- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- I-6487-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. S. su skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2015-10-28 iki 2016-03-14 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-10-28 iki 2016-03-14 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją bei didelę neturtinę žalą. Pareiškėjas nuo 2015-12-31 iki 2016-01-11 buvo kalinamas kamerose be stiklų, dėl to buvo peršalęs. Laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-14 pareiškėjas buvo laikomas kameroje su sudaužytu klozetu. Lukiškių TI-K prižiūrėtojai nereagavo į pareiškėjo nusiskundimus, pareiškėjas buvo žeminamas necenzūriniais žodžiais.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jo skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nežmoniškos sąlygos pasireiškė tuo, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose buvo pelėsio. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pateikė neteisingus duomenis apie pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį bei kameras, kuriose jis buvo laikomas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 10–16) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
3.2. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.
3.3. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
3.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.5. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
3.6. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių bei Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.
3.7. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 5,40 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
3.8. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 5 500 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2015-10-28 iki 2016-03-14 Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjas šioje įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-11-04 iki 2016-03-14. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad šie Lukiškių TI-K pateikti duomenys yra klaidingi, taip pat teigė, kad atsiliepime į jo skundą yra nurodytos ne visos Lukiškių TI-K kameros, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kurios konkrečiai kameros nėra nurodytos. Tuo tarpu K. S. Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 17–20) nurodytos jo atvykimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K datos, taip pat kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sutampa su Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytais duomenimis. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K į bylą pateiktais įrodymais, todėl jais vadovausis spręsdamas pareiškėjo šioje byloje keliamą ginčą.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: 2015-11-04 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-05, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-11-06 perkeltas į kamerą Nr. 337, kurios plotas 7,69 m², joje buvo laikomas iki 2015-11-17, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2015-11-18 išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2015-12-02 atvyko iš Utenos apskrities areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2015-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 338, kurios plotas 7,72 m², joje buvo laikomas iki 2015-12-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2015-12-15 perkeltas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 208, kurios plotas 7,03 m², joje buvo laikomas iki 2015-12-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2015-12-21 išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2015-12-30 atvyko iš Utenos apskrities areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 125, kurios plotas 6,48 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2015-12-31 perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas 7,92 m², joje buvo laikomas iki 2016-01-04, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2016-01-05 perkeltas į kamerą Nr. 344, kurios plotas 7,84 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 345, kurios plotas 7,95 m², joje buvo laikomas iki 2016-01-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-01-08 perkeltas į kamerą Nr. 360, kurios plotas 6,59 m², joje buvo laikomas iki 2016-01-12, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2 asmenys; 2016-0 išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2016-01-18 atvyko iš Utenos apskrities areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2016-01-19 perkeltas į kamerą Nr. 284, kurios plotas 7,15 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-01-20 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę; 2016-01-25 atvyko iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-01-26 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas 7,65 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2016-01-27 išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2016-02-01 atvyko iš Utenos apskrities areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-02 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas 7,65 m², joje buvo laikomas iki 2016-02-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-15 perkeltas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², joje buvo laikomas iki 2016-02-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-17 perkeltas į kamerą Nr. 301, kurios plotas 8,03 m², joje buvo laikomas iki 2016-02-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2016-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2016-02-22 išvyko į Utenos apskrities areštinę; 2016-02-24 atvyko iš Utenos apskrities areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2016-02-25 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas 7,65 m², joje buvo laikomas iki 2016-03-11, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-03-12 perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², joje buvo laikomas iki 2016-03-13, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2016-03-14 išvyko į Utenos apskrities areštinę.
8. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 91 dieną.
9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 77 dienas, vadinasi, 14 dienų Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 14 dienų neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
15. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.
16. Skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-03-11 iki 2016-03-14 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje su sudaužytu klozetu, todėl negalėjo juo naudotis.
16.1. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 327 ir Nr. 112. Atitinkamai, byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad kameroje Nr. 327 įrengtas techniškai tvarkingas tualetas, o kameroje Nr. 112 visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu neatitikimų nenustatyta (2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2760 (b. l. 32–33), 2015-12-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2761 (b. l. 60), 2016-02-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-177 (b. l. 73).
16.2. Kita vertus, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015-11-01, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015-11-01 galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama.
16.3. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atitinkami, šias aplinkybes įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.
16.4. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.
16.5. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį, kad dalį ginčo laikotarpio (25 dienas) pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo.
17. Pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2016-01-11 jis buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo stiklų, dėl to buvo sutrikusi jos sveikata – jis buvo peršalęs. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtu laikotarpiu K. S. buvo laikomas kamerose Nr. 278, Nr. 344, Nr. 345 ir Nr. 360. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta duomenų, kad šiose kamerose pareiškėjo nurodytu ar kitais laikotarpiais būtų nustatyti pažeidimai, susiję su netinkamu langų įrengimu ir (ar) higienos normų, reglamentuojančių kameros temperatūrą, nesilaikymu. Tuo tarpu iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas buvo peršalęs (skundėsi gerklės skausmais) 2015-12-03 ir 2016-02-04, t. y. abiem atvejais grįžęs iš Utenos apskrities areštinės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kamerų Nr. 278, Nr. 344, Nr. 345 ir Nr. 360 langų būklės, žemos šių kamerų temperatūros ir dėl to pablogėjusios jo sveikatos atmestini, kaip nepagrįsti.
18. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo pelėsio, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-04-07 raštas Nr. 2.10-146(16.15.4.10.12) (b. l. 107), kuriame nurodyta, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 27, 28–29, 30–31, 32–33, 58, 60, 61, 64, 65–66, 73) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 109, Nr. 112, Nr. 114, Nr. 122, Nr. 123, Nr. 208, Nr. 327 ir Nr. 337, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) pelėsio požymių (t. y. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 56 punkto ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 39 punkto pažeidimų) nebuvo nustatyta. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės (pelėsio buvimo) atmestini kaip nepagrįsti.
19. Skunde taip pat nurodoma, kad Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo teikiamus skundus. Šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini, kaip abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų ir (ar) kitais klausimais su skundais ar prašymais būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Tuo tarpu pats pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, dėl kokių konkrečiai aplinkybių (ploto, langų, klozeto ar kt.), kada, į kokius pareigūnus ir kiek kartų kreipėsi, taip pat kokie pareigūnai ir kada pareiškėją tariamai žemino necenzūriniais žodžiais.
20. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – esą dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-04-07 rašte Nr. S-1801 (b. l. 109) nurodyta, kad pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais į šią įstaigą nesikreipė. Iš byloje pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 75–97) matyti, kad: pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K 2015-11-12 asmens sveikatos istorijoje aprašant jo būklę pažymėta, kad ant odos dilbių srityse yra randai nuo autoagresijos; 2016-01-04 pareiškėjui paskirta psichologo konsultacija, kurios metu nustatyta, kad pareiškėjas praeityje yra save žalojęs ir mėginęs nusižudyti; 2016-01-08 užfiksuota dešinio dilbio pjautinė žaizda, kurią pareiškėjas pasidarė pats; 2016-01-20 pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad pareiškėjas yra linkęs save žaloti, yra emociškai nestabilus, todėl išsiųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę psichologo konsultacijai; 2016-01-26 grįžo iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, rekomenduotas medikamentinis gydymas; 2016-02-21 pareiškėjas pats susižalojo dešinio dilbio sritį. Pastarąsias aplinkybes įvertinus šioje byloje nustatytų pareiškėjo kalinimo Lukiškių KI-K sąlygų pažeidimų kontekste, darytina išvada, kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo emocinės būklės ir jo asmens sveikatos istorijoje užfiksuotų sutrikimų paūmėjimui.
21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 300 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 300 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. S. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.