti, jie kartu su E. buvo vežami į policiją viename automobilyje. Liudytoja L. K. patvirtino, jog matė, kad E. P. su J. K. spardė nukentėjusįjį, liudytojos S. M. ir S. N. taip pat matė, jog nukentėjusysis buvo spardomas. L. S. M. ir L. K. patvirtino, jog tikrai matė Elviną lauke. Kaltinamojo E. P. parodymai, jog jis nebuvo lauke, buvo prie baro, o lauke buvo jo brolis, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės. Nors liudytojas L. P. teigė, jog lauke buvo E. P. brolis M. P., šie jo parodymai yra prieštaringi ir vertintini kritiškai, kadangi L. P. ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nenurodė.

Nukentėjusiojo S. N. teigimu, jis kartu su abiem kaltinamaisiais išėjo į lauką parūkyti, juto vieną smūgį, smūgis buvo į kairės pusės žandikaulį, daugiau nieko nebepamena. Kuris iš kaltinamųjų trenkė pasakyti negali. Nukentėjusysis, nors ir teigė, kad kas vyko po smūgio, nepamena, nes atsipeikėjo tik policijos automobilyje, tačiau teigė, kad veide buvo daug kraujosruvų, kūne labai daug mėlynių – nugaroje, kojose, todėl spėja, kad jį spardė, nors jis to ir nejuto. Kaltinamasis J. K. pripažino, jog trenkė nukentėjusiajam S. N. į veidą. Nuo smūgio galimai S. N. nugriuvo ant žemės ir buvo spardomas kaltinamųjų. Liudytojai S. M. ir L. K. tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nukentėjusįjį spardė abu kaltinamieji. Liudytojas S. T. parodė, kad jis, pažvelgęs pro stiklines lauko duris, pamatė, kad du asmenys lauke muša jo pažįstama S. N.. Jis nesipriešino, gulėjo ant žemės. O vaikinai jį mušė. Kiek smūgių jam buvo suduota ir į kurias kūno vietas, nežino, nes viskas įvyko labai greitai. Vaikinai, nustoję mušti S. N. pro minėtas stiklines duris įbėgo atgal į piceriją ir vienas iš jų, t. y. tas, su kuriuo vėliau buvo vežamas į policiją policijos automobilyje, vardu E., pradėjo jį gaudyti. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir liudytojos S. N. teisminio nagrinėjimo metu patvirtinti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad jau po muštynių terasoje mušamo vaikino draugas bandė iš salės išbėgti per kitas duris ir jo draugą mušę vyrai pradėjo šį vaikiną gaudyti po salę. Visų šių liudytojų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jie yra nuoseklūs, iš esmės patvirtina vieni kitus, tarp jų nėra esminių prieštaravimų. Be to, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių liudytojai S. M., L. K., S. T. ir S. N. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų nepagrįstai apkaltinti kaltinamuosius E. P. ir J. K.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuoti S. N. padaryti sužalojimai atitinka nukentėjusiojo bei liudytojų S. M., L. K., S. T. ir S. N. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti ne šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu. Tai, kad nukentėjusysis S. N. dėl neblaivumo ir trumpalaikio sąmonės netekimo negalėjo tiksliai nurodyti visų jo sužalojimo aplinkybių, nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių nagrinėjamo įvykio metu jam padarytų sužalojimų mastą ir pobūdį. Kaltinamasis E. P. teigė, kad liudytojos S. M. ir L. K. davė neteisingus parodymus, nurodydamas, kad nukentėjusysis nukentėjo nuo Jono, o ne nuo jo, jis buvo prie baro, į lauką nebuvo išėjęs. Jo brolis buvo lauke. Jis skaitė byloje, kad nukentėjusysis pažįsta merginą G.. Nesupranta, kodėl G. taip kalbėjo. Merginos gal pyktį lieja ant jo. Tačiau teismas sprendžia, kad šie kaltinamojo parodymai nepatvirtina, kad nukentėjusysis S. N. ir liudytojos S. M. ir L. K. turėjo kokį nors realų pagrindą nepagrįstai apkalbėti ir apkaltinti kaltinamąjį E. P. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad byloje nustatyta, jog nei nukentėjusysis, nei kaltinamieji iki įvykio šių liudytojų asmeniškai nepažinojo, gyvai bendravo tik pakankamai trumpą laiką iki įvykio. Byloje taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad liudytojos galėtų turėti kokį nors pagrindą apkalbėti būtent E. P., o ne kurį nors kartu su juo buvusį draugą ar jo brolį. Nors kaltinamasis ir teigė, kad merginos supainiojo jį su jo broliu M., tačiau liudytojos paneigė šią kaltinamojo versiją, nurodydamos, kad M. su E. nepainioja, nes M. yra smulkesnis už E. ir M. tuo metu, kai buvo mušamas S. N., buvo picerijos viduje, į terasą išėjo vėliau, jau po to, kai buvo sumuštas nukentėjusysis.

Be to, liudytoja L. K. taip pat parodė, kad M. P. labai stresavo dėl brolio, sakė, kad jį vėl išveš. Tokiu būdu iš esmės patvirtindama, kad liudytojas M. P. galėjo nurodyti, kad jis, o ne jo brolis E., buvo lauke ir sudavė smūgius S. N., siekdamas padėti broliui išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kadangi L. P. yra kaltinamojo E. P. draugas, tai ir šio liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes šis liudytojas taip pat gali siekti padėti draugui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina tai, kad šie du liudytojai ir kaltinamasis E. P., įvertinus jų giminystės ir draugystės ryšius, turėjo galimybę iš dalies suderinti savo parodymus, siekdami padėti E. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apklausų teisme metu, nebuvo nuoseklūs. Liudytojas L. P. teisme teigė, kad E. P. jam padėjo detaliau prisiminti įvykio aplinkybes, o M. P. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė netikslius parodymus, nes dėl savo ligos tą dieną buvo lyg apsvaigęs, negalėjo tiksliai visko prisiminti. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nurodyti liudytojai siekia sumenkinti savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, reikšmę, bylos nagrinėjimo teisme metu iškėlė iš esmės naują versiją, kad nukentėjusįjį mušė ne kaltinamasis E. P., o M. P.. Teismas šią versiją atmeta kaip nepagrįstą, nes jos nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog J. K. ir E. P., būdami neblaivūs, kilus žodiniam konfliktui, išėjo aiškintis į lauką ir tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam S. N. į įvairias kūno vietas, padarydami S. N. veido sumušimą su odos nubrozdinimu kaktoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimą. Teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamųjų J. K. ir E. P. neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiajam S. N. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys.

Kaltinamųjų veiksmai neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką, nes picerijoje tuo metu buvusi liudytoja S. M. buvo priversti kviesti policiją, iš garso įraše užfiksuoto jos pranešimo apie įvykį girdisi, kad skambučio metu ji buvo labai susijaudinusi, prašė, kad policija kuo skubiau atvyktų į įvykio vietą, kurioje vyko muštynės. Šioje byloje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl neaiškių priežasčių. Kaltinamasis J. K. teigia, jog S. N. pirmas smūgiavo, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis S. N. kaltinamiesiems butų sudaręs grėsmingą situaciją ar jų sveikatai bei gyvybei būtų iškilęs pavojus. Kaltininkų nenorą išvengti konflikto ir tyčią sužaloti nukentėjusįjį rodo tai, kad jie, kilus konfliktui neišėjo iš picerijos, o toliau santykius nusprendė išsiaiškinti lauke, nors tam būtinybės ir nebuvo. Būdami picerijos terasoje, abu kaltinamieji, smurtaudami prieš nukentėjusįjį, pastarajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sulaužydami jam žandikaulį, padarydami jam odos nubrozdinimą kaktoje, kojomis spardydami nukentėjusįjį, nors nukentėjusysis jokių sužalojimų nei E. P., nei J. K. nepadarė bei nenustatyta, kad būtų atlikęs pavojingus veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį privalo būti įrodyta bei pagrįsta bylos duomenimis – veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdžiu, kilusiais padariniais.

Kaltinamųjų J. K. ir E. P. neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, picerijoje, kurioje buvo ir kitų asmenų. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), restorane „Č. p.“, kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė), todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimu, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).

Kaip jau minėta, kaltinamieji ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami. Pats kaltinamasis J. K. pripažino, jog konfliktas prasidėjo dėl replikų, ir jie su nukentėjusiuoju S. N. lauke aiškinosi santykius smurtaudami, kaltinamasis E. P. kaltę neigia, tačiau jo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį patvirtina įvykį mačiusios liudytojos S. M. ir L. K.. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamųjų elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Pažymėtina, kad kaltinamųjų fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį S. N. kitų asmenų akivaizdoje yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Kaltinamieji nukentėjusįjį S. N. sužalojo, siekdami priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Matydami viešoje vietoje mušamą asmenį, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio elgesio, liudytoja S. M. dėl įvykio iškvietė policiją. Dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas S. N., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamieji J. K. ir E. P. šią veiką padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieš fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013 ir kt.). Įvykio metu nukentėjusiajam S. N. kaltinamųjų veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš specialisto išvados Nr. G 1426/2019 (03) nustatyta, kad S. N. buvo nustatytas veido sumušimas su odos nubrozdinimu kaktoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimu. Dėl žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - S. N. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 89-90). Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą viešoje vietoje buvo įtakoti menkavertės dingsties – konflikto dėl neva išsakytų replikų, todėl jie pagrįstai vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnis neapima, todėl šie J. K. ir E. P. veiksmai kvalifikuotini atskirai ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, kaltinamųjų J. K. ir E. P. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji J. K. ir E. P. veikė kaip bendravykdytojai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-P-9/2009, 2K-400/2011). Nagrinėjamu atveju kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais buvo sutrikdyta įvykio vietoje buvusio nukentėjusiojo normali būtis ir rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, pažeistos viešo elgesio taisyklės, sutrikdyta nukentėjusiojo S. N. sveikata. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, tai jie abu yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju J. K. ir E. P. veikė bendrininkų grupe, todėl buvo padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. sudavė pirmą smūgį į veidą nukentėjusiajam S. N., po kurio nukentėjusysis nuvirto ant žemės ir po to abu kaltinamieji sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas, todėl išskirti kurio nors vieno iš kaltinamųjų konkrečius veiksmus, galėjusius lemti nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nėra objektyvios galimybės.

Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, kaltinamieji J. K. ir E. P. padarė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad viešoje vietoje suduodami smūgius nukentėjusiajam, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, taip pat bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamųjų J. K. ir E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų abiejų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe.

Bausmių skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamas J. K. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Sprendžiant dėl bausmių rūšių J. K. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę – J. K. anksčiau teistas 5 kartus (t. 2, b. l. 16-21), paskutinį kartą 2020 m. sausio 21 d. pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei 50 MGL dydžio bauda, bausmė neatlikta, administracine tvarka baustas du kartus, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 22-23). J. K. yra dirbantis, nevedęs. Kaltinamasis J. K. iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimus, su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti J. K. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymą, jam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis J. K. yra dirbantis, kaltę pripažino iš dalies, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo J. K. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, J. K. prarastų darbą ir negalėtų atlyginti jam pareikšto civilinio ieškinio, taip būtų pažeisti civilinių ieškovų interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo J. K. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija nuo 2017-10-06), J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5,7 punktu, jam skiriamas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. K. paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad J. K. iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje, padarė kitą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtą 50 MGL dydžio baudą J. K. yra sumokėjęs, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2020 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, keistina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į J. K. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis ketina atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, teismas sprendžia, kad pridedama bausmės dalis nustatoma mažesnė nei minimalus šios bausmės rūšies dydis (1 mėnesis).

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 16 d. 8.29 val. iki 2019 m. kovo 17 d. 9.15 val. (dvi paros) (t. 2, b. l. 30-33), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina pagal 2020 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

J. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 66-68).

Kaltinamas E. P. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Sprendžiant dėl bausmės rūšių E. P. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę – E. P. anksčiau teistas 2 kartus (t. 2, b. l. 72-76), paskutinį kartą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 3 mėnesiams, bausmė neatlikta, administracine tvarka baustas septynis kartus, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 2, b. l. 77-81). E. P. yra nedirbantis, nevedęs. Kaltinamasis E. P. neprisipažino padaręs nusikaltimus, žalos neatlygino, savo elgesio nevertina kritiškai. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti E. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, padarymą, jam paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus subendrinamos, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis E. P. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, kaltės nepripažino. Kaltinamojo E. P. asmenybė nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, E. P. prarastų galimybę įsidarbinti ir negalėtų atlyginti jam pareikšto civilinio ieškinio, taip būtų pažeisti civilinių ieškovų interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo E. P. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (straipsnio redakcija nuo 2017-10-06), E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5,7 punktais, jam skiriami įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. P. paskirta bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės bausme. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad E. P. iki nuosprendžio priėmimo pirmoje byloje, padarė kitą nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, laisvės atėmimo bausme vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Atsižvelgiant į E. P. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus šios bausmės rūšies dydis (3 mėnesiai).

Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 16 d. 8.29 val. iki 2019 m. kovo 17 d. 9.17 val. (dvi paros) (t. 2, b. l. 90-91), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai. Į bausmės laiką taip pat įskaitytina pagal 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendį atlikta bausmė.

E. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 120-122)

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 198,57 eurų dydžio civilinį ieškinį kaltinamiesiems J. K. ir E. P. dėl S. N. gydymo išlaidų atlyginimo (t.1, b. l. 119-120). Nukentėjusysis S. N. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 198,57 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1., b. l. 121). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamieji, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Patirta turtinė žala 198,57 Eur iš abiejų kaltinamųjų J. K. ir E. P. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina solidariai.

Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. N. kaltinamiesiems J. K. ir E. P. pareiškė 3300 eurų civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 300 eurų turtinę žalą už sugadintą laikrodį bei suplėšytus marškinėlius, 3000 eurų neturtinę žalą, nes patyrė fizinę, moralinę, emocinę žalą, neteko darbingumo ir negalėjo nuvykti į Užimtumo tarnybos paskirtą konsultaciją, todėl buvo išregistruotas ir neteko bedarbio statuso. Buvo pažemintas, sumuštas ir sužalotas viešoje vietoje, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo bendravimo galimybės, dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmą (t. 2, b. l. 177). Nukentėjusysis pateikė duomenis iš Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos jaunimo užimtumo skyriaus, kad 2019-03-25 šio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. SS(19.3)-1370 dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje, kuriuo nuo 2019-03-21 buvo panaikintas S. N. bedarbio statusas (3 t., b. l. 11). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. su civiliniais ieškiniais sutiko iš dalies, kaltinamasis E. P. jų nepripažino.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. N. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nukentėjusiojo S. N. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam priklausantis laikrodis, telefonas ir marškinėliai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, be to, nėra duomenų, kad laikrodis ir telefonas buvo visiškai sugadinti ir nebegali būti naudojami, siekiant kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyros ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, nustačius, kad nukentėjusysis turtinę žalą patyrė dėl kaltinamųjų S. K. ir E. P. neteisėtų veiksmų, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jį mažinant per pusę. Nukentėjusiojo S. N. naudai iš kaltinamųjų S. K. ir E. P. solidariai priteistina 150 eurų turtinei žalai atlyginti.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Spręsdamas nukentėjusiajam S. N. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog nesunkus kūno sužalojimas jam buvo padarytas tyčiniais kaltinamųjų S. K. ir E. P. veiksmais. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – veido sumušimas su odos nubrozdinimu kaktoje, kairio viršutinio žandikaulio priekinės sienelės lūžimu. Kita vertus duomenų, kad dėl minėtų sužalojimų nukentėjusysis dabar kenčia didelį dvasinį sukrėtimą ar dėl jų itin pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės, byloje nėra. Teismas neabejoja, kad sumuštas nukentėjusysis patyrė pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, buvo apriboto jos bendravimo galimybės. Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais jo sveikatos pakenkimais, nukentėjusysis gydėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, duomenų apie liekamuosius sužalojimų reiškinius teismui nepateikta.

Nukentėjusiojo S. N. prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra per didelė. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų S. K. ir E. P. 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. N.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Kiti klausimai

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi skaitmeninės laikmenos su įvykio vietos apžiūra, BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

J. K.

pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti J. K. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. K. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktais, J. K. įpareigoti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, J. K. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti J. K. subendrintą 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. K. paskirtos subendrintos 2 (dvejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Į. J. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Į J. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. sausio 21 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę ir sulaikyme nuo 2019 m. kovo 16 d. 8.29 val. iki 2019 m. kovo 17 d. 9.15 val. (dvi paros) išbūtą laiką.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

E. P. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti E. P. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. P. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktais, E. P. įpareigoti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, E. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti E. P. subendrintą 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, E. P. paskirtos 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktais, E. P. įpareigoti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą.

Į E. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį atliktą bausmę ir sulaikyme nuo 2019 m. kovo 16 d. 8.29 val. iki 2019 m. kovo 17 d. 9.17 val. (dvi paros) išbūtą laiką.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. K. ir E. P. priteisti solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 198,57 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 57 centus) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo S. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. K. ir E. P. priteisti solidariai S. N. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi skaitmenines laikmenas su įvykio vietos apžiūra, BPC garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė