- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- A2-208-286/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00365-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- T. P., B. S.
- Atsakovas
- B. S., D. M., J. K.
- Advokatai
- Mykolas Vaškelis, Mykolas Vaške
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovėms T. P. ir B. S., B. S. atstovui advokatui Mykolui Vaškeliui, atsakovei B. S., atsakovių B. S., D. M. ir J. K. atstovei advokatei N. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal T. P. ir B. S. ieškinį B. S., D. M. ir J. K. dėl viešajame registre esančių duomenų nuginčijimo ir atsakovių B. S., D. M. ir J. K. priešieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. A., V. A., Ignalinos rajono savivaldybės administracija, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A. ir Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarė R. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia N. Daugėliškio seniūno 2002-11-25 pažymą Nr. 539 ir panaikinti nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), registraciją A. S. vardu. Ieškinyje nurodo, kad A. S. nuosavybės teisė į paminėtą gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus įregistruota nepagrįstai, nes šie daiktai nuosavybės teise priklausė jų ir A. S. tėvui B. S., mirusiam 1994-03-03. B. S. turėjo du namus. Viename iš namų, kurio unikalus Nr. 4400-2141-4278, leido gyventi sūnui A. S. su šeima, o pats su sutuoktine E. S. ir sūnum J. S. apsigyveno naujai pastatytame name, kurio unikalus Nr.4400-0005-3694. Po tėvų ir brolio J. S. mirties A. S. persikėlė gyventi į naują namą, bet nuosavybės teisę į šį namą tik savo vardu įregistravo neteisėtai, nes B. S. turėjo penkis vaikus – B. S., A. S., A. A., J. S. ir T. P., kurie galėjo paveldėti tėvo turtą.
Ieškovė B. S. teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad jos tėvas B. S. (duomenys neskelbtini) kaime turėjo du namus. Pagal įrašus ūkinėse knygose, asmeninė sąskaita 1005, tėvams B. S. ir E. S. 1996 metais priklausė aštuoniasdešimties kvadratinių metrų dydžio medinis namas, tvartas, pirtis, rūsys, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)žemės ūkio bendrovėje. Ūkio knygose B. S. vardu yra įregistruoti abu namai, dėl kurių ginčijamasi. 2003 metais, kai mirė tėvas, brolis ir mama, brolienė sugalvojo šiuos namus perrašyti savo vyro vardu. Ji apie tai sužinojo tik 2007 metais. A. S. nebuvo tų namų savininkas. A. S. po santuokos sudarymo gyveno (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) kaimą atsikėlė tik 1970 metais, kai kiemai ūkinėse knygose jau buvo padalinti. Mano, kad ūkinė knyga suklastota, tačiau į prokuratūrą ar į policiją dėl to nesikreipė. Po J. mirties ji išdraskė elektros įvadą į namą, kadangi nenorėjo, kad A. S. su šeima tenai apsigyventų. Elektros tiekimą jie atnaujino tik 2000 metais. Pripažino, kad po J. mirties ji su A. aptarinėjo, kaip pasidalinti tėvų namą, ir susitarė, kad pusė namo lieka A., o kita pusė jai, kad ji galėtų atvažiuoti tvarkyti tėvų kapus. A. sutiko tą namą dalintis per pusę, bet sakė, kad jo sutuoktinė B. nenori jų įsileisti. Sutinka, kad brolis J. S. po tėvo B. S. mirties priėmė palikimą, kadangi jis gyveno kartu su tėvu, tačiau nesutinka, kad A. S. po J. S. priėmė palikimą, nes nuėjo gyventi į naująjį namą ne iš karto po J. mirties sausio mėnesį, o tik rudenį, t. y. praleido nustatytą šešių mėnesių terminą.
Ieškovės B. S. atstovas advokatas Mykolas Vaškelis paaiškino, kad naujas namas užregistruotas A. S. vardu, remiantis pažyma Nr. 539, išduota 2002-11-25. Dabar pats seniūnas šitą pažymą atšaukė, nurodydamas, kad ji išduota klaidingai.
Ieškovė T. P. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad tėvas B. S. pats statėsi sau namą, todėl A. S. vardu jis įregistruotas neteisingai. A. S. turėjo savo namą, kurį tėvas jam atidavė ar tik leido jame gyventi, tiksliai nežino. A. S. gyveno senesniame name, o tėvas gyveno naujesniame name, kuris buvo kitoj pusėj kelio. Visų aplinkybių ji nežino, nes visus reikalus ir dokumentus įgaliojo tvarkyti seserį B. S.. Nori kartu su seserimi tėvo B. S. namą pasilikti sau. Tėvas šiame name gyveno iki mirties, t. y. iki 1994 metų. Po tėvo mirties šiame name liko gyventi brolis J. S., kuris mirė 1996 metais. Ji su seserimi B. S. tuo metu rūpinosi sergančiu broliu J. ir prižiūrėjo namą, o brolis A. S. prie to namo priežiūros neprisidėjo. Sutinka, kad po tėvo mirties kažkokia dalis namo turėjo priklausyti broliui A. S., bet nenori, kad namas ar jo dalis priklausytų brolienei, kadangi jie to namo nestatė. Pripažįsta, kad šita byla kilo tik dėl to, kad brolienei nieko netektų. Nežino, ar A. S. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Girdėjo, jog A. S. kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo.
Atsakovės priešieškiniu prašo: panaikinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 4400-2141-4278, registraciją B. S. vardu ir pripažinti, kad namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms B. S., D. M. ir J. K. ; nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė tėvo B. S. palikimą, o A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė brolio J. S. palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2011-12-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą Vilniaus 3-iojo notarų biuro, ir nustatyti, kad B. S. ir A. S. lygiomis dalimis priėmė J. S. palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančia nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), registraciją A. S. vardu ir nustatyti, kad šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso B. S., T. P., V. A., B. S., J. K. ir D. M.. Nurodo, kad iki 1990-11-27 įstatymo Nr. I-806, panaikinusio kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, (duomenys neskelbtini) kaime buvo B. S. ir A. S. kolūkiečių kiemai. B. S. kolūkiečių kiemo nariai buvo B. S., jo sutuoktinė ir sūnus J.. Šiam kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. S. kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 4400-2141-4278. Po 1990 metų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais tapo bendra daline B. S., E. S. ir J. S. nuosavybe. E. S. dalį po jos mirties 1992-05-25 pagal testamentą lygiomis dalimis paveldėjo jos dukros B. S. ir T. P., o po B. S. mirties 1994-03-03 jam tenkančią 1/3 dalį pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo visi penki jo vaikai. Po J. S. mirties 1996-01-14 jam tenkančią dalį pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo B. S., paduodama pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą, ir A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. A. A. dalį po jos mirties 2007-09-18 paveldėjo jos sūnus V. A., paduodamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. A. S. dalį pagal įstatymą paveldėjo jo dukros D. M., J. K. ir sutuoktinė B. S.. Priešieškinio ieškovės nepripažįsta, nes mano, kad abu namai nuosavybės teise priklausė B. S., o A. S. po tėvo mirties palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
Atsakovė B. S. paaiškino, kad už A. S. ištekėjo 1968 metais ir neužilgo persikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno senajame S. name. Kai brolis išvažiavo į Lenkiją, tai paliko namus (duomenys neskelbtini). Ji su vyru į tuos namus ir atsikėlė, o B. S. tuo metu gyveno kitame name. Naujasis namas priklausė B. S.. Mirus tėvui B. S., naujajame name liko gyventi jos vyro brolis J. S.. J. S. vienas priėmė palikimą po tėvo B. S. mirties. Kai mirė J. S., jie iškart persikėlė gyventi į naująjį namą, jį prižiūrėjo, kūreno, mokėjo mokesčius. Naujame name pragyveno dešimt metų. Senajame name nuo to laiko niekas negyveno, tačiau visus mokesčius už tą namą mokėjo jie. Senąjį namą, kuris buvo registruotas jos vyro A. S. vardu, B. S. įregistravo savo vardu. Mano, kad tai neteisėta, nes namas, kuriame jie pragyveno šitiek metų, priklauso jai ir jos dukrom J. K. ir D. M.. Iš Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarės paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad po J. S. mirties jo palikimą priėmė A. S.. Mano, kad naujasis namas priklauso visiems B. S. vaikams. Nori kad jai būtų priteistas senasis namas bei pagal įstatymą priklausanti naujojo namo dalis.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. A., mano, kad abu senelio B. S. namai turėtų būti padalinti visiems jo vaikams.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. A., tap pat mano, kad abu senelio B. S. namai turėtų būti padalinti visiems jo vaikams. Paaiškino, jog matė, kai atvažiuodavo į kaimą, kad naujajame name paskutiniu metu gyveno A. S. su šeima, o senajame name tuo metu niekas negyveno ir niekas jo netvarkė. Vėliau naujame name liko gyventi vienas A. Tuo metu namas jau buvo apleistas, bet elektros, bet pečius ir stogas buvo.
Atsakovių B. S., D. M. ir J. K. atstovė advokatė N. K. ieškinio reikalavimus prašo tenkinti iš dalies - atmesti reikalavimą pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) seniūno 2002 metų lapkričio mėnesio pažymą Nr. 539. Prašo tenkinti priešieškinį, išskyrus penktame punkte išdėstytą reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-04-10 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro numeris 1433, nuo kurio atsakovės atsisako. Paaiškino, kad po B. S. mirties palikimą priėmė visi vaikai, tame tarpe ir J. S., todėl prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Po J. mirties palikimą priėmė A., faktiškai pradėdamas jo turtą valdyti, nes su šeima per nustatytą šešių mėnesių terminą perėjo gyventi į naują namą, jį prižiūrėjo ir jame gyveno. Po J. mirties ieškovė B. S. taip pat priėmė palikimą, nes kreipėsi į notarą su prašymu dėl palikimo priėmimo. Dėl šių aplinkybių prašo panaikinti paveldėjimo liudijimą ir pripažinti, kad po J. mirties palikimą priėmė A. S. ir B. S..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011-01-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-242/2011, patenkino B. S. ir T. P. ieškinį atsakovui A. S. ir pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2002-11-25 pažymą Nr. 539, kuria remiantis buvo įregistruotos A. S. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - pastatus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), bei pripažino, kad šie pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso B. S..
B. S. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kurį Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-04-23 nutartimi patenkino ir atnaujino procesą Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl to, kad sprendimu teismas nusprendė dėl B. S., kurios neįtraukė į bylos nagrinėjimą, materialinių teisių.
Ieškovės patikslintu ieškiniu (t. 2 b. l. 45-47) prašo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) 2002-11-25 pažymą Nr. 539 bei panaikinti nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) registraciją A. S. vardu.
Atsakovės priešieškiniu (t. 2 b. l. 130-135) prašo: panaikinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją B. S. vardu ir pripažinti, kad namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms sekančiomis dalimis: B. S. – 10/32, D. M. – 11/32, J. K. – 11/32; nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė tėvo B. S., mirusio 1994-03-03, palikimą, o A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė brolio J. S., mirusio 1996-01-14, palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2011-12-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 2434, išduotą Vilniaus 3-iojo notarų biuro, bei nustatyti, kad B. S. ir A. S. lygiomis dalimis priėmė J. S. palikimą; pripažinti iš dalies negaliojančia nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), registraciją A. S. vardu ir nustatyti, kad šis turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sekančiomis dalimis: B. S. - 13/30; T. P. – 7/30; V. A. – 2/30; B. S. - 2/30, J. K. – 3/30 ir D. M. 3/30.
Atsakovės nuo reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu 1998-04-10 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 1433, bei nustatyti, kad A. A., B. S., T. P., J. S. ir A. S. lygiomis dalimis po 1/5 priėmė B. S. palikimą, atsisakė.
Iš ieškinio ir priešieškinio seka, kad ginčas tarp šalių kilo dėl palikimo, atsiradusio po B. S. ir J. S. mirties, t. y. dėl paveldėjimo teisinių santykių, reglamentuojamų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1-5.76 straipsniuose.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 m. CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 metų CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo. Jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais.
Šalių ir liudytojų J. S., G. V., S. V., M. L., J. M. paaiškinimai apie tai, kad buvo du atskiri B. S. ir A. S. gyvenamieji namai, Utenos apskrities archyvo 2003-03-05 pažymėjimas Nr. N4-466 (t. 1, b. l. 33), (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinės knygos B. S. asmeninės sąskaitos Nr. 228 (t. 2, b. l. 7-8) ir A. S. asmeninės sąskaitos Nr. 236 (t. 2, b. l. 14-15) kopijos, nekilnojamojo turto objekto, registro Nr.44/3489, kadastrinių matavimų bylos kopija (t. 1, b. l. 105-115), nekilnojamojo daikto, registro Nr. 44/844108, kadastrinių matavimų bylos kopija (t. 2, b. l. 24-32) ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. 1, b. l. 98-103) patvirtina, kad iki 1990-11-27 įstatymo Nr. I-806, panaikinusio kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybės teisę, (duomenys neskelbtini) kaime buvo du atskiri - B. S. ir A. S. - kolūkiečių kiemai, kuriems priklausė du ginčo gyvenamieji namai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini).
B. S. kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, o šio kiemo nariai buvo pats B. S., jo sutuoktinė E. S. ir jų sūnus J. S. (t. 2, b. l. 7-8, 14-15). Visų jų dalys kolūkiečių kieme pagal tuo metu galiojusio 1964 metų CK 136 straipsnio 2 dalį, reglamentavusio kolūkiečių kiemo nario dalies kiemo turte nustatymą, buvo lygios. 1990-11-27 įstatymu panaikinus kolūkiečių kiemo bendrąją jungtinę nuosavybę, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais tapo bendrąja daline B. S., E. S. ir J. S. nuosavybe. E. S. dalį (1/3) po jos mirties 1992-05-25 pagal testamentą lygiomis dalimis (po 1/6) paveldėjo jos dukros ieškovės B. S. ir T. P.. Tai patvirtina E. S. testamentas (t. 2, b. l. 67-69), pareiškimai notarui apie palikimo priėmimą (t. 2, b. l. 21, 63-64), paveldėjimo teisės liudijimas (t. 2, b. l. 62). Po B. S. mirties 1994-03-03 jo dalį (1/3), paduodami pareiškimus notarui, pagal įstatymą paveldėjo B. S., A. A., T. P. ir A. S. (t. 2, b. l. 52, 75-77, 79). Šalys šios aplinkybės neginčija. Teismas pripažįsta nustatytu ir tai, kad po B. S. mirties palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė jo sūnus J. S., kuris, kaip seka iš šalių bei liudytojų J. S., G. V., S. V., M. L. paaiškinimų ir įrašų ūkinėse knygose (t. 2, b. l. 17-18), po tėvo mirties toliau gyveno name, kurio dalis priklausė B. S., tėvo turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, todėl priešieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė tėvo B. S., mirusio 1994-03-03, palikimą, tenkintinas. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad B. S. palikimą lygiomis dalimis - po 1/5 dalį - paveldėjo visi penki jo vaikai – B. S., T. P., A. A., A. S. ir J. S..
Po J. S., kuris testamento nepaliko ir vaikų neturėjo, mirties 1996-01-14 jam priklausančią namo dalį (2/5 namo dalys - 1/3 dalis priklausė kaip buvusiam kolūkiečių kiemo nariui ir 1/15 dalį paveldėjo po tėvo B. S. mirties), paveldėjo B. S., paduodama pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą (t .2, b. l. 90). Teismas pripažįsta nustatytu ir tai, kad po J. S. mirties palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė jo brolis A. S., kuris, kaip seka iš šalių bei liudytojų J. S., G. V., S. V., A. V. paaiškinimų, po brolio mirties persikėlė gyventi į namą, kuriame iki mirties gyveno J. S., ir visu po J. S. mirties likusiu turtu pradėjo naudotis ir rūpintis kaip savu turtu. Ieškovė B. S. pripažino, kad iš karto po brolio mirties ji ir A. S. susitarė dėl namo, kuriame gyveno J. S., naudojimosi tvarkos, t. y. abu aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą, todėl, teismo manymu, šiuo atveju A. S. persikėlimo gyventi į J. S. priklausiusį namą data, kurią ginčija ieškovės, neturi įtakos klausimo dėl faktinio pradėjimo valdyti paveldėtą turtą sprendimui, juo labiau, kad pati ieškovė nei paties persikėlimo, nei A. S. gyvenimo J. S. priklausančiame name neginčijo. Dėl šių aplinkybių tenkintinas ir priešieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, priėmė brolio J. S., mirusio 1996-01-14, palikimą, tenkintinas. Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad J. S. palikimą lygiomis dalimis - po 1/2 dalį - paveldėjo sesuo B. S. ir brolis A. S., todėl priešieškinio reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiu 2011-12-01 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 2434, išduotą Vilniaus 3-iojo notarų biuro tenkintinas.
Po A. A., kuri testamento nepaliko, mirties 2007-09-18 jai priklausančią 1/15 namo dalį, kurią ji paveldėjo po tėvo B. S. mirties, paveldėjo sūnus V. A., paduodamas pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą (t . 2, b. l. 129).
Po A. S., kuris testamento nepaliko, mirties 2011-09-27 jam tenkančias 4/15 namo dalis (1/15 namo dalį paveldėjo po tėvo B. S. mirties, o 1/5 dalį - po brolio J. S. mirties), paduodamos pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą, paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis t. y. po 1/10 dalį namo, jo dukros D. M. ir J. K., o 1/15 dalį namo paveldėjo sutuoktinė B. S. (t. 1, b. l. 92).
Ieškovės prašo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) seniūno 2002-11-25 pažymą Nr. 539 t. 1, b. l. 61), kurios pagrindu nekilnojamasis turtas, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), buvo įregistruoti A. S. vardu. Šis reikalavimas netenkintinas, nes pažymoje nurodyti duomenys apie įrašus ūkinėje knygoje atitinka duomenis, esančius ūkinėje knygoje. Pažymoje nurodyta, kad pagal įrašą ūkinėje knygoje Nr. 24, asmens sąskaitos Nr.982, A. S. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, tvartas su daržine, rūsys, pirtis, esantys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaimo 1998-2002 metų ūkinės knygos 89 puslapyje įrašyti duomenys apie namų ūkį Nr. 982, kurio galva A. S., ir nurodyta, kad ūkiui priklauso 60 m² bendro naudingo ploto gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai – tvartas su daržine, rūsys, pirtis (t. 2, b. l. 22). Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad klaidingas įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas ne dėl (duomenys neskelbtini) seniūno 2002-11-25 pažymos Nr. 539, o dėl to, kad registratoriui kartu su šia pažyma buvo pateikta ne to nekilnojamojo daikto, apie kurį kalbama pažymoje, kadastrinių matavimų byla, todėl ieškovių prašymas panaikinti nekilnojamojo turto, kurio unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) registraciją A. S. vardu, atsižvelgiant į aukščiau aptarus paveldėjimo santykius, susiklosčiusius tarp šalių, tenkintinas iš dalies, o atsakovių prašymas pripažinti šio nekilnojamojo turto registraciją A. S. vardu negaliojančia iš dalies ir nustatyti, kad jis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso B. S. - 13/30 dalys; T. P. – 7/30 dalys; V. A. – 2/30 dalys; B. S. - 2/30 dalys, J. K. – 3/30 dalys ir D. M. 3/30 dalys, tenkintinas pilnai.
A. S. kolūkiečių kiemui priklausė gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūno 2011-03-02 pažymos Nr. S-30 pagrindu nuosavybės teisė į šį gyvenamąjį namą su žemės sklypu 2011-11-23 Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota J. S. vardu, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 95-96, 97). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinis teismas 2013-03-12 nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės priešieškiniu nekėlė reikalavimų pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. nuosavybe tiek pagal valdymo faktą, tiek pagal nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CPK 526 straipsnis, CK 4.68 straipsnis) ir nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę suformuluoti atitinkamus reikalavimus, tačiau, pakartotinai nagrinėjant bylą teisme, nei ieškinio, nei priešieškinio šalys netikslino ir reikalavimų pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) seniūno 2011-03-02 pažymą Nr. S-30 ir panaikinti nekilnojamojo turto, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją J. S. vardu nekėlė. Kadangi teismas aukščiau konstatavo, kad J. S. palikimą lygiomis dalimis - po 1/2 dalį - paveldėjo sesuo B. S. ir brolis A. S., o A. S. palikimą priėmė jo dukros D. M. ir J. K. bei sutuoktinė B. S., todėl atsakovių prašymas panaikinti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 4400-2141-4278, registraciją B. S. vardu ir pripažinti, kad namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovėms B. S. – 10/32 dalys, D. M. – 11/32 dalys, J. K. – 11/32 dalys, tenkintinas iš dalies, panaikinant iš dalies šio turto registraciją B. S. vardu ir pripažįstant, kad namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso B. S. – 1/2 dalis, B. S. – 1/8 dalis, D. M. – 3/16 dalys, J. K. – 3/16 dalys (CK 5.11, 5.13 straipsniai).
Tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, teismas pripažįsta, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimas, kuriuo pastatai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo pripažinti asmenine B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, yra nepagrįstas, todėl priimamas naujas sprendimas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, o taip pat į tai, kad ginčas kilo dėl abiejų šalių, kurios Nekilnojamojo turto registrui teikė klaidingus duomenis, kaltės, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nusprendžia:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011-01-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją, registro įrašo Nr. 44/3489, į A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotus nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo B. S., mirusio 1994-03-03, a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per šešis mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, o A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė brolio J. S., mirusio 1996-01-14, a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per šešis mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos.
Pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 2011-12-01 išduotą Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notarės R. R., registro įrašo Nr.2434, B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, dalyje dėl 1/2 dalies paveldėto turto.
Pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo turto registre teisinę registraciją, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/2 dalį ieškovės B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruoto nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr(duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1/2 dalis; B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1/8 dalis; D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) - 3/16 dalys ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) - 3/16 dalys.
Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini)kaime esantys nekilnojamieji daiktai, Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)- gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - 13/30 dalių; T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) - 7/30 dalys; V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1/15 dalis; B. S., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1/15 dalis; D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1/10 dalis ir J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) - 1/10 dalis.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.