Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 26 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktus, 278 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 1961 m. baudžiamojo kodekso 42 straipsniu, paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. nutartimi nusikalstamos veikos pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2, 5 ir 7 punktų ir 278 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotos į Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 11 punktus ir 187 straipsnio 2 dalį ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2001 m. gruodžio 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 9 d. Komisija 2018 m. vasario 26 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, neatlikus 3 metų 9 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytais motyvais Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atmestas motyvuojant tuo, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu.Skunde pareiškėjas R. K. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš atvirosios kolonijos.Skunde prašė atkreipti dėmesį, jog per pusės metų laikotarpį, kuomet jis bausmę atlikinėja atvirojoje kolonijoje, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 35 balų iki 25 balų, ir tai tik atitinkamai jį charakterizuoja darant pažangą, kuri akivaizdi tuo, jog per 1 metus 10 mėnesių ji išryškėjo. Nuteistasis suvokia, jog jis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, bet yra faktų, kurių pagrindu galima daryti priešingą nei apylinkės teismas padarė išvadą, jis kasdien bendrauja su laisvėje esančiais žmonėmis ir tai yra didelė motyvacija stengtis grįžti į visuomenę, per 16 metų bausmės atlikimo metų jis suaugo, pakeitė mąstymą, pasirinko ramų gyvenimo būdą, jau 5 metai nėra baustas. Skundas atmetamas. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos.Nuteistasis skunde nurodė, jog jis atitinka lygtiniam jo paleidimui numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o tam, kad būtų išpildyta visuma – būtinas ir materialus šio instituto pagrindo konstatavimas. Materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, sprendžiama vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo klausimui būtinus kriterijus, kurių nekritikavo nei apylinkės teismas, nei dėl to pastabų neįžvelgia ir aukštesnysis teismas, be to, matyti tai, kad pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistasis atlieka bausmę ir paskutiniu jos metu laikėsi nustatytų pataisos įstaigos taisyklių, šiuo aspektu nuteistasis padarė išvadą ir nepiktnaudžiavo, elgėsi taip kaip reikalaujama iš kiekvieno nuteistojo, tačiau bausmės atlikimo pradžioje iki 2014 metų, jo elgesio modelis pažymėtas drausminiais nusižengimais, kurių skaičius pakankamas (10 kartų), jog galėtų teismas suabejoti jo itin teigiama motyvacija nagrinėjamu atveju į jo siekiamą pataisą laisvėje. Viso to vertinimui aktualus ir nuteistojo korekcijos aspektas, kadangi jis už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą būrio veikloje, darbą valstybės įmonėse paskatintas 24 kartus už ką jam ir atitinkamai atlyginta, suteikiant papildomus pasimatymus, perkeliant jį iš paprastos grupės į lengvąją, pareiškiant padėkas ir pan. Teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti visa tai, nes R. K. savo elgesį veda reikiama linkme ir korekcija yra pastebima. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir mokosi, yra duomenų, kad paleistas lygtinai taip pat neliks be darbo, bus įdarbintas. Taigi, darbinė motyvacija yra teigiama. Vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios ir reikšmingos skunde nuodytos ir išskirtos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą teismo nutartį. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo atžvilgiu pažanga kito ir nuo ankstesnio tyrimo sumažėjo, tačiau negali būti sumenkinami ir tokie aspektai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kur dominavo negrįžtamosios pasekmės, itin žiaurus elgesys aukų atžvilgiu. Šiame kontekste nevertinama dar kartą nusikaltimo pavojingumas ir sunkumas, bet į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl nuteistojo stebimos pataisos, korekcijos jo elgesyje ir tai, kad jam paskirta viena iš griežčiausių bausmių, neturi būti pamintas teisingumo principo įgyvendinimas, nepažeidžiant nei viešo intereso, nei nukentėjusiųjų santykinumo. Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbus ir reikšmingas tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatytas kriminogeninis veiksnys dėl teisės pažeidimų, nes nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje, atliekant smurtinius veiksmus, nors ir manant, kad ne jie buvo lemiantys aukos gyvenimo baigčiai. Tokios aplinkybės itin preciziškai vertinamos galutinei teisinei išvadai, kuri teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta ir teisinga. Taigi, pritariant apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formaliai įstatyme nustatytas sąlygas, nesant teismo įtikinimo, jog pažanga akivaizdi ir jis jau gali būti taisomas probacijos, būdamas paleistas lygtinai, be to, ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė teisingą išvadą ir ją motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio modelis, pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bei lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad R. K. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.