- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-1744-594/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. K. (V. K.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas V. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje 2014-08-22 nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-09-20 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-08-28 nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-11-27, bausmės pabaiga – 2015-05-03.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje 2014-08-22 nutarimu nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi iš surinktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-18 nutartimi jo skundas atmestas, kadangi padaryta išvada, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis V. K. prašo paleisti jį lygtinai. Skunde jis teigia, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, nors yra neskatintas, bet ir nebaustas, norėjo būti įdarbintas, kad galėtų atlyginti padarytą žalą, nes iki šiol neturėdamas pajamų to nepadarė, yra atsakingas už vieną iš virtuvėlių, kuria naudojasi viena iš brigadų, t. y. jis skaitosi dirbantis asmuo ir įvykdė individualų socialinį planą, lankė integracijos į visuomenę programą, nesilaiko subkultūros.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. teisiamas ne pirmą kartą. Nors nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau nėra pagrindu jam taikyti lygtinį paleidimą, kadangi įstatymas su tokia sąlyga galimumo taikyti lygtinį paleidimą nesieja. Nuteistajam anksčiau jau ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo teigiamai nekoregavo, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis drausmine tvarka bausmės atlikimo metu nebaustas, tačiau ir neskatintas, o tai rodo jog jis nededa didelių pastangų tinkamai koreguoti savo elgesį, tai patvirtina ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri yra vidutinė (66 balai pagal OASys metodiką). Tai, kad nuteistas nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą jis buvo teisiamas yra tyčiniai, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Be to, nuteistasis neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano. Nors nuteistasis teigia, kad jis įvykdė socialinės reabilitacijos planą, nesilaiko nuteistųjų subkultūros, tačiau tai tėra jo subjektyvus manymas, paneigtas socialinio tyrimo išvada, kurią duoda reikiamą išsilavinimą bei kvalifikaciją turintis asmuo pagal nustatytus tyrimo metodus, todėl apelianto nesutikimas su pateikta tyrimo išvada tik patvirtina, kad jam trūksta savikritikos bei adekvataus požiūrio į vykstantį pataisos procesą. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis stokoja atsakingumo, savianalizės įgūdžių. Nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, jis tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad jos gali atsirasti vėl. Nuteistasis dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. V. K. apie savo tikslus kalba labai nekonkrečiai, pripažįsta nuteistųjų subkultūrą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, vertinant ankstesnį nuteistojo elgesį bei gyvenimo būdą, būtų tuo atveju, jeigu nuteistasis nekeistų ankstesnio gyvenimo būdo - bendrautų su netinkamo elgesio asmenimis, nesaikingai vartotų alkoholinius svaigalus, dėl ko galėtų pasirinkti netinkamas mąstymo bei elgesio ar veikimo strategijas. Be to, visi penki Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje dalyvavę nariai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis deklaruoja rūpestį savo močiute, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų padarymo.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.