Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-823-425/2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-10-31
Bylos Nr.: 2A-823-425/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00473-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: AB DNB banko, AB DNB lizingo
Atsakovas: D. V., S. V., A. V., I. T.
Trečiasis asmuo: BUAB „Kupiškio salyklas“

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-823-425/2013

I. P. Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00473-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1; 121.14; 121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų AB DNB banko ir AB DNB lizingo apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-100/2013 pagal ieškovų AB DNB banko ir AB DNB lizingo ieškinį atsakovams D. V., S. V., A. V. ir I. T., trečiasis asmuo BUAB „Kupiškio salyklas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr.10620, sudarytą 2011-11-29 tarp atsakovų pardavėjų D. V., S. V. ir pirkėjos I. T. ir pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr.5472, sudarytą 2011-06-22 tarp atsakovų pardavėjų D. V., S. V. ir pirkėjo A. V.. Ieškovai paaiškino, kad tarp ieškovo AB DNB banko ir UAB „Kupiškio salyklas“ buvo sudarytos kreditavimo sutartys: 2009-06-11 Nr. K-1200-2009-9, kurios sąlygos buvo keičiamos 2011-07-27 susitarimu Nr. K-1200-2009-9/1 ir kurios pagrindu gavėjui suteikta 580000,00 eurų kredito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito gražinimo terminą – 2016-03-31, ir 2009-06-11 kreditavimo sutartis Nr.K-1200-2009-10, kurios sąlygos buvo keičiamos 2011-07-27 susitarimu Nr. K-1200-2009-10/1, ir kurios pagrindu gavėjui suteikta 145000,00 eurų kredito suma kredito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito gražinimo terminą 2011-09-30. Už abiejų kreditavimo sutarčių tinkamą įvykdymą bankui laidavo atsakovas D. V., sudarydamas su Banku 2009-06-15 Laidavimo sutartį Nr. L-19-2009 ir 2011-07-27 laidavimo sutartį Nr.PRDL20110727, kurių pagrindu atsakovas D. V., kaip solidarusis skolininkas įsipareigojo atsakyti Bankui visu savo turtu. AB DNB lizingas 2008-08-20 sudarė 8 lizingo sutartis su UAB „Kupiškio salyklas“. Lizingo sutartys buvo vykdomos netinkamai, todėl 2009-05-08, 2010-02-19 ir 2011-07-26 prie minėtų lizingo sutarčių šalys sudarė papildomus susitarimus ir įsiskolinimo mokėjimo sutartis. Už lizingo gavėjo UAB „Kupiškio salyklas“ prievolių, pagal visas lizingo sutartis, su visais vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais, įvykdymą laidavo D. V. 2008-08-20 ir 2011-07-26 laidavimo sutartimis. Kreditavimo ir lizingo sutartys su UAB „Kupiškio salyklas“ nutrauktos 2011-10-21 ir 2011-10-24. Atsakovai D. V. ir S. V. 2011-11-29 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei I. T. 0,23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 000 Lt, 2011-06-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovui A. V. pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt. Ieškovai pažymėjo, jog atsakovai, sudarydami turto perleidimo sandorius buvo nesąžiningi, nes ginčijamus sandorius sudarė esant UAB „Kupiškio salyklas“ skolai ieškovams ir galiojant D. V. laidavimui ieškovams, todėl reiškė actio Pauliana ieškinį ir prašė pirkimo-pardavimo sandarius pripažinti negaliojančiais.

Žemesnės instancijos teismas

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendimu AB DNB banko ir AB DNB lizingo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 825,00 Lt atstovavimo išlaidų atsakovų D. V. ir S. V. naudai bei po 85,78 Lt į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą 2011-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nurodė, kad ši sutartis sudaryta iki ieškovai 2011-07-26, 2011-07-27 susitarimais pakeitė kreditavimo ir lizingo sutarčių sąlygas ir atsakovas D. V. 2011-07-26 ir 2011-07-27 laidavimo sutartimis užtikrino kreditavimo sutarties ir lizingo sutarčių vykdymą, todėl ieškovai, atsakovams sudarant 2011-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį, neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovo D. V. atžvilgiu. Ieškovai apie sudarytą sandorį turėjo galimybę sužinoti ne vykstant teisminiams ginčams, kaip nurodo ieškinyje, o keisdami sutarčių sąlygas, todėl sandoris, sudarytas iki kreditavimo ir lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo, nepažeidė ieškovų teisių. Ieškovai teiginių apie atsakovų nesąžiningumą ir savo teisių pažeidimą niekuo nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagrindinio skolininko ir laiduotojų turto nepakanka atsiskaityti su ieškovais. Teismas pažymėjo, kad nutraukus lizingo sutartis, lizingo davėjas turi teisę susigrąžinti lizinguotą turtą. AB DNB bankas ir AB DNB lizingas nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovų D. V. ir S. V. finansinė padėtis po turto perleidimo žymiai pablogėjo. Nebuvo nustatytos ir sandorio šalių nesąžiningumą patvirtinančios aplinkybės, todėl pripažinti atsakovus nesąžiningais vien dėl mažesnės, nei rinkos kaina, sandorio kainos, dėl kurios šalys sudarydamos sandorį gali susitarti, nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra sąlygų, nurodytų CK 6.66 straipsnyje, kurioms esant ieškovai gali ginčyti nekilnojamojo turto 2011-06-22 pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų – pardavėjų D. V. ir S. V. ir pirkėjo atsakovo A. V., todėl ieškovų reikalavimą šią sutartį pripažinti negaliojančia atmetė. Vertindamas 2011-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties galiojimą, teismas nurodė, kad ši sutartis sudaryta po to, kai ieškovai vienašališkai nutraukė kreditavimo ir lizingo sutartis, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovai D. ir S. V. neturėjo vykdytinų įsipareigojimų ieškovų atžvilgiu. Restruktūrizavimo byla UAB „Kupiškio salyklas“ pradėta 2012-01-27, ieškovai tik 2011-12-19 pateikė pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą, o 2012-01-27 ir 2012-02-13 pateikė teismams ieškinius dėl skolų prisiteisimo. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kad skolininkas UAB „Kupiškio salyklas“ ir jo laiduotojai neturi pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su ieškovais. Ginčijamo sandorio kaina – 20 000 Lt, kuri, yra 2,5 karto didesnė nei parduoto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta ekspertizės aktu išvadose rinkos vertė – 8 000 Lt, sandorio šalys nėra susijusios giminystės, darbo ar verslo santykiais, todėl šalių nesąžiningumas nebuvo įrodytas. Atsakovas D. V. neturėjo vykdytinų prievolių ieškovams, ieškovai ginčijamo sandorio sudarymo metu jokių reikalavimų atsakovui D. V. nebuvo pareiškę, ieškovų parengtose laidavimo sutartyse nebuvo draudimų disponuoti jam priklausančiu turtu, todėl atsakovai turėjo teisę perleisti jiems priklausantį turtą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto 2011-11-29 pirkimo- pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-07-17 sprendimą skundžiamoje dalyje ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia 2011-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų pardavėjų D. V., S. V. ir pirkėjo A. V. dėl pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją natūra, grąžinant 2011-06-22 Pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą turtą atsakovų D. V. ir S. V. nuosavybėn, priteisti iš atsakovų visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepaneigė banko ir lizingo įmonės reikalavimo teisės ir visiškai nevertino, kad ginčijamos sutarties sudarymo dieną laiduotojas jau buvo prisiėmęs laidavimo prievolę. 2011-06-22 sutarties sudarymo dieną 2008-08-20 ir 2009-06-15 laidavimo sutartys buvo galiojančios, o 2011 m. liepos mėnesį laiduotojas prisiėmė papildomas, o ne naujas prievoles. UAB „Kupiškio salyklas“ pradelstos skolos egzistavo sutarties sudarymo dienai, šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta 2012-08-30 pažyma. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybes dėl kreditavimo ir lizingo sutarčių nutraukimo bei ieškinių pateikimo datų, kadangi actio Pauliana taikymo tikslu šios datos nėra reikšmingos, šio instituto taikymui nėra būtina, kad sutartys būtų nutrauktos ar kad būtų suėję prievolių įvykdymo terminai. Bankas bei lizingo bendrovė neturėjo pareigos rinkti informacijos apie laiduotoją ir tai nepaneigė laiduotojo pareigos elgtis atidžiai, rūpestingai, nepažeidžiant kreditorių teisių. Teismas neatkreipė dėmesio į ieškovų pateiktas pažymas, iš kurių matyti, jog banko naudai įkeisto turto vertė sudarė 1 640 000 Lt, o patvirtintas reikalavimas UAB „Kupiškio salyklas“ bankroto byloje yra 2 941 811,25 Lt, tad jam padengti neužteks įkeisto bendrovės ir laiduotojo turto. Surinkti įrodymai patvirtina, kad skundžiama sutartimi perleistas didelės vertės turtas, taip sudarant didelę grėsmę, kad laiduotojo prievolės bankui nebus įvykdytos. Vien lizingo davėjo teisė susigražinti lizinguotus daiktus neįrodo, kad lizingo bendrovės teisės nėra pažeidžiamos, kadangi atsiimto turto vertės nepakaks lizingo reikalavimams padengti. Apeliantai pažymėjo, jog visos bylos aplinkybės įrodo sistemingas laiduotojo pareigas išvengti lizingo ir banko reikalavimo patenkinimo iš laiduotojų turto, o vien tas faktas, jog buvo vykdomos derybos dėl paramos UAB „Kupiškio salyklas“ gavimo neatleido laiduotojų nuo prisiimtų prievolių vykdymo. Nepaisant to, kad laidavimo sutartyse nebuvo tiesioginio draudimo laiduotojams perleisti savo turtą, toks draudimas išplaukia iš įstatymo. Jei laiduotojai būtų elgęsi sąžiningai, iš turto pardavimo gautas lėšas būtų nukreipę pradelstų prievolių vykdymui. Teismas nepagrįstai teigė, kad UAB „Kupiškio salyklas“ nepriklausė D. V., kadangi atsakovas turėjo dalį šios bendrovės akcijų ir buvo UAB „Kupiškio salyklas“ bendraturtis bei galėjo gauti informaciją apie bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.67 str. 4 p. įtvirtintą šalių nesąžiningumo prezumpciją, kadangi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė yra tris kartus didesnė nei sumokėta kaina. Skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatinta asmens pareiga sudaryti sandorį su asmens teise tokį sandorį sudaryti, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta laiduotojo pareiga sudaryti ginčijamą sutartį.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens BUAB „Kupiškio salyklas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto lyderiai“ įgaliotas asmuo M. P. atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra administratoriui nedalyvaujant. Trečiojo asmens atstovas pažymėjo, jog kreditorius, sutikęs priimti laidavimą iš asmens, kuris tikėtina, negalės vykdyti laidavimo sutarties, veikia savo rizika ir prisiima dėl to atsirasiančias neigiamas pasekmes. Atsiliepime nurodoma, kad sutartiniai santykiai ir įsiskolinimas susidarė iki bankroto bylos iškėlimo.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2011-06-22 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą 2011-06-22 pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų – pardavėjų D. V. ir S. V. ir pirkėjo atsakovo A. V., pripažinti negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimą, nurodė, jog neegzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje išvardintos sąlygos, kurioms esant ieškovai gali ginčyti nekilnojamojo turto 2011-06-22 pirkimo - pardavimo sutartį. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos, kurias būtina nustatyti, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių sąlygų egzistavimo nagrinėjamoje byloje.

Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Ieškovas AB DNB bankas trečiajam asmeniui UAB „Kupiškio salyklas“ suteikė kreditus: 2009-06-11 kreditavimo sutartimis Nr. K-1200-2009-9 – 580 000 eurų, grąžinant kreditą iki 2016-03-31 ir Nr. K-1200-2009-10 – 145 000 eurų, grąžinant kreditą iki 2011-03-31. Ieškovas AB DNB lizingas 2008-08-20 sudarė 8 lizingo sutartis su UAB „Kupiškio salyklas“ (T. 1, b. l. 69-126). Už lizingo gavėjo UAB „Kupiškio salyklas“ prievolių pagal visas lizingo sutartis įvykdymą laidavo D. V. 2008-08-20 ir 2011-07-26 laidavimo sutartimis (T. 1, b. l. 214, 215) bei už skolininko prievolių pagal minėtas kreditavimo sutartis laidavo D. V. 2009-06-15 laidavimo sutartimis Nr. L-19-2009, Nr.L-22-2009 ir 2011-07-27 laidavimo sutartimi Nr. PRDL20110727 (T. 1, b. l. 209-213). Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, turint tikslą, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta, o jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas UAB „Kupiškio salyklas“ prievoles pagal kreditavimo ir lizingo sutartis vykdė netinkamai, nesilaikė sutartyse numatyto įmokų mokėjimo grafiko. Ieškovai pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog UAB „Kupiškio salyklas“ 2011 m. birželio 22 d. pagal sutartis su AB DNB lizingu buvo pradelsęs sumokėti 1 258 501,05 Lt įmokų, o pagal sutartis su AB DNB banku – 312 792,15 EUR įmokų (T. 2, b. l. 133). Pažymėtina, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Ieškovų (kreditorių) reikalavimo teisė į atsakovą D. V. kaip laiduotoją atsirado nuo to momento, kai pagrindinis skolininkas nebevykdė įsipareigojimų ir nebegalėjo atsiskaityti pagal kreditavimo ir lizingo sutartis. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad atsakovas D. V. 2011-07-26 ir 2011-07-27 laidavimo sutartimis užtikrindamas trečiojo asmens prievolių įvykdymą, todėl tik po šių sutarčių sudarymo kreditoriai įgijo teisę reikalauti skolos grąžinimo iš atsakovo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas D. V. už UAB „Kupiškio salyklas“ prievoles buvo laidavęs 2008-08-20 ir 2009-06-15 ir šios laidavimo sutartys galiojo. Aplinkybė, kad vėliau (2011-07-26 ir 2011-07-27) sudarytomis laidavimo sutartimis atsakovas prisiėmė papildomas prievoles nereiškia, jog kreditorius prarado ar neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į įmokas, kurias skolininkas sumokėti vėlavo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimo teisės atlyginti skolą pradžią ir galiojimą sieja su kreditavimo ir lizingo sutarčių nutraukimu, priverstinio skolos išieškojimo pradžia ir ieškinių pateikimu teismui. Ieškovų ir trečiojo asmens sudarytose sutartyse buvo numatytas prievolių vykdymo tvarka, t. y. įmokų mokėjimo grafikas. Trečiasis asmuo prievoles vykdė netinkamai ir įmokų laiku nemokėjo, todėl kreditorius įgijo teisę tinkamo prievolių įvykdymo reikalauti tiek iš skolininko, tiek iš laiduotojo, šiai teisei atsirasti nebuvo būtinas kreditavimo ar lizingo sutarčių nutraukimas, o ieškinių atsakovui pareiškimas yra tik vienas iš minėtos teisės įgyvendinimo būdų, tačiau ne pačios teisės atsiradimą sąlygojantis veiksnys. Actio Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog reikalavimo teisė tinkamai įvykdyti prievoles AB DNB bankui ir AB DNB lizingui atsirado UAB „Kupiškio salyklas“ nustojus sutartu grafiku mokėti įmokas pagal sutartis, tokia teisė galiojo atsakovams sudarant 2011-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojimai nėra įvykdyti iki šiol (UAB „Kupiškio salyklas“ bankroto byloje patvirtintas AB DNB banko 2 941 811,25 Lt reikalavimas ir AB DNB lizingas 2 078 972,22 Lt reikalavimas), todėl ieškovai turėjo teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl 2011-06-22 sutarties.

Skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad ieškovai turėjo galimybę patikrinti laiduotojo finansinę padėtį, galėjo sužinoti apie sudarytą sutartį anksčiau nei prasidėjus teisminiams ginčams. Pažymėtina, jog aplinkybė, kada apie prašomą negaliojančiu pripažinti sandorį sužinojo kreditorius, yra svarbi tik sprendžiant ieškinio senaties klausimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinys pateiktas 2012-06-22, t. y. nepraleidus vienerių metų senaties termino, šis klausimas yra aiškus ir apeliacinės instancijos teismas dėl jo papildomai nepasisako. Apeliantai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad kreditoriaus teisė pareikalauti laiduotojo pateikti dokumentus apie jo finansinę padėtį, negali būti laikoma kreditoriaus pareiga. Laiduotojas, įsipareigojęs atsakyti už skolininko prievoles visu savo turtu, negali šio turto vertės mažinti taip siekdamas išvengti prievolių vykdymo, nepaisant to, kad turimam turtui ir nėra nustatyto imperatyvaus draudimo jį perleisti. Nagrinėjamu atveju laiduotojas D. V. turėjo pareigą užtikrinti, jog jo sudaromi sandoriai nepažeistų kreditorių interesų, o ne kreditorius privalėjo kontroliuoti, kad laiduotojo finansinė padėtis nepablogėtų.

Norint actio Pauliana ieškiniu ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu, būtina įrodyti, kad sudarytas sandoris pažeidė kreditoriaus teises ir interesus. CK 6.66 str. numatyti atvejai, kuomet kreditoriaus teisės yra pažeidžiamas, taip pat be konkrečiai apibrėžtų kreditoriaus interesų pažeidimo atvejų, nustatyta, kad skolininko sudarytu sandoriu jie gali būti pažeisti ir kitais įstatyme konkrečiai neįvardytais atvejais. Actio Pauliana taikymo sąlygos yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju sprendžia, ar kreditorius įrodė tokių aplinkybių buvimą. Ieškovams AB DNB bankui ir AB DNB lizingui UAB „Kupiškio salyklas“ yra skolingas virš 4 mln. litų, atsakovas yra laidavęs už šių įsipareigojimų įvykdymą visu savo turtu, todėl turimą turtą sumažindamas 740 000 Lt suma, t. y. 2011-06-22 sutartimi parduodamas tokios vertės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ženkliai sumažino kreditoriaus galimybes patenkinti savo reikalavimus pagal sutartis, už kurių įvykdymą atsakovas laidavo. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeistos skolininko sudarytu sandoriu, kuris, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Atsakovų D. ir S. V. turimas kitas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įkeistas, iš jo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (T. 2, b. l. 52-55), duomenų, jog atsakovai turėtų kito turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų 4 mln. litų skolai padengti, nėra. Atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad laiduotojo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Reikia atkreipti dėmesį ir į aplinkybę, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai 2011-06-22 sutartimi pardavė už 230 000 Lt (T. 1, b. l. 222-241), nors reali parduoto turto vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė – 740 000 Lt (T. 2, b. l. 194). Prie kreditorių interesų pažeidimo atvejų priskirtinas ir turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą, kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti. Be to, atsakovams turtą pardavus tris kartus mažesne nei rinkos verte, ir gauta 230 000 Lt suma nebuvo panaudota įsiskolinimui padengti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2011-06-22 Pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė kreditorių AB DNB bankas ir AB DNB lizingas teises ir interesus.

Iš 2011-12-08 UAB „Kupiškio salyklas“ neeilinio visuotinio susirinkimo protokolo nustatyta, kad 2011 m. bendras akcijų skaičius įmonėje buvo 492 vnt., iš jų atsakovas D. V. turėjo 150 vnt. akcijų (T. 1, b. l. 259). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, būdamas dalies įmonės savininku, žinojo apie bendrovės finansinę padėtį ir galimybes vykdyti sudarytas sutartis, būsimų ir esamų įsipareigojimų vykdymą. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui D. V. UAB „Kupiškio salyklas“ nepriklausė, nes jis šioje įmonėje turėjo mažiau nei trečdalį akcijų, tačiau akcijų kiekis turi reikšmės tik valdant bendrovę ir priimant sprendimus bendrovės vardu. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad kiekvienas akcininkas, nepriklausomai nuo jo turimų akcijų kiekio, gali sužinoti apie bendrovės finansinę situaciją ir pasinaudodamas turima informacija, priimti asmeninius sprendimus. Laiduotojas D. V. žinojo apie UAB „Kupiškio salyklas“ vėluojamas mokėti įmokas ieškovams, todėl privalėjo suvokti ir tai, kad kreditoriai turi galiojančią reikalavimo teisę į laiduotoją, o bet koks turto, į kurį kreditorius gali nukreipti savo reikalavimus, sumažinimas, pažeis kreditoriaus teises. Nepaisydami šios aplinkybės ir nekilnojamąjį turtą perleisdami tris kartus mažesne nei reali vertė, atsakovai pasielgė nesąžiningai.

CK 6.66 str. 2 d. numato, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, tai yra žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Jau minėta, kad turtas perleistas tris kartus mažesne kaina nei šio turto reali vertė, o turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą yra aplinkybė, kuri leidžia taikyti CK įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą. Atsakovas A. V., įsigydamas turtą aiškiai mažesne nei rinkos verte, turėjo žinoti arba privalėjo pasidomėti apie susiklosčiusią situaciją ir D. ir S. V. kreditorius. „Turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, pakanka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą. Atsakovas A. V., įsigydamas nekilnojamąjį turtą žymiai mažesne kaina nei reali turto vertė, turėjo suvokti, jog toks sandoris blogina pardavėjų finansinę situaciją ir mokumą, turėjo pasidomėti D. ir S. V. kreditoriais, tačiau to nepadarė, todėl toks neapdairus ir nerūpestingas atsakovo elgesys pripažintinas nesąžiningu.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas ar teismo sprendimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog atsakovai būtų turėję pareigą ginčijamą 2011-06-22 sandorį sudaryti, tokios aplinkybės neįrodinėjo ir patys atsakovai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad sudaryta 2011-06-22 Pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia kreditorių AB DNB banko ir AB DNB lizingo teises, skoliniai įsipareigojimai pagal sutartis, už kurių įvykdymą laidavo atsakovas, nėra įvykdyti iki šiol, tiek pardavėjai S. ir D. V., tiek ir pirkėjas A. V. buvo nesąžiningi, sandoris buvo neprivalomas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl sprendimo dalį dėl 2011-06-22 Pirkimo-pardavimo sutarties panaikina ir priima naują sprendimą – pripažinti 2011-06-22 Pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų pardavėjų D. V., S. V. ir pirkėjo A. V. dėl pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančia.

Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, turi būti išsprendžiamas restitucijos taikymo klausimas (CK 6.145 str.). Atsižvelgus į tai, kad pagal ginčo sandorį nuosavybės teisę į pirktą nekilnojamąjį turtą įgijo pirkėjas atsakovas A. V., o pardavėjai atsakovai D. V. ir S. V. gavo iš pirkėjo pinigus, taikant restituciją nekilnojamasis turtas grąžintinas pardavėjams, o ginčo sandorio pagrindu sumokėtos lėšos iš jų priteistinos pirkėjui.

Apeliacinį skundą tenkinus ir dalyje priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovai D. V. ir S. V. pateikė įrodymus pirmosios instancijos teisme patyrę 3 275 Lt atstovavimo išlaidų (T. 3, b. l. 29-34), ieškovai AB DNB bankas ir DNB lizingas pateikė įrodymus pirmosios instancijos teisme patyrę 284 Lt žyminio mokesčio išlaidų (T. 2, b. l. 5-6), 6 000 Lt ekspertizės išlaidų (T. 2, b. l. 180, T. 3, b. l. 40-41), 3 630 Lt atstovavimo išlaidų (T. 2, b. l. 154, 155). Sprendimo dalį panaikinus ir priėmus naują sprendimą, vienas ieškinio reikalavimas tenkintas, kitas atmestas, todėl kiekvienai iš šalių priteisiama 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų: iš ieškovo AB DNB banko kiekvienam iš atsakovų D. V. ir S. V. priteisiama po 409 Lt atstovavimo išlaidų, iš ieškovo AB DNB lizingas kiekvienam iš atsakovų D. V. ir S. V. priteisiama po 409 Lt atstovavimo išlaidų. AB DNB banko naudai iš atsakovo D. V. priteisiama 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt ekspertizės išlaidų, iš atsakovės S. V. priteisiama 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt ekspertizės išlaidų, iš atsakovo A. V. priteisiama 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt ekspertizės išlaidų. AB DNB lizingo naudai iš atsakovo D. V. priteisiama 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, iš atsakovės S. V. priteisiama 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, iš atsakovo A. V. priteisiama 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme atsakovai AB DNB bankas ir AB DNB lizingas sumokėjo 5 700 Lt žyminio mokesčio (T. 3, b. l. 73, 110). Apeliacinį skundą tenkinus visiškai, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų D. V., S. V. ir A. V. apeliantų naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendė:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo dalį dėl 2011-06-22 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pripažinti 2011-06-22 Pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų pardavėjų D. V., S. V. ir pirkėjo A. V. dėl pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančia.

Taikyti restituciją:

pastatą-kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti D. V. ir S. V..Priteisti iš D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 230 000 Lt A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt ekspertizės išlaidų, iš atsakovės S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt ekspertizės išlaidų, iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, 1 000 Lt ekspertizės išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) naudai.

Priteisti iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, iš atsakovės S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, iš atsakovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 303 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, AB DNB lizingas (juridinio asmens kodas 124385737) naudai.

Priteisti iš AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) kiekvienam iš atsakovų D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 409 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš AB DNB lizingo (juridinio asmens kodas 124385737) kiekvienam iš atsakovų D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 409 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš kiekvieno iš atsakovų D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 29 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno iš ieškovų AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) ir AB DNB lizingo (juridinio asmens kodas 124385737) po 43 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 425 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme kiekvieno iš ieškovų AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) ir AB DNB lizingo (juridinio asmens kodas 124385737) naudai.

Priteisti iš S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 425 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme kiekvieno iš ieškovų AB DNB banko (juridinio asmens kodas 112029270) ir AB DNB lizingo (juridinio asmens kodas 124385737) naudai.

teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė