Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbo UAB „M.“ kroviku – operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-10-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 150 str. 4 d., 153 str. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;

2016-01-13 pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., viešaisiais darbais 6 mėn.;

2017-04-06 pagal BK 140 str. 2 d. areštu 30 parų;

2017-11-14 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. BK 75 str. 2 d. 7, 10 p. pagrindu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22. 00 val. iki 6.00 val. ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi 2018-11-29 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-11-14 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nutartis įsiteisėjo 2018-12-07,

D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2017-06-27 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., 2018-04-03 išregistruotas iš probuojamųjų registro,

kaltinamiems nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. G. ir D. K. 2018-11-16 apie 19-20 val. laikotarpyje, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrai, atėję į butą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrai suduodami ne mažiau 20 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, K. G. atsistojus ant nukentėjusiojo V. P. galvos ir šokinėjant ant jos, padarė V. P. liemens sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio raktikaulio lūžį, krūtinės ląstos dešinės pusės dauginių II-XII-o šonkaulių lūžius su krūtinplėvės plyšimais, krūtinės ląstos kairės pusės dauginių II-XII-o šonkaulių lūžius su krūtinplėvės plyšimais, dauginių kepenų dešinės skilties plyšimus, kurie komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, nestabilia krūtinės ląsta, ūminiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl kurių nukentėjusysis V. P. mirė.

1.1. K. G. ir D. K. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, veikdami bendrai, M. J. suduodami ikiteisminiu tyrimu nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė daugybines veido kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, kairio antakio muštinę žaizdą, galvos kairės pusės smilkininės ir pakaušinės sričių poodines emfizemas, galvos kairės pusės kaktinės ir momeninės sričių minkštųjų audinių kraujosruvą, kaukolės kairės pusės vidinės dalies (skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, nosikaulio) lūžius, kraujo išsiliejimą į kairio žandikaulio sinusą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio ir tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių, be to, kairės pusės kaklo, krūtinės, nugaros ir pilvo sienų poodinę emfizemą, kairės pusės krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių kraujosruvą, daugybinius kairės pusės II-XII – o šonkaulių lūžius (vidurio mentės ir pažasties linijose), stuburo krūtininio Th 12 ir juosmeninio L1 slankstelių akirės pusės skersinių ataugų lūžius, kairės pusės hemopneumotoroksą, dėl ko išsivystė kvėpavimo nepakankamumas t.y., padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamieji D. K. ir K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau atsisakė teikti detalius paaiškinimus.

2.1. Iš K. G. ir D. K. apklausų protokolų pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad tiek D. K., tiek K. G. patvirtino, kad smurtavo prieš nukentėjusiuosius. K. G. pripažino pamenantis sudavęs tris smūgius alkūne vyriškiui. Ar atliko daugiau kitų veiksmų, teigė nepamenantis, tačiau moters nemušė, ją mušė tik D. K.. D. K. neneigė to, kad smurtavo prieš abu nukentėjusiuosius, tačiau taip pat tvirtino, kad kartu su K. G. spardė nukentėjusiuosius, kad būtent K. G. šokinėjo vyriškiui ant galvos (t. 2, b.l. 22 – 23, 180 – 181).

3. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad ryšiai su tėvu V. P. buvo nutrūkę. Kartais tėvą matydavo, tačiau nebendraudavo, nes jis mėgdavo išgerti. Nors tėvas jos neaugino, vis tik tėvą palaidojo savomis lėšomis. Dėl laidotuvių patyrė 276 Eur turtinę žalą, be to, dar ruošiasi statyti paminklą. Todėl bendra turtinė žala padaryta už 980 Eur, neturtinė už 10 000 Eur, nes tėvas, koks jis bebuvo, kiekvienam vaikui yra svarbus.

4. Nukentėjusioji M. J. parodė, kad įvykio neprisimena dėl patirtos galvos traumos. Ligoninėje komos būsenoje gulėjo mėnesį. Po to, (duomenys neskelbtini) ligoninėje du mėnesius gydėsi stuburo traumą. Prieš įvykį buvo stipri, dirbdavo, grybaudavo, uogaudavo. Šiuo metu nebegali dirbti, suprastėjo atmintis. Gydytojai liepė daug judėti, tačiau jie nesako, ar ji kada nors pasveiks. Pragyvena iš pašalpos bei tvarkosi dokumentus dėl prarasto darbingumo. Prašo priteisti 10 000 eurų dėl sveikatos sutrikdymo.

5. Liudytoja D. M. parodė, kad viskas prasidėjo dėl D. K. piniginės. D. K. būdamas pas ją namuose pasigedo savo piniginės. Tuo tarpu pas ją į namus dar buvo trumpam atėjusi jos motina M. J., K. G. atėjo vėliau, kai jau buvo dingusi piniginė. Jie visi vartojo alkoholį. Vėliau, D. K. grįžo iš parduotuvės ir pasigedęs piniginės pradėjo jos ieškoti. Ji taip pat ieškojo, tačiau nerado. K. D. sukonfliktavo su K. G., liepė jam išeiti. Po 5 minučių išėjo ir K. G.. Jie abu buvo girti. Gali pasakyti, kad D. K. išgėręs yra konfliktiškas, blaivas būna ramus.

5.1. Liudytoja D. M. taip pat parodė, kad iki įvykio jos mama M. J. buvo kitokia, jai nereikėjo pagalbos, o po traumos grįžusi iš ligoninės net apsirengti negalėjo. Šiuo metu po truputį darosi savarankiškesnė, jos gyvena kartu. Gydytojai sakė, kad stuburo traumos pasekmės liks visam gyvenimui. Taip pat ir mamos atmintis labai suprastėjo.

6. Liudytoja A. R. parodė, kad įvykio metu buvo išgėrusi, todėl beveik nieko neatsimena. Išgėrusi miegojo pas pas M. J., kai išgirdo kalbant apie piniginę. Kas klausė apie piniginę nežino, tačiau klausė labai garsiai, reikalavo grąžinti piniginėje buvusius dokumentus. Tas žmogus apie piniginę klausė M. ir žuvusiojo. Buvo triukšmas, rėkimas ir ištisai buvo klausiama, kur yra piniginė. Kai reikalavo piniginės, M. ir žuvusysis sakė, kad nematė, nežino, M. prašė nemušti. Ji pati prašė netriukšmauti, tačiau tada pajuto, kad jai sudavė į kairę ausį. Vaikinas tamsia striuke spyrė jai koja. Įsiminė tamsią striukę, bet veido nematė. Sužalojimų nepadarė, nes buvo užsiklojusi antklode. Neprisimena, ar girdėjosi smūgiai, nematė, kaip šokinėjo ant galvos, tačiau vienas iš jų pasakė, - baik šokinėti, kuris taip sakė, nežino. Vėliau tyla. Tada A. M. pasakė, kad nejuda V. P.. M. gulėjo ant grindų šalia sofos, kurioje miegojo ji. M. buvo bloga, vėmė. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad kažkas šokinėjo ant galvos, nes tikrai nematė, ar šokinėjo ant galvos, ar ant krūtinės. Buvo du vaikinai. Iš balsų suprato, kad buvo du, vienas jų K. G.. Jis prieš įvykį buvo atėjęs su savo tėvu, kuomet ji dar nemiegojo. Kitas vaikinas buvo su tamsia striuke. Norėjo ją vienas vaikinas užgauti, bet kitas pasakė, kad ji nesusijusi. Negali pasakyti, kiek laiko viskas vyko, nes buvo girta. Tvirtina tai, kad išeinant vienas vaikinas pasakė, - guli ir nejuda. K. G. dar paklausė, - kur maikė. Nežino, ar jis buvo nusirengęs, girdėjo tik žodžius. Po to A. M. pasakė, kad V. negyvas ir paskambino į policiją. Ji matė, kad M. J. sumušta, jos veidas ištinęs.

7. Liudytojas A. M. parodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. buvo stipriai išgėręs, kai užėjo pas M. J.. Pas ją taip pat vartojo alkoholį. Pamena, kad lovoje miegojo dar viena moteris, užmigo ir jis. Atsibudęs pamatė ant žemės gulintį M. sugyventinį ir M., kuri dejavo. Supratęs, kad kažkas įvyko, iškvietė greitąją pagalbą. Kas ir ką mušė nematė, nes girtas miegojo.

8. Liudytojas J. V. parodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. ryte vartojo alkoholį pas V. namuose. Dar buvo M. ir A.. Po to, M. išėjo dirbti pas kaimynę, jis dar pabuvęs taip pat išėjo. Pavakaryje jam vėl paskambino ir pakvietė užeiti dar išgerti. Nuėjus jie dar vartojo alkoholį. Tada atėjo D. K. su jo sūnumi. D. K. jam sudavė į petį, tačiau sūnus D. K. sudrausmino. D. K. M. prašė grąžinti dokumentus, sakė, kad ten buvo ir 20 eurų, tačiau pinigai jam nesvarbu. M. neigė ką nors paėmusi. Neužilgo jis išėjo namo, todėl nieko apie muštynes nežino.

9. Iš 2018-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasti krūvini rūbai, baldai, grindys, patalinė, taip pat rastas žmogaus lavonas sužalotu veidu, kruvinomis rankomis ir kojų pėdomis (t. 1, b.l. 7, 8-24, 25).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

10.1. V. P. mirė nuo liemens sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstoje, nugaroje, kairio raktikaulio lūžiu, krūtinės ląstos dešinės pusės dauginiais II-XII-o šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės plyšimais, krūtinės ląstos kairės pusės dauginias II-XII-o šonkaulių lūžiias su krūtinplėvės plyšimais, dauginiais kepenų dešinės skilties plyšimais. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, nestabilia krūtinės ląsta, ūminiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. V. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 20 trauminių poveikių.

10.2. V. P. lavone nustatyti kūno sužalojimai, padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito, į tai nurodo panašus jų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu, todėl pasisakyti, kuris jų padarytas ankščiau, o kuris vėliau, nėra galimybės.

11. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

11.1. M. J. nustatyti daugybinės veido kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, kairio antakio muštinė žaizda, galvos kairės pusės smilkininės ir pakaušinės sričių poodinės emfizemos, galvos kairės pusės kaktinės ir momeninės sričių minkštųjų audinių kraujosruvos, kaukolės kairės pusės vidinės dalies (skruostikaulio, viršutinio žandikaulio, nosikaulio) lūžiai, kraujo išsiliejimas į kairio žandikaulio sinusą, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio ir tarppusrutuliniame tarpe, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių, be to, kairės pusės kaklo, krūtinės, nugaros ir pilvo sienų poodinės emfizemos, kairės pusės krūtinės ir pilvo minkštųjų audinių kraujosruvos, daugybiniai kairės pusės II-XII – o šonkaulių lūžiai (vidurio mentės ir pažasties linijose), stuburo krūtininio Th 12 ir juosmeninio L1 slankstelių akirės pusės skersinių ataugų lūžiai, kairės pusės hemopneumotoroksas, vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 3, b.l. 149 – 153).

12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant K. G. sportinių batelių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškio lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. P. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

12.1. Ant K. G. dešinio sportinio batelio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. P. DNR profiliu 99,999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri sutampa su M. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

12.2. Ant K. G. kairio sportinio batelio, D. K. dešinio sportinio batelio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui.

12.3. Ant D. K. kairio sportinio batelio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe.

12.4. Ant D. K. kairio sportinio batelio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, su DNR priemaiša, kuri galimai sutampa su D. K. DNR profiliu (t. 1, b.l. 79 - 102).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. G. apžiūros metu nustatyti sužalojimai poodinės kraujosruvos kaktoje ir dešinės alkūninės ataugos projekcijoje, padaryti kietais bukais daiktais, iki paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis tai yra kitam asmeniui sudavus vieną smūgį į kaktos kairę pusę ir nugriuvus bei užsigavus dešinę alkūnę. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija (t. 2, b.l. 49-50).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. padaryta odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, linijinis odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su taškiniais odos nubrozdinimais dešiniame kelyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje ir poodinė kraujosruva su taškiniais odos nubrozdinimais dešiniame kelyje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2018-11-16. Linijinis odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padarytas prieš 7-12 parų iki apžiūros (t. 3, b.l. 3).

15. 2018-11-17 06.33 val. K. G. nustatytas 1,10 promilių girtumas, D. K. 16.22 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas (t. 1, b.l. 198-201, t. 2, b.l. 156-159).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

16. Šioje byloje nustatyta, kad 2018-11-16, apie 19 – 20 val., buvo nužudytas V. P. ir sunkiai sutrikdyta M. J. sveikata.

16.1. Kaltę dėl V. P. nužudymo ir M. J. sunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai pripažino K. G. ir D. K.. Nors kaltinamieji ir atsisakė teisme teikti detalius paaiškinimus, o ikiteisminio tyrimo metu neneigdami kaltės teikė ne visiškai nuoseklius paaiškinimus, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymai ir ištirtos specialistų išvados patvirtina, kad kaltinamieji buvo įvykio vietoje, bendravo su nukentėjusiaisiais, vėliau sumušė juos dėl D. K. dingusios piniginės su joje buvusiais pinigais ir dokumentais. Esantys prieštaravimai tarp kaltinamųjų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu dėl kiekvieno iš jų suduotų smūgių skaičiaus, kitų atliktų veiksmų, teismo nuomone, yra neesminiai vertinant aplinkybes, kad nukentėjusiajam V. P. buvo suduota mažiausiai 20 smūgių, be to, kaltinamieji veikos padarymo metu buvo neblaivūs, todėl tikslių ir detalių įvykio aplinkybių kaltinamieji galėjo ir neprisiminti. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai tik patvirtina, kad išreikštas apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu galėjo sutrikdyti tiek K. G., tiek D. K. gebėjimą teisingai suvokti aplinką, savo veiksmus bei atitinkamai veikti, taip pat teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir vėliau jas atgaminti (t. 2, b.l. 143, t. 3, b.l. 64). Kiti bylos duomenys (biologiniai pėdsakai ant kaltinamųjų sportinių batų, t.y., nukentėjusiųjų kraujo pėdsakai, taip pat rasti sužalojimai K. G. alkūnės srityje, D. K. kelio srityje) nekelia abejonių tuo, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas veikdami netiesiogine tyčia. Taigi darytina išvada, kad teisme nustatytos faktinės aplinkybės atitinka kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir yra kvalifikuotos teisingai pagal BK 129 str. 1 d., 135 str. 1 d.

20. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuojamas baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veikas padarė bendrininkų grupe, apsvaigę nuo alkoholio ir būdami recidyvistais.

20.1. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, į kiekvieno iš bendrininkų vaidmenį darant nusikaltimą, į jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

20.2. K. G. anksčiau teistas (t. 2, b. l. 88 – 90, 93 – 99, 100 – 102, 103 – 104, 105 - 108), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 144 – 145), vedęs, teigė, kad dirbo, tačiau duomenų, charakterizuojančių darbinę veiklą byloje nėra, be to, jam konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 2, b.l. 143).

20.3. D. K. anksčiau teistas (t. 3, b.l. 32 – 33, 34 – 43), baustas administracine tvarka (t. 3, b.l. 66 – 67), nevedęs, nedirbo, jam taip pat kaip ir K. G. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (t. 3, b.l. 62).

20.4. Taigi teismas įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, parinkdamas bausmės dydį taip pat atsižvelgia ir kitus padarytas veikas sąlygojusius faktorius, o būtent tai, kad kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, o apsvaigimas nuo alkoholio, net ir nežymus, iš esmės keičia aplinkos suvokimą bei įvertinimą, sudaro sąlygas pervertinti savo galimybes, ypač sumažina savikontrolę, keičia poelgių pobūdį – jie tampa impulsyvūs ir agresyvūs, tuo labiau grupėje, kurioje asmuo gali elgtis taip, kaip jis niekada nesielgtų būdamas vienas ir blaivas.

20.5. Aptarti faktoriai, sąlygoję veikų padarymą, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų antivisuomeninės nuostatos buvo nusistovėjusios, jie nedėjo pastangų dirbti, vartojo alkoholį, kas ir sąlygojo, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, iš esmės dėl menkavertės dingsties (dingusios piniginės), nusikalstamų veikų padarymą.

20.6. Teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems parinktinas bausmės dydis, artimas sankcijose numatytam bausmės vidurkiui. Bylos duomenys patvirtina, kad abu kaltinamieji buvo aktyvūs nusikalstamų veikų vykdytojai, pritarė vienas kito veiksmams ir aiškiai suprato, kad veikia bendrai.

20.7. Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, kaltinamiesiems subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. nuostatomis. Taikytinas dalinis bausmių sudėjimo principas atsižvelgiant į tai, kad veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, dėl tų pačių motyvu, skirtingiems asmenims, tokiu būdu įvertinus šias nurodytas aplinkybes, nustatytinas 2 m. pridedamos bausmės dalis.

20.8. K. G. nusikalstamas veikas padarė bausmės, paskirtos 2017-11-14 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu, todėl bausmės bendrinamos taikant ir BK 64 str. nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

21. Nukentėjusioji E. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 980 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Patirtai turtinei žalai, susidariusiai dėl nukentėjusiojo laidojimo ir būsimo kapo sutvarkymo, pagrįsti nukentėjusioji pateikė rašytinį įrodymą – PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 123). Kaip matyti iš teismui pateikto dokumento, turtinę žalą, atėmus laidojimo 304 Eur pašalpą, sprendimo priėmimo dieną sudaro 246 Eur. Duomenų dėl būsimų išlaidų paminklo pastatymui nukentėjusioji nepateikė.

21.1. Išties, tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tai reiškia, kad tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Tačiau nežiūrint į tai, kad kaltinamieji sutinka su civiliniu ieškiniu, tai neatleidžia sprendžiančio civilinį ieškinį teismo nuo pareigos patikrinti ir įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas, įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokios konkrečiai laidojimo išlaidos buvo patirtos, ar jos susiję su laidojimo išlaidomis, ar jos yra perteklinės, ar būtinos.

21.2. Teismas, įvertinęs pateiktą dokumentą, konstatuoja, kad nukentėjusios nurodytos būsimos išlaidos paminklo pastatymui nepagrįstos dokumentais, todėl teismas neturi galimybės padaryti tikslų turtinės žalos įvertinimą. Kitos nukentėjusiosios nurodytos, jos turėtos ir pateiktu dokumentu bei jos parodymais pagrįstos laidojimo išlaidos, sudarančios 246 Eur, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai E. K. 246 Eur.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinį neturtinei žalai atlyginti reiškia nežiūrint į tai, kad su tėvu V. P. nepalaikė jokių ryšių dėl jo pasirinkto gyvenimo būdo, tačiau vis tik, V. P. buvo jos tėvas, dėl kurio mirties ji išgyveno.

22.1. Teismui nekelia abejonių nukentėjusios nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios išgyvenimais, susirūpinimu. Akivaizdu, kad dėl tėvo mirties nukentėjusioji galėjo patirti emocinius išgyvenimus. Aplinkybė, kad nukentėjusioji turėjo laidoti tėvą yra itin skaudi. Tačiau atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamųjų tyčinę veiką, bet ir į jų turtinę padėtį, amžių, galimybes atlikus bausmę dirbti, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalaujama 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo nagrinėjamu atveju yra per didelė ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, prieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tėvas jos neaugino, vėliau jie tarpusavio ryšių nepalaikė, reiškia stipraus emocinio ryšio neturėjo, todėl tiek dvasinis, tiek emocinis sukrėtimas dėl tėvo mirties negalėjo būti ilgalaikis. Todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji patyrė mažesnio laipsnio kančias ir išgyvenimus, taigi, esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, nukentėjusiajai priteisiant 5 000 Eur.

23. Teismui nekelia abejonių nukentėjusios M. J. nurodytos aplinkybės, susijusios su jos išgyvenimais, susirūpinimu ateities požiūriu dėl galimybės visiškai pasveikti. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelį skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, kančias ir nepatogumų. Aplinkybė, kad nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo būti savarankiška, sutriko atmintis ir tikėtina visiškai nepasveiks yra itin reikšminga. Taigi atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, kaltinamųjų tyčinę veiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės reikalaujama 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti šiuo nagrinėjamu atveju atitinka tiek teisingumo, tiek sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti K. G. kaltu pagal BK 129 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėjus švelnesnės bausmės dalį ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-11-14 nuosprendžiu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Pripažinti D. K. kaltu pagal BK 129 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų;

pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėjus švelnesnės bausmės dalį ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 66 str., į nuteistiesiems paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei suėmime – K. G. nuo 2018-11-17 iki 2019-05-17, D. K. nuo 2018-11-17 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

B. K. G. ir D. K. paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą D. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš K. G. ir D. K. priteisti solidariai 246 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus) turtinei žalai ir 5000 (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai E. K. atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš K. G. ir D. K. priteisti solidariai 10000 (dešimt tūkstančių eurų) M. J.

Sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus dėžes, kuriose yra supakuota raudonos spalvos striukė, dėmių pavyzdžiai, nuoplovos, čiužinio, pagalvės užvalkalo iškarpos, plastikinis 1 ltr. talpos butelis, keturios nuorūkos, puspaltis, džemperis, V. P. drabužiai, nagų nuokarpos (A. R., K. G., D. K., R. M.), DNR pavyzdžiai, M. J. drabužiai, K. G. ir D. K. daktiloskopinės kortelės, voką Nr. (duomenys neskelbtini) su V. P. daktiloskopine kortele, saugomus Utenos apskrities VPK saugojimo patalpoje (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus teisėtiems savininkams: sportinius batelius ir striukes - D. K. ir K. G., saugomus Utenos apskrities VPK saugojimo patalpoje, mobiliojo ryšio telefoną Samsung ir 2 vnt. žiebtuvėlių – D. K., paimtus jo asmens kratos metu (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.