Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arvydui Balčiui, atsakovo atstovei Zitai Bareišienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Biosistema“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Klaipėdos teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 3-8) paaiškino, kad Komisija nevisapusiškai išnagrinėjo jos 2009 m. vasario 10 d. skundą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Mano, kad šiuo atveju neteisingai buvo pritaikytos materialinės teisės normos, taip pat neįsigilinta į pateiktą medžiagą ir faktus. Nurodo, kad 2008 m. birželio 16 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti pedaliniai triračiai su stogeliu (rikšos), kurie Lietuvoje negaminami, dėl ko netaikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimas Nr. 748 „Dėl mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos“ (2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 414 aktuali redakcija). Skunde Muitinės departamentui nurodė, kad Lietuvoje prekė negaminama, o muitinės pareigūnai apmokestino įstatyme nenumatytais mokesčiais prekę identifikuodami visiškai kitos prekės identifikaciniu numeriu, taip nukrypstant nuo įstatymo ir jį taikant valstybės naudai. Bendrovė neneigia, kad neklasifikuoti prekės nėra galimybės, tačiau prašo objektyvaus faktų ir aplinkybių nustatymo, kadangi įstatymo analogija taikyta nepagrįstai. Vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 „Dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo“, pareiškėjos importuota prekė klasifikuota subpozicijoje kodu 871200 „dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius) be variklio, pasirinkta subpozicija (duomenys neskelbtini) „kitos“ (subpozicijos „be rutulinių guolių“, „dviračiai“ neatitinka prekės aprašymo).

Ginčo esmė tame, kad muitinės pareigūnai nesuvokia, jog bendrovės įvežtai prekei negali būti priskiriamas kitos prekės prekinis ženklas ir identifikacija, todėl netinkamai bando taikyti įstatymo analogiją, tokiais veiksmais pažeisdami bendrovės teisėtus interesus ir lūkesčius. Pažymi, kad valstybėje, kurioje yra gaminami minėti triračiai, nėra nurodyta, kad pastarieji prilygstami identifikaciniam numeriui, kurį Muitinės departamentas siekia pareiškėjai primesti. Akivaizdu, kad atsakovas pažeidžia teisę žinoti kitos valstybės gaminamos produkcijos identifikacinius numerius, nes Lietuvoje niekur nėra išaiškinta, kad būtent įvežtieji triračiai prilygstami kažkokiam tai kitam gaminiui, dėl ko įsigyjant galėtų apsispręsti.

Tvirtina, kad įmonės administracijai nežinoma, kad skundžiamame sprendime nurodyta prekė būtų užpajamuota įmonės finansinėje apskaitoje. Taip pat nėra įrodymų, kad įmonės administracija minimą prekę 2008 m. birželio 16 d. gabeno per skunde nurodytą muitinę. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog tokia prekė, kuri nurodyta skundžiamame sprendime, niekada ir negalėjo būti užpajamuota įmonės finansinėje apskaitoje, kadangi tokios prekės niekada nėra nei importavusi į Lietuvos Respubliką, nei eksportavusi iš jos. Muitinė negali nurodyti neva 2008 m. birželio 16 d. gabentos prekės identifikacijos numerio ir ši aplinkybė įrodoma tuo, kad reikalaudama sumokėti muito mokesčius, nurodo visiškai kitos prekės identifikacinius numerius. Šiuo konkrečiu atveju pažeidimą įrodinėti tenka muitinei, o ne pareiškėjai, todėl įmonės administracija nieko konkretaus negali nurodyti dėl muito mokesčio taikymo.

Pažymi, kad muitinė privalo įrodyti, kokiu pagrindu reikalauja nustatyto dydžio muito mokesčio, tačiau šiuo atveju akivaizdžiai matosi, kad niekas iš muitinės pareigūnų negali paaiškinti, kokiu pagrindu reikalauta mokėti minimus muito mokesčius. Taip pat į šią aplinkybę tinkamo dėmesio neatkreipė ir Komisija, teigdama, jog įstatymo analogija pritaikyta tinkamai. Akivaizdu tai, kad šios aplinkybės Komisija tinkamai neišsiaiškino. Bendrovės importuotos prekės negali būti apmokestinamos, nes sumokėti prievolė Lietuvos Respublikoje neatsiranda.

Akivaizdu tai, kad Muitinės departamentas formaliai aiškina ginčo esmę, nesivadovauja nustatytomis deklaracijos pildymo aplinkybėmis, kuriomis remiantis yra nustatyta, kad prekės, kurios pareiškėjos įgaliotos bendrovės UAB „Baltijos Grupė“ (su ja buvo sudariusi 2008 m. birželio 9 d. muitinės paslaugų teikimo sutartį) atstovo buvo vežamos per muitinę, neturi identifikacinio kodo, kuris priskiriamas neapmokestinamų prekių kategorijai. Pareigūnas, pildydamas deklaraciją, neteisingai įvertino jos teisingumą bei galimai patarė nurodyti prekės kodą, tapatų prekei, kuri yra apmokestinama. Šios išdėstytos aplinkybės pagrindžia, kad duomenys, nurodyti deklaracijoje, yra neteisingi ir jais negalima vadovautis, nes dabar tokių duomenų negali įrodyti nei įmonės įgaliotas atstovas, pildęs muitinės deklaraciją, nei muitinės pareigūnas.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau Bendrijos muitinės kodeksas) 36 b straipsnio 3 dalis nustato prievolę asmeniui, įvežusiam prekes į Bendrijos muitų teritoriją arba prisiėmusiam atsakomybę už tokių prekių gabenimą, pateikti muitinei bendrąją deklaraciją, o 59 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos prekės, kurioms pageidaujama įforminti muitinės procedūrą, turi būti deklaruojamos atitinkamai muitinės procedūrai. Kodekso 64 straipsnyje nurodyta, kad deklaruoti prekes muitinei gali pats asmuo, įvežęs prekes arba jo įgaliotas deklarantas (muitinės tarpininkas). Bendrojo administracinio dokumento (toliau BAD) įforminimo tvarką reglamentuoja BAD pildymo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, kurios 17 punkto 1 pastraipa nustato, kad deklarantas pildo skaičiais paženklintus deklaracijos langelius, o raidėmis paženklinti langeliai skirti muitinės įstaigų atliekamo muitinio įforminimo kontrolės ir tyrimų tikslams, t. y. muitinės pareigūnas pildo tik raidėmis paženklintus deklaracijos langelius. Taigi, prekių kodą 33 langelyje, duomenis apie prekių apmokestinimą 47 langelyje, kur nurodomas mokesčių apskaičiavimas („tipas, mokesčio pagrindas, norma, suma“) deklaruoja ne muitinės pareigūnas, o deklarantas.

Šiuo atveju UAB „Biosistema“ importuotas prekes 2008 m. birželio 16 d. BAD Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo muitinės tarpininkas - UAB „Baltijos Grupė“, su kuria pareiškėja 2008 m. birželio 9 d. buvo sudariusi muitinės paslaugų teikimo sutartį Nr. BGMT-080609-01. Deklarantas (ne muitinės pareigūnas) 33 deklaracijos langelyje nurodė prekės TARIC kodą, o 47 langelyje surašė duomenis apie deklaruotos prekės apmokestinimą bei informacinių technologijų pagalba apskaičiavo importo mokesčius. Nei Muitinės departamentui, nei teismui UAB „Biosistema“ nepateikė jokių įrodymų, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2008 m. birželio 16 d. bendrovės vardu įformintas BAD importo rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini) muitinės pareigūnų buvo ištaisytas: pakeisti duomenys 31 langelyje, kur aprašoma prekė, 33 langelyje - deklaruotas prekės kodas, 47 langelyje - mokesčių apskaičiavimas ar kiti. Todėl nepagrįsti pareiškėjos skundo teiginiai, jog „muitinės pareigūnai apmokestino įstatyme nenumatytais mokesčiais, prekę identifikuodami visiškai kitos prekės identifikaciniu numeriu“.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnio 1 dalis ir BAD pildymo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329, 34 punktas nustato, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą muitinės deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, asmuo, kurio vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą. Taigi, 2008 m. birželio 16 d. BAD Nr. (duomenys neskelbtini) prekės deklaruotos UAB „Biosistema“ vardu, todėl, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, ne muitinės pareigūnas, o šis asmuo (kurio vardu deklaruotos prekės), yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymu, įvykdymą, tame tarpe ir teisingą mokesčių apskaičiavimą bei savalaikį jų sumokėjimą.

Bendrijos muitinės kodekso 2 skyriuje yra reglamentuotos mokesčių skolos muitinei atsiradimo sąlygos, momentas bei kas laikytinas skolininku. Šio kodekso 201 straipsnio 1 dalis nustato, kad importo skola muitinei atsiranda išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes. Minėto straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija. Taigi, muitinio įforminimo metu ir atsiranda mokesčių mokėtojo prievolė sumokėti importo mokesčių skolą muitinei. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis apibrėžia mokestinę prievolę - tai mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Muitinės administruojamų mokesčių mokėjimo tvarką (o ne kaip supranta pareiškėja - apmokestinimo pagrindą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtinta Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Prašė panaikinti skundžiamus sprendimus bei gražinti iš naujo atlikti tyrimą Klaipėdos teritorinėje muitinėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl to, ar yra faktinis bei teisinis pagrindas pareiškėjai nemokėti BAD importo deklaracijoje apskaičiuotų importo mokesčių. Pagal savo prigimtį tai mokestinio pobūdžio ginčas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, išnagrinėjusi UAB „Biosistema“ 2008 m. liepos 15 d. skundą, 2008 m. rugpjūčio 26 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (LM19)-RŽ77-400 (mokestinė byla, l. 27-28) nenustatė muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų ar teisės aktais nustatytų reikalavimų nesilaikymo įforminant BAD importo rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. birželio 16 d.) išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimo procedūrai UAB „Biosistema“ iš Kinijos įvežtiems triračiams su stogeliu (rikšoms), deklaruotiems TARIC kodu 871200 80 90. UAB „Biosistema“ nesutiko su šia ataskaita ir su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą. Šis 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-692 (mokestinė byla, l. 17-19) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją (mokestinė byla. l. 2-5). Ši 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. S-90(7-47/2009) (mokestinė byla, l. 51-55) patvirtino minėtą Muitinės departamento sprendimą.

Pareiškėjas mano, kad skundžiami Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti naikinami.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad skundžiami sprendimai atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad 2008 m. birželio 16 d. iš Kinijos į Lietuvą įvežtos prekės pavadinimu „pedaliniai triračiai su stogeliu (rikšos)“. Tą dieną pareiškėjos importuotas prekes BAD Nr. (duomenys neskelbtini) (TARIC kodu (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos vardu deklaravo muitinės tarpininkas - UAB „Baltijos Grupė“ (mokestinė byla, l. 31-32). Su minėta bendrove 2008 m. birželio 9 d. pareiškėja buvo sudariusi muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutartį (mokestinė byla, l. 35).

Bendrijos muitinės kodekso 40 straipsnis numato, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes, išskyrus gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per Bendrijos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, muitinei turi pateikti asmuo, kuris jas įveža į minėtą teritoriją arba, atitinkamais atvejais, asmuo, kuris prisiima atsakomybę už jau įvežtų prekių gabenimą. Prekes pateikiantis asmuo turi nurodyti anksčiau pateiktą ir su tomis prekėmis susijusią bendrąją deklaraciją arba muitinės deklaraciją. Pagal minėto teisės akto 64 straipsnio 1 dalį laikantis 5 straipsnio muitinės deklaraciją turi teisę pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti prekes kompetentingai muitinės įstaigai arba pasirūpinti, kad jos būtų pateiktos, kartu su visais dokumentais, kuriuos reikia pateikti pagal taisykles, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad: a) jeigu muitinės deklaracijos priėmimas suteikia konkrečiam asmeniui tam tikrų įpareigojimų, jis deklaraciją privalo pateikti pats arba ji turi būti pateikta jo vardu; b) deklarantas turi būti įsteigtas Bendrijoje. Tačiau įsteigimo Bendrijoje sąlyga netaikoma asmenims, kurie: pateikia tranzito arba laikinojo įvežimo deklaraciją, ne nuolat deklaruoja prekes, jeigu muitinė pripažįsta tokių aplinkybių pagrįstumą. Kodekso 201 straipsnyje reglamentuota, kad importo skola muitinei atsiranda: a) išleidžiant į laisvą apyvartą importo muitais apmokestinamas prekes arba b) įforminant tokioms prekėms laikinojo įvežimo procedūrą, kurią atliekant prekės iš dalies neapmokestinamos importo muitais. Skola muitinei atsiranda tuo metu, kai priimama atitinkama muitinės deklaracija. Skolininku laikomas deklarantas. Netiesioginio atstovavimo atveju asmuo, dėl kurio interesų pateikiama muitinės deklaracija, taip pat laikomas skolininku.

Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos BAD pildymo instrukcijos 17 punkte numatyta, kad deklaranto įgaliotas asmuo pildo tik skaičiais paženklintus deklaracijos langelius. Kiti langeliai, paženklinti raidėmis, skirti muitinės įstaigų atliekamo muitinio įforminimo, kontrolės ir tyrimų tikslams. Tos pačios instrukcijos 34 punktas numato, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą eksporto arba importo deklaraciją arba bendrojo administracinio dokumento 4-ąjį egzempliorių, asmuo, kuriuo vardu deklaruojamos prekės, pareiškia, kad jis deklaruoja minėtas prekes nurodytai muitinės procedūrai arba kitam muitinės sankcionuotam veiksmui įforminti arba prekių turimam Bendrijos prekių muitiniam statusui įrodyti ir, neapribojant teisės taikyti teisės aktų nustatytas sankcijas, tampa atsakingas už: 34.1. deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 34.2. kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 34.3. visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros arba kito muitinės sankcionuoto veiksmo taikymo pradžia, įvykdymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Kaip matyti iš BAD importo rinkinio Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. birželio 16 d.), 31 langelyje aprašyta prekė („pedaliniai triračiai su stogeliu (rikšos)“), 33 langelyje deklaruotas prekės kodas („(duomenys neskelbtini) 90“), 47 langelyje pateiktas mokesčių apskaičiavimas („tipas“, „mokesčio pagrindas“, „norma“, „suma“). Šių duomenų pildymą aukščiau išvardinti teisės aktai vienareikšmiškai priskiria deklaranto pareigai.

Taigi, nors importuotas prekes deklaravo muitinės tarpininkas UAB „Baltijos Grupė“, jis 2008 m. birželio 9 d. sutarties pagrindu atstovavo pareiškėją ir veikė jos vardu. Todėl iš prekių importavimo (nagrinėtinu atveju prekės įvežtos iš Kinijos) kilusios prievolės, tame tarpe - atsakyti už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; sumokėti papildomai paskaičiuotas mokesčių sumas - tenka tik pareiškėjai, kaip prekes į Bendrijos teritoriją įvežusiam asmeniui. Tiek Muitinės departamentas, tiek Komisija padarė pagrįstas išvadas, kad būtent UAB „Biosistema“ yra atsakinga už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir kad šiuo atveju turi būti laikoma muitinės skolininke Bendrijos muitinės kodekso 201 straipsnio prasme.

Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog muitinės pareigūnai taisė duomenis BAD importo rinkinio Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. birželio 16 d.) 31, 33 ar kituose langeliuose nurodytus duomenis. Be to, pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ne konkretus muitinės pareigūnas yra atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą.

Kitos pareiškėjos skunde ir jos atstovo teisminio nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės skundo pagrįstumo neįrodo. Jei pareiškėja mano, kad jos vardu pateiktoje deklaracijoje yra nurodyti neteisingi duomenys apie prekės kodą ar kt. ir kad ji neturi pareigos mokėti jokių papildomų mokesčių už iš Kinijos įvežtus triračius su stogeliu (rikšas), turi teisę teikti muitinei prašymą dėl duomenų taisymo. Nesant tokio pareiškėjos prašymo, muitinė pagrįstai vadovavosi BAD importo rinkinyje Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m. birželio 16 d.) nurodytais duomenimis.

Kolegijos nuomone, Muitinės departamento ir Komisijos priimti sprendimai iš esmės atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Nėra pagrindo jų naikinti ar keisti ir gražinti iš naujo atlikti tyrimą Klaipėdos teritorinėje muitinėje. UAB „Biosistema“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi netenkintini pareiškėjos skunde iškelti reikalavimai, atmestinas ir prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Biosistema“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.