- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- I-2951-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01340-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-02-26 gautas pareiškėjo D. P. 2015-02-24 skundas (b. l. 1–2), kurį 2015-04-13, 2015-04-23 ir 2015-04-24 (b. l. 16–17, 40, 61–63) patikslinęs pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjo 60,68 Eur, kurie buvo išskaičiuoti iš jo asmeninės sąskaitos, esančios Lukiškių Tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir priteisti iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių 2015-02-18 pareiškėjui pateikė informaciją, kad jis asmeninėje sąskaitoje turėjo 79 Eur – 2016-02-17 E. P. į pareiškėjo sąskaitą pervedė 30 Eur, 2016-02-17 V. P. į pareiškėjo sąskaitą pervedė 49 Eur. Paaiškino, kad 2015-02-18 pateikė sąrašą prekių, kurias norėjo įsigyti Lukiškių TI-K parduotuvėje, tačiau visų sąraše nurodytų prekių pareiškėjas negavo ir įsigijo prekių už 17,54 Eur. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis neturi pakankamai asmeninių lėšų visoms prekėms įsigyti. Pareiškėjas paaiškino, kad pakartotinai bandė įsigyti prekes 2015-02-20, tačiau Lukiškių TI-K parduotuvės darbuotojai jam pakartotinai nurodė, kad jis neturi pakankamai lėšų prekėms įsigyti. Lukiškių TI-K pareigūnė A. L. pareiškėjui paaiškino, kad pinigai iš jo asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K dingo ir nebus grąžinti.
Pareiškėjas dėl dingusių pinigų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir pateikė 2015-02-23 skundą. Paaiškino, kad, pateikus 2015-02-23 skundą Lukiškių TI-K administracijai, jis buvo pakviestas į pokalbį, kuriame dalyvavo Lukiškių TI-K buhalterė D. Č., psichologė L. P., ūkio viršininkas V. J. K., socialinių reikalų būrio viršininkė A. L. ir kiti 4 pareigūnai. Pokalbio metu pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, užduodami klausimai, nesusiję su dingusiais jo pinigais. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvusios lėšos išskaičiuotos dėl įsiskolinimų. Pareiškėjas skunde teigia, kad jokių įsiskolinimų neturėjo, prekės Lukiškių TI-K laikomiems asmenims niekada nebuvo parduodamos į skolą.
Šalies argumentai
Patikslindamas skunde išvardintas aplinkybes, pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija jį informavo, jog dėl techninio nesklandumo nebuvo nuskaičiuota pinigų suma, kurią pareiškėjas išleido 2014-10-22 apsipirkimo Lukiškių TI-K parduotuvėje metu. Pareiškėjas mano, kad, jeigu ir buvo įvykusi techninė klaida, tai ji galėjo būti ištaisyta anksčiau. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo informuotas apie įvykusią techninę klaidą, todėl 2015-02-18 ir 2015-02-20 negalėjo apsipirkti ir patyrė baimę, stresą, neigiamas emocijas, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių TI-K, taip pat atstovaujantis ir Lietuvos valstybei, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dėl įvykusio techninio nesklandumo, 2014-10-22 apsipirkimo parduotuvėje išlaidos buvo pavėluotai išskaičiuotas iš pareiškėjo Lukiškių TI-K asmeninės sąskaitos. Nurodė, kad iki klaidos ištaisymo pareiškėjas išleido daugiau pinigų negu turėjo, todėl susidarė neigiamas asmeninės sąskaitos likutis. Susiklosčiusią situaciją pareiškėjui paaiškino Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas ir įteikė jam asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K išklotinę, kurioje yra sužymėti visi išskaičiavimai iš pareiškėjo Lukiškių TI-K asmeninės sąskaitos. Paaiškino, kad už visus apsipirkimus parduotuvėje suimtieji ir nuteistieji yra informuojami asmeniškai, jiems įteikiami apsipirkimo kvitai. Pažymėjo, kad apsipirkimo suma dvigubai ar pakartotinai iš pareiškėjo Lukiškių TI-K asmeninės sąskaitos išskaičiuota nebuvo, jokie kiti neteisėti nuskaičiavimai nebuvo padaryti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K pasisavino jo pinigus, neatitinka tikrovės. Mano, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ar kitokie potyriai.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 82–83)
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir pareiškėjo asmeninių lėšų 60,68 Eur, kurie buvo išskaičiuoti iš jo asmeninės sąskaitos, grąžinimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2015-02-17 E. P. pervedė 30 Eur, V. P. pervedė 49 Eur (b. l. 68). Lukiškių TI-K buhalterinės apskaitos skyrius dalį šios sumos įskaitė už 2014-10-22 apsipirkimą, kurio metu pareiškėjas išleido 60,68 Eur (b. l. 55, 65). Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija jam teikia vis skirtingas pažymas, jis nepasitiki Lukiškių TI-K pareigūnų žodžiais ir mano, kad iš jo asmeninės sąskaitos nepagrįstai buvo išskaičiuoti 60,68 Eur. Byloje kilo ginčas dėl to ar Lukiškių TI-K administracija pagrįstai iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos išskaičiavo 60,68 Eur ir ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-10-22 pareiškėjas apsipirko Lukiškių TI-K parduotuvėje už 60,68 Eur (tai atitinka 209,53 Eur) (b. l. 5). Lukiškių TI-K teigia, kad minėta suma iš pareiškėjo sąskaitos dėl techninės klaidos buvo išskaičiuota pavėluotai. Pareiškėjas su minėtais Lukiškių TI-K teiginiais nesutinka ir nurodo, kad 60,68 Eur iš jo asmeninės sąskaitos 2015 m. vasario mėnesį buvo išskaičiuoti nepagrįstai, taip pat mano, kad, jeigu buvo įvykusi techninė klaida, tai jis apie tai turėjo būti informuotas anksčiau. Iš pareiškėjo atsiskaitymo su Kreditoriais apskaitos žiniaraščio laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 duomenų matyti, kad laikotarpio pradžioje pareiškėjo sąskaitos likutis buvo 73,12 Eur (tai atitinka 252,46 Lt), pareiškėjas Lukiškių TI-K parduotuvėje iš viso apsipirko 14 kartų, iš viso išleido 738,62 Eur (tai atitinka 2550,31 Lt), komunalinius mokesčius mokėjo 5 kartus, iš viso išleido 1,83 Eur (tai atitinka 6,3 Lt), taip pat pareiškėjui 16 kartų buvo pervesti pinigai į asmeninę sąskaitą, iš viso 607,93 Eur (tai atitinka 2099,05 Lt) (b. l. 23–24). Iš minėtų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 pareiškėjas išleido daugiau pinigų nei turėjo asmeninėje sąskaitoje: laikotarpio pradžios likutis buvo 73,12 Eur, iš kitų asmenų jam buvo pervesta 607,93 Eur, iš viso išleido 740,45 Eur, todėl pareiškėjui susidarė minėta nepriemoka, kurią 2015 m. vasario mėn. Lukiškių TI-K administracija išskaičiavo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos. Pareiškėjui Lukiškių TI-K pateikė Kreditorinį apskaitos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31, tačiau pareiškėjas teismui nenurodė, kad kurį nors iš minėtų 14 kartų jis faktiškai nepirko prekių Lukiškių TI-K parduotuvėje. Pareiškėjas skunde taip pat neneigia aplinkybės, kad 2014-10-22 apsipirko Lukiškių TI-K parduotuvėje. Teismas atsižvelgia į visuotinai žinomą aplinkybę, susijusią su pasirengimu euro įvedimui 2014 m. antrąjį pusmetį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 1 d.), taip pat į tai, kad pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 str. 10 d. viešojo sektoriaus finansiniai metai yra metinis ataskaitinis laikotarpis, kuris sutampa su kalendoriniais metais ir kuriam pasibaigus pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-03-16 įsakymu Nr. 70 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 10 p. apskaitos registruose turi būti susumuojamos bendros apyvartos ir apskaičiuojami sąskaitų likučiai. Šios aplinkybės neabejotinai galėjo nulemti situaciją, dėl kurios pareiškėjo apsipirkimas, įvykęs 2014-10-22, per techninę klaidą nebuvo tinkamai apskaitytas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Lukiškių TI-K administracija du kartus nuskaitė pareiškėjo pinigus už tas pačias prekes ar paslaugas. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų taip pat nematyti, kad Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai išskaičiavo iš pareiškėjo asmenines lėšas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui grąžinti 60,68 Eur, kadangi jie buvo nuskaičiuoti už faktiškai įsigytas prekes.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nebuvo informuotas apie įvykusią techninę klaidą, todėl 2015-02-18 ir 2015-02-20 negalėjo apsipirkti ir dėl pateikto skundo Lukiškių TI-K administracijai patyrė baimę, stresą, neigiamas emocijas, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Bausmių vykdymo kodekso 92 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad prekybos tinklo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų organizavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigose yra viena iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo krypčių (LVAT 2014-01-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013). Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje, kadangi jis neturėjo asmeninių lėšų prekėms įsigyti. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas galėjo nežinoti, jog Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyrius neišskaičiavo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos Lukiškių TI-K 2014-10-22 apsipirkimo išlaidų. Todėl pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis įsigyti prekes 2015-02-18 ir 2015-02-20 ir jų nenusipirkęs galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas 2015-04-23 patikslintame skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai pripažino padarytą klaidą ir apgailestavo (b. l. 40). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas V. B. (V. B.) pripažino įvykusią klaidą ir apgailestauja dėl pareiškėjui kilusių nesklandumų įsigyjant prekes. Nors pareiškėjo netenkina Lukiškių TI-K Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų išreikštas atsiprašymas, tačiau pats atsiprašymo faktas laikytinas įrodytu. Taip pat pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kaip pasireiškė patirtas spaudimas dėl jo pateikto skundo Lukiškių TI-K administracijai. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad jam buvo užduoti klausimai, nesusiję su atskaitytomis pareiškėjo asmeninėmis lėšomis. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokie konkretūs klausimai buvo užduoti, kas juos uždavė, nenurodė, kodėl užduotus klausimus suprato kaip spaudimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y., kad atsakovas, ne laiku įskaitydamas pareiškėjo išlaidas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamuoju atveju teismui nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos, atsakovui netaikytina civilinė atsakomybė, pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas nepriteistinas, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246-6.248 str., 6.263 str. 2 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.