Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti MB „M.“, neteista,

kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK, Baudžiamasis kodeksas) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys

2024 m. sausio 15 d. apklausta įtariamoji G. B. nurodė, kad jos teisės jai išaiškintos suprantamai. Šios dienos procesinių veiksmų atlikimo metu gynėjas jai nereikalingas. Lietuvių kalbą moka gerai, parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas jai nereikalingas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jai aiški. Supranta kuo yra įtariama, savo kaltę pripažįsta visiškai. Į psichiatro ir narkologo įskaitą ji neįrašyta ir negydyta. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo močiute jai priklausančiame bute. G. B. parodė, kad 2024 m. sausio 12 d. buvo savo tėvo laidotuvėse, dėl ko buvo didelio streso būsenoje. Po laidotuvių (laidotuvių dieną ar kitą dieną – pasakyti negali, nes neatsimena) streso būsenoje blaškiausi po Vilniaus miestą ir susitiko su kažkokiu nepažįstamu vyru. Kada ir kur susitiko, neatsimena, dėl prastos būklės. Kaip atrodė tas vyras, visiškai neatsimena, jokių jo požymių nurodyti negali, jo atpažinti negalėtų. Papasakojo tam žmogui apie savo bėdas, apie sunkų gyvenimą. Vyras jai apsiraminimui davė mažą plastikinį maišelį su „žole“, pinigų jis iš jos už tą „žolę“ nepaėmė, tiesiog davė iš gailesčio, nes tada jai to labai reikėjo. Žolės iš to pakelio iš karto nevartojo. Pakelį padėjo į liemenės kišenę ir nešiojo su savimi, ketindama suvartoti vėliau. Platinti šios „žolės“ neketino. 2024 m. sausio 14 d., apie 20 val., važiavo jai priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šį automobilį nespėjo užregistruoti ant savęs ir sutvarkyti draudimo). Jai važiuojant Olandų g., pamatė policijos automobilį, išsigando, kad ją patikrins ir nustatys pažeidimus, t. y. kad automobilis be draudimo ir neregistruotas. Susinervino ir padidino greitį. Tada policija pradėjo ją vytis ir sustabdė netoli Vilniaus autobusų stoties prie „Drujos“ autobusų stotelės. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį, mano rūbus, ir apžiūros metu rado mano liemenės kišenėje minėtą maišelį su „žole“ (buvo su tais pačiais rūbais nuo to laiko, kai jai davė tos „žolės“, nes neturi skalbimo mašinos ir vaikšto su tais pačiais rūbais). Pareigūnai paėmė iš jos liemenės kišenės minėtą pakelį su „žole“, o ją sulaikė. Dėl padaryto labai gailisi (t. 1, b. l. 60-62).

2024 m. sausio 15 d. liudytoju apklaustas E. R. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistu. Įvykio dieną dirbo kartu su vyr. specialistu E. M. ir specialistu M. S.. E. R. parodė, kad 2024 m. sausio 14 d., apie 19.45 val., Olandų g., pastebėjo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs juos, staiga padidino greitį. Tai jiems sukėlė įtarimą, todėl automobilis buvo sustabdytas patikrinimui Vilniuje, Drujos g., šalia autobusų sustojimo stotelės pavadinimu „Drujos stotelė“. Jiems priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo – G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri labai jaudinosi ir verkė. Automobilio salone buvo didelė netvarka, todėl paprašė jos išlipti iš automobilio, prie savęs turimus daiktus sudėti ant automobilio bagažinės. Kai mergina traukė daiktus, iš kišenių iškrito tušti folijos lankstinukai. G. paaiškino, kad tai nuo cigarečių pakelio. Patikrino jos turėtą juodos spalvos tašę su užrašu „No more drama“, iš kurios sklido specifinis aitrus kvapas. Paklausė jos, ar ji vartoja narkotines medžiagas, ji atsakė, kad rūko žolę. Paklausė jos, ar ji prie savęs turi draudžiamu daiktų, moteris atsakė, kad neturi. Paprašius G. B. nusiimti jos vilkimą liemenę, galinėje kišenėje rado žalsvos spalvos, permatomas, plastikinis maišelis su augalinės kilmės galimai narkotinę medžiagą. Paklausė jos, kas tai yra per medžiagą, o ji vėl pradėjo verkti ir nieko negalėjo į tai atsakyti. Nusprendė atlikti dalinę automobilio apžiūrą, jokių draudžiamų daiktų nerado. Taip pat į įvykio vietą iškvietė mišrų ekipažą, kuris padarė dalinę G. B. apžiūrą, kurios metu, draudžiamų daiktų nerado. Taip pat patikrinimo metu, nustatė kad G. B. vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuris nebuvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis buvo išregistruotas, o jo valst. Nr. lentelės nebegaliojo, todėl buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. G. B. 20 val. sulaikyta ir pristatyta į VPK OVS. Automobilis „AUDI A4“ priverstiniu transporto priemonių aktu išvežtas į saugomą automobilių aikštelę, adresų (duomenys neskelbtini), nes automobiliu niekas negalėjo pasirūpinti ir jis trukdė eismui (t. 1, b. l. 56-59).

2024 m. balandžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaido įrašų „PSS-20240114-210318UTC+0200“ ir „PSS-20240114-210712UTC+0200“ apžiūros eiga ir nustatytos aplinkybės.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240114-210318UTC+0200“ kairėje pusėje, apačioje, matoma data: 2024-01-14 ir laikas: 21:03:18 val. Sulaikyta moteris (Nr. 1), galimai turinti narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnai kartu su sulaikytu asmeniu Nr. 1 (moteris, juodų plaukų, pilkos sportinės kelnės, juodas megztinis, rudi batai) prieina prie kelkraštyje stovinčio automobilio (Audi modelio, sidabrinės spalvos). Moteriai vardinant, pareigūnas iš automobilio surenka jos asmeninius daiktus. Surinkus daiktus, moteris vedama prie tarnybinio automobilio.

Vaizdo įrašę pavadinimu „PSS-20240114-210712UTC+0200“ moteris Nr. 1 vedama prie tarnybinio automobilio. Policijos pareigūnas jai nuima antrankius. Moteris kartu su pareigūnę įlipa į tarnybinį automobilį, patikrinama ar neturi draudžiamų daiktų. Patikrinus pareigūnai išlaipina moterį iš tarnybinio automobilio ir persodina į šalia stovintį tarnybinį automobilį. Moteris uždaroma į laikino sulaikymo kamerą. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 155-157).

2024 m. liepos 17 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1948346-24 nurodoma, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš žalios spalvos plastikinio paketėlio (pateikto voke su užrašu „vokas Nr. 1“), rasto ir paimto 2024 m. sausio 14 d. pas G. B. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens apžiūros metu, sustabdžius automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Vilnius, Drujos g. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,749 g, ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,0 %. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 171-175).

2024 m. sausio 15 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 132 2024 (01) nurodyta, kad G. B. šlapime benzodiazepinų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (t. 1, b. l. 154).

2024 m. sausio 15 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš G. B. paimtų mobiliųjų telefonų „Apple iPhone 11“ ir „One Plus 8T“ apžiūra, tačiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (t. 1, b. l. 198-200).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamos sudėties saugoma vertybė – visuomenės sveikata, kuriai iškyla pavojus ir reali žala, kai narkotinės, psichotropinės medžiagos pradedamos vartoti ne gydymo tikslais. Pavojingos veikos požymis įgyvendinamas šešiomis alternatyviomis veikomis, t. y.: gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimas. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pabrėžiama, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio sudėtis galima tik tuomet, kai nenustatytas šių medžiagų platinimo tikslas ar platinimo faktas, priešingu atveju veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnį. BK 269 straipsnio 1 dalis apibrėžia nusikalstamos veikos dalyko požymį – tai medžiagos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. BK 259 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl padarinių ir priežastinio ryšio nustatyti nereikia. Šiam nusikaltimui būdinga tiesioginė tyčia suponuoja kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nagrinėjamos bylos byloje pažymima, kad NK 259 straipsnio 2 dalies sudėtis numato privilegijuojantį veikos požymį – nedidelis narkotinių psichotropinių medžiagų kiekis.

Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (kaltinamosios G. B. ir liudytojo E. R. parodymai, specialistų išvadomis ir kita byloje esanti medžiaga), kurie, be kita ko, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis yra pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad G. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad kaltinamoji G. B., tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – 0,749 g kanapių (antžeminių dalių), kurias ji neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo liemenės galinėje kišenėje, žalios spalvos plastikiniame maišelyje iki tol, kol 2024 m. sausio 14 d., apie 19.45 val., Vilniuje, Drujos g. šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nurodoma, kad ne daugiau kaip 5 g kanapių (antžeminių dalių) yra priskiriama prie nedidelio narkotinių medžiagų kiekio, todėl G. B. veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios G. B. ir liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat kiti bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesioginę tyčia, t. y. suvokė, kad disponuoja nedideliu kiekių kanapių, suprato socialinę šios veikos reikšmę, žalingumą žmogaus sveikatai ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, konstatuojama, kad G. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės

Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 3) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis). Be to BPK 419 straipsnis nustato pareiškimo dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu turinį, todėl nustačius prokuroro pateikto pareiškimo turinio pažeidimus, teismas taip pat privalo perduoti bylą prokurorui trūkumams pašalinti.

Įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis, nesusijusias su terminuoto laisvės atėmimo bausme, o būtent: viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda ir areštas. 2024 m. liepos 30 d. G. B. informuota apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 24-27). Kaltinamoji sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui neprieštaravo (t. 2, b. l. 28-31). Nuketėjusiųjų nuo nusikalstamos veikos ir žalos dėl G. B. padaryto baudžiamojo nusižengimo, baudžiamojo proceso metu nenustatyta. Prokuroro pareiškimas atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaida ir byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad G. B. padaryta veika neišsiskiria ypatingu pavojingumo laipsniu, nes kaltinamoji disponavo tik labai nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu, savo asmeniniam vartojimui. Jokių veiką kvalifikuojančių požymių tyrimo metu nenustatyta. Nors kaltinamoji jai inkriminuota nusikalstamą veiką realizavo tiesiogine tyčia, teismo vertini, šios veikos padarymą iš dalies lėmė jos šeimoje įvykusi nelaimė. IKNR išrašo duomenimis kaltinamoji prieš tai neteista, tačiau pagal ANR išrašo duomenis bausta už KET pažeidimus administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 181-183; 187-194). Sodros duomenimis kaltinamoji dirba MB „M.“. Dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos G. B. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jokios turtinės ar neturtinės žalos nesukėlė.

Atsižvelgdamas į bendrąsias ir specialiąsias bausmių skyrimo taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlytas laisvės apribojimo dydis, atsižvelgiant į aukščiau aptartas, su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, parinktas teisingai, todėl jo mažinti nėra pagrindo. Be to, teismo manymu, prokurorės siūlomi skirti draudimai ir įpareigojimai turės teigiamai įtaką G. B. asmenybei ir padėti tinkamai įgyvendinti baudžiamojo įstatymo paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kaltinamajai G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikintinas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: 1) G. B. rankų nuoplovos (2024 m. liepos 17 d. nutarimu priduota saugojimui) ir 2) žalsvos spalvos, permatomą, plastikinį maišelį su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiagą (2024 m. liepos 17 d. nutarimu priduota saugojimui) – sunaikintinas baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti G. B. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti G. B. per visą laisvės apribojimo laikotarpį, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.: 1) G. B. rankų nuoplovos (2024 m. liepos 17 d. nutarimu priduota saugojimui) ir 2) žalsvos spalvos, permatomą, plastikinį maišelį su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiagą (2024 m. liepos 17 d. nutarimu priduota saugojimui) – sunaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.