- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- e1-67-417/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-000012-25
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- K. V.
- Kategorijos
- 1.2.17.1Kontrabanda (BK 199 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. V. (K. V.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės
Kaltinamasis K. V. (K. V.) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y., jis, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“, bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIV- 2883) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo ją deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2025 m. vasario 20 d., apie 12.30 val., pėsčiųjų taku vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punktą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, turėdamas tikslą kontrabanda gabenti grynuosius pinigus, paslėpęs po viršutiniais rūbais vilkimų marškinėlių specialiai įsiūtose kišenėse gabeno 58 710 Eur, piniginėje 390 Eur ir 37 000 Rusijos rublių (357,76 Eur pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą „Dėl laikino Rusijos rublio kurso nustatymo 2025 m. vasario mėnesiui), o žodžiu deklaravo, kad gabena 390 Eur ir 37 000 Rusijos rublių. Tokiu būdu K. V. (K. V.) iš viso gabeno 59 457,76 Eur, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė muitinės kontrolei.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis K. V. (K. V.) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Yra neteistas. PSC ir PLC įskaitoje neįrašytas, psichikos ir priklausomybės ligomis nėra sirgęs. Nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo senele. Žmona M. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Augina du vaikus: 7 metų ir 11 metų amžiaus. Vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) su žmona. Apie 4 metus nedirba, sprendžiamas klausimas dėl jo persikėlimo gyventi į (duomenys neskelbtini). Žmona dirba pagal verslo liudijimą, jis jai padeda dirbti. Yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Rusiją vyksta dažnai. Daiktų ir pinigų per valstybės sieną nėra gabenęs, tokių daiktų ir pinigų gabenimo tvarka nesidomėjo. Girdėjo, kad paskutiniu metu galima pervežti į Rusiją ne daugiau kaip 60 eurų. Žino, kad, vykstant per valstybės sieną, privaloma deklaruoti pinigus virš 10 000 eurų. Parodė, kad 2024 metų pabaigoje uošvienė (žmonos mama) A. M. nusprendė persikelti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir todėl pardavinėjo savo butą (duomenys neskelbtini), o jo žmona ieškojo uošvienei buto (duomenys neskelbtini). Žmona, suradusi tinkamą variantą, pasiskolino pinigų buto pirkimui (duomenys neskelbtini) ir todėl šis butas buvo įformintas žmonos M. M. vardu. Kadangi jis pats asmeniškai nedalyvavo buto Kaliningrade pirkime ir buto (duomenys neskelbtini) pardavime, todėl tikslių šių butų pirkimo–pardavimo aplinkybių nežino. Abiejų butų pirkimo–pardavimo dokumentus ir pinigų gavimo dokumentus pateiks tyrimo metu. Kaliningrade butas buvo nupirktas maždaug už 75 000–76 000 eurų. 2024 metų pabaigoje uošvienė (žmonos mama) A. M. (duomenys neskelbtini) pardavė savo butą, už kurį į savo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo daugiau kaip 50 000 eurų. Uošvienė, dar būdama (duomenys neskelbtini), pasiėmė pinigus iš savo sąskaitos banke (tuos, kuriuos gavo už parduotą savo butą) ir paliko pas savo draugę. Po to uošvienė išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas savo dukrą (jo žmoną) ir išvažiuodama paprašė atvežti pinigus. Kadangi 2025-02-20 su sūnumi ruošėsi važiuoti pas žmoną į (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė nuvežti uošvienės pinigus žmonai į (duomenys neskelbtini). Konkrečios pinigų sumos, kurią pasiėmė ir turėjo nuvežti žmonai į (duomenys neskelbtini), nežino, bet tai buvo daugiau negu 50 000 eurų. Kadangi suma buvo didesnė negu 10 000 eurų, bijojo, kad pinigus gali konfiskuoti. Nutarė pinigus paslėpti. Iki važiuojant į (duomenys neskelbtini) pas žmoną, su sūnumi buvo užvažiavę pas jo mamą į (duomenys neskelbtini). Pinigus tuo metu jau turėjo pasiėmęs su savimi. Ten iš vakaro (prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini)) specialiai pasisiuvo juodos spalvos marškinėlius su kišenėlėmis, į kurias galima būtų sudėti pinigus, kad jų nesimatytų. Pinigų kupiūras išskirstė į atskiras dalis ir sudėjo į marškinėlių kišenėles. Marškinėlius užsivilko ant kūno, o ant viršaus apsivilko megztinį ir striukę. 2025-02-20 iš ryto jo patėvis jį kartu su sūnumi lengvuoju automobiliu iš Liepojos atvežė iki pasienio su Rusijos Federacija – Panemunės kelio posto. Į Panemunės kelio postą atvyko 2025-02-20 apie pietus. Su sūnumi pėsčiomis nuėjo į pasienio punktą. Panemunės kelio poste muitinės pareigūnė jo paklausė, kiek gabena grynųjų pinigų. Jis atsakė, kad turi 390 eurų ir 37 000 Rusijos rublių grynaisiais pinigais, kuriuos buvo įsidėjęs į piniginę. Muitinės pareigūnė pasakė, kad tai yra per didelė suma, kurią gali vežti, ir paklausė, ar jis dar turi kokių nors pinigų, į tai jis atsakė, kad neturi. Jis paklausė muitinės pareigūnės, ar gali viršijančią leistiną pinigų sumą nusinešti ir padėti į automobilį, tačiau muitinės pareigūnė neleido. Muitinės pareigūnė pasakė, kad bus atlikta jo apžiūra. Kai muitinės pareigūnė pasakė, kad bus atliekama asmens apžiūra, jis paklausė, ar gali grįžti atgal į Lietuvą, tačiau muitinės pareigūnė atsakė, kad negali, kol nebus atlikta asmens apžiūra. Galbūt prieš apžiūrą muitinės pareigūnai dar kartą jo paklausė, ar turi deklaruojamų pinigų, tačiau dabar neprisimena, ką jiems atsakė. Pradėjus tikrinti daiktus, muitinės pareigūnai jo paklausė, ar dar turi kažkur pinigų, ir pasiūlė pateikti pinigus pačiam. Jis nusivilko viršutinius rūbus ir marškinėlius, kurių kišenėlėse buvo sudėti pinigai, ir padėjo ant stalo. Muitinės pareigūnai jo paklausė, kiek iš viso turi paslėpęs pinigų. Jis atsakė, kad tiksliai nežino, maždaug apie 50 000 eurų. Apžiūros metu muitinės pareigūnai suskaičiavo ir paėmė pinigus. Grynųjų pinigų nedeklaravo todėl, kad bijojo, jog juos gali konfiskuoti. Prisipažįsta, kad yra kaltas. Turėjo iš karto pasakyti muitinės pareigūnams, kad turi didelę pinigų sumą grynaisiais pinigais, kai jie to klausė. Labai gailisi dėl to, kad nedeklaravo pinigų ir tuo padarė nusikalstamą veiką. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad iš sulaikytų pinigų būtų išskaičiuota teismo paskirta bauda ( t. 1, b. l. 102–105).
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina šie byloje surinkti duomenys.
- dokumentus, patvirtinančius pinigų gavimą už parduotą nekilnojamąjį turtą ir grynųjų pinigų paėmimą iš sąskaitų: AB „Swedbank“ A. M. (žmonos mamos) sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotas pinigų gavimas už parduotą nekilnojamąjį turtą, t. y. 2023-12-17 gauta suma 46 500 eurų ir 2024-10-25 gauta suma 62 500 eurų; AB „Swedbank“ 2024-10-25 mokėjimo pavedimą už parduotą nekilnojamąjį turtą (suma 62 500 eurų, mokėtojas I. P., gavėjas A. M.); AB „Swedbank“ A. M. (žmonos mamos) ir V. M. (žmonos tėvo) sąskaitų išrašus, kuriuose užfiksuotas grynųjų pinigų paėmimas iš sąskaitos 2024 metais; 2024-10-24 Teisėjo nutartį dėl įrašo (duomenys neskelbtini) miesto nekilnojamojo turto registre padarymo apie A. M. nuosavybės teisės į nekilnojamą turtą pagal 2024-10-02 pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigimo (butas parduotas už 62 500 eurų); 2024-01-02 Teisėjo nutartį dėl įrašo (duomenys neskelbtini) miesto nekilnojamojo turto registre padarymo apie A. M. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pagal 2023-12-27 pirkimo–pardavimo sutartį pasibaigimo (butas parduotas už 46 500 eurų); 2024-10-22 reikalavimo teisės perleidimo sutartį (pagal 2024-04-09 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 09/04/24-3-100-3-134 MP-2) dėl dalyvavimo dalinėje daugiabučio gyvenamojo namo statyboje ((duomenys neskelbtini)); Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame patvirtinama, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė pagal 2024-04-09 pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t.1, b. l. 132–143, 144–147, 148–155, 158–161, 162–165);
- dokumentus apie K. V. šeimos sudėtį ir pajamas: AB „Swedbank“ K. V. sąskaitos išrašą, kuriame matyti 2024 metais jo įplaukos – 3 190 eurų; Pažymą apie žmonos M. M. gautas pajamas 2024 metais – 1 680 927 Rusijos rubliai (tai sudaro 11 130 eurų); žmonos tėvo V. M. neįgaliojo pažymėjimą; santuokos liudijimą; vaikų – E. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir M. V. (M. V.) (gim. (duomenys neskelbtini) m.) gimimo liudijimus (t.1, b. l. 156–157, 166, 167–168, 169–174).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Visi šie duomenys, gauti teisėtu būdu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis K. V. (K. V.) padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, t. y. pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.2018/1672 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“, bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIV- 2883) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo ją deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2025 m. vasario 20 d., apie 12.30 val., pėsčiųjų taku vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto praleidimo punktą, esantį K. Donelaičio g. 2, Panemunėje, turėdamas tikslą kontrabanda gabenti grynuosius pinigus, paslėpęs po viršutiniais rūbais vilkimų marškinėlių specialiai įsiūtose kišenėse gabeno 58 710 Eur, piniginėje 390 Eur ir 37 000 Rusijos rublių (357,76 Eur pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą „Dėl laikino Rusijos rublio kurso nustatymo 2025 m. vasario mėnesiui“), o žodžiu deklaravo, kad gabena 390 Eur ir 37 000 Rusijos rublių. Taip K. V. (K. V.) iš viso gabeno 59 457,76 Eur ir jų vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė muitinės kontrolei. Taip jis padarė pinigų kontrabandą.
IV. Bausmių paskyrimo motyvai, turto konfiskavimas ir kiti klausimai
Šioje byloje kaltinamasis K. V. (K. V.) sutiko su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamojo nuomonė dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio kaltinamasis K. V. dėl baudos dydžio sutiko. Dėl konfiskuojamos sumos – 15 000 eurų – nesutiko ir prašo konfiskuoti mažesnę sumą. Tai yra teisėtu būdu gauti pinigai už uošvienės A. M. parduotą nekilnojamąjį turtą. Yra neteistas. Išlaiko savo šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, su žmona turi du vaikus – 8 ir 11 metų. Dalis pinigų, kuriuos gabeno į Rusiją, buvo skirta šeimos poreikiams, kol susitvarkys verslo reikalai. Jo ir žmonos verslas bendras, žmona dirba pagal verslo liudijimą. Šiuo metu verslo pajamos yra mažos, verslu rūpinasi jis vienas. Uošvis V. M. turi regėjimo neįgalumą, visiškai nemato, uošvienė A. M. yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų ir jiems abiem reikalingi vaistai bei priežiūra. Prašo likusią pinigų sumą po baudos sumokėjimo ir konfiskacijos pervesti į jo asmeninę sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo K. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei jo tyčinį pobūdį, į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas pagal ANK 416 str. už nustatyto greičio viršijimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Tačiau jis padarė sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, gabeno didelę nedeklaruotų pinigų sumą, todėl teismas mano, kad prokurorės prašomas baudos dydis tikrai nėra aiškiai per didelis ir teismas, nustatydamas skiriamos baudos dydį, atsižvelgia į paminėtas aplinkybes. Kaltinamajam taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, nes byla baigiama baudžiamuoju įsakymu.
Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siekiant išlaikyti pusiausvyrą ir proporcingumo principo taikymą tarp bausmės ir poveikio priemonės, iš K. V. išieškotina dalis konfiskuotino turto sumos –15 000 eurų.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 59 100 eurų, laikomi UAB „Urbo bankas“ Muitinės departamento sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 (t. 1, b. l. 41) 37 000 Rusijos rublių, laikomi Muitinės departamento Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (Ramygalos g. 151, Panevėžys), el. p. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42). 15 000 eurų konfiskuotini, o iš likusios nekonfiskuotos kontrabanda gabentos pinigų sumos 7 000 eurų skirtini šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimui bei 37 100 eurų ir 37 000 rublių įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui grąžintini K. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teisėjas
nusprendžia:
K. V. (K. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir jį nuteisti, paskiriant 210 MGL (10 500 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir skirti 140 MGL (7 000 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi konfiskuoti iš K. V. 15 000 eurų.
Iš likusios nekonfiskuotos kontrabanda gabentos pinigų sumos 7 000 eurų paskirti šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos sumokėjimui, o likusius 37 100 eurų ir 37 000 rublių, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, grąžinti K. V.
Nuteistasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento nuorašo įteikimo dienos paduoti Klaipėdos apygardos teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir pradedamas vykdyti. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.