- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1-97-633/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- mažamečių A
- Kaltinamasis
- R. M.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei A. K., nukentėjusiųjų mažamečių A. A., D. A. ir D. A. atstovei L. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
R. M., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 2 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, 11 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, - registruotas bedarbiu Darbo biržoje, teistas – 2014-02-27 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., - 8 mėn. laisvės apribojimo, šiuo metu atlieka šią bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. M. 2013 m. rugsėjo 08 d. sugyventinės bute (duomenys neskelbtini) supykęs dėl vaikų žaidimais sukelto triukšmo, tyčia sudavė ranka per veidą mažamečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini) sudavė ranka į nugarą ir patempė už plaukų mažametę D. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei pastūmė ranka mažametį D. A., gim. (duomenys neskelbtini) dėl ko šis nukrito, tuo padarė kraujosruvą dešiniame skruoste A. A. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, taip pat sukėlė fizinį skausmą D. A. ir D. A..
Šiais veiksmais kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis R. M. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog nė vieno iš sugyventinės vaikų jis nemušė, toliau paaiškino, kad įvykio dieną namuose buvo ne tik jis, bet ir sugyventinė, vaikų mama, tarp jo ir vaikų nekilę jokio konflikto, jis tvirtina nebuvo vartojęs alkoholio. Vienu momentu sugyventinė pasakiusi, kad A. nukritęs nuo lovos, kiti vaikai niekuo nesiskundė. Kodėl sugyventinės vaikai jį apkaltinę smurtu jis paaiškinimų neturintis.
2. Mažametis nukentėjusysis A. A. teisiamajame posėdyje ištirtos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu byloje paaiškinęs, jog gyveno su mama ir dėde. Mamos nebuvę namuose, jis buvęs kambaryje su seserimi D. ir broliu D., atėjęs dėdė jam sudavė ranka per veidą, dėl ko jam skaudėje, jis verkė, ant veido atsirado mėlynė, jis niekur nenukrito ir nesusimušė (b. l. 15).
3. Mažametė nukentėjusioji D. A. teisiamajame posėdyje ištirtos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu byloje paaiškinusi, kad namuose jų mamos nebuvo, ji su broliukais kambaryje mėtę balionus, atėjo supykęs M., sudavė ranka į veidą broliui A., o jai sudavė į nugarą, jai taip pat skaudėjo, broliui A. po to atsirado mėlynė (b. l. 27-28).
4. Mažametis nukentėjusysis D. A. teisiamajame posėdyje ištirtos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu byloje paaiškinęs, jog mamos namuose tąkart nebuvo, bet buvo su mama gyvenantis dėdė. Jis sudavė ranka broliui A. į veidą prie akies, ten paskui atsirado mėlynė, brolis verkė, jis taip pat verkė. Tada dėdė jį patį stipriai pastūmė, dėl ko jis parkrito ir susimušė, be to dėdė tęsė už plaukų sesę D., todėl ir ši verkė, nes jai taip pat skaudėjo (b. l. 34).
5. Mažametė liudytoja G. A. teisiamajame posėdyje ištirtos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu byloje paaiškinusi, kad ji su broliais ir seserimi žaidė kambaryje, namuose buvo R. M.. Jis užėjęs į jų kambarį sudavė ranka į veidą prie akies broliui A., šis verkė (b. l. 40-41).
6. Liudytoja E. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų psichologe, įstaigoje apgyvendinus A. vaikus, ji pradėjo su jais bendrauti, kad suteikti jiems reikiamą pagalbą. A. veide ji matė kraujosruvą, pas kt. vaikus sužalojimų žymių nepastebėjo. Jai nuosekliai bendraujant, ir vieną kartą, po vieną su visais keturiais vaikais, šie visi nuosekliai patvirtino, kad trys mažiausieji patyrė nuo kaltinamojo fizinį smurtą, - kaltinamasis sudavė į veidą A., apstumdė D. bei tąsė už plaukų D.. Kaip vaikų psichologijos specialių žinių turintis asmuo ji gali patvirtinti, jog vaikai nefantazuoja, nėra įtakoti savo pasakojimuose iš šalies trečiųjų asmenų, nėra susitarę tarpusavyje, todėl jos vertinimu byloje jie kalbėję tiesą.
7. Liudytoja R. R. paaiškino, jog dirbo Vilkaviškio r. policijos komisariate pagal budėtojo nurodymą su pareigūne E. P. vyko į (duomenys neskelbtini) globos namus patikrinti informacijos apie patyrusius namuose smurtą vaikus. Su mažamečiu berniuku (A. A.) bendravusios socialinės pedagogės akivaizdoje, berniuko veide buvo mėlynė, klausiant iš kur ji, berniukas atsakęs, jog jį sumušė mamos draugas R., šis susitikimas vyko pirmąją vaikų gyvenimo įstaigoje dieną.
8. Analogiškas nusikalstamos veikos paaiškėjimo aplinkybes teisme paaiškino ir policijos pareigūnė liudytoja E. P..
9. Liudytoja J. Į. paaiškino, jog dirba socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Įvykio laiku į ją kreipėsi vaikų mama su prašymu apgyvendinti visus 4 mažamečius jos vaikus (duomenys neskelbtini) globos namuose, nes pati nebeišgalinti juos toliau auginti. Tą pačią dieną jai aplankius šeimos namus, pas berniuką A. veide matė mėlynę, ji klaususi jį bei ir kitus šeimos vaikus iš kur ši mėlynė, tačiau vaikai mamos akivaizdoje jai nepasakę, motina teigusi, kad vaikas iškritęs iš lovos.
10. Teisme apklausta liudytoja L. B. (nukentėjusiųjų atstovė) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose dirba socialine pedagoge, vaikai įstaigoje buvo apgyvendinti pavakary, su jais pati susitiko sekantį rytą. Pas mažiausiąjį berniuką ant veido pamačiusi mėlynę klausė, iš kur ji. Pats vaikas ir jo broliukas bei sesutės pokalbio metu įsidrąsinę pasakė, jog berniuką sumušė mamos sugyventinis R. M.. Iš vyriausios mergaitės pasakojimo supratusi, kad vaikai kambaryje žaidė, mėtė balionus, o tai pažadino kitame kambaryje miegojusį kaltinamąjį, dėl ko šis ir supykęs, sudavęs A. į veidą. Apie smurtą prieš kitus du iš jų vaikai jai pradžioje nepasakę. Jai taip pat teko dalyvauti tikrinant vietoje informaciją policijos pareigūnėms, ji patvirtinanti, jog ir pareigūnėms vaikai nurodė, jog mušė būtent kaltinamasis R. M..
11. 2013-09-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Nr. Roik Nr. 64-56-G-8588 pažymėta, jog aiškinantis VTAS pranešimo policijai aplinkybes įvykio vietoje, nustatyta, kad namuose (duomenys neskelbtini) mažametį A. A. sužalojo motinos sugyventinis R. M.. Pats vaikas nurodė, kad jam sudavė per veidą, objektyviai stebimos mėlynės dešiniajame skruoste ir dešinio smilkinio srityje (b. l. 4-5).
12. 2013-09-26 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta įvykusi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) penktame aukšte esančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Butas susideda iš bendrojo koridoriaus, trijų kambarių, virtuvės ir tualeto bei vonios patalpų. Kambaryje esančiame už virtuvės, prie sienų yra pastatyti baldai : vaikiška lovytė, dviaukštė vaikų lovelė, dvigulis išskleidžiamas (miegamasis) fotelis bei spintelė su televizoriumi kampe (b. l. 7-11).
13. 2013-09-12 pirmine ir 2014-02-18 papildoma teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. Nr. G817/13(09); pG16/14(09) nustatyta, jog mažamečiui A. A. konstatuota nubrozdinimas viršugalvio srityje bei kraujosruva dešiniame skruoste, sužalojimai galėjo būti padaryti 4 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros, dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar krentant ir kontaktuojant su tokių savybių daiktais, šie sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 18, 21).
14. 2014-04-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 139/14(09) nustatyta, kad jeigu D. A. buvo suduotas smūgis į nugarą bei pešama ar tampyta už plaukų, tai ji galėjo jausti dėl to fizinį skausmą (b. l. 31).
15. 2014-04-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 138/14(09) nustatyta, jog jeigu įvykio metu D. A. buvo pargriautas, parkrito ir susimušė, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Kaltinamasis R. M. pripažino buvęs inkriminuotu laiku tiriamo nusikaltimo įvykio vietoje, turėjęs kontaktų su sugyventinės vaikais, tačiau per visą bylos procesą, taip pat ir teisme, neigė smurtavęs prieš nukentėjusius. Tačiau pastarąja dalimi kad ir nuoseklių kaltinamojo parodymų teismas netiki, juos vertina siekiu išvengti atsakomybės ir atmeta, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų be išimties (daugiau kaltinamąjį teisinančių duomenų byloje nėra), patikimesnių ir objektyvesnio pobūdžio įrodymų.
Kad būtent kaltinamasis tyčia mušė ir kitaip smurtavo prieš visus tris nukentėjusius mažamečius, suduodamas ranka, pastumdamas, tempdamas už plaukų, įrodo : tiesiogiai, – visų trijų nukentėjusiųjų vaikų ir liudytojos G. A. parodymai bei juos patvirtinančios teismo medicinos specialisto išvados kartu su tarnybiniu pranešimu apie smurto artimoje aplinkoje faktą, netiesiogiai, - įvykio vietos apžiūros duomenys, netiesioginių pačio nusikaltimo įvykio, bet tiesioginių jo pasekmių ir nukentėjusiųjų bei tiesioginės įvykio liudytojos pačios pirmiausios suteiktos apie jį informacijos (žinių) turinio liudytojų L. B., E. K., R. R., E. P. ir J. Į. parodymai.
Nukentėjusiųjų ir visų be išimties liudytojų byloje duoti parodymai, lyginant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, dėl esminių ir reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių jie reikšmingai papildo ir atitinka vieni kitus, o taip pat ir kitus aukščiau analizuotus bylos faktinius duomenis (įvykio vietos apžiūros duomenis, teismo medicinos specialisto išvadas, - objektyvaus pobūdžio duomenys), ir yra patys byloje jais patvirtinti. Visi netiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai yra nesusiję nei su kaltinamojo ar nukentėjusiųjų asmenimis, nei tiesiogiai su pačiu nusikaltimo įvykiu (tai visiškai svetimi žmonės), todėl jų parodymai teismo taip pat laikomi kur kas objektyvesniais nei kaltinamojo ir dėl to patikimesniais, juolab kad dvi iš liudytojų (L. B. ir E. K.) turi specialiųjų socialinės vaikų pedagogikos ir vaikų psichologijos žinių.
Teismas sprendžia, jog visi teisiamajame posėdyje ištirti ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai bylos duomenys, išskyrus atmestą kaltinamojo parodymų dalį, teismo pripažįstami aukščiau jau aprašytų, kaip įrodytų teisme, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo įrodymais. Šie duomenys nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jie savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, apimtas trumpalaikio pykčio dėl mažamečių vaikų žaidimais sukelto triukšmo, siekdamas šiuos nubausti, tyčia pavartojo prieš tris mažamečius iš keturių fizinį smurtą, juo padarė išorinį kūno sužalojimą ir nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą, taip pat sukėlė fizinį skausmą D. A. ir D. A..
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo tokios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. yra kvalifikuoti teisingai. Pirma, aukščiau išdėstytais ir įvertintais faktiniais duomenimis nenuginčytai byloje nustatyta, jog fizinį smurtą į nukentėjusiųjų kūnus įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis. Antra, kaltinamasis nukentėjusius mušė ir (ar) kitaip prieš juos smurtavo tiesiogiai tyčia, jo fizinis smurtas neatsiejamai susijęs su nukentėjusiems sukeltomis neigiamomis (nusikalstamomis) pasekmėmis (fiziniu skausmu, kūno sužalojimo padarymu, sveikatos sutrikdymu), – iš to sprendžiama, jog kaltinamasis pasekmių atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, todėl turi būti traukiamas atsakomybėn pagal faktiškai sukeltas pasekmes – už tyčinį kitų – mažamečių, asmenų sumušimą ir kitokį smurtavimą bei fizinio skausmo jiems visiems tuo sukėlimą, kartu ir nežymų A. A. sveikatos sutrikdymą. Trečia, byloje nėra pagrindo abejoti nukentėjusiųjų D. A. ir D. A. teiginiais byloje, kad jie abu jautė fizinį skausmą, bei kompetentingo teismo medicinos specialisto išvadomis apie konstatuotus A. A. kūno sužalojimus, jų lokalizaciją, trauminių poveikių skaičių ir sužalojimų pasekmes nukentėjusio sveikatai. Ketvirta, nukentėjusieji nusikaltimo įvykio dieną buvo vos atitinkamai 6, 5 ir 3 m. amžiaus, kaltinamasis jau keletą mėnesių gyveno šioje šeimoje, neabejotinai žinojo, bent jau apytiksliai, visų šeimos vaikų amžių, todėl jam buvo daugiau nei akivaizdus faktinis, - nesiekiantis 14 m., visų be išimties nukentėjusiųjų amžius, taigi, ir specialus nukentėjusiųjų subjektiškumas – mažametystė.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę už padarytą ir teismo pripažintą įrodyta nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į šios veikos pobūdį, taip pat jos pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastaruosius teismas vertina apytiksliai rūšinės nusikaltimo (BK 140 str. 3 d.) sudėties lygmens, kadangi nors fizinio smurto veiksmų (poveikių) skaičius kiekvieno nukentėjusio atžvilgiu buvo minimalus, tik vienam iš trijų nukentėjusių buvo padarytas minimalus kiekis nepavojingų sveikatai kūno sužalojimų, tačiau visa tai atsveria aplinkybės, jog šiuo atveju fiziškai smurtauta buvo iš karto, vienu metu prieš 3 mažamečius, be to, jų kiekvieno faktinis amžiaus nesudarė nė pusės (7 m.) įstatyme apibrėžtos mažametystės (14 m.) ribos, taigi šiuo atveju smurtauta buvo prieš darželio amžiaus vaikus, dėl to patyrusius kur kas didesnes psichologines traumas nei tarkime būtų patyręs 13-14 m. amžiaus paauglys.
Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiamai nei neigiamai : jis šį nusikaltimą įvykdė dar nebūdamas teistas (nusikaltimų recidyvo situacijos byloje nėra), ieškosi darbo per Darbo biržą, anksčiau beveik nuolat dirbo, gyvenamosios vietos savivaldos institucija iš bendruomenės narių neigiamų atsiliepimų apie šio kaltinamojo elgesį nėra gavusi, kita vertus, kaltinamasis nusikaltimo metu turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas už šiurkščius teisės (KET) pažeidimus, bylos duomenimis jis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu (b. l. 58, 64).
Kaltinamojo R. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Kadangi baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.) sankcija nenumato jokių alternatyvų, kaltinamajam turi būti skiriama vienintelės sankcijoje numatytosios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmė (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d.).
Bausmės dydis kaltinamajam, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje konkrečioje byloje nustatytas bei aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 m. 1 mėn. 15 d.) nustatytinas artimas vidurkiui, bet dar šiek tiek už jį mažesnis – 1 m. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra nei faktinio pagrindo, nei teisinių argumentų ( Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 62 str. ).
Skiriama už nagrinėjamą nusikaltimą bausmė subendrintina su nebaigta atlikti laisvės apribojimo bausme, paskirta po nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo priimtu šio teismo 2014-02-27 nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. d. taisykles, neatliktą dalį laisvės apribojimo bausmės keičiant į terminuotą laisvės atėmimą, ir jo 1 mėn. dalį pridedant prie skiriamos už pastarąjį nusikaltimą, kaip griežtesnės, bei tokiu būdu nustatant galutinę subendrintą bausmę, - 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Kartu teismas sprendžia šioje byloje taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir skiriamos kaltinamajam bausmės vykdymą jam atidėti, kadangi byloje nustatytas pakankamas pagrindas, susijęs su kaltinamojo asmenybe ir jo elgesiu po nusikaltimo padarymo, manyti, jog šios bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Atsižvelgdamas į jau aptartas reikšmingas bausmės dydžiui aplinkybes, teismas sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyti 1 m. 6 mėn. Atidedant bausmės vykdymą, kaltinamajam nustatytinos pareigos : a) pradėti dirbti ar registruotis Darbo biržoje, - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, b) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, - 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, c) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 7 ir 10 p. p.).
Baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.
Kaltinamajam R. M. ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90), - paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jos abi panaikintinos.
Civilinių ieškinių nepareikšta, daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti jį 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Šią bausmę subendrinti su nebaigta atlikti dalimi laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-02-27 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-633/2014, bausmes iš dalies sudedant pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. d. taisykles, neatliktą dalį laisvės apribojimo bausmės keičiant į terminuotą laisvės atėmimą, ir jo 1 mėn. dalį pridedant prie skiriamos už nagrinėjamą nusikaltimą, kaip griežtesnės, bei tokiu būdu R. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 1 (vienus) m. 1 (vieną) mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir šios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) m. 6 (šešiems) mėn. Nustatyti R. M. tokias pareigas : 1) pradėti dirbti ar registruotis Darbo biržoje, - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, 2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val. kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, - 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), - per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 5, 7 ir 10 p. p.).
Kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas abi panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo jam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.