- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-31
- Bylos Nr.
- A-261-608-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičius (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 331-281-B/07, kuriuo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2004 m. kovo 26 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo.
Skunde nurodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio nuginčijimo. Atsakovas 2007 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 331-281-B/07 prašymą atsisakė tenkinti tuo motyvu, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, nes jame pateikiama tik prielaidomis pagrįsta subjektyvi nuomonė. Nurodo, kad sprendime neįvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo bute visą laiką gyveno ir turi įstatymo ginamas teises į šį butą. Apie sudaromus sandorius dėl buto pardavimo informuotas nebuvo, todėl jų sudarymo aplinkybės nežinomos. Sandoriai buvo sudaryti nesąžiningai, todėl turi teisę juos ginčyti.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovas, apeliantas) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas jam tokioje byloje yra neperspektyvus.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu J. S. skundą patenkino – panaikino Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 331-281-B/07.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 331-281-B/07 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, dėl 2004 m. kovo 26 d. buto pirkimo - pardavimo sandorio nuginčijimo, nes pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje neperspektyvus.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą bei imperatyviai nurodomi atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, inter alia – kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti bei kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 straipsnio 5 dalies 1-2 punktai). Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 ir 5 dalyse yra nustatyta prielaidų visuma, tik kurių buvimas kartu gali sudaryti asmeniui sąlygas atsirasti jo subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Asmuo kaip subjektas, turi atitikti sąlygas, numatytas minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje. Taip pat objektas, dėl kurio kreipiasi asmuo, turi atitikti sąlygas, numatytas šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Šių prielaidų visuma yra būtina sąlyga atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti antrinę teisinę pagalbą. Nebuvimas bent vienos iš šių prielaidų, daro negalimu ir pačios subjektinės teisės atsiradimą.
Ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodžius, kad reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas byloje neperspektyvus, nes pareiškėjo pateiktoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje apie jo teises ar įsipareigojimus nieko nenurodyta; pats pareiškėjas nenurodo, koks jo santykis su buvusiu buto savininku (akcine bendrove banku „Nord/LB/Lietuva), su įsigijusiu butą asmeniu (V. M. M.); kokios konkrečiai jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų aplinkybių egzistavimas turi būti paremtas ne subjektyviu teisinę pagalbą teikiančio subjekto vertinimu, o faktiniais bylos duomenimis, kurie akivaizdžiai patvirtintų konkrečios bylos neperspektyvumą ar reikalavimų nepagrįstumą.
Ginčijamas sprendimas nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis bei teisinės situacijos analize. Teismas nutartimi (b.l. 3) siūlė atsakovui pateikti įrodymus, pagrindžiančius priimtą sprendimą (dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo ir atstovavimo neperspektyvumo), tačiau jokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas faktiniais duomenimis nepagrindė aplinkybės, jog pareiškėjas nėra įstatyme nurodytas asmuo, galintis pateikti ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu (Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovo sprendimas dėl bylos neperspektyvumo ir reikalavimų nepagrįstumo yra neįrodytas, nes šias aplinkybes būtina nustatyti akivaizdžiai ir neabejotinai.
III.
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Ginčijamoje sutartyje nėra jokių duomenų apie J. S. teises ir įsipareigojimus. Pats pareiškėjas nenurodė, koks jo santykis su buvusiu buto savininku AB banku „Nord/LB Lietuva“ bei buto pirkėja V. M. M., neaišku, kokios konkrečiai jo teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti. Tvirtinimas, kad pareiškėjas gyveno ginčo bute, nėra pagrindas daryti išvadą, kad jis turi reikalavimo teisę ginčyti buto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. M. M. ir AB Bankas „Nord/LB Lietuva“.
2. Mano, kad pakankamai pagrindė ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
3. J. S. gyvenimas ginčo bute sandorio metu nesudaro jam įstatyminio pagrindo ginčyti pirkimo pardavimo sandorį, nes butas jam nepriklausė, o tarnybai žinomas faktas, kad jo sūnus jam savanoriškai leido apsigyventi minėtame bute, nesukūrė jam jokių reikalavimo teisių į šį butą. Neegzistuoja toks įstatymas, kurio pagrindu J. S. turėtų reikalavimo teisę ginčyti minėtą pirkimo - pardavimo sandorį.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti ne konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje, o toje, kuri būtų iškelta ateityje pagal J. S. ieškinį. Taigi, nesant civilinės bylos nėra ir faktinių bylos duomenų, apsiribojama tik pareiškėjo pateiktų faktinių duomenų vertinimu. J. S. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nepagrindę savo teisėtų interesų į butą, kurio pirkimo - pardavimo sandorį pageidavo ginčyti, buvimo. Todėl vadovaujantis VGTPĮ 11 str. 5 d. 1 p., jam antrinė teisinė pagalba buvo neteiktina.
5. Atsakovas nevykdo teisingumo, todėl savo sprendime vertino ne bylos perspektyvumą, o atstovavimo pareiškėjui tokioje byloje, jeigu ji būtų iškelta, perspektyvumą.
6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo aplinkybių nustatymą. Teismas nepagrįstai tarnybai uždeda įrodinėjimo naštą ir nepagrįstai absoliučiai atleidžia pareiškėją nuo pareigos įrodyti savo prašymo pagrįstumą. Jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisėti interesai pirkimo - pardavimo sandoriu buvo pažeisti, jis privalėjo nurodyti, kokie tie teisėti interesai.
7. Įstatymo 4 straipsnio 2 punktas numato pareiškėjui pareigą teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato maksimalų 3 dienų prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą įstatymas nesuteikia tarnybai teisės pareikalauti iš pareiškėjo papildomų įrodymų prašymui pagrįsti, nenumato prašymo nagrinėjimo procedūros pratęsimo galimybės. Iš to darytina išvada, kad įstatymų leidėjas nesiekė apsunkinti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjimo procedūros papildomų įrodymų rinkimu, preziumavo, jog pareiškėjas pateikdamas prašymą, jame turi pateikti teisingą ir išsamią informaciją antrinei teisinei pagalbai gauti, todėl tarnyba prašymo pagrįstumo ar atstovimo perspektyvumo klausimą turi nagrinėti tik gauto prašymo ribose.
8. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis ypatinga - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus ir sąžiningus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl asmens turtinė padėtis negali būti vienintelė sąlyga antrinei teisinei pagalbai gauti. Įstatyme įtvirtintų antrinės teisinės pagalbos neteikimo bei teikiamos antrinės teisinės pagalbos įtraukimo pagrindų paskirtis - užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos, skirtos antrinei teisinei pagalbai finansuoti, būtų panaudojamos racionaliai ir efektyviai, o advokatų kvalifikacija - kryptingai ir tikslingai, tik esant antrinės teisinės pagalbos prieinamumo ribojimo mechanizmui antrinės teisinės pagalbos institutas įgyja savo prasmę.
9. V. M. M. 2006 m. kovo 29 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl savininko teisių gynimo, prašydama pripažinti, kad atsakovai J. S. ir S. S. neturi teisės gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. M. M., prašydama iškeldinti atsakovus iš minėto buto, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-3802-622/2006, ieškovės ieškinį patenkino visiškai, nusprendė pripažinti, kad atsakovai J. S. ir S. S. neturi teisės gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti J. S. ir S. S. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Teismas sprendime konstatavo, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta (CK 4.93 str. 2 d. 1 p.), kad ieškovė (o ne atsakovai) yra vienintelė minėto buto savininkė, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai turėtų kokias nors teises valdyti, naudotis ar disponuoti butu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų J. S. ir S. S. apeliacinius skundus, 2007 m. kovo 28 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Taigi, iš išdėstyto seka, kad J. S. interesai ginčyti buto pirkimo - pardavimo sutartį yra nesąžiningi ir neteisėti, o jo gyvenimas bute - savavališkas naudojimasis turtu prieš savininko valią. Todėl J. S. neturėjimas reikalavimo teisės ginčyti buto pirkimo- pardavimo sandorį yra akivaizdus ir remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi neįrodinėtinas faktas, patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-3802-622/2006.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, kad su apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai apeliantui jau buvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pridėti nauji dokumentai atmestini ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi. Be to pateikti nauji dokumentai nesusiję su skundo dalyku.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina kiekvieno teisę ginti savo teises remiantis Konstitucija. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio l dalyje konstatuota, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 99 straipsnio l dalyje numatyta teisė pasinaudoti valstybine teisine pagalba, tokią teisę patvirtina ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo l straipsnio l dalis, 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio l dalis ir 2 dalies l punktas. Pareiškėjo teisę ginti savo interesus teisme patvirtina aplinkybės, kurios apibrėžtos Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalyje, 1.81straipsnio l dalis, 6.227 straipsnio l dalis ir 6.400 straipsnis. Atsakovas nei priimdamas prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo,nei priimdamas 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 331-281-B/07, nesiaiškino apie reikalavimo teises ginčijant minėtą buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Apeliaciniame skunde konstatuojamos faktinės aplinkybės, kad atsakovas rėmėsi pašaline neoficialia informacija apie ginčo aplinkybes, nurodomi pareiškėjo ir jo sūnaus santykiai. Mano, kad Klaipėdos VGTPT peržengia savo galiojimų ribas, kurios apibrėžtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Tokios informacijos rinkimas ir jos panaudojimas išeina iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos funkcijų ribų.
Atsakovas suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą bylose, kurios yra buto pirkimo-pardavimo pasekmė ir tokios bylos yra neperspektyvios.
V. M. M. 2006 m. kovo 29 d. ieškinys dėl savininko teisių gynimo neišnagrinėtas, civilinė byla Nr. 2-3802-622/06 nagrinėti nebaigta, nes Klaipėdos valstybinės teisinės pagalbos tarnybos advokatas iki šiol neparuošė kasacinio skundo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 331-281-B/07, kuriuo atsisakyta suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, kadangi atstovavimas yra neperspektyvus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą jei pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad Tarnyba priima sprendimus dėl teisinės pagalbos teikimo. Taigi, ši veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme, todėl savo veikloje Tarnyba vykdydama savo veiklą privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu.
Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. liepos 14 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma kildinimą iš teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sprendimą priėmė remiantis teisės aktu, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Tačiau iš sprendimo neaišku, kuo remiantis atsakovas padarė išvadą, kad atstovavimas yra neperspektyvus. Tarnyba sprendime nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje ginčijamoje sutartyje nieko nenurodyta apie jo teises ar įsipareigojimus, pareiškėjas nenurodo koks jo santykis su buto savininku ir su įsigijusiu butą, kokios jo konkrečiai teisės yra pažeidžiamos. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad byla yra neperspektyvi, kadangi pareiškėjas pateikė per mažai duomenų ir nepagrindė savo prašymo įrodymais. Taip pat nėra argumentuota, kodėl reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Iš Tarnybos nurodytų aplinkybių nėra aišku, kad reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas su prašymu pateikė per mažai duomenų, kuriais remiantis galima spręsti, ar reikalavimas yra pagrįstas ar ne.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neskundė Tarnybos sprendimų pagal analogiškus pareiškėjo prašymus, nėra motyvas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą ir nėra aplinkybė, kuriai esant galima pripažinti, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovo sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nemotyvuotas ir prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, todėl naikintinas.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo administracinę bylą, pagrįstai pripažino, kad atsakovo sprendimas dėl bylos neperspektyvumo ir reikalavimų nepagrįstumo yra neįrodytas.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad panaikinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo nesuteikta J. S. antrinė teisinė pagalba, dėl procedūrinių pažeidimų, liko neišspręstas materialinės teisės klausimas, t. y. ar J. S. turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl procedūrinės teisės pažeidimo, J. S. prašymas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 2004 m. kovo 26 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties nuginčijimo turi būti išnagrinėtas iš naujo.
Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas – panaikinus Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimą, J. S. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl 2004 m. kovo 26 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo perduodamas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 24 d. sprendimo panaikinimo nepakeistą.
Kitoje dalyje teismo sprendimą pakeisti ir J. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje dėl 2004 m. kovo 26 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo perduoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.