- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-12
- Bylos Nr.
- A-438-387-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- R.B.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R.B. skundą atsakovui Panevėžio miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R.B. prašė priteisti iš atsakovo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio m. VPK) 3836,47 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 400 Lt atstovavimo išlaidų.
Pareiškėjas paaiškino, kad Panevėžio m. VPK 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu jam buvo paskirta administracinė nuobauda, už tai, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Minėtą nutarimą Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Administracinė nuobauda buvo paskirta neteisėtais pareigūnų veiksmais už kito asmens padarytą pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, sužinojęs apie paskirtą nuobaudą, negalėjo išvažiuoti į eilinį reisą ir dėl to neteko vidutinio atlyginimo 3836,47 Lt. Be to sužinojęs apie minėtą aktą susirgo ir turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Dėl paskirtos nuobaudos atsirado nerimas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo sumažėjimas. Pareiškėjas neteisėtais Panevėžio m. VPK pareigūnų veiksmais padarytą neturtinę žalą vertino 50000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas paaiškino, kad Panevėžio m. VPK administracinė byla išnagrinėta, nepažeidžiant įstatymų. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Anykščių raj. PK, jame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir buvo pažeidėjo parašas, kad jam pranešta. Todėl byla buvo išnagrinėta, nedalyvaujant pažeidėjui. Surinkta medžiaga nekėlė jokių įtarimų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, buvo nufotografuotas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga nustatyta, jog Panevėžio m. VPK vyr. specialisto 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu pareiškėjas R.B. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 126 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas 1750 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesiui. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimu minėtas nutarimas panaikintas ir administracinė byla nutraukta. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, reglamentuojančiomis deliktinės atsakomybės klausimus. CK 6.271 straipsnio l dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus l valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio l dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų.
Teismo nuomone, pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tuo tarpu išnagrinėjus administracinę bylą dėl nuobaudos panaikinimo, nebuvo nustatyta Panevėžio m. VPK pareigūno, skyrusio R.B. administracinę nuobaudą, neteisėtų veiksmų. Protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo buvo surašytas Anykščių raj. PK pareigūno. Minėtame protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data, su kuria buvo supažindintas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole jo parašas. Kadangi iš Panevėžio m. VPK eismo priežiūros skyriui pateiktos medžiagos buvo matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, tai Panevėžio m. VPK pareigūnas, nagrinėdamas administracinę bylą, nedalyvaujant minėtam asmeniui, nepažeidė ATPK normų. LR ATPK 272 straipsnio 2 dalyje numatyti šio kodekso straipsniai, pagal kuriuos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Nei ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis, nei 126 straipsnio 2 dalis ten nenurodyta. Teismas atkreipė dėmesį, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pilnai užpildytas, visi anketiniai duomenys nurodyti, dėl pažeidimo paaiškinimas parašytas, kaltę administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jis buvo nufotografuotas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas parašytas, todėl Panevėžio m. VPK pareigūnui, nagrinėjančiam administracinę bylą, nekilo jokių abejonių, skiriant administracinę nuobaudą.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų. Pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjantis pareigūnas turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, t.y. įstatymas įrodymų vertinimo procesą sieja su subjektyviais kriterijais. Todėl tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens brolis apgavo pareigūnus, surašiusius administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisistatydamas R.B., teismo nuomone, nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Todėl pareiškėjui nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio l dalies normos ir remiantis ja priteisti žalą, patirtą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Kaip nurodė teismas, pareiškėjas nepateikė byloje ir įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą 3836,47 Lt neturtinę žalą. Banko pateiktoje pažymoje apie pervestą darbo užmokestį ir UAB „Cargo ratas" pažymoje nurodytos skirtingos sumos apie pareiškėjo R.B. darbo užmokestį. Nors R.B. nurodė, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos jis negalėjo dirbti ir negavo atlyginimo, tačiau UAB „Cargo ratas" pažymoje nurodyta, kad jam buvo priskaičiuota 2006 m. birželio mėn. 235,51 Lt ir išmokėta 228,44 Lt. Nors pareiškėjas R.B. nurodė, jog 2006 m. birželio mėnesį jis buvo nemokamose atostogose, nes neturėjo teisių, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nei jis, nei jo darbovietė nepateikė.
Be to pareiškėjas prašė priteisti atstovavimo išlaidas, patirtas, ginčijant administracinės nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau, kaip išaiškino teismas, tokios išlaidos priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 bei 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja ATPK. ATPK 279 straipsnis numato išlaidų priteisimą tik administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams. Atstovavimo išlaidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Teismo nuomone, bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausinius, šiuo atveju taip pat netaikomos, kadangi pagal LR ABTĮ 123 straipsnio 3 dalį administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis ATPK normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog CK 6.272 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto paskyrimo, atlyginimą. Pagal minėto straipsnio l dalį tokios žalos atlyginimo prievolė tenka valstybei, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiuos santykius detaliau reglamentuoja Žalos atlyginimo įstatymas. Pagal minėtąsias CK ir Žalos atlyginimo įstatymo normas išlaidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamąją bylą atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <...> ir administracinės nuobaudos - arešto paskyrimas. Tuo tarpu išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, išskyrus administracinio arešto paskyrimą, nenumatytas.
Teismas akcentavo, jog pareiškėjas prašo priteisti ir 50000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė, sužinojęs apie paskirtą nuobaudą ir nurodė, jog dėl to susirgo, atsirado dvasiniai išgyvenimai. Minėtą žalą pareiškėjas prašė priteisti vadovaujantis CK normomis, nors konkrečios normos nenurodė. Teismas pabrėžė, kad neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio l dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, kaip išaiškino teismas, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, jog nesant specialių teisės normų, numatančių neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįsto administracinės nuobaudos paskyrimo, priteisti tokios žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.
Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas atsakovu dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodė Panevėžio m. VPK. Tačiau CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė. Atsižvelgdamas į išdėstytą aplinkybę, teismas pareiškėjo prašymą priteisti turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą ir pareikštą netinkamam atsakovui.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 57.2 punktas imperatyviai nurodo jog bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo įsitikinti ar šis asmuo kaltas dėl pažeidimo padarymo. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo.Taigi atsakovas yra kaltas dėl neteisėto akto - nutarimo priėmimo.Be to, atsakovo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimu yra panaikintas ir administracinė byla (adm. byla Nr. II-465-379-2006) nutraukta.Todėl, pareiškėjo nuomone, šiuo metu nagrinėjamoje byloje nebereikia įrodinėti kaltas atsakovas ar ne (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis).
2. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas teismo motyvas, kad jam nebuvo padaryta turtinė žala. Banko pateiktoje pažymoje apie pervestą darbo užmokestį iš darbovietės nurodytos sumos neprieštarauja darbovietės pateiktai pažymai apie darbo užmokestį, nes iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus normatyvus jam yra skaičiuojami komandiruotpinigiai ir dienpinigiai.Todėl, teismo paprašyta pareiškėjo darbovietė pateikė tik tarifinio atlygio paskaičiavimus, o bankas - visą pervedamą darbo užmokestį. Atitinkamai dėl neteisėto atsakovo nutarimo atsiradusi prastova ir sudaro turtinę žalą,nurodytą skunde teismui.
3. Pareiškėjo teigimu, nepagrįstos teismo nuorodos į Civilinį kodeksą, kaip pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nurodo jog visais atvejais, kilus turtinei žalai, atsiranda prievolė atlyginti neturtinę žalą. Anot pareiškėjo, neturtinės žalos dydį jis pagrindė medikų pažyma ir liudytojų parodymais, tačiau teismas šių įrodymu visiškai nevertino. Teismas taip pat visiškai nevertino teisminių ginčų metu pateiktos nuorodos į teismų praktiką, o būtent – Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartyje (adm. byla Nr. A(6)-816/2002) išsakytų argumentų.
4. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas yra ir teismo argumentas dėl netinkamo atsakovo
šioje byloje. Civilinio kodekso 6.273 straipsnio l dalyje nurodyta jog bylose dėl žalos atlyginimo,
kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija. Policija, šiuo atveju, ir yra ta Vyriausybės įgaliota institucija, kuriai specialaus
įgaliojimo nebereikia, nes tokį įgaliojimą suteikia Policijos įstatymas ir visa eilė kitų
norminių aktų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnį valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties kodekso 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybė yra civilinių teisinių santykių subjektas ir žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų priimtų neteisėtų aktų, atlyginimo atvejais, ji yra pripažįstama tinkamu skolininku.
Valstybės pripažinimas tinkamu subjektu (skolininku) materialinės teisės normų reguliuojamų santykių srityje, sąlygoja, kad valstybė gali būti teisminio proceso šalimi ( šiuo atveju atsakovu ), nagrinėjant ginčą teisme.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia iš neteisėtų Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Tokiu būdu, tinkamu skolininku, o tuo pačiu ir tinkamu atsakovu šioje byloje yra valstybė.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 54 straipsnį, teisė pasirinkti atsakovą priklauso pareiškėjui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas šioje byloje atsakovu patraukė Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, kurio pakeisti į kitą atsakovą ( valstybę ) nesutiko ( b. l. 43 ). Tai, kad Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas yra tinkamas atsakovas, pareiškėjas teigia ir apeliaciniame skunde.
Tačiau, kaip minėta, šio pobūdžio bylose tinkamu atsakovu yra valstybė, nes administraciniams teismams suteikta teisė nagrinėti bylas dėl žalos atlyginimo, kuri atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais, kai žalą atlyginti yra įpareigojama valstybė ( ABTĮ 15 str.1 d. 3 p. ).
Dėl šių priežasčių tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš netinkamo atsakovo - Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, atsisakyta pagrįstai ir teisėtai.
Netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas dėl bylos vedimo išlaidų atlyginimo, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti išlaidų atlyginimą turi tik šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, be to yra nepateikti įrodymai, pagrindžiantys atstovavimo išlaidų dydį.
Dėl paminėto, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R.B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.