- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-15
- Bylos Nr.
- A-442-583-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. A. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas:
- panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-06-01 sprendimą Nr.2006/01-4R-109;
- įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui teisės aktams atitinkantį atsakymą;
- iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį;
- kreiptis su prašymu į Vyriausiąjį administracinį teismą ištirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos 42 ir 44 punktų atitikimą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 165 str. 1 d., 166 str. 1 d. 1 p., 166 str. 4 d., 168 str., Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 str., 8 str. 1 d. 2 p., 22 str. 2 d. nuostatoms;
- kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.533, 50 punkto 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad „kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių“, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. (b.l. 1-5, 40).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - Komisija) 2006-06-01 sprendimas Nr.2006/01-4R-109 prieštarauja teisės aktams, jį priimant pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, todėl naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Priimdama sprendimą Komisija vadovavosi STT direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr.102 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarka (toliau - Tvarka), kurios 42 p. bei 44 p. prieštarauja LR BPK 165 str. 1 d., 166 str. 1 d. 1 p., 166 str. 4 d., 168 str. ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 str., 8 str. 1 d. 2 p., 22 str. 2 d. Todėl pareiškėjas prašo kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Tvarkos 42 p. bei 44 p. atitikimą nurodytoms aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatoms. Priimdama sprendimą, Komisija vadovavosi STT direktoriaus 2005-05-31 įsakymu Nr.2-65, kuris viešai nepaskelbtas. Atsižvelgdamas į tai, kad Komisijos narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia teisingumo ministras, bei į tai, kad nenustatyti Komisijos nario, laikinai pavaduojančio Komisijos pirmininką, paskyrimo atvejai ir sąlygos, o laikinai pavaduojantis Komisijos pirmininką asmuo neįgyja visų Komisijos pirmininko teisių ir pareigų, mano, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 50 p. 2 d. prieštarauja Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. Todėl prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Komisijos pirmininkas gali laikinai paskirti jį pavaduoti vieną iš Komisijos narių; ar toks paskyrimas gali būti be jokių sąlygų; ar tokiu būdu paskirtas Komisijos narys įgauna visą Komisijos pirmininko kompetenciją. Atsakovo Administravimo valdybos viršininko V.Rimkaus 2006-04-27 atsakymas Nr.4-1-1386 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau - Atsakymas) nelaikytinas STT pareigūno atsakymu, nes jis neatitinka įstatymo reikalavimų, jį surašė nekompetentingas asmuo, atsakymas duotas ne dėl to subjekto, dėl kurio pateiktas skundas, neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka, jame neišnagrinėtos visos tokiais atvejais nagrinėtinos aplinkybės. Pagal LR BPK 165 str. 1 d. STT yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, o 2006-04-16 skundą pareiškėjas padavė šios įstaigos pareigūnui, įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jo skundas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš atsakovo iki šio momento nėra gavęs įstatymą atitinkančio atsakymo į savo skundą, t. y. viešojo administravimo subjektas neįvykdė privalomų įstatymo nurodymų ir vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 44-48). Paaiškino, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2006-04-16 skundu pareiškėjas prašė iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Prezidentui. Kadangi pareiškėjas nenurodė konkrečių duomenų apie Lietuvos Respublikos Prezidento padarytas korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, atsakovas atsakė į pareiškėjo skundą vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu ir 2003-06-20 STT direktorius įsakymu Nr.102 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarka (toliau - Tvarka). Nagrinėti piliečių ir kitų asmenų skundus ir prašymus STT direktorius 2005-05-31 įsakymu Nr.2-65 „Dėl valdybų nuostatų tvirtinimo“ pavedė STT Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriui. Pagal STT Administravimo valdybos nuostatų 11.1. ir 11.3. punktus, Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyrius priima ir aptarnauja besikreipiančius į STT asmenis, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurios nustatytos nagrinėjant asmens prašymą ar kreipimąsi. Pagal LR generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr.1-47 patvirtintų rekomendacijų „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“ 2 p. skundai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo įstaigose turi būti nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. STT yra valstybės teisėsaugos įstaiga, kuri atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengia ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones. STT pareigūnai negali priimti sprendimų jų kompetencijai nepriskirtais klausimais. Kadangi pareiškėjas 2006-04-16 skunde nenurodė konkrečių duomenų apie Prezidento padarytas korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, atsakovas neturėjo teisės pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BPK, todėl skundas pagrįstai nagrinėjimui nukreiptas STT Administravimo valdybai. Atsakyme į 2006-04-16 skundą išaiškinta Prezidento apkaltos proceso tvarka, nurodyta, kad viešojo administravimo subjekto veiksmai ar sprendimai, pažeidžiantys pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Paaiškino, kad STT direktoriaus 2005-05-31 įsakymas Nr.2-65, kuriuo patvirtinti STT struktūrinių padalinių nuostatai, nėra laikytinas norminiu teisės aktu, todėl šio teisės akto skelbimas „Valstybės žiniose“ neprivalomas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-06-01 sprendimą Nr.2006/01-4R-109 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2006-04-16 skundą išnagrinėti iš naujo; iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 100 Lt žyminio mokesčio atlyginimą.
Byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006-04-16 skundu “Žuvis pūna nuo galvos” kreipėsi į atsakovą (skundas gautas 2006-04-24, reg. Nr.6-1-A-9), kuriuo jis dėl skunde nurodytų faktų prašė iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Prezidentui (VAGK byla, b.l. 12-14). Prašymas iškelti baudžiamąją bylą motyvuojamas tuo, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas neatlieka savo pareigų ir skatina korupciją Lietuvoje, nes leidžia neteisingus, neteisėtus potvarkius. STT Administravimo valdybos viršininkas pareiškėjo skundą išnagrinėjo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka (2006-04-27 raštas Nr.4-1-1386) (VAGK byla, b.l. 15). Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006-04-27 rašto Nr.4-1-1386 teisėtumo ir pagrįstumo, bei prašymo įpareigoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūną duoti įstatymą atitinkantį atsakymą į 2006-04-16 skundą, 2006-06-01 sprendimu Nr.2006/01-4R-109 skundą atmetė kaip nepagrįstą (VAGK byla, b.l. 22-27).
Teismas nustatė, jog pareiškėjo bei atsakovo teismui pateikti argumentai tvirtina, kad ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjo 2006-04-16 skundas turėjo būti išnagrinėtas remiantis baudžiamojo proceso taisyklėmis ar viešojo administravimo taisyklėmis.
Sprendime nurodoma, jog pareiškėjas 2006-04-16 skundu prašė iškelti baudžiamąją bylą (pradėti ikiteisminį tyrimą) (VAGK byla b.l. 12-14). Visas baudžiamasis persekiojimas, tame tarpe ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarka, reglamentuojama LR Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normomis. Joks kitas teisės aktas šių klausimų nereglamentuoja, todėl teismas daro išvadą, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK įtvirtintomis normomis. Pagal 165 str. 1 d. nuostatas atsakovas yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją įeina spręsti klausimus dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ar atsisakymo jį pradėti. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti tvarka ir pagrindai reglamentuoti BPK 3 str. bei BPK IV dalies XIII skyriaus 164-177 straipsniuose. BPK 168 str. 2 d. nustato, kad atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi surašyti motyvuotą nutarimą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas 2006-04-16 skunde nurodė, jo manymu, padarytas nusikalstamas veikas ir dėl jų prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau atsakovas BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pradžios klausimo nesprendė, BPK nustatyta tvarka sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutarimo nepradėti ikiteisminio tyrimo nepriėmė. Teismas pažymėjo, jog šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjo skundą sprendė Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, nes nurodytasis įstatymas nereglamentuoja ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl atsakovas pareiškėjo skundą turėjo spręsti BPK nustatyta tvarka. Dėl išdėstyto teismas panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006-06-01 sprendimą, o atsakovą įpareigojo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
Atsakovo argumentus, kad LR Generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr.1-47 patvirtintos rekomendacijos „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“, šių rekomendacijų 2 p. nuostatos, kad skundai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaigose turi būti nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat atsakovo direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr. 102 patvirtinta „Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo LR Specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarka“ suteikia teisę atsakovui pareiškėjo 2006-04-16 skundą išnagrinėti remiantis Viešojo administravimo įstatymu, teismas pripažino nepagrįstais, kadangi pareiškėjas savo 2006-04-16 skunde nurodė veikas, kurios, jo manymu, yra nusikalstamos. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiga įvertinti ar skunde nurodytos veikos yra nusikalstamos ir atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tenka atsakovui. Toks įvertinimas bei sprendimo priėmimas galimas tik remiantis BPK įtvirtintomis normomis. Priešingu atveju būtų paneigiamas BPK įtvirtintas atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą institutas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymus kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą su prašymu patikrinti ar LRV 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų 50 p. 2 d. neprieštarauja Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. nuostatoms, taip pat į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar 2003-06-20 STT direktoriaus įsakymu Nr.102 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos 42 p. bei 44 p. neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso 165 str. 1 d., 166 str. 1 d. 1 p., 166 str. 4 d., 168 str. ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 str., 8 str. 1 d. 2 p., 22 str. 2 d. nuostatoms, netenkintino, pripažinęs, kad dėl nurodytų teisės aktų teismui abejonių nekyla.
Kadangi byloje sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, tai, vadovaujantis ABTĮ 44 str. 1,2 d., tenkino pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
1. Teismo sprendimo dalis, kad „savo 2006-04-16 skunde pareiškėjas nurodė veikas, kurios, jo manymu, yra nusikalstamos“ pagrįstai vien tik subjektyvia nuomone, t.y. pareiškėjo manymu ir neturi jokio teisinio pagrįstumo. Teismas nevertino, kad pareiškėjo skunde nenurodytos jokios nusikalstamos veikos, o keliami klausimai buvo susiję su administraciniais teisiniais santykiais. LR generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47 patvirtintų rekomendacijų „Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo“ 2 punkte nurodoma, kad skundai, kuriuose nepranešama apie nusikalstamą vieką, nebus aptariami, tokie skundai prokuratūrose turi būti nagrinėjami vadovaujantis Skundų nagrinėjimo nuostatais, o ikiteisminio tyrimo įstaigose –Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Rekomendacijų 1 punkte paaiškinta, kad pranešimais apie nusikalstamą veiką laikytini asmenų, mačiusių įvykį ar turinčių kitokių duomenų apie įvykį, rašytiniai dokumentai, kuriais informuojama apie konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įvykusį įvykį. Pareiškėjo manymas, kad veika yra nusikalstama, nėra pakankamas pagrindas taikyti BPK numatytas procedūras (BPK 171 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedama, jei ikiteisminio tyrimo įstaiga gauna pranešimą apie nusikalstamą veiką arba pati nustato nusikalstamos veikos požymius). Pareiškėjo skunde nurodyta išvada, kad „<...> Valdas Adamkus asmeniškai skatina ir palaiko aukštą korupcijos lygį Lietuvoje“, yra abstrakti ir nepagrįstai jokiais faktais, o tik pareiškėjo manymu.
2. Teismas visiškai ignoravo Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007 m. kovo 14 d. nutartį, kurioje nustatyta, kad nagrinėdamas atsakymą atsakovas veikė ne kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, bet kaip viešojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atliktas administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymą. Be to, pareiškėjas atsakymą skundė ne prokurorui pagal BPK nuostatas, o Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.
3. Panaikindamas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą teismas nenurodė jokių skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (ABTĮ 89 str.).
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą teismo sprendimą. Taip pat prašo tenkinti jo prašymus ištirti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos 42 ir 44 punktų atitikimą nurodytoms BPK ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nuostatoms bei prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų atitiktį Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 d. Atsiliepime nurodoma, jog Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis nėra teismo sprendimas byloje. Teigia, jog skundą VAGK pateikė, nes tokią apskundimo tvarką buvo nurodęs atsakovas.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas, kol eina savo pareigas, negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Respublikos Prezidento imunitetas jo pareigų vykdymo laikotarpiu yra labai platus. Jo turinį sudaro tai, kad Respublikos Prezidento atžvilgiu jo pareigų vykdymo metu negali būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat negali būti imamasi jokių priemonių (išskyrus apkaltos procesą), kuriomis būtų sudarytos sąlygos baudžiamajam persekiojimui pradėti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2006 m. balandžio 16 d. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, negalėjo, taikydamas Baudžiamojo proceso kodekso normas, spręsti ar pareiškėjo skunde išdėstyti faktai yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat, negalėjo dėl pareiškėjo skundo priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tuo būtų sudarytos sąlygos Respublikos Prezidento baudžiamajam persekiojimui pradėti, kas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą Respublikos Prezidento imunitetą.
Kadangi, šiuo nagrinėjamu atveju, minėto pareiškėjo skundo nagrinėjimui Baudžiamojo proceso kodekso normos netaikytinos, todėl pagrįstai atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, atsisakė jį nagrinėti apie tai informuodamas pareiškėją 2006 m. balandžio 27 d. raštu Nr.4-1-1386 (b.l. 15). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundą atsakovas privalėjo spręsti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas.
Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2006 m. birželio 1 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2006 m. balandžio 16 d. skundą iš naujo. Todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o pareiškėjo R. A. skundas atmetamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje nėra įsiūtas vienas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo originalo lapas (b.l. 112-114). Tačiau byloje yra pilno pirmosios instancijos teismo sprendimo kopijos, tai patvirtina, kad šalims buvo išsiųstas ir yra žinomas pilnas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymėtina, jog atsakovas šia aplinkybe negrindžia savo apeliacinio skundo, taip pat, šios aplinkybės savo atsiliepime į apeliacinį skundą nenurodė ir pareiškėjas. Todėl pripažintina, kad šiuo atveju vieno pirmosios instancijos teismo sprendimo originalo lapo nebuvimas byloje yra ne procesinio įstatymo pažeidimas, o techninė klaida, kuri negali būti laikoma skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu.
Pareiškėjo prašymas ištirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos 42 ir 44 punktų atitikimą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 165 str. 1 d., 166 str. 1 d. 1 p., 166 str. 4 d., 168 str., Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 str., 8 str. 1 d. 2 p., 22 str. 2 d. nuostatoms nesvarstytinas, nes minėtas aktas nėra norminis administracinis aktas, kadangi yra priimtas vykdant vidaus administravimą.
Sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.533, 50 punkto 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad „kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių“, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 str. 1 dalį nėra pagrindo, nes nagrinėjamos bylos kontekste teismui nekyla abejonių dėl šio Vyriausybės norminio administracinio akto atitikties įstatymams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
nusprend ž i a:
Atsakovo Specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.