Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-481-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
eAN2-481-1020/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. eAN2-481-1020/2018
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03451-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 16.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalyje ir ANK 459 straipsnio 10 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d.) ir jam paskirta galutinė subendrinta 560 EUR dydžio baudos nuobauda, panaikinimo ir naujo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. liepos 30 d. LTSA surašė administracinio nusižengimo protokolą R. G. dėl galimo ANK 459 straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse numatytų pažeidimų padarymo. R. G. buvo kaltinamas tuo, jog jo vairuoto transporto priemonių junginio faktinė masė 11,05 t, o varančiųjų ašių apkrova 2,6 t – viršijo didžiausią leistiną faktinę transporto priemonių junginio masę (ANK 459 straipsnio 6 dalis) bei ašių apkrovą (ANK 459 straipsnio 5 dalis) bei kad jis pasikrovė medieną, neįsitikinęs, kad krovinys neviršija leidžiamos ašies (ašių) apkrovos ir didžiausiosios leidžiamosios masės (ANK 459 straipsnio 10 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu R. G. veiksmus pripažino kaltu pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį ir ANK 459 straipsnio 10 dalį (LTSA pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 kvalifikuotus pažeidimus teismas perkvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį). Anot apylinkės teismo, LTSA grįsdama R. G. atsakomybę rėmėsi negaliojančiu poįstatyminiu teisės aktu, todėl dydžius, kuriais buvo viršyta maksimali leistina transporto priemonių junginio masė bei ašių apkrova skaičiavo nuo pernelyg žemos – 40 t (masė) ir 18 t (ašių apkrova) – ribos, nors turėjo būti skaičiuojama atitinkamai nuo 48 t ir 19 t. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju transporto priemonės maksimali leistina masė buvo viršyta ne 11,05 t, o – 3,05 t, o ašių apkrova ne 2,6 t, bet 1,6 t. Todėl nubaustojo padaryti pažeidimai kvalifikuotini ne atskirai pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalis, tačiau tik pagal švelnesnę atsakomybę numatančią – ANK 459 straipsnio 4 dalį. Teismas už tai R. G. paskyrė minimalią 140 EUR dydžio baudą. Be to, apylinkės teismas už ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą R. G. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą 560 EUR dydžio baudą. Remiantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. G. paskirta galutinė 560 EUR dydžio bauda.

3. Apeliaciniu skundu LTSA nesutinka su priimtu teismo sprendimu dėl R. G. veiksmų perkvalifikavimo iš ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalies į ANK 459 straipsnio 4 dalį ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą šioje dalyje, bei nubausti R. G. pagal ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalis. Pasak LTSA, nors apylinkės teismas, pakeisdamas R. G. veiksmų kvalifikaciją, nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 19 d. įsigaliojo Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 (toliau – Aprašas) nauja redakcija, šio akto nuostatų pasikeitimas neturėjo įtakos R. G. veikos kvalifikavimui. LTSA sutinka su tuo, kad 2018 metų viduryje galios neteko Aprašo 41 punktas, numatantis, jog „kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai“, tačiau iš esmės analogiška nuostata R. G. veikos padarymo metu ir iki šiol yra numatyta Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 20 straipsnio 9 ir 10 dalyse. Anot LTSA, KĮ 20 straipsnio 9 dalies nuostatoms, priešingai nei nurodoma nutarime, neprieštaravo ir jų niekaip nepadarė negaliojančiomis 2018 m. gegužės 19 d. Aprašo redakcija. LTSA pabrėžia, jog Aprašo 40 punktas neteko galios tik todėl, kad šio punkto nuostatos iš esmės atkartojo KĮ 20 straipsnio 9 dalies ir 10 dalies 1 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde taip pat cituojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019, kurioje šis išaiškinimas ir veikų kvalifikavimo ypatumai jau buvo pateikti. Be to, anot apelianto, LAT yra išaiškinęs, jog negalima formuoti praktikos, pagal kurią viršijus leidime nurodytus dydžius būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius, nes tai reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiai būtų sustabdyti automobilį ir pan. Todėl transporto priemonės viršsvorį būtina skaičiuoti ne nuo leidime nurodytos leistinos masės (48 t) ir varančiųjų ašių, kai kiekvienos varančiosios ašies ratai suporinti ir didžiausia kiekvienos ašies apkrova neviršija 9,5 t apkrovos (19 t), bet nuo didžiausios leidžiamos naudojantis keliais triašio krovininio automobilio sujungto su dviaše/triaše priekaba masės (40 t) ir didžiausios leidžiamos varančiųjų ašių, kai atstumas tarp jų 1,35 m, apkrovos (18 t).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimas dalyje, kuria R. G. veiksmai iš ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalies perkvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl R. G. atsakomybės minėtoje dalyje nepagrįstai vadovavosi Aprašu ir jo pakeitimais, o ne aktualiomis KĮ nuostatomis ir LAT išaiškinimais. Visa tai nulėmė, kad skaičiuojant transporto masės perviršį buvo pasirinktas ne tas atskaitos taškas – aukštesnė leistinos masės ir apkrovos riba, nei ji nurodyta KĮ, taip asmeniui nepagrįstai pritaikant švelnesnę teisinę atsakomybę.

5. Pirmiausia apygardos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog kasacinis teismas KĮ ir 2018 m. gegužės 19 d. Aprašo redakcijos pakeitimus bei šių nuostatų sąveiką jau yra vertinęs. 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019 dėl iš esmės analogiškų pažeidimų, LAT yra konstatavęs, kad KĮ 20 straipsnio nuostatoms, priešingai negu nurodoma pareiškėjo prašyme, 2018 m. gegužės 19 d. įsigaliojusi Aprašo redakcija neprieštaravo ir jų niekaip nepadarė negaliojančių. Atitinkamai šia nutartimi LAT išaiškino ir tai, kad „A. L. veiksmai, jo vairuojamo sunkiasvorio automobilio viršsvorį skaičiuojant ne nuo leidime nurodytos leistinos masės (48 t), bet nuo didžiausios leidžiamos naudojantis keliais triašio krovininio automobilio, sukabinto su dviaše arba triaše puspriekabe, masės (40 t), pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį kvalifikuoti teisingai, materialiosios teisės taikymo klaidų nenustatyta“.

6. Tokie kasacinio teismo išaiškinimai, leidžia sutikti su LTSA argumentu, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino tam tikrų Aprašo nuostatų nebegaliojimą. Identiškos, iš Aprašo eliminuotos, nuostatos R. G. veikos padarymo metu buvo ir vis dar yra įtvirtintos aukštesnės teisinės galios akte – KĮ (iš Aprašo jos eliminuotos būtent kaip analogiškos KĮ nuostatoms). Pagal KĮ 20 straipsnio 10 dalį, R. G. yra laikomas neturinčiu leidimo naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, todėl šiuo leidimu numatyti dydžiai (48 t leistina masė ir 19 t leistina apkrova) negalėjo būti laikomi atskaitos tašku, apskaičiuojant leistinos transporto priemonės junginio masės ir apkrovos perviršį. Dėl to, apylinkės teismo skaičiavimai – viršytą maksimalią transporto priemonės masę skaičiuojant ne nuo 40 t, o nuo 48 t, bei ašių apkrovą ne nuo 18 t, o nuo 19 t – yra nepagrįsti ir atlikti nesusipažinus tiek su aktualia teisine baze, tiek su kasacinio teismo praktika. Kadangi Aprašo redakcijos pasikeitimas įtakos šiems skaičiavimams turėti negalėjo, o tik tai ir nulėmė apylinkės teismo pasirinktą viršytos masės ir apkrovos skaičiavimo būdą – būtent LTSA surašytame administracinio nusižengimo protokole ir apeliaciniame skunde R. G. apskaičiuoti masės ir ašių apkrovos perviršio dydžiai yra objektyvūs. Pažymėtina ir tai, kad pats nubaustasis tokį LTSA kaltinimą apylinkės teisme pripažino kaip objektyvų, nurodė esąs kaltas dėl šių veikų padarymo ir dėl to besigailintis.

7. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas laiko įrodyta, jog R. G. vairuoto transporto priemonių junginio faktinė masė didžiausią leistiną masę viršijo 11,05 t, o varančiųjų ašių apkrova leistiną apkrovą viršijo 2,6 t. Todėl darytina išvada, kad LTSA visiškai pagrįstai R. G. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį (didžiausios leidžiamos masės viršijimas daugiau kaip 8 tonomis) ir pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį (leidžiamos ašies apkrovos viršijimas daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis). Taigi skundžiamas teismo nutarimas minėtoje dalyje naikintinas ir asmuo baustinas už ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus.

8. Apeliaciniu skundu LTSA už ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus nusižengimus neprašo skirti konkrečių nuobaudų dydžių – nuobaudas prašoma skirti pagal šių normų sankcijas. Pažymėtina, jog R. G. veikos padarymo metu galiojusi ANK 459 straipsnio 5 dalis sankcija numatė baudą nuo 300 iki 860 EUR, o ANK 459 straipsnio 6 dalis – baudą nuo 900 iki 2 000 EUR.

9. Pažymėtina, jog už ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą nusižengimą apylinkės teismas R. G. paskyrė minimalų baudos dydį ir ši sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra ginčijama. Atitinkamai apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo argumentai skirti minimalius sankcijoje numatytus baudos dydžius buvo pagrįsti ir objektyvūs. Byloje ne tik konstatuota šio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nėra duomenų apie jo ankstesnius administracinius baustumus. Tai, kad šis asmuo racionaliai vertina savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl padaryto rodo ir jo pozicija viso proceso metu – jis nekvestionuodamas pripažino savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų iškart po sulaikymo, o vėliau rodė nuoširdų gailestį ir teismo posėdyje. Pastarasis nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, neturėjo galimybės krovinio pasisverti miške, žinantis sankcijas, jei būtų skirta bauda, prašo jos neišdėstyti ir dėl įvykio gailėjosi bei nurodė nesielgęs piktybiškai (b. l. 13-14). Esant tokiai situacijai, minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos už ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytus pažeidimus, t. y. atitinkamai 300 ir 900 EUR baudos, yra proporcingos ir būtinos siekiant ANK 22 straipsnio tikslų įgyvendinimo, net ir įvertinus nuoširdžią pasitikėjimą keliančio asmens atgailą.

10. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Apylinkės teismas jau konstatavo, kad minėtos veikos padarytos esant idealiajai veikų sutapčiai, o LTSA šios nutarimo dalies nekvestionuoja. Atsižvelgiant į visa tai, griežčiausioji paskirta administracinė nuobauda šiuo atveju apima už atskirus administracinius nusižengimus skirtas švelnesnes administracines nuobaudas, todėl R. G. skirtina galutinė nuobauda – 900 EUR.

11. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nepagrįstai R. G. padarytus ANK 459 straipsnio 5 ir 6 dalyje numatytus pažeidimus perkvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, tad teismo nutarimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant pastarąjį kaltu padarius kiekvieną iš šių veikų ir už jas jam paskiriant minimalias administracines nuobaudas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos transporto saugos administracijos apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu padaręs ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už tai jam paskirta 140 EUR dydžio bauda, bei šioje dalyje priimti naują nutarimą:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 300 EUR dydžio baudą.

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalyje ir paskirti jam 900 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu už ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 560 EUR dydžio bauda ir R. G. skirti galutinę 900 EUR dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis